- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eI2-7771-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04405-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė ar Užimtumo tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – Vilniaus KAD) Ukmergės skyriaus 2023 m. vasario 20 d. raštą Nr. SD(19.1)-Sg-72 „Dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo“ (toliau – Raštas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pageidauja mokytis, įgyti išsilavinimą, todėl Užimtumo tarnybos KAD Ukmergės skyriui pateikė prašymą siųsti jį į programavimo kursus. Tokį prašymą pateikė išsiaiškinęs, kad į kursus pradedantiesiems siunčiami ir asmenys, neturintys išsilavinimo. Tačiau Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Ukmergės skyrius priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė jį siųsti į programavimo kursus, nurodydamas, kad jis neatitinka nustatytų reikalavimų ir negali mokytis pagal programą, kuri atitinka aukštą pridėtinę vertę kuriančią kompetenciją (mokymo programą).
Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas teigia, kad Užimtumo tarnybai pateikė „V. C. S.“ atsakymą į paklausimą, kuriame nurodyta, jog dalyvauti mokymuose savo lėšomis gali ir asmenys, neturintys išsilavinimo. Tuo atveju, jei planuojami mokymai finansuojami Užimtumo tarnybos, reikalingas vidurinis išsilavinimas, kaip to reikalauja su Užimtumo tarnyba sudaroma sutartis. Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Ukmergės skyrius sprendime nurodė, jog jis nepateikė kvalifikacijos ir vidurinio bendro lavinimo išsilavinimo dokumento, todėl neatitinka nustatytų reikalavimų ir negali mokytis pagal pageidaujamą programą, kuri suteikia aukštą pridėtinę vertę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad pageidauja lankyti ir baigti programavimo kursus „V. C. S.“ su Užimtumo tarnybos pagalba. Mano, kad Užimtumo tarnyba pažeidžia jo teisę į mokslą, varžo jo teisę įgyti išsilavinimą ir baigti programavimo kursus. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Pareiškėjas taip pat remiasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Atsakovė Užimtumo tarnyba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad profesinio mokymo priemones, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą, organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų bei profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl profesinio mokymo teikėjų sąrašo sudarymo“.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Užimtumo tarnyba neužtikrina jo teisės į pasirinktą mokslą. Paaiškina, kad Užimtumo tarnyba gali užtikrinti tinkamo profesinio mokymo priemonės taikymą, jei asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjas, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nepateikė išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Nesant šių dokumentų, Užimtumo tarnyba negali organizuoti profesinio mokymo priemonės.
Teigia, kad pareiškėjas tiek Raštu, tiek žodžiu buvo informuotas, kad, kai pateiks išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, bus aptariamos jo profesijos įgijimo galimybės. Užimtumo tarnyba paaiškina, kad Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų bei profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-141 (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. V-227 redakcija) 16 punktas nustato, jog aukštos pridėtinės vertės kuriančios kompetencijos programa skirta asmenims, turintiems kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato išimčių, kuriomis remiantis būtų galima organizuoti profesinio mokymo įgijimą, be numatyto išsilavinimo. Nurodo, jog pareiškėjas gali mokytis norimos profesijos, tačiau ne su Užimtumo tarnybos pagalba, t. y. pareiškėjui nėra užkertama galimybė įgyti norimą kvalifikaciją.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepimo argumentais. Papildomai atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas Užimtumo tarnybos specialistei vizito metu nurodė pageidavimą dalyvauti programavimo kursuose. Užimtumo tarnybos specialistė, patikrinusi pareiškėjo duomenis apie jo įgytą išsilavinimą, jam nurodė, kad jis Užimtumo tarnybos finansuojamoje profesinio mokymo programoje negali dalyvauti, nes nėra pateikęs savo išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Tuomet pareiškėjas elektroniniu laišku pateikė prašymą pateikti atsakymą raštu, kodėl jis negali dalyvauti Užimtumo tarnybos finansuojamuose programavimo kursuose. Į šį paklausimą buvo atsakyta ginčijamu Raštu. Joks individualus administracinis sprendimas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą dalyvauti profesinio ugdymo priemonėje nebuvo priimtas. Tai informacinio pobūdžio dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Ukmergės skyriaus sprendimo, įforminto 2023 m. vasario 20 d. rašte Nr. SD(19.1)-Sg-72 „Dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Ukmergės skyrių su prašymu „Dėl atsisakymo siųsti mokytis“. Prašyme nurodė, kad norėtų gauti atsakymą raštu dėl siuntimo į programavimo kursus. Prašyme pareiškėjas teigė, kad jam žodžiu buvo paaiškinta, jog jo negalima siųsti mokytis dėl to, kad jis neturi vidurinio išsilavinimo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad susisiekė su mokymo įstaiga, kuri teikia šią paslaugą, ir jam buvo pasakyta, kad nereikia jokio vidurinio išsilavinimo, jog galėtų mokytis šioje įstaigoje.
Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Ukmergės skyrius 2023 m. vasario 20 d. raštu Nr. Sg-72 „Dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo“ informavo pareiškėją, kad Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjas, pretenduojantis teikti mokymo paslaugas darbo ieškantiems asmenims, Užimtumo tarnybai pateikia užpildytą Pažymą apie asmenims siūlomas mokymo paslaugas pagal formaliojo profesinio mokymo, neformaliojo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas (toliau – Pažyma) pažymėdamas mokymo programas, suteikiančias aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir (ar) kompetencijas, numatytas Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintame Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąraše (toliau – APV kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašas).
