Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. rugpjūčio 12 d. gautas pareiškėjos A. R. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išdavimo.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja A. R. yra nepilnamečio R. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir įstatyminė atstovė. Ji su vaiko tėvu A. R. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini). J. K. mirė. Po A. R. mirties atsirado palikimas į ½ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo niekam išduotas, tačiau VĮ Turto bankas yra pateikęs notarei prašymą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, su kuriuo pareiškėja sutinka. Nurodo, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo apie A. R. mirtį. Sužinojo neseniai, tada, kai Vaikų teisių apsaugos skyrius jai persiuntė Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. S-82 dėl paveldėjimo. Kadangi praleido terminą atsisakyti priimti palikimą dėl svarbių priežasčių, prašo jį atnaujinti. Iš antstolės Eurikos Rulienės pateiktos pažymos žino, kad A. R. turi daug skolų, kurias sudaro 10 713,00 Eur įsiskolinimas jai už vaiko išlaikymą, 418,00 Eur UAB „General financing“, 80,00 Eur VMI ir t. t. A. R. namų valdos dalis įvertinta 13 740,00 Eur, tačiau už tokią kainą jos niekas nepirko daug kartų skelbtose varžytynėse. Jos nuomone, turto rinkos kaina yra gerokai mažesnė už skolas. Neprižiūrima gyvenamojo namo dalis jau baigia griūti, žemės sklypas apleistas, apaugęs piktžolėmis. Pareiškėjos įsitikinimu, A. R. paliktos skolos galimai viršija palikto nekilnojamojo turto vertę. Be to nurodo, kad palikimo priėmimas pagal turto apyrašą taip pat būtų žalingas vaikui. Sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dėl ligos jis pats savarankiškai negebėtų rūpintis paveldėtu turtu, negalėtų juo naudotis, turtas būtų nenaudingas ir nuostolingas, nes reikėtų mokėti mokesčius, o galimybės parduoti minėtą turtą yra itin mažos, faktiškai neįgyvendinamos. Dėl minėtų priežasčių palikimo priėmimas būtų papildoma finansinė našta neįgaliam vaikui. Pareiškėja nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įgytas 2017 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8033. Tačiau šiame bute laikinai negyvena, bet sūnus galės apsigyventi, kada norės. Šiuo metu pareiškėja kartu su sūnumi gyvena pas pareiškėjos tėvus Stasį ir E. J. (b. l. 1-2).

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. prašė pareiškimą tenkinti. Praeitame ir šiame teismo posėdžiuose patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba valgykloje, jos gaunamas atlyginimas siekia 450 Eur. Nurodė, kad palikėjui priklausiusiai namų valdos daliai dėl jo skolų taikomi areštai, ją buvo bandoma parduoti ne kartą iš varžytynių, tačiau jos niekas nepirko, net bendraturčiai. Mano, kad atsisakius sūnaus vardu jam priklausančio paveldėto turto, nepakenktų vaiko interesams. Su buvusiu sutuoktiniu A. R. ji dar turi dukrą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė. Dukra, sužinojusi apie atsiradusį palikimą, nuvyko namų valdos apžiūrėti, sakė, kad ten viskas apleista, siūlė A. R. kaimynams pirkti minėtą žemės sklypą, nes gyvenamasis namas sugriuvęs, už 8000 Eur, tačiau jie atsisakė, tada ji nuvyko pas notarę ir parašė, kad atsisako palikimo.

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog palikimo priėmimo terminas būtų atnaujintas, jei visapusiškai išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad tam yra pagrindas. VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo A. R. palikimo perėjimo valstybei procedūros, paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar nėra išduotas. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-30).

6. Liudytoja L. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Yra bendras gyvenamasis namas, kuris jai ir A. R. priklauso po ½ dalį, ir žemės sklypas, kuris taip pat priklauso po ½ dalį, t. y., po 15 arų. Gyvenamasis namas stovi gyvenvietėje, kurioje yra mėsos perdirbimo cechas, parduotuvių ar kitų įstaigų nėra, 3 km iki Šiaulių. Su pareiškėja A. R. buvo kaimynės, vėliau kaimynė išsiskyrė su A. R., ten liko gyventi tik A. R., kuris paskutiniu metu – gal apie keturis metus gyveno užsienyje, kelis kartus buvo grįžęs, bet nieko netvarkė. Teigė, kad likusi namo dalis yra avarinės būklės, faktiškai griūvanti, namo sienos yra išbyrėjusios, grindys supuvo ir įlūžo, praktiškai nėra grindų, sienos supelijusios, remontuojant ten reikia labai daug įdėti, metasi grybelis, tai atremontuoti ten jau neįmanoma, reikia tik griauti. Ši namo dalis neturi jokios vertės. Mano, kad už ½ gyvenamojo namo dalį, prašomi 8 000 Eur yra didelė suma esamai situacijai, nes reikia labai daug investuoti. Teigia, kad šią dalį gal pirktų už 2 000 Eur.

7. Institucija, duodanti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nesutinka su pateiktu pareiškimu (b. l. 36-37). Atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė, nurodė, kad A. R. skolos pagal pareiškėjos teismui pateiktus įrodymus neviršija nekilnojamojo turto vertės, todėl nėra teisinio pagrindo A. R. atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu po A. R. mirties. Toks atsisakymas pažeistų nepilnamečio R. R. teises ir teisėtus interesus, nes vien žemės sklypas turi nemažą vertę, jis yra netoli Šiaulių, gyvenvietėje, jį pardavus, gauti pinigai galėtų būti panaudoti neįgaliam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. išduoto mirties įrašo Nr. 516 matyti, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) J. K. (b. l. 6). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-752-394/2006 ir ištuokos liudijimo kopija patvirtina, kad A. R. ir A. R. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). A. R. ir A. R. turi du santuokoje gimusius vaikus: dukrą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė, ir sūnų R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnametis ir kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 4, 7). Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. R. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su ½ dalimi priklausinių ir 1362/2724 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kita dalis minėto turto nuosavybės teise priklauso L. S. (b. l. 91-95). Iš AB Šiaulių banko ir „Swedbank“, AB pranešimų matyti, kad A. R. turėjo banko sąskaitas (b. l. 59-60, 61). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad A. R. nekilnojamasis turtas buvo areštuotas (b. l. 96-97). Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad A. R. turimos transporto priemonės yra išregistruotos, jų naudojimas draudžiamas (b. l. 100-108). Iš Lietuvos antstolių rūmų pateiktos informacijos matyti, jog A. R. skolos sudaro 15 455,09 Eur (b. l. 84-89). Iš 2019 m. liepos 9 d. VĮ Turto banko kreipimosi matyti, kad įmonė kreipėsi į Šiaulių r. 2-ąjį notarų biurą dėl A. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (b. l. 31-32).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnametis vaikas R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kaip A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) ir nepalikusio testamento, vaikas ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, yra praleidęs trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Pareiškėja, kaip nepilnamečio vaiko motina ir jo atstovė pagal įstatymą, prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko R. R. vardu, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių

11. Palikėjas A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), testamento sudaręs nebuvo. R. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus (b. l. 4), pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi jis yra nepilnametis, jo interesus pagal įstatymą atstovauja motina A. R. (b. l. 4). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad mirusio A. R. palikimą sudaro ½ dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., piniginės lėšos banko sąskaitose ir transporto priemonės, jo atžvilgiu antstolių kontorose yra užvesta vykdomųjų bylų, kurių apytikslė reikalavimų suma sudaro 15 455,09 Eur. Vaiko atstovė pagal įstatymą A. R. pareiškė, kad vaiko vardu palikimo nepriims, nes skolos viršija paveldimą turtą, tačiau į teismą laiku dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė, nes nežinojo apie A. R. mirtį, jis gyveno ir dirbo J. K., ji su juo santuoką nutraukusi dar 2006 metais, todėl nieko apie jį nežinojo. Sužinojo neseniai, kai Vaikų teisių apsaugos skyrius jai persiuntė Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. S-82 dėl paveldėjimo. Kadangi praleido terminą atsisakyti priimti palikimą dėl svarbių priežasčių, prašo jį atnaujinti. Pareiškėja teigia, kad nepilnamečio vaiko paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl palikimo priėmimas jo vardu galėtų pažeisti jo teises ir interesus. Net palikimo priėmimas pagal turto apyrašą taip pat būtų žalingas vaikui, nes turtas bevertis, o skolos, kad ir išminusavus jos skolas, yra nemažos. Sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dėl ligos jis pats savarankiškai negebėtų rūpintis paveldėtu turtu, negalėtų juo naudotis, turtas būtų nenaudingas ir nuostolingas, nes reikėtų mokėti mokesčius, o galimybės parduoti minėtą turtą yra itin mažos, faktiškai neįgyvendinamos. Dėl minėtų priežasčių palikimo priėmimas būtų papildoma finansinė našta neįgaliam vaikui. Teismas su minėtu argumentu visiškai sutinka, mano, jog palikimo priėmimas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, todėl nėra tikslingas. Aplinkybė, jog nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė apie tai, jog reikia kreiptis per įstatymo numatytą terminą dėl atsisakymo priimti palikimą būtent į notarą, nežinojo, nes nežinojo apie palikėjo mirtį, todėl ir nesikreipė per tris mėnesius į notarą bei teismą dėl atsisakymo priimti palikimą, laikytina svarbia aplinkybe.

12. Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą, vadovaujasi tomis pačiomis CK 5.57 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovės paaiškinimus, liudytojos L. S. parodymus, argumentus dėl termino atsisakyti priimti palikimą praleidimo priežasčių, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris ir jį gali sudaryti tik visiškai veiksnus įpėdinis. Nepilnamečiai iki 14 m. negali patys atsisakyti palikimo. Tai gali padaryti jų tėvai arba globėjai, gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 3.244 straipsnio 3 dalis).

14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaikų interesus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pavyzdžiui, išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.), o prašyme dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodyti pareiškėjui žinomus palikėjo kreditorius. Vaiko, kurio vardu priimamas palikimas, teisės gali būti apsaugotos, tam tikrais atvejais atsisakant išduoti teismo leidimą šiam veiksmui atlikti, pavyzdžiui, teismui nustačius, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtinta „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga“).

