Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-496-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
2S-496-210/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-08021-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
UAB „Sadovalis“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
Kategorijos
  • 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-496-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08021-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 119.6.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-47-853/2014 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui UAB „Sadovalis“, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. P. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pripažinti, kad ieškovė negali būti grąžinta į darbą, kadangi ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ieškovės į ankstesnį darbą negrąžinti ir nustatyti, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; ieškovei priteisti iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; ieškovei priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas; ieškovei priteisti iš atsakovės neturtinę žalą – 10000,00 Lt; įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu; ieškovei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus.

Į parengiamąjį teismo posėdį 2014-02-26 neatvyko ieškovė S. P., kuriai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės S. P. ieškinį atsakovei UAB „Sadovalis“ paliko nenagrinėtą.

Teismo pažymėta, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d. ), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad būtų galima kuo greičiau išspręsti ginčą ir priimti teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Atskirai teismas pažymėjo, kad šalis neprivalo dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, gali vesti bylą per atstovus arba prašyti teismo bylą išnagrinėti jiems ir jų atstovams nedalyvaujant.

Duomenų apie ieškovės neatvykimo priežastis nėra, ieškovė nepateikė prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar atidėti teismo posėdį, todėl teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė S. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir paskirti naują parengiamojo posėdžio laiką.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad paskirtą teismo posėdžio dieną, darbovietėje (duomenys neskelbtini) neplanuotai susiklostė situacija, kuomet dėl neatidėliotinų darbų, negalėjo palikti darbo vietos ir atvykti į teismą. Dėl tų pačių priežasčių negalėjo susirasti jos interesams atstovaujantį advokatą. Dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo apeliantė negalėjo tinkamai įvertinti nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje pasekmių. Nutarties panaikinimas ir naujo posėdžio paskyrimas užtikrintų svarbiausių civilinio proceso principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, bendruosius teisingumo ir protingumo, įgyvendinimą. Reikšdama pakartotinį ieškinį atsakovui teismas privalės atlikti eilė procesinių veiksmų, kurie šioje byloje jau yra atlikti. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ji yra darbuotojas – silpnesnė šalis, o tokiose bylose egzistuoja viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu remdamasis CPK 230 straipsnio 3 dalimi, 246 straipsnio 1, 4 dalimis, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Taigi CPK 230 str. 3 d., 246 str. 1d., 4 d., 296 str. 1 d. 6 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais šiose normose.

LR CPK 230 str. 3 d., 296 str. 1 d. 6 p. numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą joms nesant, neatvyksta į teismo posėdį be svarbios priežasties bei procesiniuose dokumentuose nėra išreikšto šalių prašymo priimti sprendimą už akių. LR CPK 246 str. nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo arba atsakovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Pažymėtina, kad žodžio „paprastai“ vartojimas minėtoje teisės normoje reiškia tai, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, teismui paliekama teisė pripažinti, jog šalies liga ar kitos neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Taigi, įstatymas nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviem sąlygoms: pirma, ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; antra, teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (LR CPK 246 str. 1 d.). Taigi asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus asmuo, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepavyktų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė apie 2014 m. vasario 26 d. vyksiančio parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuota pasirašytinai – teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, t.y. tinkamai (65 b. l.). Ieškovė į 2014 m. vasario 26 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismui nepateikė. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ji į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl to, kad darbovietėje (duomenys neskelbtini) atsirado neatidėliotinų darbų, negalėjo palikti darbo vietos ir atvykti į teismą ar susirasti advokatą. Teismo vertinimu, ieškovės atskirajame skunde nurodytos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys, negali būti pripažįstamos svarbiomis. Visų pirma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos teiginius dėl darbovietėje susiklosčiusios situacijos. Apeliantės argumentai, kad atsirado neatidėliotinų darbų ir ji negalėjo palikti darbo vietos, nėra patvirtinti darbadavio. Pažymėtina ir tai, kad esant šiuolaikinėms technologijos priemonėms, ieškovė galėjo sužinoti teismo kontaktinius duomenis ir informuoti apie savo neatvykimą. LR CPK 7 str. 2 d. įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Apeliantė, neatvykdama į parengiamąjį teismo posėdį ir nepranešdama teismui apie neatvykimą iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai. Teismas, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes ir pripažįsta, kad ieškovė neįrodė svarbių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių.

Atskirai teismas atkreipia apeliantės dėmesį į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, į CPK 413 straipsnį, kuris nustato, jog pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliai kaip per 30 d. nuo ieškinio priėmimo dienos, o byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 d. nuo tos dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrįstai neigiamų procesinių padarinių taikymą sieja su svarbiausių civilinio proceso principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, bendruosius teisingumo ir protingumo, įgyvendinimu. Tai, kad apeliantė yra silpnoji šalis darbo byloje, visų pirma nėra visiškai teisinga pozicija, kadangi teismas abi darbo santykių puses ir šalis gina vienodai, kita vertus ieškovę silpnesniąja šalimi galima laikyti tik darbo sutarties sudarymo metu, bet ne ginče dėl jos nutraukimo, tačiau visais atvejais tai neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisės normomis.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pagrindusi svarbias neatvykimo priežastis, apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovei buvo pranešta tinkamai, o jai iki teismo posėdžio nepateikus jokio prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar nagrinėjimo jai nedalyvaujant, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 230 str. ir 246 str. 1 d., 4 d., pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Dėl šių priežasčių apeliantės S. P. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus, užkirsti galimybes vilkinti procesą, tačiau paliekant galimybę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius