Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.) prašymą palengvinti jo, kaip nuteistojo iki gyvos galvos, teisinę padėtį, sušvelninant Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2/067/1998, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, skirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kai kurie nuteistieji iki gyvos galvos kreipėsi su pareiškimu į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. spalio 12 d. informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šiuos pareiškimus ir pareikalavo pateikti savo poziciją dėl jų priimtinumo ir esmės bei atsakyti į pateiktus klausimus.

Nuteistasis A. K. apygardos teismo prašo palengvinti jo, kaip nuteistojo iki gyvos galvos, teisinę padėtį, sušvelninant jam Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2/067/1998, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirtąją bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį).

Šiam prašymui yra aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija, pateikta 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės, kiek tai susiję su A. K. nuteisimu Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2/067/1998, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, kuria jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistasis A. K. prašo sušvelninti jam, kaip nuteistajam iki gyvos galvos, Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuluotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose (toliau – ir Pastabos) byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje yra naudojamas terminas „įstatymas“, todėl prašyme pasisakoma, kad šis terminas turi būti aiškinamas plačiau nei tik Lietuvos Respublikos Seimo išleistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galią. Pažymėta ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Prašyme nurodoma, jog, atsižvelgiant į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikšmės turi teisinis reguliavimas, numatytas BPK 1 straipsnio 3 dalyje, kad gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Prašyme padaryta išvada, jog BPK 362¹ straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimą, turi būti taikomas plačiau.

Dėl teismų kompetencijos užpildyti įstatymų spragas

Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pareiškėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis Teismo išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencijoje) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą. Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji Teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.

Nuteistasis A. K. apskritai sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos viršenybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Be to, nuteistasis iki gyvos galvos mano, kad teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. Prašyme pažymėta, kad nuo EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Taigi prašyme daroma išvada, jog šiuo atveju teisės spraga nuteistojo iki gyvos galvos A. K. atveju užpildytina ad hoc, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.

Prašoma surengti teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. liepos 27 d. gautame nuteistojo A. K. prašyme sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį ir paskirti kitos rūšies bausmę, taip pat yra išdėstytas prašymas šį teikimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Šiuo atveju nuspręsta žodinio nagrinėjimo nerengti, kadangi naujai aiškintinų aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas nurodo, jog nuteistasis A. K. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka niekaip nemotyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose metu, prašyme nuteistasis nenurodė, todėl kyla tik paskirtos bausmės vertinimo klausimas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Visus, nuteistojo A. K. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti prašyme sušvelninti nuteistojo padėtį ir šia savo procesine teise pasinaudojo.

Prašyme yra vadovaujamasi reguliavimu, numatytu BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju prašymas paduotas tuo pagrindu, kad nuteistojo A. K. padėtį švelnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o išaiškinimas, kurį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

Šis sprendimas yra aktualus nagrinėjamai situacijai tiek, kiek jame konstatuota, jog „net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek išsaugo savo esminį žmogiškumą ir gebėjimą keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui.“ (180 pastraipa). Taigi EŽTT sprendime konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.

Dėl minimo EŽTT sprendimo reikšmės nuteistajam A. K. ir jo taikymo ad hoc nurodytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktu išaiškinimu, teisės spragas teismai gali užpildyti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai nuteistajam A. K., t. y. nebuvo konstatuota, kad Klaipėdos apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, kuria A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Taigi šiuo atveju prašoma vadovautis sprendimu, kuris priimtas kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam A. K., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Kita vertus, nustatyta, kad be K. Matiošaičio ir kiti asmenys yra pateikę EŽTT pareiškimus dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiūros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai (Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą). Taigi, kol nėra išnagrinėti ir kitų asmenų pareiškimai dėl to paties klausimo, šiuo metu ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragą, teismas išspręstų klausimą, kurį EŽTT pakartotinai tam tikra apimtimi dar tik nagrinės ateityje ir galbūt pasisakys nebūtinai taip pat identiškai, kaip yra išaiškinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Toks vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Prašyme remiamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialia pozicija, suformuota 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti), tačiau nurodytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsniu, teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o dėl šio sprendimo keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.

Sutiktina su pareiškėju, kad iki šiol nėra sureguliuotas baudžiamasis įstatymas taip, kad šis įstatymas atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką, tačiau pastebėtina, kad nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) yra praėję metai, o valstybė, net ir vykdydama EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų staigų pašalinimą, tam reikia atitinkamo laiko tarpo. Kita vertus, matyti, jog valstybė ėmėsi veiksmų, kad būtų įgyvendintas EŽTT sprendimas ir sudarytos teisinės sąlygos asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Nr. 152 priede „Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą, sąrašas“ yra numatyta, jog vienas iš siūlomų projektų yra Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Projekto siūlomas svarstymo Seime mėnuo numatytas birželis. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 64, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18–941³), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18–943³) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18–944³) yra įtraukti į paketą, vyksta derinimas. Ankstesni įstatymų pakeitimo ir papildymo projektų variantai buvo suderinti su Teisėjų taryba bei Generaline prokuratūra. Tai patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BPK XXXV skyriuje numatyti pagrindai ir tvarka atnaujinti baudžiamąją bylą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kai šis teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus. Tačiau tokį prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali pateikti asmuo, kuriam minėti EŽTT konstatuoti pažeidimai buvo padaryti, ir tada, kai Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtas sprendimas tapo galutinis. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistajam A. K. atitinkamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nėra priimtas.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistojo A. K. prašymas yra nepagrįstas, todėl nesama pagrindo, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, keisti nuteistajam A. K. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2/067/1998, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rūšimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. K. (A. K.) prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.