Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1985-03-22 nuosprendžiu pagal LR BK 148 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 metams su turto konfiskavimu;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1993-12-17 nuosprendžiu pagal LR BK 125 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1996-02-07 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. 1050 Lt bauda;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1996-08-01 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams ir 1050 Lt bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių, vadovaujantis LR BK 42 str., paskirtą bausmę subendrinus su 1996-02-07 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 1050 Lt bauda;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-06-11 pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. 2014 m. rugpjūčio 2 d., apie 19 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, nukentėjusiajam V. A. sudavė pjūklo ašmenimis vieną smūgį į galvos dešinę pusę, vieną smūgį į kairį petį, vieną smūgį į dešinės plaštakos II pirštą, vieną smūgį į nugarą, o nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė jam ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kirstinės žaizdos dešinio paausio srityje, dešinės plaštakos II piršte, kairio peties srityje, ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Be to, V. Z. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, laikydamas rankoje pjūklą ir juo žalodamas nukentėjusįjį V. A., grasino juo nužudyti nukentėjusįjį nupjaudamas galvą, ir tai buvo pakankamas pagrindas V. A. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. Z. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, jog praeitų metų rugpjūčio 2 d., jam grįžus į namus, staiga prie jo pribėgo V. A. ir, nieko nesakęs, trinktelėjo jam į ausį. V. A. yra jo sugyventinės P. brolis. Tą dieną tuo viskas ir baigėsi. Kitą dieną, rugpjūčio 3, buvo jo gimtadienis, pas jį į svečius atėjo G. su žmona, jie išgėrė, P. paprašė jo sutrumpinti šluotos kotą. Jis išėjo į koridorių, pro šalį ėjo nukentėjusysis V. A., kuris dėl nežinomos priežasties puolė jį, dėl ko jis gynėsi. Jis su nukentėjusiuoju nesipyko, tik nukentėjusysis jį išvedė iš kantrybės. Viskas įvyko daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena pas sugyventinę P., ir kur taip pat gyvena ir nukentėjusysis, bendrame koridoriuje. Nepastebėjo, ar tuo metu koridoriuje buvo ir kitų asmenų. Kiek pamena, jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau kokius veiksmus atliko pasakyti negali. Nukentėjęs jį koneveikė, buvo užsimojęs, nežino, ar būtų sudavęs, jis rankose laikė pjūkliuką, kuriuo ir smogė nukentėjusiajam. Į kurią vietą pataikė nepamena, bet nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo suduotų smūgių. Ar kilo triukšmas pasakyti negali, bet į koridorių išėjo nukentėjusiojo mama B., nežino, ar ji matė visą konfliktą. Nepamena, kokius žodžius pasakė nukentėjusiajam, nes buvo išvestas iš kantrybės, bet jam negrasino, tik gynėsi. Konflikto metu buvo neblaivus, kas ir turėjo įtakos jo elgesiui. Ligonių kasai žalą atlygino, nukentėjusiajam žalos nėra atlyginęs, gailisi dėl padaryto. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą, turi du nepilnamečius vaikus, kurie mokosi ir kuriems padeda, jų mama žuvo eismo įvykyje, gyvena su sugyventine, kuri niekur nedirba ir taip pat registruota darbo biržoje.

Įrodymų analizė, vertinimas, V. Z. veikų teisinė kvalifikacija

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name, tame pačiame name gyvena ir jo sesuo P. su sugyventiniu Z. Tiksliai dienos nepamena, tačiau tarp jo ir Z. įvykusio konflikto išvakarėse, dėl kilusių apkalbų jis supyko ant Z., nuėjo prie jo, kuomet jis stovėjo kieme, ir sudavė Z. per pakaušį. Z. nieko nesakė, nepuolė, o jis nuėjo į namus. Kitą dieną jis išgėrė su kaimynu Raimondu, po to ėjo pas mamą. Kaltinamasis išbėgo į kiemą su pjūklu ir puolė ant jo sakydamas, kad dabar jam nupjaus galvą. Matė, kad kieme buvo ir kiti kaimynai. Z. mosavo pjūklu ir pataikė jam į galvą, jis nieko nebesuvokė, tik išgirdo šaukiant mamą. Z rėkė, jo akys buvo perverstos. Daugiau jis nieko nebepamena, žino, kad jį išvežė greitoji pagalba. Ligoninėje negulėjo, nepamena, kaip atsidūrė namuose, atsigavo tik po kelių dienų, buvo viskas susiūta. Stipriausiai sužalota buvo ausis ir galva, ar jį spardė nepamena. Reiškia 500 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po 10 dienų jam buvo ištraukti siūlai, jautėsi blogai, naktimis nemiegojo, patyrė stresą, gėrė raminančius vaistus. Turtinės žalos nepatyrė. Kaltinamasis jo atsiprašė prieš posėdį. Užsimojęs prieš kaltinamąjį nebuvo.

Liudytoja M. B. parodė, jog yra nukentėjusiojo V. A. mama. Tą dieną ji sėdėjo lauke, prie jos priėjo sūnus. Ji atsisuko ir pamatė, kad su pjūkliuku rankose stovi Z. Z. ją pastūmė ir puolė ant jos sūnaus, mosavo pjūkliuku. Sūnus nugriuvo, ji puolė jo gelbėti. Matė kraują, pradėjo šaukti, išėjo kaimynai, po ko Z. nustojo mojuoti pjūkliuku ir nuėjo į kambarį. Z. nieko nesakė, negrasino, bet jo akys buvo baisios, ji labai išsigando. Tik po to pamatė kraują. A. kraujavo iš ausies, pamanė, kad jam nupjovė ausį. Kaimynai iškvietė greitąją pagalbą. Sūnus buvo išgėręs, išsigandęs. Mano, kad ir Z. buvo neblaivus, jis grasino jos sūnui nupjauti galvą. Z. yra labai agresyvus, jis gyvena tame pačiame name su jos dukra. V. A. nebuvo užsimojęs prieš Z. Z. spardė sūnų kai jis gulėjo ant žemės.

Liudytoja S. L. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) name, tai galėjo būti pernai metais, liepos – rugpjūčio mėnesiais, ji buvo namuose ir išgirdo kieme triukšmą, išėjo į laiptinę. Nukentėjusysis V. A. gulėjo darže ant žemės, o kaltinamasis mosavo pjūkliuku, žalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo mama šaukė, ką jis daro, kad baigtų, prašė kviesti policiją. Ji, pamačiusi tokį vaizdą, labai išsigando, iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Matė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas. Kad kaltinamasis spardytų nukentėjusįjį, nematė. Taip pat negirdėjo, ką sakė kaltinamasis.

Liudytoja N. S. parodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos kaimynai. Tą dieną buvo namuose, atėjo Z., kuris rankose turėjo pjūkliuką, paklausė, ar ji nematė nukentėjusiojo, po ko Z. išėjo. Ji nuėjo pas B., jos kartu sėdėjo ant suoliuko. Pradžioje kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė, nukentėjusysis įkrito į daržą. Jie abu kartu atėjo iš laiptinės. Arti prie jų priėjusi nebuvo, bet matė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas. Abu nuėjo į daržą, nepastebėjo, ar Z. stūmė A., bet A. nukrito, o kai atsikėlė jis buvo kruvinas. Kilo triukšmas, žmonės kvietė policiją. Matė, kad A. iš ausies bėgo kraujas, ar buvo perpjautas pirštas nepamena. Ji labai išsigando. Nepamena, ar Z. grasino A., ką jie kalbėjo nežino.

Liudytoja V. P. parodė, jog išgirdo triukšmą kieme, išėjo į lauką. Kieme sutiko B., jos rankos ir kojos buvo kruvinos. Iš paskos ėjo jos sūnus, kuris taip pat buvo kruvinas. Ji paklausė, kas atsitiko. B. papasakojo jai, kad Z. pjūklu supjaustė nukentėjusįjį A. Ji iškvietė policijos pagalbą. Išvakarėse ji taip pat girdėjo triukšmą, konfliktas kilo tarp Z. ir A. dėl telefono, tačiau didesnis konfliktas neįsiplieskė.

Liudytoja K. G. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tą dieną, tikslios datos nepamena, ji buvo pas kaimynę L. P.. Kartu buvo jos vyras G. G. ir P. sugyventinis Z.. Įvykio aplinkybių ji nepamena, tačiau susimušė kaltinamasis ir nukentėjusysis. Girdėjo, kaip A. kvietė Z. išeiti į kiemą. Prašė perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 63-64), pagal kuriuos 2014-08-02, apie 16 val., užėjo pas L. P. į svečius, jos bute buvo ji pati, V. Z., jos vyras G. G. bei jų sūnus. L. P., V. Z. ir G. G. išėgė alaus. Vakare, tikslaus laiko nežino, kieme, būdamas girtas, V. A. pradėjo šaukti V. Z., kad šis išeitų į lauką. V. A., šaukdamas V. Z., šaukė jį vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais: pederastu, gaidžiu, asilu ir panašiai. Tai girdėdamas V. Z. taip pat pradėjo atgal šūkauti V. A. ir, pasiėmęs iš virtuvės ten buvusį rankinį pjūklą, išėjo į kiemą. Ji suprato, kad kilo konfliktas, ir pasakė, kad reikia eiti į namus. Ji su savo vaikeliu išėjo iš L. P. buto ir pamatė, kad kieme, ant žolės, prie daržo mušasi V. A. ir V. Z.. Jie stovėjo vienas priešais kitą, mosikavosi rankomis. V. Z. rankoje laikė rankinį pjūklą, kuris pirmas – V. Z. ar V. A. - pradėjo muštis, nematė, kuris kuriam sudavė kokius smūgius, ji taip pat nematė ir nežino, tik išėjusi iš L. P. buto pamatė, kaip V. T., užsimojęs pjūklu, perrėžė V. A. kaklą. Daugiau nežiūrėjo ir nematė, kokius smūgius kuris kuriam sudavė, nes skubiai nuėjo į savo butą. Matė, kad M. B. buvo išėjusi į kiemą, vėliau girdėjo, kad į kiemą išėjo ir kitos moterys - V. P., S. L..

Liudytojas G. G. parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žino, bet daugiau bendrauja su Z. Kas įvyko gerai nepamena, nes buvo išgėręs. Prašė perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 66-67), pagal kuriuos tą dieną, rugpjūčio 2 d., jis gėrė pas V. Z. ir L. P. bute. Kartu su juo buvo žmona K., L. P. ir V. Z.. Jis žinojo, kad tarp V. Z. ir V. A. iš ankščiau yra kilę nesutarimų. Tuo metu V. Z. nieko nedarė, o kitą dieną, kai jie vėl gėrė pas V. Z., kieme, apie du metrus nuo L. P. lango, V. A. šaukė: “Išeikit, piderastai, į lauką, užmušiu“. Nei jo, nei V. Z. vardo V. A. neminėjo, tačiau jis žinojo, kad jis šaukia jam ir V. Z., nes jis jo nemėgo, kaip ir V. Z.. Blaivus V. A. su juo sveikindavosi, tačiau būdamas išgėręs jis kibdavo prie jo, nes jis draugavo su V. Z.. Tada V. Z., nieko nesakęs, čiupo virtuvėje po batų dėže buvusį rankinį - vienrankį pjūklą, ir išbėgo į lauką. Jie į kiemą neėjo, viską matė per virtuvės langą. V. Z. puolė prie V. A. ir užsimojo pjūklu, tačiau V. A., atstatydamas ranką, mėgino gintis, tačiau nesugebėjo apsiginti, ir tuomet V. Z. pradėjo pjūklu pjaustyti Z., t. y. suduodamas pjūklu į V. A. kūną traukė pjūklą į save. Pirmus du smūgius pjūklu V. Z. V. A. sudavė dar jam stovint ir traukiantis atbulom link daržo, o po to dar 2-3 smūgius sudavė jau V. A. užkliuvus už daržo tvoros ir virstant atsisėdus į daržą. V. Z. šaukė: “Papjausiu“. Nematė, kad V. Z. būtų spyręs V. A.. V. A. pradėjo bėgti kraujas iš peties ir nugaros. M. B. pradėjo šaukti, kviesti policiją, po ko V. Z. grįžo į butą, kuriame tebebuvo jie. V. Z. nuo pjūklo nuvalė popieriumi kraują ir vėl padėjo pjūklą po batų dėže. Užsirūkė ir atsisėdo gerti, o maždaug po 4-5 minučių atvažiavo policija. Atvažiavusi greitoji išsivežė V. A..

2014 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas liudija, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis medinis daugiabutis. Įvykio vietos apžiūros metu buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje po batų dėže rastas ir paimtas rankinis medžio pjovimo pjūklas (b.l. 14-17).

2014 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokolas liudija, jog apžiūrėtas pjūklas medžiui pjauti, kuris buvo paimtas 2014-08-02 įvykio vietos apžiūros metu ir pridėtas prie bylos (b.l. 18-20).

Perlo paslaugų terminalo kvitas įrodo, jog 2014-09-24 V. Z. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 57,57 Lt V. A. gydymo išlaidų (b.l. 23-24, 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, jog V. A. padaryti kūno sužalojimai: kirstinės žaizdos dešinio paausio srityje, dešinės plaštakos II piršte, kairio peties srityje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių aštriais kietais daiktais į galvos dešinę pusę, kairį petį ir dešinės plaštakos II pirštą. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. V. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28).

2014 m. rugpjūčio 12 d. asmens apžiūros protokolas liudija, jog apžiūrėtas nukentėjusysis V. A., ant kurio kūno rasti sužalojimai: žaizda galvos srityje, žaizda ant piršto, užklijuota vieta ant peties, mėlynės ir nubrėžimo vaizdas nugaroje, mėlynės ir nubrėžimo vaizdas ant kojos (b.l. 32-36).

Iš ieškininio pareiškimo matyti, jog V. A. reiškia 500 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 47).

Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, jog 2014-08-02, 20:15:18 val., V. Z. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b.l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis dėl V. Z. įvykdytų nusikalstamų veikų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad V. Z. 2014 m. rugpjūčio 2 d., apie 19 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, nukentėjusiajam V. A. sudavė pjūklo ašmenimis vieną smūgį į galvos dešinę pusę, vieną smūgį į kairį petį, vieną smūgį į dešinės plaštakos II pirštą, vieną smūgį į nugarą, o nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė jam ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, be to, tyčia, laikydamas rankoje pjūklą ir juo žalodamas nukentėjusįjį V. A., grasino juo nužudyti nukentėjusįjį nupjaudamas galvą, ir tai buvo pakankamas pagrindas V. A. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Nors V. Z. iš dalies prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, teigdamas, jog gynėsi nuo V. A., tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A., liudytojų M. B., S. L., N. S., V. P. parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, jog pats kaltinamasis pribėgo su pjūklu rankoje prie nukentėjusiojo ir pradėjo jį mušti, iš dalies ir liudytojų K. G. bei G. G. parodymais, kurie parodė, jog V. Z., namuose pasiėmęs pjūklą, išbėgo iš namų prie V. A., kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, teismas konstatuoja, jog V. Z. veiksmuose nėra būtinosios ginties požymių, kadangi, kaip nustatyta byloje, kaltinamajam nebuvo nuo ko gintis, nes jo niekas nepuolė, pavojus jo gyvybei ar sveikatai negrėsė, jis pats, pasiėmęs pjūklą, išbėgo į kiemą ieškoti V. A., ir jei nukentėjusysis ir erzino kaltinamąjį, ką, beje, parodė tik kaltinamojo draugai liudytojai G., toks V. Z. elgesys toli gražu buvo neadekvatus nukentėjusiojo elgesiui. Kadangi smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo V. A. atžvilgiu buvo atliekami panaudojant pjūklą, atliekant šiuos veiksmus kaltinamasis jam grasino nupjauti galvą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimus.

Taigi, iš paminėto darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad V. Z. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., t. y. pažeidė viešąją tvarką ir grasino nukentėjusįjį nužudyti, kadangi konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo vyko viešoje vietoje, matant kaimynams, kurie buvo išgąsdinti tokio konflikto, minėti duomenys yra pakankami kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti bei jo kaltei pagrįsti, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas V. Z. bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis savanoriškai atlygino Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

V. Z. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios įstatymų leidėjo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos yra baigtos, įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. V. Z. praeityje teistas penkis kartus (b.l. 89-94), ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2013-01-03 (išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro), nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 104-106), VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, kad Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 108), Radviliškio seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 110), turi tris vaikus (b.l. 111, 163-165), vaikų motina yra mirusi (b.l. 162), nedirba (b.l. 113), registruotas darbo biržoje (b.l. 112, 161). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, įvertinus bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Z. griežčiausias straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant artimus vidurkiui, tačiau atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas. Kadangi nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pritaikius Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisykles, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, ir V. Z. skiriama galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės atlikimo laiką V. Z. įskaitomas jo laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas. V. Z. paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekamos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

Dėl civilinio ieškinio

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. V. Z. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padarytos kirstinės žaizdos dešinio paausio srityje, dešinės plaštakos II piršte, kairio peties srityje, kas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat į V. Z., kuris neturi jokio registruojamo turto, nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos, be to, turi du nepilnamečius vaikus, kurių mama yra mirusi, turtinę padėtį. Todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiojo V. A. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami, arba gali būti atiduoti suinteresuotiems asmenims, jeigu jie to prašo. Kadangi tokių prašymų pareikšta nebuvo, pjūklas sunaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., laisvės atėmimą vieneriems (1) metams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę V. Z. paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 6, 8, 10 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., V. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei paskiriant pareigas: šešis (6) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės atlikimo laiką V. Z. įskaityti jo laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-02, 19 val. 38 min., iki 2014-08-04, 16 val. 10 min.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį, ir iš V. Z. V. A. priteisti 144,81 EUR (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 ct) (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

V. Z. paskirtas kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pjūklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.