- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- A-525-565-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, Šv
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Advokatai
- Darius Krukonis, Virgilijas Šileikis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovams Kęstučiui Gruzdžiui ir Inai Jočienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Šv. Jono Bosko parapijos atstovui advokatui Dariui Krukoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, Šv. Jono Bosko parapijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ skundu (t. I, b.l. 20–28), kurį patikslino (t. I, b.l. 5–15, t. II, b.l. 1–5), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2008 m. spalio 13 d. pritarimą dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektui Nr. N1 08 0916 (toliau – ir Pritarimas); panaikinti 2008 m. spalio 21 d. leidimą kasti Nr. 2265/42/2008; įpareigoti Administraciją pašalinti padarytus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimus, tai yra, nutraukti 2008 m. gegužės 28 d. Šv. Jono Bosko parapijos (toliau – ir Parapija) prašymo, paraiškos dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, techninėms sąlygoms gauti, AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. birželio 10 d. parengtų projektavimo (technikines) sąlygų Nr. 725 pagrindu dujotiekio įvado į Parapijos kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, parengto projekto Nr. N1 08 0916 (su 2008 m. spalio 13 d. pritarimu), derinimo procedūrą; panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. vidutinio slėgio dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, pripažinimo tinkamu naudoti aktą (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas).
Nurodė, kad Parapijos pastatų projektavimo dokumentuose, pagal kuriuos vykdomi parapijos ir šilumos tiekėjo sutartiniai įsipareigojimai tiekti − vartoti šilumos energiją, nustatytas šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas yra centralizuotas šilumos energijos tiekimas termofikaciniu vandeniu, Parapijos šilumos punkte šaltas/geriamas vanduo taip pat yra pašildomas būtent centralizuotai tiekiama šiluma. Dujotiekio įvado į parapijos pastatus statyba laikoma naujo statinio statyba, o Parapijos pageidaujamas įrengti dujotiekio įvadas negali būti kvalifikuotas kaip nesudėtingas statinys, nes šiuo atveju numatomas tiesti dujotiekis („dujotiekio/dujinis įvadas“) išeina iš Parapijos žemės sklypo ribų, kerta miesto kvartalinę gatvę, taip pat kerta kitas komunikacijas arba yra jų apsaugos zonoje, todėl tokiam įvadui projektuoti bei kloti reikalingas projektavimo sąvadas, projektas ir statybos leidimas. Dujotiekio įvado į Parapijos pastatus projektavimui/statybai netaikytinos Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184) (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) numatytos nesudėtingų statinių ar jų dalių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti supaprastintos sąlygos“, t. y. negali būti pripažįstama tinkamu naudoti, nesant atitinkamo projektavimų sąlygų sąvado, Administracijos Nuolatinėje statybos komisijoje suderinto/patikrinto projekto, be atsakovo išduoto leidimo statybai. Administracijos Miesto ūkio departamentas 2008 m. spalio 28 d. rašte Nr. A51-23556-(l 1.1-ŪKS) nenurodė, koks konkrečiai dujotiekio įvado projektas buvo suderintas (ar maisto ruošimui, ar Parapijos pastatams šildyti), šiame rašte pranešta tik apie projekto Nr. N1 08 0916 suderinimą, o ne apie leidimo dujotiekio statybai išdavimą. Todėl galima pagrįstai manyti, kad joks dujotiekio projektavimo sąlygų sąvadas pagal Parapijos 2008 m. gegužės 28 d. prašymą nebuvo patvirtintas ir išduotas, taip pat nebuvo išduotas ir atitinkamas leidimas statybai. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtino ir Administracija 2008 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A51-24627-(l 1.4-MPD-0), kuriuo pranešė, kad pagal Parapijos 2008 m. birželio 3 d. prašymą projektavimo sąlygų sąvadas dujotiekio įvadui į Parapijos pastatus, numatant naudoti gamtines dujas šildymui, nebuvo išduotas, kad atsakovas išdavė projektavimo sąlygų sąvadą dujotiekio prisijungimui, numatant dujas naudoti maisto ruošimui ir kad minimo sąvado galiojimas nėra sustabdytas. Toks atsakovo raštas prieštarauja Administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. spalio 10 d. rašto Nr. A51-22130(26.1-ŪK-1), kuriame buvo teigiama, kad Parapijai 2008 m. balandžio 17 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. PS 850 (dujoms tiekti ne patalpų šildymui, tačiau maisto ruošimui) galiojimas yra sustabdytas, turiniui. Pabrėžė, jog atsakovas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 12 bei 13 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1 punkto reikalavimus (kadangi nėra gautas privalomas šilumos tiekėjo raštiškas pritarimas nustatant dujotiekio prijungimo sąlygas, o statybos darbai vyko šilumos trasų apsaugos zonoje). Todėl dujotiekio įvado į Parapijos pastatus projektavimo procedūros eigoje Administracijos Pritarimas dujotiekio įvado į Parapijos pastatus projektui Nr. N1 08 0916 yra neteisėtas, t. y. prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsniui, Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsniams, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258) (toliau – ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės) 165 punktui, Statybos techniniam reglamentui STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622) (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“), Statybos techniniam reglamentui STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215), Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatoms. Padarė išvadą, jog Pritarimas dujotiekio įvado į Parapijos pastatus Erfurto g. 3, Vilniuje, projektui Nr. N1 08 09 16, taip pat jo pagrindu išduotas leidimas kasti Nr. 2265/42/2008, kaip individualūs administraciniai aktai, naikintini. Naikintinas ir dujotiekio įvado į Parapijos pastatus Erfurto g. 3, Vilniuje, projektas Nr. N1 08 09 16. Pažymėjo, jog Parapijos prašymas atsakovui gauti projektavimo sąlygų sąvadą dujotiekio įvadui ne maistui ruošti, o patalpų šildymui, neatitinka tiek bendrojo, tiek ir specialiojo plano sprendinių. Atsakovas apskritai neturėjo teisės teikti AB „Lietuvos dujos“ jokios paraiškos ar paraiškų projektavimo sąlygoms gauti pagal Parapijos 2008 m. gegužės 28 d. prašymą dėl dujotiekio įvado į Parapijos pastatus projektavimo sąlygų, nes toks paraiškos/paraiškų teikimas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, prieštarauja specialiojo ir