Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Tomo Šedbaro skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2478-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2478-2024 (ROIK: 232226902831) S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. spalio 13 d., tiksli darbų įvykdymo data tyrimo metu nenustatyta, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) upelio – privačioje miško žemėje, atkarpoje nuo taško, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) upės vagos ir pakrantės valymo darbai pagal Melioracijos griovių Gr.Nr.2, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) up. remonto techninį darbo projektą. Minėtus darbus pagal viešų pirkimų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko Klaipėdos rajono savivaldybės pasamdyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama minėtus darbus neteisėtai iškirto medžius privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuderinus medžių kirtimo su miško valdos savininku ir neturint nustatyta tvarka Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką ar suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką. 19 sklype buvo iškirsti 66 juodalksniai, o 20 ir 21 sklypuose buvo iškirsti 101 juodalksnis ir 16 baltalksnių. Iš viso neteisėtai iškirsti 183 medžiai, kurių bendras tūris 19,125 m³. Šiais veiksmais įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. A., kaip atsakingas asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalis bei Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą. Padaryta 5 687,58 Eur žala neatlyginta.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas S. A. atstovo advokato skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė rangos darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), sudarytą tarp užsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus objekte „Melioracijos griovių Gr. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) up., esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijose pagal užsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės užsakytą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdydama Rangos darbų pirkimo pardavimo sutartį negalėjo vykdyti pačiai užsakovei – Klaipėdos rajono savivaldybei deleguotas funkcijas. Rangos darbų sutartis įpareigojo rangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti visų būtinų leidimų, kvalifikacijos atestacijos pažymėjimų ar kitokių dokumentų, leidžiančių užsiimti sutartyje nustatyta veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė melioracijos griovių remonto darbus pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį minėtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 2,4976 ha, miško žemės plotas – 1,8096 ha, priklausantis D. J. pateko į melioracijos griovių remonto darbų zoną. Techniniame darbo projekte nurodyta, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su melioracijos grioviu. Iš to seka, kad melioracijos griovio remonto darbai buvo vykdomi pagal techninį darbo projektą. Šiuo atveju aktualu tai, jog Rangos darbų sutarties užsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, būdama melioracijos įrenginio valdytoja bei privalėdama užtikrinti tinkamą melioracijos įrenginių priežiūrą ir užsakydama remonto darbus, turėjo įvertinti techninį darbo projektą ir patikrinti besiribojančio žemės sklypo padėtį bei derinti leidimų miško kirtimui išdavimą su žemės sklypo savininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus Sutartimi ir techniniu darbo projektu, melioracijos griovimo rangos darbų užsakovė nesprendė leidimo išdavimo klausimo ir nederino jo su privačios žemės savininke. Aplinkybė, kad užsakovė, būdama perkančiąja organizacija, nesprendė leidimo išdavimo ir derinimo su privačios miško valdos savininke klausimo, atsakomybės klausimas dėl užsakovės neveikimo, negali būti perkeliamas rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsakovei iš anksto buvo žinoma kokios apimties ir kokio masto darbai yra reikalingi melioracijos griovių remontui, nes jos pačios užsakymu buvo parengtas techninis darbo projektas, kuriame aiškiai nurodoma atkarpa melioracijos griovio vagos, kurią buvo būtina išvalyti, be to projekte nurodyti visi besiribojantys žemės sklypai. Melioracijos griovių tinkamam funkcionavimui būtinas remontas ir atnaujinimas, todėl, jeigu melioracijos griovių kraštai apaugę medžiais, krūmais, jie iškertami, nes šaknys deformuoja ir užaklina atvirų griovių kraštus ir dugną, o lapai ir sausos šakos kaupiasi ir trukdo normaliai vandens tėkmei. Melioracijos griovys pagilinamas, išvalomas nuo dumblo, sąnašų, likviduojamu bebrų veiklos padariniai. Esminis melioracijos griovio kokybės rodiklis – jei vanduo prateka – melioracijos sistema veikia, jeigu stovi – melioracijos griovį būtina valyti. Želdinių šalinimas nuo griovio šlaitų ir apsauginių juostų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintomis MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis“ (toliau ir – Melioracijos taisyklės). Melioracijos taisyklių 32 punktas nustato, kad melioracijos grioviai ar sureguliuoti upeliai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, kuriuos saugant nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius. Melioracijos taisyklių 34 punkte nustatyta, kad remontuojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš melioracijos griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami medžiai ir krūmai nuo melioracijos griovių šlaitų ir melioracijos griovio apsaugos zonos, sutvarkomas paviršinio vandens pratekėjimas. Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 72 punktu nustatyta, kad grioviuose, sureguliuotose upėse ir jų šlaituose, griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktiems melioracijos statinių remonto darbams ir melioracijos griovimo tvarkymo darbams, į kuriuo įėjo ir griovio šlaitų bei apsaugos juostos zonoje esančių krūmų, medžių ir kamienų šalinimas, taikomi melioracijos griovių apsaugos teisės aktai. Taigi, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydama melioracijos statinį, veikė savavališkai ir minėtų darbų atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gauti leidimą. Melioracijos statinio remonto užsakovė yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kuriai pavesta organizuoti melioracijos griovių ir įrenginių priežiūros darbus, inicijuoti tam skirtus viešuosius pirkimus. Užsakovės įgalioti asmenys organizavo viešąjį rangos darbų pirkimą, analizavo užsakytą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį darbo projektą, todėl privalėjo įvertinti ir suderinti medžių kirtimą su miško valdos savininku ir kreiptis nustatyta tvarka į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar suderinti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nenurodyta, ar medžių kirtimo darbai buvo vykdomi didesniu kaip 15 m atstumu nuo melioracijos griovio krašto, todėl darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama rangos darbų sutartį, ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti melioracijos statinių remontą, kad šis atitiktų įstatymų reikalavimus, todėl šalindama medžius, krūmus, ir kamienus nepažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatų.

Pareiškėjas, jo atstovas ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Teisme gauti prašymai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog 1 dalyje numatyta veika, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo 560 iki 1 200 eurų.

Teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. spalio 1 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad S. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį.

Miškų įstatymo 9 straipsnis numato miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas. Pagal šio straipsnio 6 dalį draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną, jei tai pažeidžia aplinkos ministro nustatytą savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarką.

Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 nutarimu Nr. 799, 19 punktą leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė miškų tarnyba. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus 20 punkte numatytus atvejus. Pagal Nuostatų 21 punktą 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 papunkčiuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudarė atstovaujamos įmonės vardu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rangos darbų Sutartį, pagal kurią įsipareigojo vykdyti MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį darbo projektą. Kaip ir pažymėjo Institucija atsiliepime, iš Sutarties 2.3. punkto nustatyta, jog leidimų ir licencijų reikalingų sutarties tinkamam vykdymui, gavimas, reikalingos ir/arba naudingos vykdomosios dokumentacijos, įskaitant ir visus būtinus bandymus, įforminimas ir jos perdavimas užsakovui, reikalingi ir/arba naudingi žymėjimo ir matavimo darbai taip pat yra priskiriami darbams; 2.4. punkte nurodyta, jog jeigu šalys tiesiogiai nesusitarė kitaip, darbams priskiriamos ir paslaugos, darbai bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti sutarties dokumentuose, bet yra būtini vykdyti sutartį, bei rangovas turėjo juos numatyti ir įvertinti sudarydamas sutartį bei privalo juos suteikti ir/ar atlikti. Vertinant tai kas išdėstyta pateiktoje Sutartyje, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju pareiga kreiptis į privačios miško valdos savininką ir kompetentingą instituciją dėl leidimo išdavimo kirsti medžius augančius privačioje miško valdoje, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teko ne kam kitam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. A..

Be to, iš parengto techninio projekto plano ir jo techninės specifikacijos matyti, jog rangovui, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo numatyti konkretūs darbai: nušienauti griovio šlaitus, valyti sąnašas iš griovio dugno, iškasti iš griovio sąnašas, valyti bermas nuo griovio šlaitų, valyti iš griovio sąnašas rankiniu būdu, valyti iš griovio žoles, išskleisti iškastas sąnašas ir žoles iš griovio dugno, sulėkščiuoti išskleistas sąnašas, šalinti krūmus, išardyti dirbtines kliūtis, perdėti 33 vnt. žiočių, įrengti gruntinio vandens lygio reguliavimo šulinį, drenažo vandens biologinio valymo sistemą su pelkine augmenija, signalinius stulpelius PMS-200 prie kolektoriaus, suremontuoti (išvalyti) 8 pralaidas, perstatyti (įrengti naują) pralaidą. Projekto 4 skyriaus 4.14 poskyrio 1 dalyje nurodyta, jog sureguliuoto upelio (duomenys neskelbtini) šlaituose bei pakrantės vandens apsaugos juostose paliekami augantys ne menkaverčiai medžiai (kurių skersmuo ≥ 14 cm). Techninės specifikacijos 5 punkte numatyti aplinkosauginiai reikalavimai, kur 5.2 punkte nurodyta, jog rangovui neleidžiama perkelti ar kirsti darbų zonoje esančių medžių be atitinkamų žinybų sutikimo. Jei kuris nors medis ar žalioji zona buvo rangovo sunaikinta ar pažeista, jis privalo pakeisti pažeistą medį ar zoną lygiaverčiu buvusiam savo sąskaita. Melioracijos taisyklių 32 punkte yra nurodyta, jog melioracijos grioviuose draudžiama sodinti medžius ir krūmus, o 34 punkte nurodyta, jog remontuojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš melioracijos griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami medžiai ir krūmai nuo melioracijos griovių šlaitų ir melioracijos griovio apsaugos zonos, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas; šios nuostatos pagrindžia melioracijos įrenginių priežiūrą atlikusio subjekto teisę atlikti šiuos darbus, bet nesuteikia jam teisės atlikti juos vien tik savo nuožiūra; šioje byloje aptariamiems privačiuose miškuose augantiems medžiams iškirsti kiti teisės aktai, konkrečiai – Miškų įstatymas numato būtinybę gauti leidimą iš kompetentingos jį išduoti institucijos. Visos šios projekte įtvirtintos darbų vykdymo nuostatos pagrindžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo savo nuožiūra iškirsti medžių, kurie augo privačioje miško valdoje, abipus sureguliuoto (duomenys neskelbtini) upelio; tai buvo galima daryti tik gavus atitinkamos žinybos sutikimą, šiuo atveju – tik suderinus medžių kirtimą su miško valdos savininku ir turint Valstybės miškų tarnybos išduotą leidimą kirsti mišką ar suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog S. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisiėmė įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybes administracija ir nesiėmė visų būtinų veiksmų tinkamam darbų organizavimui, tuo pažeisdamas Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalis, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2478-2024 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atstovo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

S. A. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2478-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.