- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2-950/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00071-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB
- Advokatai
- Kristina Balevičienė
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“ ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-118-450/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingo ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kiaunė“ ir V. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų BUAB „Kiaunė“ ir V. Z. subsidiariai 57 184,24 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 10 293,16 Lt delspinigių, 11 993 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 29 d. tarp ieškovo ir V. Z. įmonės „Kiaunė“ (dabartinis pavadinimas ir teisinė forma UAB „Kiaunė“) buvo sudaryta Lizingo sutartis dėl 5 vilkikų Renault Premium finansavimo. Kadangi lizingo gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, 2006 m. birželio 1 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl susidariusios skolos padengimo bei pasirašyta Įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Lizingo gavėjas nesilaikė ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė Įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Po sutarties nutraukimo ieškovui buvo grąžinti 2 lizingo objektai – vilkikai Renault Premium. Kadangi jie buvo parduoti už bendrą 55 200 Lt sumą, iš pradelstos lizingo mokėjimų sumos (112 384,29 Lt) atėmus už parduotus vilkikus gautą sumą, ieškovas prašė priteisti likusią 57 184,24 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sumą. Atsižvelgdamas į Įsiskolinimo mokėjimo sutarties 2.3 punkto nuostatas, ieškovas prašė priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Be to, dėl Įsiskolinimo sutarties nutraukimo lizingo davėjas patyrė 5 104,36 Lt papildomų išlaidų ir negavo 6 888,91 Lt pajamų, todėl lizingo gavėjo patirti nuostoliai (11 993,27 Lt) priteistini iš atsakovų. Ieškovo nuomone, nurodytos sumos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos priteistinos subsidiariai iš abiejų atsakovų, nes pertvarkius V. Z. įmonę „Kiaunė“ į UAB „Kiaunė”, pagal CK 2.104 straipsnio 2 punktą įmonės dalyviai trejus metus lieka subsidiariai atsakingi už pertvarkyto juridinio asmens prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį patenkino – priteisė ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovo BUAB „Kiaunė“ ir subsidiariai iš atsakovo V. Z. 57 184,24 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 10 293,16 Lt delspinigių, 5 104,36 Lt papildomų išlaidų, 6 888,91 Lt negautų pajamų (palūkanų) bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Teismas pažymėjo, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek atsakovų pripažinimas patvirtina, jog UAB „Kiaunė“ pažeidė savo sutartines prievoles, numatytas Lizingo sutarties 7.3 punkte ir Įsiskolinimo mokėjimo sutarties 2.1. ppunkte, o būtent prievoles mokėti iš lizingo sutarties kylančius mokėjimus pagal mokėjimų grafikus, todėl susidaręs įsiskolinimas ieškovui priteistinas teismine tvarka. Teismas sutiko su ieškovo motyvais, kad už UAB „Kiaunė“ prievoles atsakomybė tenka tiek pačiai įmonei, tiek jos savininkui V. Z.. Spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteistinos skolos dydžio, teismas pažymėjo, kad nutraukus lizingo sutartį, ieškovas, kaip lizingo davėjas, pirmiausia turi reikalavimo teisę į visus pradelstus mokėjimus, kuriuos jis būtų gavęs, jeigu būtų tinkamai įvykdyta lizingo sutartis. Nagrinėjamu atveju likę atsakovo UAB „Kiaunė“ pradelsti ir nesumokėti mokėjimai, į kuriuos įeina lizinguojamo turto vertės dengimai bei palūkanos pagal lizingo sutartį, sudarė 112 384, 29 Lt. Tačiau dalis lizinguojamo turto, o būtent du vilkikai kartu su tentiniais kėbulais buvo grąžinti ieškovui, kurie 2011 m. kovo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduoti UAB „Transdina“ už bendrą 55 200 Lt sumą. Esant tokioms aplinkybėms, aukščiau nustatyta atsakovų ieškovui įsiskolinimo suma mažintina iš lizinguojamo turto gauta pinigų suma (55 200 Lt), todėl pagrindinė atsakovų skolos suma ieškovui mažintina iki 57 184,24 Lt sumos, ją priteisiant subsidiariai iš abiejų atsakovų. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovas, atsisakydamas vilkikus parduoti UAB „Raivitrans“, elgėsi nesąžiningai, nes ieškovo atsisakymas suteikti UAB „Raivitrans“ galimybę įsigyti likusį lizinguojamą turtą (du vilkikus) buvo sąlygotas pagrįstu įsitikinimu dėl šio pirkėjo mokumo ir sugebėjimų tinkamai vykdyti lizingo mokėjimus. Teismo nuomone, ieškovas, atsisakymas dar kartą lizinguoti tuos pačius vilkikus UAB „Raivitrans“, buvo reikiamai atidus ir rūpestingas, pagrįstai neprisiėmė per didelės rizikos UAB „Raivitrans“ atžvilgiu, todėl toks jo elgesys negali būti vertinamas nesąžiningu. Atsakovai nesąžiningais ieškovo veiksmais įvardijo ir tai, kad lizinguojamus vilkikus ieškovas pardavė už mažesnę nei jų rinkos kainą. Teismo nuomone, vien pats faktas, kad vilkikai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie galimai nesąžiningus AB DNB lizingo veiksmus atsakovų atžvilgiu ar ieškovo siekius vilkikus parduoti už neįprastai mažą kainą. Byloje esanti medžiaga įrodo aplinkybes, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant parduoti jam grąžintus vilkikus, o vilkikų parduoti jų galima rinkos kaina ar didesne nei faktinė gauta pardavimo kaina nebuvo realių galimybių. Pirkėjai vilkikams buvo ieškomi pasitelkiant profesionalius tarpininkus. Atmetęs atsakovų motyvus dėl neva nesąžiningų ieškovo veiksmų, teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimų priteisti nuostolius, į kuriuos įeina ieškovo patirtos išlaidos vilkikų transportavimui ir techninėms reikmėms (2 688,38 Lt), transporto priemonių vertinimo išlaidos (484 Lt), komisinis mokestis tiekėjui UAB „OPUSAUTO“ už vilkikų pardavimą (pirkėjo suradimą) (1 931,98 Lt) bei negautos 6 888,91 Lt pajamos (palūkanos) pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Priešingai nei teigia atsakovai, tokios ieškovo išlaidos pripažintinos tiesiogiai susijusiomis su nutrauktos lizingo sutarties pasekmėmis ir ieškovo, kaip lizingo davėjo, grąžinimu į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Ieškovas, prašydamas priteisti 10 293,16 Lt netesybų pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį, jas skaičiuoja nuo pagrindinės 57 184,24 Lt skolos sumos už 180 dienų ir iki nutarties iškelti UAB „Kiaunė“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2011 m. sausio 13 d.). Toks skaičiavimas atitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bei paremtas Įsiskolinimo mokėjimo sutarties 2.3. punktu, kuriuo šalys susitarė dėl 0,1 dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys laikytinos verslo subjektais, kurie turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Atsakovų sugebėjimus bei patirtį derybų srityje patvirtina tai, kad nors sutartiniai įsipareigojimai pagal lizingo sutartį buvo netinkamai vykdomi ir netgi pasibaigus lizingo terminui šalys susitarė dėl pradelstų mokėjimų pagal lizingo sutartį nukėlimo, tokiu būdu pasirašant susitarimą prie lizingo sutarties bei įsiskolinimų mokėjimo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti 10 293,16 Lt netesybos laikytinos pagrįstomis ir protingomis šios bylos kontekste, kurių mažinti teismas neturi pagrindo, todėl priteisė visą sumą subsidiariai iš atsakovų. Nors atsakovas V. Z. yra fizinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kad jis buvo savininku bei steigėju įmonių V. Z. įmonė „Kiaunė“, vėliau UAB „Kiaunė“ ir UAB „Raivitrans“, todėl jis CK 6.210 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas verslininku, kuriam kaip ir pagrindiniam atsakovui UAB „Kiaunė“ taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalis, atitinkamai priteisiant subsidiariai iš abiejų atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Kiaunė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl 57 184,24 Lt pradelstų mokėjimų ir 5 104,36 Lt papildomų išlaidų priteisimo. Jeigu ieškovas būtų sutikęs su UAB „Raivitrans“ pasiūlymu, nebūtų patyręs 5 104,36 Lt papildomų išlaidų, o jo nuostoliai, susidarę dėl pradelstų mokėjimų, sudarytų 22 384,29 Lt. Ieškovas yra antrinė banko įmonė. Banko veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką. Esant nesėkmei ar nuostoliams, tokiam verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Realizavęs transporto priemones už žemesnę nei rinkos kainą, ieškovas pats yra atsakingas už atsiradusio nuostolio susidarymą. Komisinis mokestis (1 931,98 Lt) nėra tiesiogiai susijęs su sutarties nutraukimo išlaidomis.