15. Teismas pažymi, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą, tėvai arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Teismas pažymi, kad nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas, t. y. vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 str. 4 d.), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnamečio vaiko R. R. tėvas A. R. asmeninės nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto, tai yra ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje esančiais duomenimis esamo turto vertė yra 21 200 Eur (b. l. 64-65). 2016-06-14, 2016-09-09 patvarkymai patvirtina, kad esamas nekilnojamas turtas nebuvo parduotas nei už 18 320 Eur, nei už 13 740 (b. l. 17-18, 19-21). Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojos L. S. parodymų, fotonuotraukų (b. l. 68-80) matyti, kad A. R. nuosavybės teise priklausiusi namo dalis yra avarinės būklės, griūvanti, namo sienos išbyrėjusios, grindys supuvo ir įlūžo, praktiškai nėra grindų, sienos supelijusios, metasi grybelis, pastato dalis praktiškai neremontuotina, ją reikia tik griauti, ši namo dalis galimai neturi jokios vertės, jos tikrai niekas nepirks. Nors žemės sklypas apie 15 arų ir netoli Šiaulių, tačiau jis jau daug metų nenaudojamas, neprižiūrimas. Jo vertė pagal viešojoje erdvėje esamus skelbimus apie parduodamus žemės sklypus Voveriškių k., Šiaulių r., sudaro nuo 2000 Eur iki 5000 Eur. Tačiau minėtas žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė su kitu asmeniu – L. S., jis nėra atidalintas, todėl šiai dienai jo net parduoti nėra galima. Norint parduoti, reikia investuoti, t. y., atlikti kadastrinius matavimus, atidalinti, o visa tai kainuoja nemažus pinigus, kurių nei pareiškėja, dirbdama mažai apmokamą darbą, nei vaikas neturi. Be to, žemės sklypą, esantį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, dažniausiai perka tik bendraturtis, o L. S. tokio pageidavimo neišreiškė, taigi parduoti minėtą turtą, tikėtina, būtų sunku, nes ir iš varžytynių jis nebuvo parduotas, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovės argumentas, jog žemės sklypas yra vertingas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog į bylą nebuvo pateikta jokių, šio žemės sklypo ar minimo turto vertingumą įrodančių dokumentų. Piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis – 0,00 Eur, (duomenys neskelbtini) likutis – 0,33 Eur, piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis – 0,00 Eur (b. l. 59-60,61). Pagal VĮ Regitra duomenis A. R. priklausiusios transporto priemonės išregistruotos, kaip nenaudojamos, jų eksploatavimas draudžiamas, pareiškėja jų nėra mačiusi, jų namo valdoje tikrai nėra, tikėtina, jog jos yra jau parduotos arba, kaip bevertės, išvežtos į metalo laužą (b. l. 100-108). Tai paneigiančių dokumentų į bylą niekas nepateikė. Pagal antstolių žinioje esančias vykdomąsias bylas A. R. įsiskolinimai sudaro 15 455,09 Eur.

17. Teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu, ieško protingos pusiausvyros, kad teisiniai instrumentai teisės ginamoms vertybėms apsaugoti būtų taikomi adekvačiai ir proporcingai. Teismas pažymi, kad tokiais atvejais turėtų būti įvertintas paveldimo turto pobūdis (kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas; turto išlaikymo sąnaudos, turto paklausa rinkoje; galimybė gauti iš paveldimo turto pajamas ir vaisius, pan.) bei galimos išlaidos administravimui, ir tik tada spręstinas klausimas, ar tokio palikimo priėmimas ar atsisakymas nesukeltų papildomų neigiamų padarinių nepilnamečio turtiniams interesams.

18. Teismas pažymi, kad tik tokiu atveju, jeigu paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, tai gali būti pagrindas leisti atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu. Šiuo nagrinėjamu atveju palikėjo A. R. skoliniai įsipareigojimai sudaro 15 455,09 Eur. Į minėtą sumą dar nėra įskaičiuotos antstolių patirtos vykdymo išlaidos. Be to, būtina įvertinti visus palikimo pagal apyrašą priėmimo kaštus ir pan. Įvertinus paveldimo turto vertę, stovį, į tai, kad jo niekas iki šiol neišreiškė pageidavimo pirkti, net iš varžytynių, kurių metu turtas nebuvo parduotas už 13 740 Eur 2016 metais, o šiuo metu minėtas turtas dar labiau nuvertėjo, nes nebuvo tinkamai prižiūrimas, įvertinus byloje esančius duomenis bei liudytojos parodymus, akivaizdu, kad likęs nekilnojamasis turtas yra nepatrauklus pirkėjams, gyvenamojo namo dalis yra avarinės būklės, bevertė, žemės sklypas neprižiūrimas, valda neatidalinta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikėjo paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, palikimo priėmimas net pagal apyrašą neįgaliam vaikui būtų našta, todėl kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, dėl ko pareiškėjai A. R. išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio R. R. vardu, atsiradusį po palikėjo mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, 580-582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti pareiškėjai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.