- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- A5.-712-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00478-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. U.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvios Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. U., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-05-18 T. U., vykdančiam individualią veiklą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo vykdomoje individualioje veikloje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. T. U. vykdomojoje individualioje veikloje laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių remontininkų pareigose leido dirbti O. P. ir Ukrainos piliečiui R. D. ( R. D.) , nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios momento neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) teritorinio skyriaus.
T. U., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1700,00 Eur pajamų gavimo bei su darbo santykiais susijusių išmokų grynais pinigais iš viso 1000,00 Eur. T. U., adresu (duomenys neskelbtini), per 2020 m. kovo-balandžio mėn. automobilių remontininkams O. P. ir R. D. išmokėjo bendrą 1000,00 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą (O. P. išmokėjo viso 500,00 Eur ir R. D. išmokėjo viso 500,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą). Tokiu būdu nustatyta, kad T. U., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28 1000,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir jo priskaitymo 1367,06 Eur, bei neapskaičiavo iš viso: 135,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 243,78 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. T. U., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 379,75 Eur (135,97 + 243,78) mokesčių ir įmokų, tuo padarė 135,97 Eur nuostolį Valstybės biudžetui ir 243,78 Eur nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
T. U., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28 apskaitos dokumentais nepagrindė 1700,00 Eur pajamų gavimo iš klientų už jiems suteiktas paslaugas. Tokiu būdu T. U. laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28 gavęs 1700,00 Eur pajamų iš individualios veiklos iki 2021 m. gegužės 1 d. turi deklaruoti apmokestinamas pajamas 1190,00 Eur (1700,00 - 510,00) ir už jas apskaičiuotą 59,50 Eur pajamų mokestį.
Tokiu būdu T. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 d., 2 d., 4., Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos įstatymo 56 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p., 4 p., Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 23 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. 2 d. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. U. į teismo posėdį atvyko, kaltu prisipažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi nusižengęs. Paaiškino, kad pagal individualios veiklos pažymą vykdo automobilių remonto darbus. Veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Pripažįsta laikinai įdarbinęs O. P. ir R. D.. Su jais darbo sutarties pasirašęs nebuvo ir apie jų įdarbinimą Sodrai nepranešė. Pajamų neapskaitė, į buhalterinę apskaitą jų neįtraukė. Jo finansinė padėtis sunki, turi pasiėmęs 10 000 Eur paskolą, gauna 700 Eur pajamų per mėnesį, iš jų kas mėnesį sumoka 220 Eur paskolos įmoką. Prižiūri tėvą, kuriam nustatytas neįgalumas. Prašo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad T. U. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: jo paties visišku prisipažinimu, administracinio nusižengimo protokolu, patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-10-4170-A45, O. P. ir R. D. paaiškinimais, Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjo A. T. tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.
Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.
Minėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti, jog O. P. ir R. D. patikrinimo metu dirbo nelegaliai. Be to, T. U. O. P. ir R. D. išmokėjo bendrą 1000,00 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28 1000,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir jo priskaitymo 1367,06 Eur, bei neapskaičiavo iš viso: 135,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 243,78 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Be to, T. U. laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-04-28 apskaitos dokumentais nepagrindė 1700,00 Eur pajamų gavimo iš klientų už jiems suteiktas paslaugas.
Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka T. U. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį konstatuoti. T. U. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.
Byloje T. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Į vieną jo atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. U. skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 3 dalies ir 205 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. U. prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Atsižvelgdamas į skiriamos nuobaudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, T. U. prašymas tenkintinas, T. U. paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 205 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
T. U. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 000 eurų (vieno tūkstančio eurų) baudą.
T. U. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 2 700 eurų (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.
T. U. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 eurų (keturiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, T. U. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 2 700 eurų (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.
T. U. paskirtos 2 700 Eur baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus).
Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20115018069 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.