Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2VP-11808-1067/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2VP-11808-1067/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Suinteresuotas asmuo
G. S., D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-11808-1067/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07717-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys G. S., D. S., antstolė G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti G. S. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su bendraturte D. S., t. y. į ½ dalį D. S. priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-3587-1022/2018 dėl 1529,29 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S., išieškotojos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai. Antstolė 2019 m. vasario 8 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, mokamas sutuoktinei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 50 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. psl. 21-22).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas G. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė – D. S. (el. b. 41-42 psl.). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota (el. b. 46). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas G. S. per antstolės nustatytą terminą nepateikė antstolei CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nustatytina, kad skolininkui G. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui G. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gaunamą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei G. Ž.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė