- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-1148-256/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10306-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Švedienė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nubaustas už tai, kad iki 2015-04-21, būdamas transporto priemonės OPEL FRONTERA, v. n. (duomenys neskelbtini) savininku, policijai raštu pareikalavus nurodyti, kas vairavo automobilį 2015-03-01, apie 21.57 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 62,12 km, Kaišiadorių r., reikalaujamų duomenų nepateikė, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 2 d. bei 20 str. 1, 2 d. reikalavimus ir buvo nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d. 158 € dydžio bauda.
Nutarimą P. M. apskundė teismui, kuris skundžiama nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. M. prašo teismo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie jo automobiliu padarytą teisės pažeidimą. Informaciją apie automobilį vairavusį asmenį privalėjo pateikti automobilio valdytojai, nes jis buvo išvykęs ir negalėjo pateikti duomenų dėl objektyvių priežasčių – policija nepateikė nuotraukos su vairuotojo atvaizdu, o teisme iš nuotraukos jis negalėjo atpažinti nei vairuotojo, nei automobilio. Automobilį valdė Nacionalinė teisingumo ir gynybos asociacija ir asmuo, prisistatęs I. D.. Automobilį valdžiusių šeimos narių nurodyti neprivalo, kadangi pagal Konstituciją turi teisę neduoti parodymų prieš šeimos narius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.
ATPK 133¹ str. 1 d. nustatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio įstatymo 20 str. 2 d. nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą). Transporto priemonės savininkas (valdytojas), neatlikęs šios pareigos, neatsako pagal ATPK tik tuo atveju, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią.
P. M. buvo pateikti policijos pareigūnų turimi duomenys apie pažeidimą: pranešimas bei raštas. Nuotraukos pareigūnai pateikti neprivalėjo, įstatymas tokios pareigos nenumato, be to, nuotraukoje matosi tik automobilio numeris, asmens identifikavimui ji nėra tinkama. Netikėti greičio matavimo prietaiso užfiksuotais duomenimis nėra pagrindo, kadangi nėra duomenų, kad prietaisas būtų sugedęs, naudojamas neteisėtai ar užfiksuoti duomenys neatitiktų tikrovės. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, P. M. pareigūnams privalėjo pateikti duomenis apie įvykio metu jo automobilį vairavusius asmenis, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, gyvenamąsias ar registracijos vietas, tačiau šių duomenų nepateikė. P. M. nurodyti duomenys apie galimai automobilį valdžiusius asmenis nepatvirtinti jokiais duomenimis (panaudos sutartimi ar pan.), todėl nepagrindžia valdymo teisės perdavimo kitam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai pranešti (LAT nutartis Nr. 2AT-38-2013). P. M. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes nenurodė konkretaus asmens 2015-03-01, apie 21.57 val., vairavusio OPEL FRONTERA, v. n. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Esant tokioms aplinkybėms teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
P. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.