Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Aušrai Gecevičienei,

atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Aleksandrai Rostovcevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. E. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vidaus reikalų ministro 2008-09-17 įsakymu Nr. 1V-334 patvirtinto Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 14 punkte numatyta, kad pretendento tinkamumą tikrina personalo tarnyba. Vilniaus apskrities VPK jau atrankos pradiniame etape galėjo patikrinti pareiškėjos tinkamumą užimti Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybę. Neuždrausdamas pareiškėjai dalyvauti atrankoje bei pripažindamas ją atrankos laimėtoja, Vilniaus apskrities VPK patvirtino ir pagrįstai leido tikėtis, kad E. E. bus perkelta į aukštesnes pareigas. Vilniaus apskrities VPK nevykdė savo pareigos ir pažeisdamas atranką laimėjusios pareiškėjos teisėtus lūkesčius per teisės akte numatytą terminą neperkėlė jos į aukštesnes pareigas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-06-13 įsakyme Nr. 5-V-529 numatyta galimybė tikrinti Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre, policijos informacinės sistemos personalo posistemyje, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre bei tikrinti, ar kandidatų atžvilgiu atliekami tarnybiniai patikrinimai, skirtos tarnybinės nuobaudos. Esant nepritarimui dėl pareigūno skyrimo į aukštesnes pareigas, turi būti pateikiama argumentuota rašytinė nuomonė. 2012-03-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko rezoliucija išreikštas nesutikimas yra visiškai nemotyvuotas.

Nors atlikus E. E. patikrinimą nustatyta, kad ji pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnį bei Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose ir 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Pareiškėjos atžvilgiu nėra nei vieno iš nurodytų pagrindų. Nors E. E. 2008-06-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ji laikytina neteista (išnykęs teistumas). Pareiškėjos padarytas nusikaltimas yra neatsargus ir negali būti laikomas asmenį kompromituojančiu faktu. E. E. reputacija laikytina nepriekaištinga ir Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio prasme.

Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant dėl pareigybės panaikinimo teisėtumo, reikalinga įsitikinti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, turintys tikslą nutraukti darbo sutartį tik su vienu darbuotoju. Atsakovai, elgdamiesi sąžiningai, apdairiai ir protingai privalėjo pareiškėjai pateikti konkrečius dokumentus, susijusius su jos pareigų, į kurias pareiškėja turėjo būti paskirta laimėjusi atranką, naikinimu. Policijos departamentui nepateikus reikiamų dokumentų laikytina, kad pareigybės naikinimas yra fiktyvus ir susijęs išimtinai su 2012-04-16 skundo pagrindu pareiškėjos inicijuotu teisminiu ginču su Vilniaus apskrities VPK, reikalaujant perkelti ją į atrankoje laimėtas pareigas.

Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos priėmimo į darbą (į laimėtos atrankos būdu skiriamas pareigas) garantijos, įtvirtintos Darbo kodekso 96 straipsnyje. Vilniaus apskrities VPK turi būti įpareigotas priimti pareiškėją į pareigas ir už laiką nuo atsisakymo priimti į pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti pareiškėjai minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011-11-17 įsakymu Nr. 5-V-1020 nuo 2012-01-02 įsteigė Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyrių. Skyriuje įsteigta 16 pareigybių iš vidinių Vilniaus apskrities VPK rezervų. Imuniteto skyriaus išlaikymui nebuvo skirtas papildomas finansavimas. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas, atsižvelgdamas į padaliniui iškeltus uždavinius ir būtinybę kuo greičiau komplektuoti tyrėjų bei vyresniųjų tyrėjų pareigybes, pasiūlė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygis, 12 kategorija) pareigybę. Panaikinus šią pareigybę bus sutaupoma apie 40 tūkst. Lt, o lėšos panaudojamos komplektuojant Imuniteto skyriaus tyrėjų ir vyresniųjų tyrėjų pareigybes. Šiam siūlymui Vilniaus apskrities VPK vadovas pritarė ir pateikė siūlymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo valdybos viršininkui. Lietuvos policijos generalinio komisaras 2012-04-24 įsakymu Nr. 5-V-325 Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybę panaikino.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodytoje teismų praktikoje kalbama apie struktūrinius pertvarkymus ir pareigybių panaikinimus atleidžiant darbuotus iš darbo. Šiuo atveju pareiškėja nebuvo atleista iš darbo, ji dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėja ir jai mokamas darbo užmokestis. E. E. skunde nurodomos bylos ir nagrinėjama byla skirtingos savo faktinėmis aplinkybėmis.