Rašte taip pat paaiškinta, kad nuo 2023 m. sausio 11 d. įsigaliojo Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų bei profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo pakeitimai. Pagal 2023 m. sausio 11 d. įsigaliojusius pakeitimus, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo, neformaliojo profesinio mokymo, formaliojo profesinio mokymo programa Užimtumo tarnybai pateiktoje Pažymoje gali būti pažymėta kaip suteikianti aukštą pridėtinę vertę kuriančią (-ias) kompetenciją (-as), tokiu atveju, jeigu ji yra skirta asmenims, turintiems kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, ir jeigu baigus programą gali būti įgyjamos ne mažiau kaip dvi kompetencijos, apibrėžtos APV kvalifikacijų ir kompetencijų sąraše.
Rašte nurodyta, kad vadovaujantis Užimtumo tarnybos valdomos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nepateikė kvalifikacijos ir vidurinio bendro lavinimo išsilavinimo dokumento, dėl to neatitinka nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu, negali mokytis pagal programą, kuri suteikia aukštą pridėtinę vertę kuriančią (-ias) kompetenciją(-as) (toliau – Mokymo programa).
Rašte taip pat pažymėta, kad, jeigu pareiškėjas Užimtumo tarnybos konsultantei pateiks išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, galima bus aptarti profesijos įsigijimo galimybes.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas), Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų bei profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl profesinio mokymo teikėjų sąrašo sudarymo“.
Pagal Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 12 punktą, Užimtumo tarnyba teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas.
Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje: 1) bedarbiams; 2) užimtiems asmenims.
Pagal Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra šios: 1) parama mokymuisi; 2) parama judumui; 3) remiamasis įdarbinimas; 4) parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti. To paties įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos paramos mokymuisi priemonės, kurios yra šios: 1) profesinis mokymas; 2) įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį; 3) stažuotė; 4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas; 5) neformalusis suaugusiųjų švietimas; 6) aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.
Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į darbo ieškančio asmens, registruoto Užimtumo tarnyboje, statusą, registracijos tikslą ir įsidarbinimo galimybes, gali būti siūloma viena arba kelios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės (toliau – Priemonės). Darbo ieškantys asmenys gali dalyvauti Priemonėse, jeigu atitinka šiuos formalius kriterijus: 1. Užimtumo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų tikslines grupes.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Užimtumo tarnybos pagalba siekia įgyti programuotojo kvalifikaciją, kuri patenka į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-438 (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-294 redakcija).
Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų bei profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų (toliau – NSŠ programa) programa, Užimtumo tarnybai pateiktoje Pažymoje gali būti pažymėta kaip suteikianti aukštą pridėtinę vertę kuriančią (-ias) kompetenciją (-as), tokiu atveju, jeigu ji yra skirta asmenims, turintiems kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, ir jeigu baigus NSŠ programą gali būti įgyjamos ne mažiau kaip dvi kompetencijos, apibrėžtos APV kvalifikacijų ir kompetencijų sąraše.
Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime – šio įstatymo 39² straipsnyje nustatyta tvarka.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad asmuo, pageidaujantis dalyvauti Užimtumo tarnybos finansuojamoje neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje, suteikiančioje aukštą pridėtinę vertę kuriančią (-ias) kompetenciją, privalo turėti kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei Užimtumo tarnybai su 2023 m. vasario 12 d. prašymu, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių įgytą kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Todėl ginčijamame Rašte pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka nustatytų reikalavimų ir negali mokytis pagal programą, kuri suteikia aukštą pridėtinę vertę kuriančią (-ias) kompetenciją(-as).
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui Raštu pateiktas atsakymas į 2023 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku pateiktą paklausimą, kuriuo prašyta pateikti atsakymą, kodėl jį atsisakoma siųsti į programavimo kursus, yra išsamus, pagrįstas jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reguliavimu.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčijamu Raštu įformintas sprendimas pažeidžia jo teisę į mokslą, profesijos įgijimą, yra nepagrįstas. Pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, Užimtumo tarnyba gali finansuoti mokymosi programas tik tiems asmenims, kurie atitinka tam tikrus įstatymo nustatytus reikalavimus (šiuo atveju asmuo turi turėti įgytą kvalifikaciją ir ne žemesnį nei vidurinis išsilavinimą). Tačiau vien tai, kad pareiškėjas įstatymo reikalavimų neatitinka, nereiškia, kad jam yra užkertamas kelias įgyti profesiją. Mokytis pagal atitinkamą programą jis gali savo iniciatyva ir lėšomis, kas, beje, buvo paaiškinta ir pareiškėjo pateiktame „V. C. S.“ atsakyme į jo paklausimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD Ukmergės skyriaus 2023 m. vasario 20 d. raštą Nr. SD(19.1)-Sg-72 „Dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo“ nėra teisinio pagrindo.
Užimtumo tarnyba, Raštu atsakydama į pareiškėjo 2023 m. vasario 13 d. prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir jokių pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymų saugomo intereso nepažeidė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.