Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei ir Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovams B. L. L. ir advokatui Jonui Stankevičiui, atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lailūnų žemės ūkio bendrovės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija, remdamasi informacija, surinkta FNTT pareigūnų, liudytojų apklausos protokolais, fizinių asmenų paaiškinimais, konstatavo, kad bendrovė tvarkydama apskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 5 p. reikalavimą, t. y. įformino pardavimo dokumentus neteisingai įrašydama pardavimo kainas bei, apskaičiuodama pajamas už parduotą turtą, į apskaitą neįtraukė už parduotus gyvulius ir žemės ūkio techniką gautų pajamų. Surinkti įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėja į apskaitos dokumentus įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis ir mokesčių administratoriui atsirado pagrindas nustatyti bendrovės mokestines prievoles taikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 str. ir 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas. Mokesčių administratorius neginčija, kad atitinkamos ūkinės technikos ar gyvulio pirkimas-pardavimas įvyko. Remiantis surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis MAĮ 10 str. įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, mokesčių administratorius nustatė tikrąsias tokių sandorių aplinkybes, t. y. kainą, už kurią atitinkami objektai buvo perleisti. Pabrėžė, kad ginčo atveju būtina vadovautis konkrečiu mokestinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu, t. y. MAĮ, o CK normos gali būti taikomos tik kaip pagalbinės ir tik tais atvejais, kai pačiame atitinkamame mokesčių įstatyme nėra tikslaus vieno ar kito atvejo reglamentavimo. Todėl pareiškėjos argumentą dėl CK normų taikymo laikė nepagrįstu ir atmestinu. Pažymėjo, kad mokestine prasme vien formalių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių) buvimas nereiškia, kad už parduotą turtą ir gyvulius pareiškėjai buvo sumokėtos būtent tokios sumos, kurios nurodytos jos pateiktuose dokumentuose. Mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad bendrovė turto ir gyvulių pardavimo dokumentuose neteisingai įrašė jų kainas ir nesumokėjo į biudžetą PVM nuo visų gautų pajamų ir todėl parduoto turto apmokestinamąją vertę 5808 Lt apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 str., pagal fizinių asmenų paaiškinimuose pateiktą informaciją. Pastebėjo, kad pareiškėja skunde pateikė argumentus dėl sandorių su Raimondu Kliuku bei V. I., tačiau atkreipė dėmesį, kad po pakartotinio patikrinimo Inspekcija su minėtais asmenimis turėtiems pareiškėjos sandoriams MAĮ 70 str. netaikė ir papildomo PVM nuo jų neskaičiavo. FNTT Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjai paėmė iš pareiškėjos 2003 m. žiniaraštį, kuriame nurodytos fizinių asmenų pavardės, piniginės sumos ir parašai. Inspekcija patikrinimo metu apklausė fizinius asmenis, nurodytus minėtame žiniaraštyje ir tikrinamuoju laikotarpiu dirbusius pareiškėjos bendrovėje (D. E. M., J. A. V., A. S., A. D., S. J., I. M.-V., S. V., Z. P., N. V., K. R., J. V., A. S., D. R., D. J., A. J., J. B., V. J.) bei tikrinamuoju laikotarpiu nedirbusius bendrovėje fizinius asmenis (D. S., L. T., V. D., T. J.), visi jie patvirtino, kad 2003 m. rugsėjo mėn. mokėjimo žiniaraštyje yra jų parašai ir kad gavo iš pareiškėjos žiniaraštyje įrašytas pinigų sumas. Akcentavo, kad fiziniams asmenims buvo užduotas klausimas, kokią pinigų sumą jie gavo iš pareiškėjos pagal minėtą žiniaraštį. Apklaustieji asmenys paaiškinimuose nurodė, kad pinigus gavo grynaisiais už papildomus darbus prie atlyginimo iš pareiškėjos direktoriaus arba kasininkės, todėl bendrovės teiginius, kad patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta ir apklaustųjų asmenų nebuvo paklausta, ar jie dirbo „Anglininkų“ ŽŪB, ar pareiškėjos naudai, ar jos direktoriui asmeniškai, todėl neįrodyta, kad fizinių asmenų gauti pinigai buvo bendrovės, taip pat laikė nepagrįstais. Tvirtino, kad byloje nenuginčijamai nustatyta, kad pareiškėja 2003 m. fiziniams asmenims darbo užmokestį mokėjo pagal neoficialų žiniaraštį, šiam tikslui panaudojo pareiškėjos apskaitoje neužfiksuotas pinigines lėšas, be to, darbo užmokesčio išmokėjimo sumų ir išskaičiuotų mokesčių pareiškėja nepagrindė apskaitos dokumentais, šių operacijų neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei fiziniams asmenims išmokėtų sumų neapmokestino GPM. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 str. ir pritaikęs ekonominių modelių metodą, nustatė, kad pareiškėja darbuotojams išmokėjo 7 281 Lt su darbo santykiais susijusių A klasės išmokų, o asmenims, su kuriais darbo sutartys nebuvo sudarytos, 4 798,50 Lt su darbo santykiais nesusijusių A klasės išmokų. Nuo šių sumų Inspekcija pagrįstai apskaičiavo atitinkamas GPM ir su juo susijusias bei VSD įmokų ir jų baudų sumas. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos Lailūnų žemės ūkio bendrovės skundą nepateikė.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 144).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, VMI prie LR FM ir Panevėžio AVMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 30-36, 37-41, 42-49, 74-81, 94-100, 101-105).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Patikrinimų skyriaus Rokiškio grupės vyresnioji specialistė, vykdydama 2009-01-20 pavedimą tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pareiškėjos pakartotinį patikrinimą pagal VMI prie LR FM 2008-12-16 sprendimą Nr. 69-261 ir 2009-02-26 surašė Patikrinimo aktą Nr.PAR-28 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame, vadovaujantis MAĮ 70 str., pareiškėjai papildomai priskaičiavo 886 Lt PVM, 252 PVM delspinigių, 3 177 Lt GPM, 1 049 Lt GPM delspinigių ir 2 475 Lt VSD įmokų (Komisijos byla, b. l. 46-49, 50-57).