2. Dėl 10 293,16 Lt delspinigių priteisimo. Šalių sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai sudaro net apie 36 proc. metinių palūkanų, todėl yra aiškiai per didelės netesybos ir turi būti sumažinti iki protingo 0,02 proc. dydžio. Be to, netesybos yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą.
3. Dėl 6 888,91 negautų pajamų priteisimo. Reikalauti galima tokio dydžio nuostolių, kad lizingo davėjas būtų grąžintas į tokią padėtį, kokioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi nuostoliai yra grynai kompensaciniai, t. y. jų atlyginimu turi būti siekiama atkurti lizingo davėjui padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų sutarties pažeidimo.
Atskiruoju skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl reikalavimo priteisti pradelstus lizingo mokėjimus. Pagal teismų praktiką lizingo davėjas, vienašališkai nutraukęs lizingo sutartį, turi teisę į dvi alternatyvas, t. y. reikalauti sumokėti visus lizingo mokėjimus prieš terminą arba reikalauti grąžinti lizingo objektu buvusį turtą. Pagal ieškovo pateiktas transporto priemonės vertės pažymas lizingo objektų buvusių transporto priemonių bendra likvidacinė vertė – 71 760 Lt. Sprendimas, ką daryti su atsiimtu lizingo objektu buvusiu turtu, yra lizingo davėjo teisė, kurią jis gali realizuoti arba nerealizuoti. Negalima tapatinti daikto likutinės vertės sutarties nutraukimo metu su tuo metu pagal lizingo sutartį dar nesumokėta lizingo įmokų bendra suma. Dėl šios priežasties labai svarbu nustatyti, kokia reali ieškovo atsiimto lizingo sutarčių objektu buvusio turto rinkos vertė, kad būtų galima nustatyti, kokios realios vertės turtą iš lizingo gavėjo atsiėmė ieškovas. Minėta, kad lizingo davėjas neturi pareigos parduoti ar kitaip realizuoti tretiesiems asmenims atsiimtą lizingo objektu buvusį turtą. Teismas nevertino atsakovo V. Z. nurodytų aplinkybių, kad minėtose transporto priemonės vertės pažymose nurodyta turto vertė neatitinka realios turto vertės. Be to, teismas nepastebėjo, kad automobiliai buvo atsiimti 2010 m. spalį, o realizuoti tik 2011 m. kovą. Lizingo davėjas, atsiėmęs turtą, gali šiuo turtu neribotą laiką naudotis, gauti iš jo kitokias pajamas, nors ši gauta nauda vėliau jokia forma neįtraukiama dengiant įsiskolinimus pagal lizingo sutartį. Nepritartina teismo pozicijai, kad didelis skirtumas tarp faktinės turto realizavimo kainos ir realios turto rinkos vertės yra nereikšmingas. Ieškovas turėjo galimybę atsiimtą turtą parduoti už ženkliai didesnę sumą, t. y. potencialiam pirkėjui UAB „Raivitrans“. Akivaizdu, kad ieškovo prašoma priteisti 57 184,24 Lt skola nėra susijusi vien su lizingo gavėjo neteisėtais veiksmais nevykdant lizingo sutarčių. Didelė dalis pradelstų lizingo mokėjimų galėjo būti padengta ieškovui elgiantis sąžiningai ir realizuojant atsiimtą turtą racionaliu būdu už protingą kainą. Kadangi galimybė išvengti didelės dalies nuostolių buvo reali ir ja nepasinaudota tik dėl paties ieškovo kaltės, atsakovams dėl šių ieškovo veiksmų negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių.
2. Dėl delspinigių dydžio. Ieškovo prašomos priteisti netesybos – 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną sudaro 36,50 proc. per metus, o tai akivaizdžiai didesnė procentinė netesybų norma, net lyginant ją su delspinigių skaičiavimo metu galiojusia mėnesine Vilibor norma. Be to, delspinigių bendra suma sudaro beveik penktadalį nurodomos skolos sumos.
3. Dėl procesinių palūkanų. Kadangi vienas iš atsakovų yra fizinis asmuo, ieškovas gali reikalauti priteisti tik 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. Z. nelaikytinas verslininku dėl to, kad bendraatsakovu jis traukiamas tik dėl to, kad iš jo, kaip fizinio asmens, turto gali būti tenkinami privačių juridinių asmenų įsipareigojimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas AB DNB lizingas prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl reikalavimo priteisti pradelstus lizingo mokėjimus. Lizingo davėjas jokių neteisėtų reikalavimų, kuriuos draustų reikšti kokios nors imperatyvios įstatymų normos, nepareiškė, o ieškovo reikalavimas priteisti dalį, o ne visus pradelstus lizingo mokėjimus, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, kadangi realizuoto turto verte ieškovas sumažino pradelstų lizingo mokėjimų skolą ir tokiu būdu sumažėjo galutinė ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti suma.
2. Dėl lizingo objektų pardavimo. Tik realizavus lizingo objektą galima objektyviai įvertinti ko negavo lizingo davėjas dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas dėjo protingas pastangas lizingo objektus parduoti už kuo didesnę kainą. Lizingo davėjas turi suinteresuotumą lizingo objektus parduoti už tikrąją jų vertę, kad pardavus susigrąžintą lizingo objektą patirtas nuostolis būtų kuo mažesnis. Ieškovas sutinka su teismo pozicija, kodėl lizingo davėjas negalėjo parduoti susigrąžinto turto UAB „Raivitrans“.
3. Dėl delspinigių dydžio. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo mažinti teismo priteistą delspinigių dydį ir jų sumą.
4. Dėl procesinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad V. Z., nors ir būdamas fiziniu asmeniu, neveikia kaip verslininkas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs prievolę. 2003 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. 10-V185, sudarytos tarp ieškovo AB DNB lizingo (lizingo davėjo) ir V. Z. IĮ ,,Kiaunė” (lizingo gavėjo) 10.5-10.6 punktuose numatyta, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti su lizingo gavėju sutartį, kai pastarasis ilgiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti bent vieną lizingo mokėjimą ar ilgiau kaip mėnesį nesumoka sutartimi nustatytų baudų. Esant šiam pagrindui lizingo davėjas turi teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas sumokėtų prieš terminą visus lizingo mokėjimus ir netesybas, arba nutraukti lizingo sutartį. Kai sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos ir sumokėti 30 proc. neapmokėtos objekto vertės dydžio baudą. Be to, lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.). Ieškovas lizingo sutartį 2010 m. kovo 17 d. vienašališkai nutraukė tuo pagrindu, kad atsakovas laiku nesumokėjo lizingo mokėjimų ir pareikalavo grąžinti lizingo objektą, sumokėti 112 384,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir 1 311,91 Lt delspinigių (t. 5, b. l. 40).
Ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas iki lizingo sutarties nutraukimo laiku pagal sutarties sąlygas yra nesumokėjęs 112 384,29 Lt mokėjimų, nėra. Lizingo sutarties objektą (transporto priemonės - vilkikai) atsakovas ieškovui grąžino. Ieškovo reikalaujamus priteisti iš atsakovo nuostolius sudaro 112 384,29 Lt pradelsti iki sutarties nutraukimo lizingo mokėjimai, 10 293,16 Lt - delspinigiai, 2 688,38 Lt - lizingo objekto transportavimas, 484 Lt – lizingo objektų vertinimo išlaidos, 1 931,98 Lt – užmokestis už pirkėjo susigrąžintiems lizingo objektams suradimą ir 6 888,91 Lt – negautos palūkanos.
Pagal ieškovo pateiktas 2010 m. balandžio 16 d. transporto priemonių vertinimo ataskaitas vilkiko Renault Premium 420.24, kurį lizingavo atsakovas, rinkos vertė – 44 330 Lt, likvidacinė vertė – 35 440 Lt, vilkiko Renault Premium 420 rinkos vertė – 45 400 Lt, likvidacinė vertė – 36 320 Lt (t. 6, b. l. 52-70). Ieškovas 2011 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi abu vilkikus pardavė už 55 200 Lt (t. 5, b. l. 138) ir šia suma sumažino prašomų priteisti nuostolių dydį (t. 5, b.l.135-137).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino, kad parduoti transporto priemonių už rinkos kainą, kurią nustatė turto vertintojas, nebuvo realių galimybių, nors ieškovas ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirtąjį skundą (kaip ir atsikirtimus į ieškinį) grindžia tuo, kad ieškovas pardavė transporto priemones už mažesnę kainą, nei rinkos kaina, ir tuo, kad ieškovas, pardavęs transporto priemones, turi teisę reikalauti atlyginti tik negautą likvidacinę šio turto vertę.
Minėta, lizingo sutartimi šalys susitarė, kad tuo atveju, kai sutartis bus nutraukta dėl to, kad lizingo gavėjas (atsakovas) netinkamai vykdo sutartį (nemoka lizingo mokėjimų), jis turės sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus mokėjimus. Taigi šalys sutartimi nustatė, kaip tarpusavyje atsiskaitys lizingo sutarties (dėl atsakovo nemokumo) nutraukimo atveju. Atsakovas lizingo sutarties nutraukimo sąlygų, lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo neginčija. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo iki sutarties nutraukimo nesumokėtus lizingo mokėjimus yra pagrįstas.
Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, pagal kurias lizingo davėjas grąžinamas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ieškovas reikalauja priteisti pradelstus mokėjimus, susidariusius iki lizingo sutarties nutraukimo, kaip ir numatyta lizingo sutarties 10.6 punkto sąlygose.
Ieškovas susigrąžino lizingo sutarties objektą (transporto priemones), kurių vertė yra pakitusi , t. y. mažesnė nei sudarant lizingo sutartį 2003 metais. Minėta, transporto priemones ieškovas pardavė už 55 200 Lt, t. y. mažesnę nei vertintojo nustatytą likvidacinę bei rinkos vertę. Daikto vertės rinkoje pasikeitimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) rizika tiesiogiai tenka savininkui. Lizingo santykiuose daikto savininkas yra lizingo davėjas ir kuo jis daiktą parduoda didesne kaina, tuo jo nuostolis yra mažesnis. Taigi lizingo davėjas nėra suinteresuotas daiktą parduoti mažesne kaina, jei yra galimybės daiktą parduoti didesne kaina. Tikroji grąžinto lizingo objekto vertė paaiškėja jį pardavus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo imtasi aktyvių veiksmų parduoti transporto priemones už didesnę kainą, tačiau realių galimybių parduoti transporto priemones didesne nei 55 200 Lt kaina nebuvo rasta.
Lizingo gavėjas, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, turi galimybę sutartį perleisti trečiajam asmeniui. Atsakovas siekė, kad jo lizinguojamą turtą lizinguotų kita bendrovė - UAB ,,Raivitrans“, tačiau ieškovas atsisakė duoti sutikimą, motyvuodamas tuo, kad UAB ,,Raivitrans“ steigėju ir savininku yra asmenys, kurie valdo UAB ,,Kiaunė“, kuri nevykdo lizingo sutarties ir sudaryti sandorį su tokia naujai įkurta bendrove yra per didelė rizika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB ,,Raivitrans“ įstatinio kapitalo dydį, turimo turto dydį, aplinkybę, kad bendrovės vadovu ir steigėju yra tie patys asmenys, kurie valdo UAB ,,Kiaunė“, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai neprisiėmė per didelės rizikos sutikti, kad transporto priemones lizinguotų UAB ,,Raivitrans“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kad atsakovas, atsisakydamas lizinguoti transporto priemones UAB „Raivitans“, buvo rūpestingas, pagrįstai neprisiėmė per didelės rizikos ir toks elgesys negali būti vertinamas nesąžiningu.
Tinkamai vykdant lizingo sutartį ieškovas būtų gavęs visas lizingo sutartyje numatytas įmokas. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ieškovas negavo 112 384,29 Lt numatytų įmokų, t. y. patyrė tokio dydžio nuostolį, kurį turi atlyginti atsakovas (CK 6.574 straipsnis). Pardavęs lizingo objektą ieškovas gavo 55 200 Lt pajamų ir ta suma sumažino patirtų nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 57 184,24 Lt nesumokėtų lizingo mokėjimų, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo davėjo teisę išieškoti nuostolius iš lizingo gavėjo, todėl naikinti šios skundžiamos teismo nutarties dalies nėra teisinio pagrindo.
Pagal lizingo sutarties 10.6 punkte numatytas sąlygas ieškovas gali reikalauti iš atsakovo padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.). Transportavimo išlaidos – 2 688,38 Lt, susigrąžintų lizingo objektų vertės nustatymo turėtos 484 Lt išlaidos, 1 931,98 Lt išlaidos, turėtos sumokant verslo partneriui užmokestį už pirkėjų paiešką, ieškovo buvo patirtos dėl lizingo sutarties nutraukimo, todėl pagal lizingo sutarties 10.6 punkte nustatytas sąlygas yra atlygintinos.
Netesybų mažinimo galimybė numatyta įstatymu. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti. Pirmosios instancijos teismas 0,1 proc. už dieną netesybų dydį pripažino tinkamu, pagrįstu ir protingu ir nemažino iki atsakovo prašomo 0,02 proc. dydžio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad atsakovas pagal 2003 m. spalio 29 d. lizingo sutartį lizingavo 5 vilkikus (Renault Premium) ir didžiąją dalį prievolės yra įvykdęs (lizingo sutartis nutraukta tik dėl dviejų vilkikų), kad prašomų priteisti ir priteistų 10 293,16 Lt netesybų dydis, lyginant su pagrindine 57 184,24 Lt skola, yra neproporcingai didelis, delspinigių dydį mažina iki 3 000 Lt. Mažindama delspinigių dydį, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovas užsiėmė krovinių pervežimo verslu, kad 2008-2009 metų krizės padariniai šį verslą ypatingai palietė, ko pasekoje pervežimo bendrovės patyrė nuostolius, kurių, atsakovas, 2003 m. sudarydamas lizingo sutartį, negalėjo numatyti.
Atsakovo V. Z. atsakomybė mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra kilusi iš lizingo sutarties, kurią jis buvo sudaręs kaip individualios įmonės savininkas. Fiziniai asmenys, kurie įstatymu nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas V. Z., kaip verslininkas, turi mokėti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą (CK 98 straipsnis).
Ieškovas prašo už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš atsakovų priteisti 1 573 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį, iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama visų išlaidų, turėtų apmokant advokato pagalbą, suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi iš atsakovų BUAB „Kiaunė“ (juridinio asmens kodas 179208597) ir V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB DNB lizingui (juridinio asmens kodas 124385737) priteistų 10 293,16 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 3 000 (trijų tūkstančių) Lt ir 6 proc. dydžio metines palūkanas priteisti nuo 72 177,51 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 28 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovų BUAB ,,Kiaunė“ ir V. Z. po 786,50 Lt iš kiekvieno išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.