Darbo kodekso 96 straipsnio nuostatos netaikomos, nes šiame straipsnyje reglamentuojamos garantijos priimant į darbą. Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Pareiškėja nebuvo priimta į naują darbą, o dalyvavo atrankoje į aukštesnes pareigas. Pareigūnas iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas ir tai yra tarnybos santykių tęstinumas. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymu Nr. 5-V-325 Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybė yra panaikinta. Pareiškėja įsakymu nebuvo paskirta į pareigas, todėl reikalavimas sumokėti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2012-03-01 įsakymu Nr. 10-V-214 sudarė 2012-03-15 vyksiančios atrankos į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjo pareigas komisiją (b. l. 34, 35). Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja E. E. dalyvavo atrankoje ir ją laimėjo. Pareiškėja Pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos protokole savo parašu patvirtino, kad sutinka užimti atrankoje laimėtas pareigas (b. l. 24–27).

2012-03-21 Vilniaus apskrities VPK Personalo skyriaus vedėjas L. Z. B. pasirašė tarnybinį pranešimą „Dėl E. E. perkėlimo į aukštesnes pareigas“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-06-13 įsakymo Nr. 5-V-529 „Dėl kandidatūrų tikrinimo ir derinimo policijos sistemoje“ 1.2.1 ir 1.4 punktais pareiškėja buvo patikrinta ir nustatyta, kad jai 2004-09-05 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnį paskirta 100 Lt bauda, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį skirta 4375 Lt bauda (b. l. 23). Susipažinęs su šiuo tarnybiniu pranešimu, Vilniaus apskrities VPK viršininkas ant jo 2012-03-26 uždėjo rezoliuciją, kad nesutinka priimti į atrankoje laimėtas pareigas.

E. E. 2012-04-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikė prašymą dėl perkėlimo į aukštesnes pareigas (b. l. 16). Vilniaus apskrities VPK viršininko 2012-04-27 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR5-3304 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2012-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymu Nr. 5-V-325 Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybė buvo panaikinta, todėl pareiškėja negali būti paskirta į šias pareigas (b. l. 15).

Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2012-04-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR5-3061 prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygis, 12 kategorija) pareigybę. Įvertinęs, kad Imuniteto skyriaus finansinę padėtį, nustatė, jog skyriui skirtų lėšų ekonomijos nėra, todėl atsižvelgiant į padaliniui iškeltus uždavinius, būtina kuo greičiau komplektuoti tyrėjų ir vyresniųjų tyrėjų pareigybes. Panaikinus prašomą panaikinti pareigybę per metus būtų sutaupoma apie 40 tūkst. Lt ir šios lėšos būtų panaudotos vyresniųjų tyrėjų ir tyrėjų pareigybėms komplektuoti (b. l. 21–22).

Vilniaus apskrities VPK viršininkas, pritardamas siūlymui, 2012-04-23 rašte Nr. 10-S-7969 Policijos departamento Personalo valdybai pateikė minėtame tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas, A lygis, 12 kategorija) pareigybę (b. l. 19–20).

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2012-04-24 įsakymu Nr. 5-V-325, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK pateiktus siūlymus, patvirtino Vilniaus apskrities VPK naikinamų pareigybių sąrašą (b. l. 17). Iš šio naikinamų pareigybių sąrašo matyti, kad buvo panaikinta viena Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybė (b. l. 18).

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-03-26 rezoliucija bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymu Nr. 5-V-325, prašo panaikinti šiuos sprendimus, įpareigoti Vilniaus apskrities VPK paskirti pareiškėją į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas bei įpareigoti atsakovą už laiką nuo atsisakymo priimti E. E. į pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti pareiškėjai minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Ginčo santykius, susijusius su asmenų perkėlimu į laisvas aukštesnes pareigas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei vidaus reikalų ministro 2008-09-17 įsakymu Nr. 1V-334 patvirtintas Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalis numato aplinkybes, į kurias atsižvelgiama atrankų į aukštesnes pareigas metu – pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokia tvarka yra nustatyta Apraše. Aprašo 39 punkte įtvirtinta, kad atranką laimėjęs pareigūnas iš vienų pareigų į kitas perkeliamas ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų nuo komisijos posėdžio dienos. Atranką laimėjusio asmens ir vidaus reikalų įstaigos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, susitarimu šiame punkte nustatytas priėmimo terminas į pareigas gali būti pratęstas. Nagrinėjamu atveju jokio susitarimo tarp pareiškėjos ir vidaus reikalų įstaigos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, nebuvo sudaryta, taigi pareiškėja į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas turėjo būti priimta iki 2012-03-29. Aprašo 39 punkto analizė suponuoja išvadą, kad ši nuostata yra imperatyvi ir nenumato jokios galimybės atranką laimėjusio asmens neskirti į pareigas. Apraše yra numatytos tik dvi aplinkybės, kurioms esant asmuo neskiriamas į laimėtas pareigas: 1) atranką laimėjęs pareigūnas iki įsakymo perkeltas į pareigas, dėl kurių buvo organizuojama atranka, priėmimo atsisako eiti šias pareigas (Aprašo 36 punktas); 2) gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad atranką laimėjusiam pareigūnui negali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (pareigybės aprašyme turi būti nustatytas (toks reikalavimas turi būti nustatytas pareigybės, kurią užimti paskelbta atranka, aprašyme, Aprašo 40 punktas).