Panevėžio AVMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, 2009-04-16 sprendimu patvirtino jame papildomai bendrovei apskaičiuotus mokesčius, įmokas ir delspinigius bei paskyrė 266 Lt PVM baudą, 550 Lt GPM baudą nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 403 Lt GPM baudą nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų ir 1 238 Lt baudą VSD įmokų (Komisijos byla, b. l. 36-42).

VMI prie LR FM 2009-06-10 sprendimu patvirtino Inspekcijos 2009-04-16 sprendimą (Komisijos byla, b. l. 26-30).

Komisija 2009-08-21 sprendimu atsakovės 2009-06-10 sprendimą paliko nepakeistą (Komisijos byla, b. l. 137-144).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti mokesčių bazę, mokestinio patikrinimo metu rėmėsi FNTT Panevėžio apskrities pareigūnų specialistų išvadomis, liudytojų apklausos protokolais, fizinių asmenų rašytiniais paaiškinimais, žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis (Komisijos byla, b. l. 46-49, 64-130).

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2003 m. sausio mėn. pareiškėja ūkininkei Z. Š. pardavė 23 telyčias (gyvas svoris 4 080 kg). Pareiškėja įvykusį sandorį grindė 2003-01-31 išrašytu gyvulių važtaraščiu SAG Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-05-12 PVM sąskaita faktūra GDB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose už parduotus gyvulius įrašė gavusi 229,66 Lt pajamų, apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 41,34 Lt PVM, bei 2003-05-19 kasos pajamų orderiu LAD Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Z. Š. į bendrovės kasą už gyvulius sumokėjo 271 Lt. Mokesčių administratorius nustatė, kad parašas, esantis šalia Z. Š. pavardės 2003-05-19 kasos pajamų orderio LAD Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus mokančio asmens grafoje, vizualiai visiškai skyrėsi nuo Z. Š. parašo, kuriuo ji pasirašė paaiškinime mokesčių administratoriui ir liudytojo apklausos protokole. FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnams 2004-02-10 liudytojo apklausos protokole minėta ūkininkė teigė, kad už 23 telyčias sumokėjo daugiau nei nurodyta kasos pajamų orderyje, t. y. sumokėjo 4 479 Lt asmeniškai gyvulių fermos vedėjai. Z. Š. Panevėžio AVMI teiktame 2008-04-01 paaiškinime taip pat nurodė, kad už pirktus gyvulius sumokėjo 4 479 Lt telyčias pasvėrusiai ir išdavusiai atsakingai pareiškėjos darbuotojai sausio 31 d. vėlai vakare. 2004-06-10 FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų apklausta fermos vedėja J. B. parodė, kad pardavė 23 telyčias, už kurias pinigus (apie 4 000 Lt) sumokėjo A. Š., tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl dokumentuose (sąskaitoje ir kasos pajamų orderyje) nurodyta mažesnė suma. Mokesčių administratorius, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kad 2003 m. telyčių (nuo 3 iki 36 mėn.) vidutinės supirkimo kainos sudarė 1,12-1,33 Lt/kg, o Z. Š. sumokėta pinigų suma atitinka vidutines supirkimo kainas (4 479 Lt : 4080 kg = 1,10 Lt/kg), padarė išvadą, kad pareiškėja nesumokėjo į biudžetą PVM nuo visų 2003 m. sausio mėn. gautų pajamų.

Bendrovė 2003 m. vasario mėn. E. V. pardavė automobilį GAZ-53 ir srutovežį, 2003-02-19 išrašė kasos pajamų orderį LAD Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą GDB Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė 84,75 Lt pajamų sumą už parduotą techniką ir apskaičiavo 15,25 Lt PVM. E. V. Panevėžio AVMI specialistams patikrinimo metu paaiškino, kad iš pareiškėjos pirko automobilį GAZ-53 už 1 200 Lt ir srutvežį už 500 Lt, t. y. už abu sumokėjo 1 700 Lt L. R., bet pardavimo dokumentuose buvo nurodytos kitos sumos, o dokumentai srutovežiui iš viso neišrašyti. Mokesčių administratorius, įvertinęs tai, kad prie nurodytojo paaiškinimo E. V. pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį, kuriuose nurodyta 100 Lt suma, bei vidaus paskirties važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos darbuotojas J. A. V. perdavė automašiną, kurios kaina 1 200 Lt, ir srutovežį, kurio kaina 500 Lt, konstatavo, kad bendrovė į apskaitą neįrašė ir kasoje neužpajamavo visų gautų grynųjų pinigų pajamų už parduotą žemės ūkio techniką, todėl nesumokėjo į biudžetą PVM nuo visų 2003 m. vasario mėn. gautų pajamų.

FNTT Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjai paėmė iš pareiškėjos 2003 m. žiniaraštį, kuriame buvo nurodytos atitinkamos fizinių asmenų pavardės, piniginės sumos ir parašai. Panevėžio AVMI patikrinimo metu apklausė fizinius asmenis, nurodytus šiame žiniaraštyje, kurie tikrinamuoju laikotarpiu dirbo bendrovėje (D. E. M., J. A. V., A. S., A. D., S. J., M.-V., S. V., Z. P., N. V., K. R., J. V., A. S., C R., D. J., A. J., J. B., V. J.) ir kurie joje nedirbo (D. S., L. T., V. D., T. J.). Visi šie asmenys patvirtino, kad 2003 m. rugsėjo mėn. mokėjimo žiniaraštyje yra jų parašai ir kad jie gavo iš bendrovės žiniaraštyje įrašytas pinigų sumas. Minėtiems asmenims buvo užduotas klausimas, kokią piniginę sumą jie gavo iš pareiškėjos pagal minėtą žiniaraštį. Apklaustieji asmenys paaiškinimuose nurodė, kad pinigus gavo grynaisiais už papildomus darbus prie atlyginimo iš pareiškėjos direktoriaus arba kasininkės. Mokesčių administratorius, remdamasis FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų 2004-01-23 papildomos B. L. L. apklausos protokolu, kuriame ji teigė, kad 2003 m. rugsėjo mėn. žiniaraštis yra tikras, kad pagal jį tikrai bendrovė išmokėjo pinigus nurodytiems asmenims, nustatė, kad ji nurodė būtent apie pas ją per kratą rastą 2003 m. rugsėjo mėn. žiniaraštį, kuris buvo neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad jis pirko seną techniką, už ją sumokėjo tiek, kiek yra nurodyta sąskaitoje faktūroje (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad jis dirbo asmeniniame L. R. ūkyje. Neprisiminė, ar kai išmokėdavo jam priklausantį darbo užmokestį, jis kur nors pasirašydavo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. D. parodė, kad jis dirbo bendrovėje. Teigė, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas iš kasos, darbo užmokesčio gavimą patvirtindavo savo parašu. Kai dirbdavo L. R. asmeniniame ūkyje, jam darbo užmokestis buvo mokamas tiesiai į rankas ir jis niekur nesiprašydavo. Neprisiminė, kokiame konkrečiai dokumente jis pasirašydavo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, PVM įstatymas, GPM įstatymas, VSD įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Vadovaujantis MAĮ 2 str. 18 d. (įstatymo redakcija aktuali nagrinėjamam ginčui), mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal minimo įstatymo 2 str. 21 d. (įstatymo redakcija aktuali nagrinėjamam ginčui), mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.). MAĮ 70 str. 1 d. (įstatymo redakcija aktuali nagrinėjamam ginčui) nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (MAĮ 70 str. 2 d.). Šio įstatymo 72 str. 1 d. (įstatymo redakcija aktuali nagrinėjamam ginčui) nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis Taisyklių 4.1 p., įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Minimų taisyklių 25 p. reglamentuojama, kad taikant ekonominio modelio metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parenkamas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (Taisyklių 26 p.).

PVM įstatymo 123 str. 2 d. (įstatymo redakcija aktuali nagrinėjamam ginčui) reglamentuojama, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą savo teisminėje praktikoje pažymėjęs, kad apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM sąskaita faktūra turi realiai atspindėti, kokia ūkinė operacija, tarp kokių ūkio subjektų ir kokiomis sąlygomis įvyko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1882/2005). Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, tačiau aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007). Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir MAĮ 10 str., kuris reglamentuoja turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007, A-556-291/2009, A-261-193/2009).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (LR ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovė ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turto ir gyvulių pardavimo dokumentuose neteisingai įrašė jų kainas bei į biudžetą nesumokėjo PVM nuo visų gautų pajamų, todėl teisėtai parduoto turto apmokestinamąją vertę 5 808 Lt apskaičiavo pagal MAĮ 70 str., t. y. pagal fizinių asmenų paaiškinimuose pateiktą informaciją, ir vadovaudamasis PVM įstatymo 123 str. 2 d., nuo nustatytos parduoto turto apmokestinamosios vertės papildomai bendrovei apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 886 Lt PVM. Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė 2003 m. fiziniams asmenims darbo užmokestį mokėjo pagal neoficialų žiniaraštį, darbo užmokesčio mokėjimui naudojo apskaitoje neužfiksuotas pinigines lėšas. Kadangi pareiškėja darbo užmokesčio išmokėjimo sumų ir išskaičiuotų mokesčių nepagrindė apskaitos dokumentais, šių operacijų neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei fiziniams asmenims išmokėtų sumų neapmokestino GPM, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 str. ir pritaikęs ekonominių modelių metodą, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja darbuotojams išmokėjo 7 281 Lt su darbo santykiais susijusių A klasės išmokų, o asmenims, su kuriais darbo sutartys nebuvo sudarytos, 4 798,50 Lt su darbo santykiais nesusijusių A klasės išmokų, ir remdamasis GPM įstatymo 23 str. 1 d., pagrįstai apskaičiavo 1 834 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų bei 1 343 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Mokesčių administratorius, remdamasis iki 2004-04-30 galiojusio MAĮ 39 str. 6 d., nuo 2004-04-13 galiojančio MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d. ir 139 str., teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 252 PVM ir 1 049 Lt GPM delspinigių bei paskyrė 266 Lt PVM ir 953 Lt GPM baudą. Mokesčių administratorius, be kita ko, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai papildomai apskaičiavo ir 2 475 Lt VSD įmokų nuo papildomai nustatytų išmokėtų apskaitoje neapskaitytų pajamų asmenims, su kuriais pareiškėja buvo sudariusi darbo sutartis, bei paskyrė 1 238 Lt VSD įmokų baudą.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti S. S., V. D. ir S. L. nepatvirtino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Iš Patikrinimo akto matyti, kad dėl S. L. pirktos technikos pareiškėjai papildomos mokesčių sumos priskaičiuotos nebuvo. 2003 m. rugsėjo mėn. neoficialiame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje nėra įrašytas S. S., yra tik D. S.. Liudytojas V. D. teismo posėdyje dėl šio žiniaraščio nieko neprisiminė. Taigi, pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, neginčytinai paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, VMI prie LR FM ir Panevėžio AVMI teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nurodytais motyvais atmestus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, vadovaujantis ABTĮ 44 str., pareiškėjos prašymas priteisti jos patirtas 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjai apskaičiuotų delspinigių apskaičiavimo laikotarpio teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėja skunde teismui dėl to ginčo nekelia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprend ė:

pareiškėjos Lailūnų žemės ūkio bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos Lailūnų žemės ūkio bendrovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.