Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Arošienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje;

T. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 4 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos BK 64 straipsnio 1, 3 dalių tvarka, dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, ir paskirta subendrintą bausmė – areštas 45 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. D. ir J. B. 2022 m. birželio 12 d., apie 18 val., būdamas iš anksto susitarę įvykdyti vagystę ir veikdami kartu bendrininkų grupėje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu, J. B. kalbinant G. I. ir taip nukreipiant pastarojo dėmesį nuo T. D., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, G. I. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 1 459 Eur vertės, su juodos spalvos telefono dėklu, 39,90 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimą, G. I. priklausantį turtą už 1 498,90 Eur.

Apklaustas kaip kaltinamasis, J. B. parodė, kad tą dieną, kartu su T. D. girtuokliavo pas G. I.. T. D. jis buvo sakęs, kad G. turi gerą telefoną. Mintis pavogti telefoną, kiek pamena, kilo jiems abiem, nore apie tai, kad G. turi gerą telefoną jis žinojo anksčiau. Girtaudami, apžiūrinėjo telefoną. Jis užkalbino G., o T. tuo metu paėmė telefoną ir išėjo, o jis pasiliko girtuokliauti pas G. I. Paskui T. jam parašė, kad turi telefoną, yra paežerėje. Tada abu susitiko. Einant paežere, T. kažkokiam draugui pardavė G. telefoną, kiek pamena, gavo 100 Eur, pinigus kartu pragėrė. Telefonas G. yra grąžintas ir jis jam jokių pretenzijų neturi. Gyvena pas tėvus, yra neįgalus, gauna 212 Eur pensiją, labai gailisi dėl padarytos veikos tokių klaidų nebedarys.

Apklaustas kaip kaltinamasis, T. D. parodė, kad tą dieną po išgertuvių jautėsi blogai, susirašė su J. B. ir sutarė, kad jis atvažiuos jo paimti ir važiuos pas G. Pas G. I. girtuokliavo, ir susitarė su J. B. pavogti G. I. telefoną. J. nukreipė G. dėmesį, užšnekino, o jis pasiėmė telefoną ir išėjo. Telefoną už 100 Eur pardavė pažįstamam, kuris užsiima telefonų remontu. Pinigus pravažinėjo taksi ir pragėrė. Policijos pareigūnams pasakė, kam pardavė telefoną, policija paėmė jį ir grąžino G. Šiuo metu nedirba, pajamų negauna, jokio turto neturi, verčiasi nelegaliai darbais. Yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau ketina koduotis. Gailisi dėl padarytos veikos.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antrojo skirsnio „Pagreitintas procesas“ ir BPK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų J. B. ir T. D. prisipažinimo, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 15 d. surašytame Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, jog nukentėjusysis G. I. parodė, kad 2022 m. birželio 13 d., apie 9 val. pastebėjo, kad iš jo mažojo kambario pavogtas ant komodos buvęs tamsiai raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 459 Eur . Dieną prieš tai pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gėrė alų kartu su J. B.. J. B. paklausė, ar gali pasikviesti draugą, jis sutiko. J. B. išvyko pasiimti draugo ir apie 16 val. abu atvyko pas jį. Vėliau sužinojo, kad draugas – tai T. D.. Visi toliau gėrė alų, kalbėjosi. Telefonas buvo kitame kambaryje, matomoje vietoje. Apie 18 val. T. D. išėjo, o J. B. liko pas jį. Netrukus išėjo ir J. Mano, kad telefoną pavogė T. D. (1 t., b. l. 10-18). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad pagrobtas telefonas jam grąžintas nesugadintas, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nebereikš, pretenzijų T. D. ir J. B. neturi (1 t., b. l. 45-48).

Liudytojas M. S. parodė, kad jis turi hobį ir geba taisyti mobiliojo ryšio telefonus. Kiek pamena, 2022 m. birželio 12 d. vakare, apie 21.30 val. su juo susisiekė T. D. ir pasiūlė įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. Susitikti atėjo su dar vienu jaunuoliu, sakė, kad telefono niekas neieškos, o parduoti nori, nes yra užstrigęs užraktas ir jam reikalingi pinigai. Per programėlę „Google Maps“ patikrino, ar telefonas nėra paieškomas, viskas buvo tvarkoje. T. sumokėjo 100 Eur. Telefoną pirko, nes buvo patraukli kaina, jei būtų žinojęs, kad telefonas vogtas, nebūtų pirkęs (1 t., b. l. 61-64).

UAB „Topo centras“ kvite fiksuota, kad mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ vertė 1 459,00 Eur (1 t., b. l. 18-19). Telefonas apdraustas, sudaryta Tikslinės paskirties (vartojimo kredito) sutartis (1 t., b. l. 20-25, 26-30).

Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Matomas baltos spalvos telefono įkroviklis (1 t., 32-42).

Parodymų patikrinimo vietoje protokoluose su fotolentelėmis nurodyta, jog J. B. ir T. D. parodė įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, kuriame įvykdė vagystę, o T. D. – be kita ko, ir vietą, iš kur paėmėm mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 128-134, 2 t., b. l. 11-18).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog M. S. savanoriškai pateikė raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su juodu dėklu (1 t., b. l. 65-28). Daiktų apžiūros protokole su fotolentele fiksuojama minėto telefono apžiūra (1 t., b. l. 69-75). Pakvitavimu telefonas su dėklu grąžintas G. I. (1 t., b. l. 76).

Kaltinamiesiems J. B. ir T. D. 2022 m. birželio 16 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 135-138,0 2 t., b. l. 19-22).

III. Veikų kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Įvertindamas byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamai įrodymų pripažinti kaltinamuosius J. B. ir T. D. kaltais vagystės būdu pagrobus nukentėjusiajam G. I. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su juodu dėklu. Kaltinamųjų kaltę įrodo jų pačių prisipažinimai, nukentėjusiojo G. I. ir liudytojo M. S. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų J. B. ir T. D. nuikaltama veika įrodyta, ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorė prašė abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. Teismas sutinka su tokia prokurorės pozicija, todėl šias aplinkybes pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad žala atlyginta ir kt. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamiesiems J. B. ir T. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kiekvienas jų padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė neišnykus teistumui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tiek J. B., tiek T. D., nors ir prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, tačiau tai nesuteikia galimybės neskirti jiems su laisvės suvaržymu nesusijusios bausmės.

Prokurorė prašė skirti kaltinamiesiems arešto bausmes ir jų vykdymą atidėti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis J. B. yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, 2021 m. gegužės 20 d. jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismo įsitikinimu, nepadarė teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. B. paskiriant maksimalios trukmės arešto bausmę, jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paskiriant pareigas:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktai).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam T. D. arešto bausmė negali būti skiriama. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam T. D. ne kartą buvo skirta arešto bausmė, tačiau teigiamos įtakos ydingo ir priešingo teisei kaltinamojo elgesio korekcijai šios rūšies bausmė neturėjo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam T. D. skirtina kiek mažesnės trukmės, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo, kartu girtuokliavusio su kaltinamaisiais, netinkamą elgesį, spręstina, kad yra pagrindas dar kartą patikėti jauno, vos 22 metų amžiaus kaltinamuoju. T. D. šio proceso metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo ankstesnio elgesio ir patikino teismą, kad padarė išvadas ir ateityje nusikalstamų veikų nebedarys, yra susitaręs su medikais ir ketina koduotis nuo alkoholio vartojimo, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta, paskiriant kaltinamajam kiek mažesnės trukmės, nei numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam T. D. taip pat skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, (kurios skyrimo galimybę numato BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas:

1) per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti darbo paiešką bausmės atidėjimo laikotarpiu;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas sprendžia, kad tokia bausmė yra tinkama ir adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas, teismo įsitikinimu, iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais ir suteikia galimybę kaltinamajam savo elgesiu įrodyti, jog jis gali pasitaisyti.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamieji savo kaltę pripažino, ginčo dėl padaryto nusikaltimo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo nekilo, todėl jų abiejų atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės mažintinos 1/3 (vienu trečdaliu).

Kaltinamieji nurodė, kad pardavus pagrobtą telefoną, jie gavo 100,00 Eur pajamų, todėl ši suma konfiskuotina, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis).

IV. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. liepos 19 d. teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 193,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme ginant kaltinamąjį J. B., o 2022 m. liepos 21 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 193,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme ginant kaltinamąjį T. D., priteisimo (2 t., b. l. 49, 56).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis J. B. yra neįgalus, bedarbis, o T. D. nedirba, yra jauno amžiaus, turto, priklausančio jiems nuosavybės teise, neturi, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo užtikrinant kaltinamiesiems gynybą, nėra pagrindo priteisti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnis).

BK 72 straipsnio 3 dalis imperatyviai suponuoja teismo pareigą konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji pavogtą telefoną pardavė už 100 Eur, kuriuos išleido bendrai, todėl J. B. pajamos – 50,00 Eur, ir T. D. pajamos– 50,00 Eur, gautos iš nusikalstamos veikos, konfiskuotinos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad J. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 9.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir paskiriant pareigas:

1) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 9.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir paskirti pareigas:

1) per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti darbo paiešką bausmės atidėjimo laikotarpiu;

2) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo J. B. pajamas– 50,00 Eur, ir T. D. pajamas– 50,00 Eur, gautas iš nusikalstamos veikos, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems J. B. ir T. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Išaiškinti J. B., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.