Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-10-25 iki 2010-10-26, taip pat suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2010 m. spalio 20 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, paėmė iš G. V. 250 litų ir užsikišęs už kojinės iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu veikdamas, atvirai pagrobė G. V. priklausančius 250 litų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d.

Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 str. 2 d. Tvirtina jo veiksmuose nesant atviros vagystės požymių, tai, nuteistojo manymu, leidžia jo veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 d., tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 178 str. 2 d. nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą. Nuteistojo kaltė atvirai pagrobus svetimą G. V. priklausantį turtą visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma – pačios nukentėjusiosios parodymais, liudytojų M. V., E. Š., I. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (b.1. 4–12) bei kita bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai visų minėtų įrodymų pagrindu konstatavo M. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir jo veiką perkvalifikuoti nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji parodė, jog ji turėjo 250 litų, kadangi yra neįgali, t. y. negali judėti, tai M. B. paprašė paslėpti pinigus po spintele. Nuteistasis paslėpė pinigus, tačiau po 15 minučių sugrįžo ir pasakė, kad virtuvėje buvę kiti pažįstami pastebėjo paslėptus pinigus, todėl gali juos pavogti. Taigi M. B. pasiūlęs pats pasaugoti minėtą pinigų sumą nuėjo į virtuvę ir kartu su E. Š. ruošėsi išeiti iš namų. Nukentėjusioji parodė supratusi, kad M. B. ją apgavo, liepė jam sustoti, tačiau pastarasis į prašymą nereagavo ir išėjo iš buto su pinigais.

Liudytojai E. Š., I. G. ir M. V. patvirtino, jog nuteistasis M. B. pas nukentėjusiąją į kambarį ėjo porą kartų ir sugrįžęs pasiūlė nueiti į parduotuvę. Liudytojas M. V. patvirtino, jog jiems einant pro nukentėjusiosios kambarį, ji šaukė nuteistąjį vardu, jog pastarasis sustotų ir niekur neišeitų, tačiau M. B. į tai nereaguodamas išėjo. Netikėti pastarųjų asmenų nurodytomis įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo. Taigi nuteistajam inkriminuoti veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios G. V. akivaizdoje, jai matant, tai patvirtina apelianto nusikalstamų veiksmų atvirumo požymį. Taigi apelianto elgesys, pasireiškęs neteisėtai, atvirai paimant iš nukentėjusiosios G. V. pinigus ir taip juos pasisavinant, neginčytinai apibrėžia objektyviąją atviros vagystės pusę. Taip elgdamasis M. B. suprato besielgiantis nusikalstamai ir norėjo taip veikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo M. B. kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės. Nors apeliantas savo veiksmus skunde vertina ne kaip atvirąją vagystę, tačiau teisiniu aspektu tai vertintina būtent kaip neteisėtas atviras svetimo turto pagrobimas, už kurį baudžiamąją atsakomybę numato BK 178 str. 2 d.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis netinkamai interpretuoja jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimą. Apylinkės teismas nuteistojo veiką kvalifikavo kaip atvirą vagystę, t. y. pavogti pinigai matant nukentėjusiajai, o ne dėl įsibrovimo į butą ar kišenvagystės, kaip teigia nuteistasis.

Taip pat pabrėžtina, jog šiuo atveju pagrobtojo turto vertė jokios įtakos kvalifikavimui neturi, nes anksčiau paminėti nuteistojo veiksmai suponuoja atsakomybę už BK 178 str. 2 d. numatytą alternatyvią veiką.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl atviros vagystės, ir teisingai už šią veiką paskyrė jam bausmę, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.