Teismas sutinka su pareiškėjos pateikiamu aiškinimu, jog būtinų pareigoms užimti pretendento savybių įvertinimas turi būti atliekamas iki atrankos komisijos posėdžio. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad personalo tarnyba pagal pateiktų dokumentų duomenis įvertina, ar pretendentai atitinka pareigybei nustatytus reikalavimus. Jeigu pretendentas neatitinka šių reikalavimų, jis per 5 darbo dienas nuo dokumentų vidaus reikalų įstaigoje gavimo dienos informuojamas raštu apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti atrankoje. Jei pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jis informuojamas raštu apie atrankos datą ir laiką. Pareiškėjai buvo leista dalyvauti atrankoje, taigi padaryta išvada, kad ji atitinka pareigybei nustatytus reikalavimus, todėl E. E. pagrįstai tikėjosi, kad laimėjusi atranką, ji bus perkelta į aukštesnes pareigas.

Išanalizavus Vidaus tarnybos statuto bei jį detalizuojančio Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad po laimėtos atrankos asmuo gali būti tikrinamas tik siekiant gauti asmens patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (specialus reikalavimas turi būti nustatytas pareigybės aprašyme). Jokių kitų asmenų tikrinimo po laimėtos atrankos pagrindų teisės aktai nenustato.

Byloje surinktais dokumentais pagrįsta atsisakymo priimti pareiškėją į aukštesnes pareigas procedūra rodo, jog jos eigoje buvo pakeistas faktinis pagrindas, dėl ko pareiškėja nebuvo perkelta į aukštesnes pareigas. Vilniaus apskrities VPK viršininkas K. L. rezoliucija išreikštą sprendimą nepriimti pareiškėjos į atrankoje laimėtas pareigas užrašė ant Vilniaus apskrities VPK personalo skyriaus vedėjo L. Z. B. 2012-03-21 tarnybinio pranešimo, kuriuo buvo informuotas apie tai, jog E. E. buvo bausta pagal Administracinių teisės pažeidimų bei teista pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, nes pačioje rezoliucijoje nurodoma, kad su tarnybiniu pranešimu susipažinta ir nuspręsta nepriimti į pareigas. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas tik 2012-04-20 Tarnybiniame pranešime, t. y. beveik po mėnesio nuo sprendimo atsisakyti priimti į atrankoje laimėtas pareigas priėmimo, pateikė prašymą dėl lėšų trūkumo panaikinti vyriausiojo tyrėjo pareigybę ir komplektuoti tyrėjo ir vyresniųjų tyrėjų pareigybes. Pareiškėjos skundas dėl atsisakymo perkelti į aukštesnes pareigas panaikinimo ir įpareigojimo priimti į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas teisme gautas 2012-04-18, o Vilniaus apskrities VPK išsiųstas 2012-04-20 lydraščiu. Taigi Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko 2012-04-20 tarnybinis pranešimas surašytas jau po skundo gavimo teisme dienos. Pasibaigus Aprašo 39 punkte nurodytam ilgiausiam 14 kalendorinių dienų nuo komisijos posėdžio dienos terminui Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybė nebuvo panaikinta, todėl priimant sprendimą atsisakyti priimti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas remtis šiuo argumentu nebuvo teisinio pagrindo. Minėtas teisinis pagrindas atsirado vėliau – po 2012-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymo Nr.5-V-325 priėmimo.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą aplinkybę teismas pasisako dėl Vilniaus apskrities VPK personalo skyriaus vedėjo L. Z. B. 2012-03-21 tarnybiniame pranešime išdėstytų faktų įtakos sprendimo neperkelti į aukštesnes pareigas priėmimui. Tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės gali būti siejamos su nepriekaištinga reputacija. Nepriekaištingos reputacijos sąvoka apibrėžta Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose ir 2 dalyje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu asmuo nelaikomas, jei buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Vilniaus apskrities VPK personalo skyriaus vedėjo L. Z. B. 2012-03-21 tarnybiniame pranešime nurodyti du faktai, kad pareiškėja buvo bausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnį bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendžiu nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, paskiriant baudą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą. Sutinkamai su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsniu laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu jis per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį baudžiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 2 punktą asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu.

Kaip nurodyta Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje šie reikalavimai yra keliami ne perkeliant į aukštesnes pareigas, tačiau tikrinant asmens pretenduojančio pradėti vidaus tarnybą tinkamumą. Pareiškėja tiek atrankos metu, tiek dabar yra vidaus tarnybos pareigūnė, todėl jos atžvilgiu Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnis netaikytinas. Tuo atveju, kai pakinta vidaus tarnybos pareigūno reputaciją apibrėžiantys faktai, yra sprendžiamas klausimas dėl vidaus tarnybos pareigūno atleidimo iš tarnybos. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė abejonių dėl pareiškėjo atitikimo nepriekaištingos reputacijos pripažinimo sąlygoms. Taigi teismas kišimasis į šių aplinkybių vertinimą reikštų išėjimą už bylos dalyko ribų ir negalėtų būti pateisintas aktyviu teismo vaidmeniu, nes teisminis tyrimas galėtų tame tarpe ir neigiamai įtakoti pareiškėjos padėtį.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011-06-13 įsakymu Nr. 5-V-529 „Dėl kandidatų tikrinimo ir derinimo policijos sistemoje“ siekdamas įgyvendinti nepriekaištingos reputacijos ir tarnybos, karjeros policijos sistemoje principus bei aiškiau reglamentuoti kandidatūrų apdovanoti, suteikti aukštesnį laipsnį, perkelti į aukštesnes pareigas tikrinimo ir derinimo tvarką Policijos departamento personalo valdybai 1.2.1 punktu pavedė teikimuose dėl pareigūnų ir darbuotojų skyrimo į aukštesnes pareigas, nurodytas kandidatūras tikrinti Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre, Policijos informacinės sistemos personalo posistemyje, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre. Teisės akte nėra nustatytas laikotarpis, kada toks tikrinimas turi būti atliekamas – paduodant dokumentus atrankai, atrankos metu ar po atrankos pasibaigimo. Remiantis tuo, kad nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenumato pagrindų atsisakyti priimti į pareigas asmens, kuris laimėjo atranką, daroma išvada, jog toks patikrinimas turi būti atliekamas Aprašo 14 punkto tvarka, t. y. dokumentų atrankai tinkamumo tikrinimo metu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2011-03-26 rezoliucija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-03-26 rezoliucija (sprendimas) negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantis sprendimas yra naikinamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-11-17 įsakymu Nr. 5-V-1020 nuo 2012-01-02 Vilniaus apskrities VPK įsteigtas Imuniteto skyrius ir patvirtinta 16 statutinių valstybės tarnautojų pareigybių. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymu Nr. 5-V-325, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK pateiktus siūlymus, buvo panaikinta viena Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas) pareigybė.

Policijos departamentas teigia, kad teismas neturi teisės nagrinėti vykdant vidaus administravimą priimtų sprendimų teisėtumo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamame viešojo administravimo apibrėžime nurodyta, kad šio įstatymo prasme viešuoju administravimu laikomas įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, o 2 dalyje pateikiamoje vidaus administravimo sąvokoje nurodyta, jog vidaus administravimu laikoma veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Taigi viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas yra priskirtas viešojo administravimo sąvokai ir yra nagrinėjimo teisme dalykas kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Vertinant šioje byloje ginčijamo Lietuvos policijos generalinio komisaro priimto sprendimo teisėtumą reikalinga atsižvelgti į tai, kad šis sprendimas yra susijęs su tarnybiniu ginču. Dėl Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos išimties struktūrinius pakeitimus tvirtina ne biudžetinės įstaigos vadovas, bet aukštesnės institucijos vadovas.

Sprendžiant klausimą, ar teismas gali nagrinėti vidaus administravimo veikloje priimtų sprendimų teisėtumą reikalinga įvertinti, ar tokiais sprendimais yra pažeidžiamos asmens teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Iš byloje nagrinėjamų šalių santykių matyti, kad Policijos departamento sprendimas dėl pareiškėjos atrankoje laimėtos pareigybės panaikinimo tiesiogiai liečia pareiškėjos teises, nes po pareigybės panaikinimo jai užkertamas kelias būti priimtai į panaikintą pareigybę. Todėl ši sąlyga pilnai įvykdyta.

Nagrinėdamas bylą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracinis teismas turi įstatymu apribotas teises. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pasisakydamas dėl Policijos departamento sprendimo dėl pareigybės panaikinimo teismas turi įvertinti, ar jis buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad policijos generalinis komisaras teisės aktų nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas, tvirtina šių įstaigų vidaus struktūrą ir pareigybių sąrašus. Atitinkamai, ginčijamo įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimo metu galiojusių Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus nuostatų 12 punkte buvo numatyta, kad skyriaus pareigybių sąrašus ir struktūrą tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras Vilniaus apskrities VPK viršininko teikimu. Taigi, teisę tvirtinti Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus struktūrą ir esant reikalui ją keisti, Lietuvos policijos generaliniam komisarui numato Policijos veiklos įstatymas bei Viliaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus nuostatai. Taigi 2012-04-24 įsakymą Nr. 5-V-325 Lietuvos policijos generalinio komisaras priėmė neviršydamas teisės aktais jam suteiktos kompetencijos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis neleidžia teismui vertinti šio sprendimo organizacinio ir ekonominio pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-26 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, išaiškino, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

Pareigybės panaikinimą Vilniaus apskrities VPK grindė finansinių lėšų stygiumi, bei būtinybe kuo greičiau komplektuoti tyrėjų bei vyresniųjų tyrėjų pareigybes, atsižvelgiant į padaliniui iškeltus uždavinius. Byloje pateikti duomenys rodo, jog Vilniaus apskrities VPK finansavimas nėra pakankamas. Vilniaus apskrities VPK 2012-05-04 rašte Nr. 10-S-8495 (b. l. 14) nurodyta, kad 2012 metams Vilniaus apskrities VPK skirta 4336,4 tūkst. Lt mažiau nei buvo skirta 2011 metais. 2011 metus Vilniaus apskrities VPK baigė su 919 tūkst. Lt įsiskolinimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Vilniaus apskrities VPK 2012 I ketvirčio darbo užmokesčio fondui buvo skirta 21 698,7 tūkst. Lt, o panaudota 21 860,6 tūkst. Lt, t. y. darbo užmokesčio lėšų suma viršyta 161,9 tūkst. Lt. Planuojamas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - 2 817,1 tūkst. Lt. Paskaičiuota, kad per 2012 metus darbo užmokesčio fondui trūksta 463,9 tūkst. Lt. Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko 2012-04-20 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR5-3061 (b. l. 21–22) bei Vilniaus apskrities VPK viršininko 2012-04-23 rašte Nr. 10-S-7969 (b. l. 19–20). Vilniaus apskrities VPK viršininko 2012-05-29 rašte (b. l. 72-73) papildomai nurodoma, jog nebuvo skirtas papildomas finansavimas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimui. Transporto išlaikymui skirta 2 741,7 tūkst. Lt, nors reikalinga 4 5665,2 tūkst. Lt. Vilniaus apskrities VPK komunalinės išlaidos 2012 m. I ketvirtį padidėjo 10 procentų, o 2012-04-30 dienai kreditorinis įsiskolinimas už komunalines paslaugas sudarė 370 tūkst. Lt. Bendras kreditorinis įsiskolinimas 2012-04-30 dienai sudarė 8 666 tūkst. Lt. Vilniaus apskrities VPK nuo 2009-01-01 buvo panaikinta 331 pareigybė.

Šios aplinkybės rodo, jog 2012-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-325 turi pakankamą faktinį pagrindą, jį negalima laikyti priimtu išimtinai siekiant vien tik nepriimti pareiškėjos į pareigas. Vertinti, ar buvo tikslingiau Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriuje turėti vyresniųjų tyrėjų, vyriausiųjų tyrėjų ar tyrėjų pareigybes teismas neturi teisės. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyrius yra tik steigiamas, tai nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima vertinti faktinio funkcijų paskirstymo skyriuje. Įvykdžius Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus struktūros pakeitimus ir panaikinus vieną statutinio valstybės tarnautojo pareigybę, liko 15 statutinių valstybės tarnautojų. Nauja pareigybė nebuvo sukurta, todėl būtų galima daryti išvada, kad siekdamas įgyvendinti minėto skyriaus struktūros pakeitimus ir sukomplektuoti tyrėjų bei vyresniųjų tyrėjų pareigybes ir kuo efektyviau panaudoti valstybės lėšas, Lietuvos policijos generalinis komisaras teisėtai, pasinaudodamas diskrecijos teise, nusprendė, kad anksčiau pareiškėjos vykdytas funkcijas galės atlikti kiti darbuotojai, o panaikintos pareigybės sąskaita bus sutaupoma finansinių lėšų. Teisės aktai nenumato apribojimų dėl pareigybės panaikinimo momento ir šio veiksmo atlikimo neriboja kitais teisiškai reikšmingais įvykiais, tai reiškia, kad pareigybės panaikinimas nėra draudžiamas tame tarpe ir laikotarpiu po atrankos į pareigybę įvykdymo iki jo paskyrimo į pareigas. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo panaikinti 2012-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. 5-V-325.

Pareiškėja, 2012-04-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikusi prašymą dėl perkėlimo į aukštesnes pareigas, viršininko 2012-04-27 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR5-3304 buvo informuota, kad nuo 2012-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymu Nr.5-V-325 Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybė buvo panaikinta, todėl E. E. negali būti paskirta į šias pareigas. Šis tarnybinis pranešimas, kuriuo iš esmės pakeistas faktinis atsisakymo perkelti į aukštesnes pareigas pagrindas, yra paremtas įvykusia aplinkybe ir yra tinkamas santykių tarp pareiškėjos ir Vilniaus apskrities VPK nustatymui.

Teismui pripažinus Vilniaus apskrities VPK viršininko nesutikimą paskirti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas neteisėtu, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konkrečių taikytinų teisinių pasekmių. E. E. prašo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK paskirti ją į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas bei įpareigoti Vilniaus apskrities VPK už laikotarpį nuo atsisakymo priimti E. E. į pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti pareiškėjai minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Šį reikalavimą pareiškėja reiškė remdamasi Darbo kodekso 96 straipsniu, kurio 3 dalyje nustatyta, jog teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą ir už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK priimti pareiškėją į atrankoje laimėtas pareigas, kadangi ši pareigybė yra panaikinta. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-17 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A62-773-11, 2011-01-26 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A62-340-11, 2011-06-07 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A143-1371-11) taikant dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos kylančias pasekmės numatytas Darbo kodekso 297 straipsnyje, pareigybės panaikinimo atveju vadovaujamasi Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi ir laikoma, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių. Kadangi ši teisės norma labiausiai atitinka tarp šalių susidariusius teisinius santykius, tai į ją atsižvelgiama išsprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo priimti į pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto pagrindu). Kompensacijos pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį nustatymas neatitinka teisinių santykių tarp atrankoje dalyvavusio asmens ir darbdavio esmės, nes asmuo pareigų niekada neužėmė ir darbo užmokesčio nėra gavęs, todėl netaikoma.

Teismų praktikoje seniai įtvirtinta nuostata dėl darbo teisės normų taikymo statutiniams pareigūnams, jei teisiniai santykiai nėra reguliuojami Vidaus tarnybos statuto ar Valstybės tarnybos įstatymo normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-81-12). Todėl pareiškėjos prašymas taikyti Darbo kodekso normas yra tinkamas. Darbo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija gali būti priteisiama atsisakius priimti darbuotoją į darbą trimis atvejais – Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytais motyvais (diskriminacija); jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Konkrečių atvejų nustatymas rodo, jog kompensacija negali būti mokama visada, kai buvo atsisakyta priimti į darbą. Pareiškėjos situacija atitinka Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnį ir yra vertintina kaip atsisakymas paaukštinti pareigūno pareigas. Atsisakymas paaukštinti pareigūno pareigas nėra atvejis, kuris atitinka Darbo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje išvardintus atvejus, todėl to paties straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareiškėjai negali būti priteisiama.

Nors pareiškėja į atrankoje laimėtas pareigas nepaskirta nepagrįstai, tačiau vėliau pareigybė, į kurią ji pretendavo, buvo panaikinta ir 2012-04-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-24 įsakymas Nr.5-V-325 paliktas galioti, dėl ko negalima įpareigoti Vilniaus apskrities VPK pareiškėją priimti į aukštesnes pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-03-26 rezoliuciją (sprendimą), kuriuo E. E. nepriimta į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.