Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-608-919/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
1S-608-919/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-608-919/2022Proceso Nr. 1-01-1-49506-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2. Bausmės pradžia 2020 m. vasario 28 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta M. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis M. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. spalio 18 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis M. R. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir M. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad priimta Kauno apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms.

4.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bei elgesio korekcijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos rekomendacijas, tačiau skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad nuteistasis pasižymi maža motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį, neturi tikslų ir t.t. Nuteistojo nuomone, tokia išvada prieštarauja faktui, kad nuteistais aktyviai dalyvauja pozityvaus elgesio keitimo programose ir vykdo socialinės reabilitacijos planą. Tai turėtų būti pakankamas motyvas taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš įstaigos. Be to, atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką buvo nustatyta laipsniškai mažėjanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra pateikęs prašymą įdarbinti, tačiau pataisos namai neturi galimybių jam suteikti darbo. Nuteistojo nuomone tai prieštarauja skundžiamoje nutartyje nurodytam teiginiui, jog nuteistasis pasižymi maža motyvacija darbui.

4.4. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje, kaip vieną iš priežasčių netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš įstaigos nurodo nuteistojo turimus didelius finansinius įsipareigojimus, kurių padengta tik maža dalis. Nuteistojo nuomone, pataisos namams negalint jam suteikti darbo vietos ir galimybės užsidirbti, užkerta kelią finansinių įsipareigojimų atlyginimui, Todėl nuteistojo nuomone dėl šios priežasties jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tokiu atveju nuteistasis galėtų dirbti laisvėje ir atlyginti finansinius įsipareigojimus.

4.5. Skunde nurodoma, kad ankstesni teistumai, probacijos sąlygų pažeidimai negali sudaryti pagrindo nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš įstaigos, teigiant jog nuteistasis ateityje gali nusikalsti dar kartą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).

6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant) nustatymas sudaro tik teisinį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau neįpareigoja teismo besąlygiškai priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ar tenkinti skundą, kai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu taikyti lygtinį paleidimą atsisakyta. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, daryti išvadas dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikio pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų pokyčiams, jų stabilumui, galima tik įvertinus visumą duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, požiūriu į taikomą priežiūrą ir ribojimus, pastangomis bei noru keisti savo elgesį. Šią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad pagal BVK socialinė reabilitacija yra viena iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnio 2 dalis), kurios tikslai yra: mažinti nusikalstamo elgesio riziką; motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusiojo asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Siekiant šių tikslų, atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, 3 dalies 1–3 punktai). Taigi, nustatyti, ar nuteistajam taikomos pataisos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus šių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir ją lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui, ir tokio vertinimo poreikis nepriklauso nuo to, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar priskiriama aukštesnei rizikos grupei, kadangi, kaip minėta, net ir esant žemai rizikai teismui yra palikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl to, ar lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis BPK nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Įvertinus M. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 2 kartus skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, M. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog M. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 1 kartą buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis skunde nurodo, kad negali dirbti, nes pataisos įstaiga nesuteikia jam sąlygų bei didesnės įsidarbinimo galimybės būtų laisvėje. Tačiau, iš skundo nagrinėjimu pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis nėra nuosekli. Nuteistojo teigimu, jis oficialiai dirbo visada, tačiau, kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos dėl finansinio motyvo, tai neigiama charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, nuteistasis M. R. ankščiau atlikdamas jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, niekuomet nedirbdavo įkalinimo įstaigose, motyvuodamas tuo, kad normalių darbų nėra, o darbas valgykloje yra žeminantis. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) nuteistasis M. R. neatsisakė darbo, po motyvacinio pokalbio su specialistu apie darbinę veiklą, kurio metu buvo paaiškinta įdarbinimo tvarka, raštiškai 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į VĮ „M. A.“ ir pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo ūkio aptarnavimo brigadoje, tačiau gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad vis tik nuteistojo M. R. darbinė motyvacija atliekant laisvės atėmimo bausmę skirtingose pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Esant šių duomenų visumai teisėjų kolegijai kelia abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai M. R. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

10. Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis M. R. formaliai patvirtino gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos - gauta Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno skyriaus pažyma apie M. R. galimą apsigyvenimą jo nurodytu adresu pas žmoną (duomenys neskelbtini) Nuteistajam santykiai su šeimos nariais yra svarbūs, jis jaučiasi palaikomas ir laukiamas namuose. Be to, nuteistasis psichiką veikiančias medžiagas už kurias buvo nuteistas turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė 198,7 g (99,14 g+ 99,56 g) narkotinės medžiagos - kanapių (antžemines dalis) ir šias medžiagas, buvusias dviejose pakuotėse, išplatino perduodamas nenustatytam asmeniui, kurios buvo rastos miške, slėptuvėje - kaimynystėje kur gyveno, tačiau ne namų teritorijoje. Be to, paskutinio laisvės atėmimo atidėjimo metu pažeidė probacijos sąlygas neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo, buvo parvežtas teisėsaugos iš užsienio ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal nutartį dėl probacijos sąlygų pažeidimo. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos nuteistasis atlikdamas bausmę kreipėsi raštu dėl įdarbinimo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų stokos. Nuteistasis būryje atlieka buities gerinimo darbus, tvarkosi brigadoje pagal RS skyriaus specialisto sudarytą budėjimo be eilės grafiką Nuteistasis formaliai rodė motyvaciją įsidarbinti pataisos įstaigoje. Nors nuteistojo nuostatos darbo atžvilgiu laisvėje nėra negatyvios, jis neigiamai vertina darbo naudą pataisos įstaigoje. Byloje gauta UAB „M.“ pažyma, kurioje nurodyta, kad po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įsipareigojama nuteistąjį įdarbinti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su M. R. šeiminėmis aplinkybėmis, darbu ir gyvenamąja vieta, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

11. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, kaip vieną iš priežasčių netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nurodo nuteistojo turimus didelius finansinius įsipareigojimus, kurių padengta tik maža dalis. Nuteistojo nuomone, pataisos namams negalint jam suteikti darbo vietos ir galimybės užsidirbti, užkerta kelią finansinių įsipareigojimų atlyginimui. Todėl nuteistojo nuomone dėl šios priežasties jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tokiu atveju nuteistasis galėtų dirbti laisvėje ir atlyginti finansinius įsipareigojimus. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu nuteistojo argumentu nesutinka, kadangi kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, nuteistojo visos įvykdytos nusikalstamos veikos (teistas 18 kartų) buvo susijusios su turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Todėl, nors nuteistasis turėjo tam tikrų legalių pajamų, tačiau pakankamos finansinės gerovės užsitikrinti negalėjo, todėl papildomas lėšas įgydavo vykdant nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis turi vykdytinų įsiskolinimų, kurie susiję su įvykdytų nusikalstamų veikų pasekmėmis. Byloje gauta kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus pažyma apie vykdomuosius dokumentus, kurioje nurodoma 2837 Eurų išieškoma suma, išskaityta yra 211 Eurų suma iš nuteistojo artimųjų siunčiamų lėšų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pateiktas aplinkybes, galima teigi, jog nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai bei tai, kad nuteistasis 18 kartų teistas dėl nusikalstamų veikų susijusių su turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals pakartotinai.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam M. R. nustatyti 5 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 17 kartų); būdingas teisės pažeidimų modelis; būdingas nusikaltimų sunkėjimas; probacijos sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili/maža darbo patirtis; maža motyvacija darbui, finansinių įsipareigojimų turėjimas; lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savi vaizda pagrįsta asocialiomis normomis; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; būdingas konkretus/nelakstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; būdingas kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigimas nuostatas pataisos įstaigos personalo atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Vertinimo metu nenustatyta nei vieno apsauginio kriminogeninio veiksnio. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. R. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik 5 statiniai, bet ir gana didelis skaičius dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis M. R., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda ir du kartus skatintas, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai kas išdėstyta leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. R. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

13. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į M. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju M. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas platinti. Minėta aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 2 mėnesiai ir 16 dienų (iš paskirtų 3 metų 9 mėnesių). Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir M. R. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. R. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam M. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė