Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-1880-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
T-1880-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00319-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nuteistasis
D. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1880-1049/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-168-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00319-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.1.10.1; 2.5.12; 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei G. T.-K.,nuteistajam D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau ir – Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir nuteistas galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. L.: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį; pradėti dirbti arba mokytis (registruotis Užimtumo tarnyboje).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 23 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas, kuriuo siūloma D. L. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teikime nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. spalio 12 d. Nuteistasis į Probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2019 spalio 24 d., jis 2019 m. spalio 31 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, administracinių nusižengimų darymą. Jis buvo įvertintas pagal „OASys“ vertinimo metodiką, jam nustatyta vidutinė (55 balai) naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika. 2021 m. rugsėjo 22 d. 19.05 val. vykdant prevencinę priemonę su policijos pareigūnais buvo apsilankyta nuteistojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atvykus prie šio buto durų buvo nustatyta, kad durys yra užplombuotos ir nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. butas yra negyvenamas (plomba nepažeista). Bandyta susisiekti su nuteistuoju, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2021 m. rugsėjo 23 d. telefonu susisiekta su nuteistojo buvusia sugyventine, su kuria jis turi bendrą vaiką. Moteris paaiškino, kad nuteistasis vaiku rūpinasi, tačiau jo kontaktinių duomenų teigė neturinti, žino, kad jis išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, paskutinį kartą D. L. teigė mačiusi prieš savaitę laiko. 2021 m. rugsėjo 23 d. patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad D. L. nedirba, o jo registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta 2021 m. rugsėjo 21 d. jo paties prašymu. Patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimo registrą, nustatyta, kad nuteistasis nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. penkis kartus yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Nuteistasis Probacijos tarnybos apie planuojamus išvykimus už miesto (rajono) ribų neinformavo, prašymų dėl išvykimo į užsienį nepateikė. Taip pat nurodyta, kad probacijos laikotarpiu D. L. 2020 m. sausio 28 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį.

Nuteistasis D. L. teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Paaiškino, kad buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) neinformavęs Probacijos tarnybos, kadangi joje buvo jau anksčiau ir apie išvykimo galimybes jam buvo atsakyta, kad jis turi rašyti prašymą, tačiau mažai šansų, kad jį išleis. Į (duomenys neskelbtini) dirbti išvyko birželio mėnesį, po to kelis kartus buvo grįžęs į Lietuvą. Turi ketverių metų amžiaus vaiką, juo rūpinasi, padeda finansiškai. Ateityje nori išvažiuoti į užsienį, nes ten geri atlyginimai, galima užsidirbti ir tokiu būdu atiduoti skolas. Savo telefono numerį pakeitė, kadangi išsimagnetino kortelė. Supranta ir nebando savęs pateisinti, tačiau tokios aplinkybės susidarė todėl, kad Lietuvoje nėra iš ko pragyventi. Šiuo metu pranešė probacijos tarnybai apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendrauja su pareigūnais.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko teikimą, prašo jį tenkinti.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti, kadangi D. L. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą su tam tikrais įpareigojamais, kurių jis nevykdo, norėdamas palengvinti sau gyvenimą, išvyko į užsienį nepranešęs Probacijos tarnybai. Jo telefonas išjungtas, galėjo pranešti apie telefono numerio pakeitimą, tačiau to nepadarė. Nuteistasis rūpinasi savo asmenine gerove, nesirūpindamas bausmės vykdymo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai nustato, kad, jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, arba vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, išklausius Probacijos tarnybos atstovės, pačio nuteistojo D. L., nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą, nes D. L. pažeidė probacijos sąlygas, kadangi nepranešęs tarnybai šių metų birželio mėnesį išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą tarnybos neinformavo. Taip pat jis probacijos laikotarpiu vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. sausio 28 d. maršrutiniu autobusu važiavo įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida neturint dokumento į šią lengvatą. D. L. neneigia padaręs teikime nurodytus pažeidimus ir nurodė, jog supranta bei nebando savęs pateisinti, tačiau tokios aplinkybės susidarė todėl, kad Lietuvoje nėra iš ko pragyventi, turi skolų, todėl jis ir išvyko į užsienį uždarbiauti.

Svarstydamas Probacijos tarnybos teikimą teismas nepateisina tokio nuteistojo elgesio ir pripažįsta, kad formaliai D. L. pažeidė probacijos sąlygas, kadangi išvyko į užsienio valstybę apie tai nepranešęs Probacijos tarnybai, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nustatytą probuojamojo bendrąją pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo (ar mokymosi) vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė vieną administracinį nusižengimą. Visgi vien šie faktai negali būti laikomi pakankama priežastimi tokį nuteistojo elgesį sieti su kokiu nors sistemiškumu ar piktybiškumu ir vertinti, kaip esmingai pažeidžiančią probacijos sąlygas, ir dėl to panaikinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Nuteistasis teismo posėdžio metu pripažino teikime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis turi ketverių metų vaiką, rūpinasi juo, finansiškai padeda, todėl ir išvyko į Jungtinę Karalystę uždarbiauti, nes Lietuvoje pragyventi sunku. Kaip jau minėta, teismas nepateisina tokio nuteistojo elgesio, kad nepranešęs Probacijos tarnybai jis išvyko į užsienio valstybę, kad neužtikrino galimybės susisiekti su juo telefonu, tačiau, kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į asmens pateiktą paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo, kad jis nori rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir finansiškai prisidėti prie jo išlaikymo. Juolab, kad teismas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra įpareigojęs auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį bei pradėti dirbti arba mokytis (registruotis Užimtumo tarnyboje). Iš teikime nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo vaiko motina patvirtino, jog D. L. vaiku rūpinasi. Teikime nurodyta, kad nuteistasis nedirba, o jo registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta 2021 m. rugsėjo 21 d. jo paties prašymu. Iš nuteistojo paaiškinimų spręstina, kad jam darbą Lietuvoje susirasti yra sunku, o teismo posėdžio metu jis nurodė, jog Užimtumo tarnyboje jis vėl užsiregistravo.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. L. deda realias pastangas integruotis į visuomenę, turi darbinių planų, nori rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir prisidėti prie jo išlaikymo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracinių nusižengimų nedaro, teismo skirtų įpareigojimų iš esmės visą iki tol buvusį terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką laikėsi tinkamai, teismas sprendžia, kad vien aukščiau nurodytų teikime įvardijamų pažeidimų nepakanka tam, kad būtų panaikintas nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kas turėtų būti naudojama kaip kraštutinė priemonė ir taikoma tik išnaudojus kitas įstatymo leidžiamas galimybes kontroliuoti bei koreguoti nuteistojo elgesį.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Taigi, šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad D. L. supranta savo nederamo elgesio priežastis, reaguoja į pažeidimus ir teikia dėl jų paaiškinimus, jam nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika (55 balai), taigi, manytina, jog jis gerąja linkme keičia savo gyvenimo būdą, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Probacijos įstatyme numatyti tikslai užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), probuojamojo D. L. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti nepanaikinus jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Juolab, kad D. L. turi mažametį vaiką, tad nuteistąjį pasiuntus atlikti dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, sumažėtų jo kaip tėvo galimybė bendrauti ir stiprinti socialinį ryšį su savo vaiku, prisidėti prie jo išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu. 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.

Asmens bylą Nr. 2019-14200-P, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis