Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Darius Karvelis skundu su Departamento Sprendimu nesutiko. Tvirtino, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR buvo išduotas teisėtai, UAB „Kaj Madsen“ tarpininkaujant ir įdarbinus pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju darbo sutarties pagrindu už minimalią mėnesinę algą 3 mėnesių išbandomajam laikotarpiui. Tačiau UAB „Kaj Madsen“, pareiškėjo teigimu neturėdama teisinio pagrindo, nutraukė sudarytą darbo sutartį. Taigi pareiškėjas nedirbo tarpininkavusioje Lietuvos įmonėje ir negavo darbo užmokesčio ne dėl savo kaltės bei jis turėjo pragyvenimui būtinų lėšų savo banko sąskaitoje.

3. Sprendimo neteisėtumą taip pat įrodinėjo jo nemotyvuotumo aplinkybe, t. y. jog Sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas – kada pareiškėjas atvyko į šalį, kurioje įmonėje dirbo, kuri įmonė buvo pateikusi tarpininkavimo raštą, kada pareiškėjas buvo atleistas ir t.t. Tvirtino, jog Sprendimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes iš jo turinio negalima suprasti, kokių nustatytų faktų visetas nulėmė tokios Sprendimo priėmimą ir pareiškėjas negali suprasti, kokios faktinės aplinkybės lėmė tokio Sprendimo priėmimą, o tai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principams.

4. Taip pat tvirtino, jog Departamentas nepagrįstai priėmė Sprendimą remdamasis aplinkybėmis, kurios nuo pareiškėjo valios nepriklausė, nes Sprendime nurodyti faktai ir duomenys, atsižvelgiant į LR užimtumo įstatymo nuostatas, gali būti laikomi Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus laikinai dirbti LR užsieniečius tvarkos pažeidimais, kuriais yra laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai ir atsakomybė už juos taikoma darbdaviui, įdarbinusiam trečiosios šalies pilietį, bet ne užsieniečiui.

Motyvuojamoji dalis

8. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Departamentas manė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi LR ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais ir tokie Departamento veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi Departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti.

9. Pareiškėjui bei jo atstovui advokatui D. Karveliui, atsakovui Departamentui 2024 m. lapkričio 25 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. spalio 25 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „Kaj Madsen Kaunas“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – Departamentui 2023 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1 386 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „Kaj Madsen Kaunas“. Prašymui pagrįsti UAB „Kaj Madsen Kaunas“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „Kaj Madsen Kaunas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2023 m. lapkričio 6 d. ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1 386 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.

12. Leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. sausio 11 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR, galiojimo terminas iki 2026 m. sausio 11 d.

13. Iš 2024 m. gegužės 8 d. Pranešimo apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjui dėl leidimo laikinai gyventi LR (darbo tikslu) tarpininkavusi UAB „Kaj Madsen Kaunas“ pranešė Departamentui faktinę aplinkybę, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta 2024 m. gegužės 6 d. LR darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14. 2024 m. spalio 25 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog nutraukta darbo sutartis su asmeniu). Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka bei informacija, jog: Departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR), nutraukė 2024 m. gegužės 6 d.; jokiose kitose LR įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba; asmuo leidimą laikinai gyventi turi grąžinti Departamento teritoriniam skyriui.

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu: nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio UPTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

16. Užsienietis, teikdamas prašymą Departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui LR tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą LR vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir LR teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Aprašo 130 punktas).

17. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas 2024 m. sausio 11 d. leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) – dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas, ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2026 m. sausio 11 d. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, nėra numatytos.

18. Pareiškėjas skundu pripažino 2024 m. gegužės 6 d. darbo sutarties su tarpininkavusia UAB „Kaj Madsen Kaunas“ nutraukimo faktą. Taigi ginčo, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nedirbo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimui tarpininkavusioje įmonėje ir neatitiko UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas 2024 m. sausio 11 d. leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), byloje tarp šalių nėra. Todėl apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas teisingai Sprendimu taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. O aplinkybės, jog UAB „Kaj Madsen Kaunas“, pareiškėjo teigimu neturėdama teisinio pagrindo, nutraukė sudarytą darbo sutartį, pareiškėjas nedirbo tarpininkavusioje Lietuvos įmonėje ir negavo darbo užmokesčio ne dėl savo kaltės bei turėjo pragyvenimui būtinų lėšų savo banko sąskaitoje, nepaneigia paties pareiškėjo pripažinto darbo sutarties tarp tarpininkavusios UAB „Kaj Madsen Kaunas“ ir pareiškėjo nutraukimo fakto, kuris ir yra UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuotas imperatyvusis leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindas.

19. Be to, pareiškėjas Prašyme patvirtino žinantis, jog turi informuoti Departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau visgi, net ir žinodamas kaip turi veikti, pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – tiek po darbo sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 6 d.), tiek ir iki ginčo Sprendimo priėmimo (2024 m. spalio 25 d.) nepranešė Departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje. Todėl turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR.

20. Taip pat pareiškėjas Sprendimą ginčijo ir kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyto motyvuotumo reikalavimo bei pažeidžiantį VAĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, bendruosius protingumo ir teisingumo principus, tvirtindamas, jog: Sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas – kada pareiškėjas atvyko į šalį, kurioje įmonėje dirbo, kuri įmonė buvo pateikusi tarpininkavimo raštą, kada pareiškėjas buvo atleistas ir t.t.; iš jo turinio negalima suprasti, kokių nustatytų faktų visetas nulėmė tokio Sprendimo priėmimą ir pareiškėjas negali suprasti, kokios faktinės aplinkybės lėmė tokio Sprendimo priėmimą.

21. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei VAĮ 3 straipsnyje reglamentuoto proporcingumo principo, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

22. Aptartos LVAT praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad šis Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir proorcingumo principo, kadangi iš Sprendimo turinio matyti, jog nors Sprendimo turinys išties išdėstytas glausta forma, tačiau jame yra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo, kaip leidimą laikinai gyventi LR darbo tikslu turinčio užsieniečio, teisinę padėtį bei Sprendimu konstatuotą leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo imperatyvą – tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įmonė 2024 m. gegužės 6 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo tikslu ir užsienietis kitose LR įmonėse nedirba. Sprendime taip pat yra aiškiai ir tiksliai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka. Todėl nėra pagrindo ginčo individualų administracinį aktą (Sprendimą) pripažinti visiškai nemotyvuotu.

23. Vertinant ad hoc (konkrečioje situacijoje), ar Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. jog leidimas laikinai gyventi Sprendimu panaikinamas dėl tos aplinkybės, jog tarpininkavusi įmonė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, buvo pakankamai aiškus ir suprantamas, kadangi pareiškėjas skundo šią aplinkybę pripažino, taigi apie ją žinojo. Be to, Sprendime nors ir neįvardinus tarpininkavusios įmonės ar dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatytos Sprendimą nulėmusios aplinkybės, tačiau Sprendimą nulėmusios faktinės aplinkybės buvo aiškiai įvardintos ir bylos surinktų įrodymų visuma nebuvo paneigtos. O tai patvirtina, jog Sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio Sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami. Pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

24. Vien tai, kad Sprendime nebuvo įvardinti pareiškėjo įvardinti duomenys (data, kada pareiškėjas atvyko į šalį, kurioje įmonėje dirbo, kuri įmonė buvo pateikusi tarpininkavimo raštą ir kt.) esmės pateiktam vertinimui neturi, kadangi jie nepaneigia aplinkybės, kad iš Sprendimo turinio pareiškėjui, kaip žinančiam savo individualią situaciją lemiančią aplinkybę apie 2024 m. gegužės 6 d. darbo sutarties su tarpininkavusia įmone nutraukimo faktą, buvo galima aiškiai suprasti, kokių nustatytų pareiškėjo individualių faktų visetas nulėmė tokios Sprendimo priėmimą, t. y. tai, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nedirbo Prašyme nurodytoje tarpininkavusioje leidimui laikinai gyventi LR išduoti įmonėje. Be to pažymėtina, jog Sprendime, priešingai pareiškėjo skunde nurodytam teiginiui, buvo aiškiai įvardinta aplinkybė, kada pareiškėjas buvo atleistas iš darbo (2024 m. gegužės 6 d.).

25. Iš aptarto spręstina, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ tvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas už skundo pareiškimą patyrė 22,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymu, išlaidas. Taip pat į bylą buvo pateikta 2024 m. spalio 31 d. atstovavimo sutartis, tačiau duomenų, jog pareiškėjas byloje būtų patyręs kitas, tame tarpe ir išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, į bylą nebuvo pateikta.

27. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo L. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.