bendrojo planų sprendiniams. Nurodė, kad atsakovas 2008 m. spalio 13 d. neteisėtai pritarė dujotiekio įvado projektui Nr. N1 08 09 16, nepagrįstai taikė supaprastintą projekto derinimo procedūrą (t. y. net nesvarstė klausimo dėl statybos leidimo išdavimo). Be to, be suderinimo su šilumos tiekėju išdavė leidimą kasti Nr. 2265/42/2008. Atsakovo neteisėtai išduoto leidimo kasti Nr. 2265/42/2008 pagrindu rangovas UAB „Staduva“ 2008 m. spalio 21 d. pradėjo dujotiekio įvado į Parapijos pastatus darbus pareiškėjo valdomų šilumos tinklų apsaugos zonoje, tokie darbai vertintini kaip savavališka statyba. Pabrėžė, kad nesutinka ir su vidutinio slėgio dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti tiek pareiškėjo, tiek Vilniaus miesto šilumos energijos vartotojų turtiniai interesai. Pareiškėjo atžvilgiu toks pažeidimas pasireiškia negautomis pajamomis, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos negautos pajamos sudaro 75 750,40 Lt ir yra paskaičiuotos, įvertinant Parapijos vidutiniškai per mėnesį pirktą šilumos energijos kiekį, likusį šilumos ūkio nuomos terminą ir nagrinėjimo metu galiojančią šilumos energijos kainą.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 158–162, t. II, b.l. 86–89) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ savo skunde nenurodė, kaip ginčijami dokumentai bei veiksmai pažeidė jo teises. Be to, skunde suformuluoto reikalavimo tenkinimas, t. y. ginčijamo Pritarimo bei leidimo kasti panaikinimas, jokios įtakos pareiškėjo teisėms neturės. Todėl vertintina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme neturi reikalavimo teisės ginčyti Pritarimą bei 2008 m. spalio 21 d. leidimą kasti. Nors pareiškėjas ir pripažįsta, kad Parapijos pastatų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemose pagal technines galimybes vienu metu galima naudoti kelias skirtingas šilumnešio ar energijos rūšis, nenori sutikti su Parapijos atjungimu nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų. Teigė, jog pareiškėjo nuomonė, kad naujų šildymo tinklų įrengimas neatsiejamai susijęs su pastato šildymo būdo pakeitimu bei atsijungimu nuo centralizuoto šildymo, yra tik spėjimas, nepatvirtintas jokiais įrodymais, kadangi vien dujotiekio įvado įrengimas dar nereiškia atsijungimo nuo centralizuoto šildymo, o tokiu atveju UAB „Vilniaus energijos“ teisės ir interesai nėra pažeidžiami ir pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Pritarimą. Pabrėžė, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, todėl Parapija turėjo teisę paduoti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei gauti projektavimo sąlygų sąvadą dujotiekio įvadui. Atsižvelgė į Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, Statybos įstatymo nuostatas ir pažymėjo, jog dujotiekio įvadas į kleboniją atitinka II grupės nesudėtingo statinio požymius, todėl jam statybos leidimas neprivalomas. Be to, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.1. ir 12.4.3 punktais, statybos sklypo inžinierinius tinklus, statinio inžinierines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinierinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų − viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas, taip pat nereikalingas statybos leidimas, o reikalingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas, kuris ir buvo gautas. Pareiškėjas, ginčydamas leidimą kasti, nenurodė nei vieno tokį reikalavimą pagrindžiančio motyvo. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-245 patvirtino Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisykles, remiantis kuriomis 2008 m. spalio 21 d. buvo išduotas leidimas kasti, kuriame nurodyta, kad dangos turi būti atstatomos iki 2008 m. lapkričio 4 d., o prieš darbų pradžią turi būti iškviesti visų projekte nurodytų tinklus eksploatuojančių organizacijų atstovai, visi susikirtimai turi būti derinami su šiluminėmis trasomis, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad visi projektiniai sprendiniai ir žemės kasimo darbai Parapijos valdomame sklype privalėjo būti derinami su juo, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, jeigu jie nevykdo nustatytų įsipareigojimų. Įvertinęs Taisyklių 5 punktą, pažymėjo, jog juo nustatomos pareigos asmenims, ketinantiems rekonstruoti ar atlikti kitus darbus, o ne institucijai, išduodančiai leidimą kasti, kuris irgi yra numatytas šioje normoje kaip pareiga darbų vykdytojui. Vilniaus miesto savivaldybė nėra minėtos normos subjektu, kadangi ne ji privalo gauti leidimą žemės darbams bei sutikimą. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. I-1519 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų, o 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 723 patvirtintas Vilniaus miesto Šilumos ūkio specialusis planas, kurio sprendiniai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Nors, remiantis tokiais planais, Lazdynų rajone, kuriam priklauso Parapija, centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra dominuojanti, tačiau toje teritorijoje nėra uždrausti ir kiti šildymo būdai (tai patvirtina ir pareiškėjo pateiktas Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui specialiojo plano pagrindinis brėžinys), t. y. centralizuotas šildymo būdas nėra vienintelis. Tai, kad Parapija yra aprūpinimo centralizuotai tiekiama šilumos energija zonoje dar nereiškia, kad negali pakeisti šildymo būdo, nes pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija, o kiekvienas pastato savininkas − šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti savo šilumos įrenginius teisės aktuose ir taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjas, ginčydamas Pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei kitus veiksmus ir aktus, iš esmės siekia apginti savo turtines teises santykiuose su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nesutiko su teiginiu, kad pareiškėjo teisės pažeidimas išreiškiamas negautomis pajamomis, kadangi šilumos energijos tiekimas yra paremtas sutartiniais santykiais. Pareiškėjo nurodytas suinteresuotumas byla, t. y. jo tariamas teisių pažeidimas – galimas sutarties nutraukimas ir dėl to atsiradę nuostoliai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tik prielaidos, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nutrauks sutartį, o pareiškėjas gaus mažiau pajamų. Teigė, kad atsakovo veiksmai nėra susiję su negautomis pajamomis, kadangi nuo atsakovo nepriklauso šilumos energijos vartotojų apsisprendimas dėl šilumos būdo keitimo, jokie atsakovo veiksmai nekeičia pareiškėjo ir trečiojo asmens sutartinių santykių.
Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 40–42) prašė skundo dalį dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilnius, techninis darbo projektas Nr. 008 17 TP-LD parengtas, vadovaujantis AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2008 m. birželio 10 d. išduotomis projektavimo (techninėmis) sąlygomis Nr. 725, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708) ir Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. 4-6) (toliau – ir Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklės) reikalavimais. Pagal Statybos techninio reglamento STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto nuostatas dujotiekio įvadas į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, priskiriamas nesudėtingiems statiniams, rengiamas supaprastintas projektas (Nr. 008 17 TP-LD)) ir tokiam statiniui nereikalingas statybos leidimas. Vietoj statybos leidimo reikalingas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas. Pabrėžė, jog neatitikimo projektui dėl inžinerinių tinklų (vidutinio slėgio dujotiekio) įrengimo nebuvo nustatyta, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnas dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, 2008 m. spalio 31 d. surašė dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 1186, o 2008 m. lapkričio 10 d. pasirašė įvado Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pažymėjo, jog netikrina Vilniaus miesto savivaldybės išduotų leidimų teisėtumo, nedalyvauja projektų rengimo, derinimo, prijungimo sąlygų ruošimo procese.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 111–112, t. II, b.l. 34–35) prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11 punktu, Vilniaus RAAD iš Administracijos paraiškos projektavimo sąlygoms nebuvo gavęs. Numatomo stacionaraus degimo įrenginio šiluminis našumas skunde nenurodytas, todėl negalima spręsti, ar Vilniaus RAAD turėjo rengti projektavimo sąlygas, ar tokia veikla atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytus kriterijus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Parapija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 113–117, t. II, b.l. 76–78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės pateikti skundo teismui, kadangi jis veikia kaip šilumos tiekimo požeminės trasos nuomininkas. Skundas yra susijęs su tuo, kad, pareiškėjo manymu visi dujotiekiai, statybos projektiniai sprendiniai ir žemės kasimo darbai Parapijos valdomame sklype privalėjo būti derinamu su juo, kadangi dujotiekio įvado statyba numatyta ir vykdoma šilumos tiekimo požeminės trasos apsaugos zonoje, todėl dėl galimos žalos, jei ji būtų atsiradusi, teisę skųsti tokius veiksmus turi ne lauko šilumos trasos nuomininkas, bet šių inžinerinių tinklų savininkas, t. y. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nes žalos atsiradimo galimybė kyla tik tokiai bendrovei. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, buvo pažeista šilumos tinklų apsaugos zona, o Parapijos veiksmų derinimas su pareiškėju yra dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos, tai, remiantis Taisyklių 2 punktu, už šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugą yra atsakingi jų savininkai. Pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios jo teisės ar interesai, kurie yra saugomi įstatymų, yra pažeisti, kaip pasireiškia tokie pažeidimai ir kodėl turi būti ginamos pareiškėjo teisės. Skunde nepateikti jokie konkretūs ir pagrįsti argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybės parengti, suderinti ar išduoti dokumentai objektyviai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas negautų pajamų skaičiavimas yra ginčytinas ir neargumentuotas, pareiškėjas neturi teisės reikalauti padengti nei patirtas kintamas, nei pastoviąsias sąnaudas, nes tokių nepatyrė. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai prie savo patirtų nuostolių priskiria visos šilumos trasos rinkos vertę, nes tokių inžinerinių tinklų savininkas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau net ir ši bendrovė nėra patyrusi išlaidų šiai šilumos trasai įrengti, nes, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 470 „Dėl Šilumos trasų perėmimo ir perdavimo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn“, tokia šilumos trasa buvo perduota iš Parapijos nuosavybės neatlygintinai SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn. Padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi jokių teisių į jo nurodytą šilumos trasą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 139–143, t. II, b.l. 36–39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą nutraukti.
Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad dujotiekio įvado į bažnyčią ir kleboniją Erfurto g. 3 statyba nėra nesudėtingų statinių statyba. Remdamasis Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklėse pateiktu dujotiekio įvado apibrėžimu, padarė išvadą, jog, statant dujotiekio įvadą, būtinas jo prijungimas prie skirstomojo dujotiekio, o toks prijungimas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.1 punktą galimas ir už sklypo ribų. Todėl dujotiekio įvado į Parapiją projektavimui/statybai taikytinos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodytos supaprastintos sąlygos, t. y. rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, nereikalingas statybos leidimas ir kita (12.4 p.). Nurodė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 punktą vietoj statybos leidimo reikalingas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimas. Iš Administracijos yra gauta paraiška dujų tiekimo projektavimo sąlygoms gauti ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 punktą vidutinio dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, projektui savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštiškas pritarimas. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai suderino dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektą Nr. 008 17 TP-LD, davė Pritarimą šiam projektui ir išdavė 2008 m. spalio 12 d. leidimą kasti Nr. 2265/42/2008. Atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. I-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų 4.9.5 punkto nuostatas ir pažymėjo, jog tokia norma nereiškia, kad vartotojas negali pasirinkti norimą alternatyvią ar kuro rūšį. Šildymo būdo keitimo galimybė yra numatyta Šilumos ūkio įstatyme, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Be to, Lazdynų Mikrorajone nėra išvystyti tik centralizuoto šilumos tiekimo tinklai. Dujotiekio įvado prijungimo vieta yra nuo esamo vidutinio slėgio dujotiekio, todėl vartotojas turi teisę pakeisti šildymo būdą, nagrinėjamu atveju yra techninės galimybės tokį vartotojo teisėtą prašymą patenkinti. Taip pat dujotiekio įvado statyba į bažnyčią ir kleboniją Erfurto g. 3, Vilniuje, neprieštarauja ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr.723 patvirtintam Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialiajam planui, pagal kurį Lazdynų mikrorajonas priskirtas CŠTb zonai, kurioje neleistina statyti tik kieto ir suskystinto kuro katilinių. Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundui dėl vidutinio slėgio dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią 2008 m. lapkričio 10 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Pareiškėjas 2008 m. spalio 16 d. raštu Nr. 012-01-10204 kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialą dėl informacijos pateikimo. Atsakydamas į tokį raštą AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas 2008 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 15.11-(v29)15.6-1670, adresuotu UAB „Vilniaus energija“ komercijos direktoriui, informavo pareiškėją, kad vidutinio slėgio dujotiekio įvadas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti. Taigi pranešimas apie tai, kad dujotiekis pripažintas tinkamu naudoti, pareiškėjui buvo išsiųstas 2008 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjas, 2008 m. lapkričio 28 d. teikdamas teismui patikslintą skundą, jau buvo informuotas apie tai, kad dujotiekio įvadas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti, tačiau nekėlė reikalavimo panaikinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA) atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 130–131) nurodė, kad ginčo žemės sklypas patikėjimo teise priklauso Vilniaus AVA, todėl prašė įpareigoti Parapiją pateikti Vilniaus AVA sutikimą leisti statyti naują statinį (dujotiekio įvado pastatymui ir inžinerinių tinklų tiesimui) tokiame žemės sklype.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu (t. II, b.l. 96–108) bylos dalį dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo nutraukė, kitą skundo dalį atmetė.
Nurodė, kad pareiškėjas, ginčydamas Parapijos prašymą, Pritarimą tiesti dujotiekį, 2008 m. spalio 21 d. leidimą kasti Nr. 2265/42/2008, iš esmės siekia apginti savo turtines teises santykiuose su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau ginčijami veiksmai ir aktai nesusiję su pareiškėjo turtinėmis teisėmis. Nustatė, kad tarp Parapijos ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (kurio teises ir pareigas šilumos tiekimo srityje nuo 2002-04-01 vykdo pareiškėjas) buvo sudaryta Šilumos energijos termofikacinių vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis Nr. 60066, kurios pagrindu į Parapijos pastatus tiekiama centralizuota šilumos energija šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Atsižvelgė į Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnį ir pažymėjo, jog šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę, bet ne pareigą nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo − pardavimo sutartį, be to, sutarties nutraukimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Toks vartotojo elgesys priklauso tik nuo paties vartotojo apsisprendimo ir niekas negali priversti kitos šalies, esant galimybei nutraukti sutartį, nenutraukti jos. Nagrinėjamu atveju jokie Administracijos veiksmai nekeičia pareiškėjo ir trečiojo asmens sutartinių santykių. Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų, nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Padarė išvadą, jog Parapijos 2008 m. gegužės 28 d. prašymas dėl techninių sąlygų dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, gavimo, Pritarimas, Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 21 d. leidimas kasti Nr. 2265/42/2008 pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukelia. Parapija turi teisę kreiptis su prašymais į įvairias valstybės ar savivaldybės institucijas, tokie prašymai pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukelia, o Administracija turi teisę pritarti nesudėtingų statinių projektams tokiu būdu, taip pat išduoti leidimą kasti. Pabrėžė, jog Parapijos prašymu, skundžiamais sprendimais pareiškėjui nėra suformuluoti konkretūs įpareigojimai ar jo teisių suvaržymai. Konstatavo, jog, nesant pažeistų teisių ar saugomų interesų, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Parapija turi teisę kreiptis į Administraciją dėl projektavimų sąlygų išdavimo dujotiekiui, pasirinkti tokį šildymo būdą, koks jai labiausiai priimtinas, o nesutarimus ar negautas pajamas pagal sutarties sąlygas ginčyti bendrosios kompetencijos teisme. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Vilniaus energija“, tiekdamas šilumą, naudoja dujas, todėl, ginčydama dujotiekio įvedimą Parapijos bažnyčiai ir klebonijai, riboja laisvos konkurencijos sąlygas. Padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai nepažeidžia pareiškėjo teisių, todėl tenkinti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus nėra jokio teisinio pagrindo. Dujotiekio įvadas į kleboniją ir bažnyčią, esančią Erfurto g. 3, Vilniuje, yra pastatytas ir visi darbai su dujotiekio įvado projektavimu ir statyba yra baigti. Ginčijamas Pritarimas jau realizuotas, o statybos darbai baigti, todėl nėra prasmės panaikinti Pritarimą ir leidimą kasti bei įpareigoti nutraukti derinimo procedūrą, kadangi tai negalėtų pakeisti esamos situacijos.
Nurodė, jog svarbu nustatyti, ar Administracija teisėtai ir pagrįstai taikė supaprastintą projekto derinimo procedūrą ir išdavė leidimą kasti. Nustatė, kad nuo 1994 metų į Parapijos pastatus buvo tiekiama centralizuota šilumos energija šildymui ir karštam vandeniui ruošti. 1994 m. lapkričio 1 d. Parapija ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (kurio teises ir pareigas šilumos tiekimo srityje nuo 2002-04-01 vykdo pareiškėjas) sudarė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 60066, kurios pagrindu į Parapijos pastatus tiekiama centralizuota šilumos energija šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Parapija valdo Parapijos pastatus nuosavybės teise, pastatams priskirto žemės sklypo savininkė yra valstybė, kuriai atstovauja Vilniaus AVA. Žemės sklype Erfurto g. 3 paklota lauko šilumos trasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 82 m), šilumos tiekėjas valdo šią trasą nuomos pagrindais. Tokios daiktinės teisės ir juridiniai faktai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filiale 2007 m. rugsėjo 18 d. gautas Parapijos 2007 m. rugsėjo 16 d. prašymas pastatyti dujotiekio įvadą iki bažnyčios ir klebonijos Erfurto g. 3, Vilniuje, ir įgaliojimas, kuriuo AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas įgaliojamas gauti projektavimo sąlygų sąvadą, projektuoti dujotiekio įvadą, suderinti ir nutiesti dujotiekio įvadą iki pastato adresu Erfurto g. 3. Administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė paraišką AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialui dujų tiekimo projektavimo sąlygoms gauti. Projektavimo sąlygų užsakovu buvo įrašytas AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus į filialas. 2008 m. kovo 27 d. buvo išduotos Projektavimo (techninės) sąlygos Nr. 315 vidutinio slėgio dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią projektuoti, pagal kurias buvo numatyta dujas naudoti maisto ruošimui. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. balandžio 17 d. Parapijai išdavė gamtinių dujų pajungimo sąlygų sąvadą Nr. PS 850 2008-04-17, kuris buvo išduotas maisto ruošimui. Parapija 2008 m. gegužės 28 d. Administracijai pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje. Administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialui 2008 m. birželio 3 d. paraišką dujų tiekimo projektavimo sąlygoms gauti, o 2008 m. birželio 10 d. buvo išduotos Projektavimo (techninės) sąlygos Nr. 725 vidutinio slėgio dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią projektuoti, pagal kurias buvo numatyta dujas naudoti šildymui ir maisto ruošimui. Projektavimo sąlygų užsakovu įrašyta Parapija. Nurodyta dujotiekio įvado prijungimo vieta − esamas vidutinio slėgio dujotiekis. Pažymėjo, jog tokios techninės sąlygos pakeitė 2008 m. kovo 27 d. išduotas Projektavimo (technines) sąlygas Nr. 315. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas su Parapija 2008 m. spalio 12 d. sudarė Naujojo vartotojo prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 1274-08, užsakė vidutinio slėgio dujotiekio įvado projektą. Suprojektuotas dujotiekis Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriuje iš karto nebuvo suderintas dėl UAB „Vilniaus energija“ prašymo visus susikirtimus su šilumine trasa atskirai derinti su šios įmonės specialistais. Nepavykus dėl projekto derinimo susitarti žodžiu, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas 2008 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr.15.11-(v29)15.6-1296 kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ dėl susikirtimų su šiluminėmis trasomis derinimo. Nepavykus šio klausimo išspręsti su UAB „Vilniaus energija“, kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyrių dėl projekto patvirtinimo be UAB „Vilniaus energija“ suderinimo. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. spalio 13 d. suderino dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektą Nr. 008 17 TP-LD. Pritarimas statybai buvo gautas (leidimas statybai NI 080916). Administracijos Miesto plėtros departamento Eismo organizavimo skyriaus Žemės darbų priežiūros poskyris 2008 m. spalio 21 d. išdavė leidimą kasti Nr. 2265/42/2008. Vidutinio slėgio dujotiekio įvadas pastatytas ir 2008 m. lapkričio 10 d. pripažintas tinkamu naudoti. Remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 6 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.1 punktu, Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklių nuostatomis, pabrėžė, jog, statant dujotiekio įvadą, būtinas jo prijungimas prie skirstomojo dujotiekio, o toks prijungimas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.1 punktą galimas ir už sklypo ribų. Konstatavo, kad dujotiekio įvado į Parapiją projektavimui/statybai taikytinos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodytos supaprastintos sąlygos, t. y. rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, nereikalingas statybos leidimas ir kt. (12.4 p.). Pabrėžė, jog iš Administracijos yra gauta paraiška dujų tiekimo projektavimo sąlygoms gauti ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 punktą vidutinio dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje projektui savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštiškas pritarimas yra gautas. Padarė išvadą, kad Administracija pagrįstai ir teisėtai suderino dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektą Nr.008 17 TP-LD, davė 2008 m. spalio 13 d. raštišką leidimą NI 08 0916 šiam projektui.
Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629) 7.1 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-245 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių nuostatomis, įvertinęs 2008 m. spalio 21 d. leidimą kasti, nesutiko su skundo argumentais, kad visi projektiniai sprendiniai ir žemės kasimo darbai Parapijos valdomame sklype privalėjo būti derinami su pareiškėju, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, jeigu jie nevykdo nustatytų įsipareigojimų. Konstatavo, jog nėra jokio pagrindo naikinti leidimą kasti, kadangi jis buvo išduotas teisėtai, laikantis nustatytos tvarkos.
Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, aplinkybe, jog pareiškėjas 2008 m. spalio 16 d. raštu Nr. 012-01-10204r kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialą dėl informacijos pateikimo, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas 2008 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 15.11-(v29)15.6-1670 informavo pareiškėją, kad vidutinio slėgio dujotiekio įvadas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti, konstatavo, jog pranešimas apie tai, kad dujotiekis pripažintas tinkamu naudoti, pareiškėjui buvo išsiųstas 2008 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjas tokį pranešimą gavo 2008 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas nuo 2008 metų lapkričio mėnesio pabaigos žinojo faktą, kad dujotiekio įvadas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti, neišsireikalavo tokio akto iš jį išdavusios institucijos ir nei 2008 m. lapkričio 28 d. patikslintame skunde, nei vėliau neprašė teismo įpareigoti instituciją pateikti šį aktą, todėl terminas skundui paduoti dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo yra praleistas. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo pasirūpinti skundo padavimu teismui per įmanomai trumpesnį periodą. Konstatavo, jog bylos dalis dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo nutrauktina.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 113–116), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog pareiškėjas patikslintu skundu neprašė teismo naikinti ar pripažinti neteisėtu Parapijos 2008 m. gegužės 28 d. prašymo dėl techninių sąlygų dujotiekio įvadui išdavimo. Todėl visi su tuo susiję teismo argumentai, taip pat teismo išvada, kad toks Parapijos prašymas nepažeidė pareiškėjo teisių, nepagrįsti ir atmestini.
2. Nesutinka su teismo išvada, jog ginčijamais aktais ir atsakovo veiksmais nebuvo pažeistos jo teisės. Nurodo, kad negautos pajamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį priskirtos prie nuostolių, tuo tarpu atsakovo veiksmais įvykdytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidė pareiškėjo turtinius interesus. UAB „Vilniaus energija“ dėl tokių veiksmų realiai negalės vykdyti savo centralizuotos šilumos energijos tiekėjo funkcijų Parapijos atžvilgu ir dėl to neturės pajamų, nes Parapija, netgi nenutraukdama Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutarties Nr. 60066 (toliau – ir Sutartis Nr. 60066), nebevartos šios energijos. Teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių bei Parapijos 2008 m. kovo 6 d. rašto, kuriuo buvo prašoma nutraukti minėtą sutartį, turinio. Teigia, jog tokie veiksmai reiškia šildymo būdo pakeitimą, nes Sutarties Nr. 60066 dalykas yra centralizuotai pagamintos šilumos energijos tiekimas.
3. Nesutinka su išvada, jog skundas vertintinas kaip galimas ginčas dėl sutartinių teisinių santykių, kadangi Parapijos prašymas nutraukti Sutartį Nr. 60066 yra susijęs su šildymo būdo pakeitimu, o tai yra viešosios teisės reglamentuojama sritis.
Atsiliepimas
4. AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad dujotiekio susikirtimai su pareiškėjo valdoma šilumos trasa raštu nebuvo suderinti. Pažymi, jog tiesiamų inžinerinių tinklų suderinimas su tais subjektais, su kurių valdomais tinklais numatomas statinys susikirs / kurių teritorijoje bus statomas, yra objektyviai būtinas todėl, kad tiek tinklų statybos, tiek ir vėlesnio funkcinio naudojimo metu yra galimi darbai, dėl kurių galimas neigiamas poveikis susikertantiems inžinieriniams tinklams, sukeliamas jų sugadinimo (avarijos) pavojus.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino abstraktų pareiškėjo žinojimą, kad dujotiekis suprojektuotas, pastatytas ir galimai pripažintas tinkamu naudoti, su individualiu administraciniu aktu – Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Teigia, jog jo 2008 m. gruodžio 2 raštas Nr. 008-08-11773p vertintinas kaip pastangų gauti papildomą informaciją patvirtinimas. Nutraukdamas bylą, teismas nevertino ir kitų svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, kad AB „Lietuvos dujos“ atsisakė pateikti pareiškėjui Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kad kiti bylos dalyviai ginčijo teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir byla buvo išsiųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl apie tuo laikotarpiu į bylą teikiamus dokumentus pareiškėjas nebuvo informuotas ir su jais negalėjo susipažinti. Teigia, jog realiai su ginčijamu aktu susipažino tik 2009 m. kovo 4 d., todėl termino jam apskųsti nepraleido.
Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 126–130) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisės ir interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti, todėl jis neturi reikalavimo teisės ginčyti Pritarimą, 2008 m. spalio 21 d. leidimą kasti, derinimo procedūrą bei Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Administracijos veiksmai niekaip nesusiję su negautomis pajamomis, kadangi nuo atsakovo nepriklauso šilumos energijos vartotojų apsisprendimas dėl šilumos būdo keitimo, jokie Administracijos veiksmai nekeičia pareiškėjo ir Parapijos sutartinių santykių.
2. Nurodo, kad Pritarimas jau yra realizuotas, jo pagrindu dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, statybos darbai baigti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS556-61/2009, padarė išvadą, jog ginčijamo atsakovo Pritarimo galiojimo ir statybos darbų stabdymas būtų tik formalus ir niekaip nekeistų esamos situacijos. Be to, pareiškėjo skundžiamų veiksmų bei aktų galiojimas laiko atžvilgiu yra ribojami statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentu, todėl pareiškėjo skundo tenkinimo atveju negalėtų atsirasti ABTĮ 92 straipsnio nustatytos teisinės pasekmės, o leidimo panaikinimas prieštarautų statybos valstybinės priežiūros instituto prasmei.
Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 132–133) prašo apeliacinio skundo dalį dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 134–139) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su teismo sprendime padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog Parapija neatsijungė nuo šilumos tinklų, o dujas naudoja maisto ruošimui ir karštam vandeniui ruošti, kurio pašildymas vyko elektriniais boileriais. Pareiškėjas dujotiekio paklojimą sugretina su atsijungimu nuo centralizuotų šilumos tinklų, tuo siekdamas suklaidinti teismą, kadangi dujos gali būti naudojamos ne tik patalpų šildymui, bet ir kitiems vartotojo poreikiams.
2. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo padavimo termino pradžia, tais atvejais kai ginčas vyksta dėl administracinio akto, kuris pareiškėjui neturi būti įteiktas, laikytina ta diena, kai pareiškėjui tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma apie ginčo akto priėmimą. Pareiškėjas, sužinojęs apie dujotiekio įvado Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, turėjo galimybę šį aktą išsireikalauti iš jį priėmusios institucijos ar per teismą, tačiau to nepadarė. Tik praėjus keturiems mėnesiams, pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslinto skundo papildymu, prašydamas panaikinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Parapija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 140–143) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teigia, jog pareiškėjas savo skunde išdėstė reikalavimą pašalinti padarytus teisės aktų pažeidimus ir nutraukti prašymo ir kitų dokumentų derinimo procedūrą. Todėl teismo sprendime buvo būtina atsižvelgti į tai, ar Parapija turi teisę teikti tokį prašymą, nes prašymo pagrindu, remiantis Teritorijų planavimo, Šilumos ūkio, Statybos įstatymais, buvo pradėta derinimo procedūra, kurią prašo nutraukti pareiškėjas, ir išduoti dokumentai, kuriuos jis prašė panaikinti. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, jog teismo išvada, kad toks Parapijos prašymas nepažeidė pareiškėjo teisių, nepagrįsta ir atmestina, plačiau nepaaiškintas, neargumentuotas. Teismas pakankamai argumentuotai paaiškino, kodėl Parapijos prašymo pagrindu gauti dokumentai, kuriuos pareiškėjas prašė panaikinti, nesukelia jam jokių teisių ir pareigų, o tai kartu reiškia, kad ir nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, kurių pažeidimo savo skunde pareiškėjas net neįvardina.
2. Negautų pajamų reikalavimas, kaip atskiras reikalavimas teismui, yra visiškai nesusijęs su kitais reikalavimais, kurie buvo pateikti dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. Be to, toks reikalavimas yra civilinis teisinis reikalavimas, kylantis iš sutartinių teisinių santykių.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas, nepagrįstai teigdamas, kad Parapija turi Lazdynų urbanistikos paveldo objekto statusą, nurodo, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ 12.4 punktą II grupės nesudėtingiems statiniams paveldo objektų teritorijose netaikytinos teismo sprendime nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ 12.4.1 ir 12.4.3 punktų taisyklės. Atsižvelgia į minėto reglamento nuostatas ir nurodo, kad pareiškėjo minimi urbanistikos paveldo objektai yra nenumatyti, todėl nagrinėjamu atveju minėto reglamento 12.4.1 ir 12.4.3 punktų taisyklės taikytinos.
4. Apeliaciniame skunde nepateikta naujų įrodymų dėl termino skundui pateikti praleidimo, pagrindžiančių, kad pareiškėjas aktyviai veikė, stengdamasis gauti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nenuginčytos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 144–145) prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2008 m. spalio 13 d. pritarimo dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektui Nr. N1 08 0916, 2008 m. spalio 21 d. leidimo kasti Nr. 2265/42/2008, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. vidutinio slėgio dujotiekio įvado į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, pripažinimo tinkamu naudoti akto, t. y. dėl administracinių aktų, kurių pagrindu buvo nutiestas ir pripažintas tinkamu naudoti dujotiekio įvadas į Erfurto g. 3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, o, priimant ginčijamus administracinius aktus, pagrįstai taikyta supaprastinta tokių aktų priėmimo procedūra, skundą atmetė, o minėtus aktus paliko galioti. Be to, nustačius, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo padavimo terminą, byla šioje dalyje nutraukta.
Sprendžiant kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į pirmosios instancijos teismą, turėjo reikalavimo teisę, kitaip tariant, ar galėjo kreiptis dėl skundžiamų aktų panaikinimo. Taip pat turi būti įvertinta, kokia tvarka turėjo būti taikoma, priimant administracinius aktus ginčo dujotiekio įvado tiesimui, ar pareiškėjas praleido skundo dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo padavimo terminą.
Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės
Byloje nustatyta, jog Parapija ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (kurio teises ir pareigas šilumos tiekimo srityje nuo 2002-04-01 vykdo pareiškėjas) sudarė Šilumos energijos termofikacinių vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 60066, kurios pagrindu į Parapijos pastatus tiekiama centralizuota šilumos energija šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Byloje pateiktas Parapijos 2008 m. balandžio 10 d. prašymas UAB „Vilniaus energija“ (t. I, b.l. 41) iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas, nutiesdamas ginčo dujotiekio įvadą, siekia, kad šilumos trasa būtų atjungta nuo Parapijos. Kitaip tariant, tokie įrodymai patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Šv. Jono Bosko Parapijos siekį pakeisti šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ar vertinama Parapijos, kaip šilumos vartotojo, teisė pakeisti buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vartotojas turi teisę nutraukti ar atitinkamai nenutraukti šilumos tiekimo sutarties. Tačiau šie įrodymai patvirtina, jog dujotiekio įvado į Parapiją tiesimas yra susijęs su pareiškėjo interesais. Darytina išvada, jog ginčijami administraciniai aktai, nors tiesiogiai ir neadresuoti pareiškėjui, turi įtakos jo teisėms ir interesams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Kartu nurodytina, jog pareiškėjo apskaičiuoti galimi nuostoliai, pareiškėjui nutraukus Sutartį Nr. 60066, sprendžiant kilusį ginčą, nevertintini ir tiesiogiai bylos išsprendimui reikšmės neturi.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti skundžiamus aktus, turėjo reikalavimo teisę, t. y. galėjo kreiptis į teismą dėl tokių administracinių aktų panaikinimo.
Tvarka, taikytina priimant ginčijamus administracinius aktus
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog, priimant ginčijamus administracinius aktus, pagrįstai taikyta Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ 12.4.1 ir 12.4.3 punktuose numatytos išimtys iš Statybos įstatymo reikalavimų, statant ginčo statinį, t. y. nustatyta supaprastinta atitinkamų su ginčo statinio statyba susijusių veiksmų atlikimo tvarka.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo teritorija, kurioje nutiestas dujotiekio įvadas, priskirta urbanistikos paveldo objektui – Lazdynams (Kultūros vertybių registro Nr. UV63). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, į kokias grupes nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį. Pagal tokią teisės normą viena iš minėtų grupių, inter alia, yra urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas, t. y. reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės. Kitaip tariant, nurodytos teisės aktų nuostatos ir nustatytos aplinkybės patvirtinta, jog ginčijamais administraciniais aktais buvo suteikta teisė tiesti dujotiekio įvadą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje.
Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ redakcijos VI dalis reglamentavo nesudėtingų statinių ar jų dalių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti tvarką. Minėto reglamento 12.1 punktas nustatė, kokios Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų išimtys taikytinos nesudėtingiems statiniams, statomiems kultūros paveldo objekto teritorijoje. Nustatyta, jog turi būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas (12.1.1 p.). Be to, nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi raštiški tarnautojų, išvardytų 12.1.1 papunktyje, pritarimai (12.1.2 p.).
Įvertinus ginčo santykių susiformavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nesudėtingų statinių, statomų kultūros paveldo objekto teritorijoje, projektavimui, statybai ir pripažinimui tinkamais naudoti turėjo būti taikomi bendrieji Statybos įstatyme nesudėtingiems statiniams statyti nustatyti reikalavimai, išskyrus Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ 12.1 punkte nustatytas išimtis, t.y. tokiems nesudėtingiems statiniams, skirtingai nei kitiems tokio pobūdžio statiniams, nebuvo taikomi tik Statybos įstatyme nustatyti reikalavimai, susiję su statinio projektu ir statybos leidimu.
Kadangi ginčo dujotiekio įvadas vertintinas kaip nesudėtingas statinys, be to, kaip jau nurodyta, jis yra pastatytas Lazdynų urbanistikos paveldo objekto teritorijoje, tai konstatuotina, jog ginčo dujotiekio projektavimui, statybai ir pripažinimui tinkamu naudoti turėjo būti taikoma būtent Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ 12.1 punkte nustatyta tvarka, o ne Minėto reglamento 12.4 punkte numatyta tvarka, nes pastarajame punkte yra aiškiai nurodyta, kad jame numatyti reikalavimai taikytinai II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose. Todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog, nagrinėjamu atveju taikant specialią minėtame reglamente nustatytą nesudėtingų statinių statybos kultūros paveldo objekto teritorijoje tvarką, netaikytina Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“ 12.4.1 ir 12.4.3 punktuose nustatyta supaprastinta tvarka.
Darytina išvada, jog, Parapijai siekiant nutiesti dujotiekio įvadą, turėjo būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį turėjo patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas (12.1.1 p.), turėjo būti gaunamas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo (įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus) ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiškas sutikimas (12.1.2 p.) statyti nesudėtingą statinį, taip pat turėjo būti įgyvendinti Statybos įstatyme nustatyti bendrieji reikalavimai (įskaitant projektavimų sąlygų sąvado ir atitinkamai visų įgaliotų subjektų projektavimo sąlygų gavimą ir kt.). Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo atveju ginčo dujotiekio įvado projektavimas ir statyba nebuvo atliekami tokia reglamente nustatyta tvarka, nebuvo parengtas ir tinkamai suderintas projektavimo sąlygų sąvadas, nesudėtingo statinio projektas nepatikrintas už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo ir negautas šios valstybės tarnautojo raštiškas sutikimas.
Nustačius, kad administraciniai aktai, kuriais suteikta teisė tiesti ginčo dujotiekį, nebuvo nustatyta tvarka įvertinti kaip suteikiantys teisę statyti nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, suderinti su už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotu valstybės tarnautoju, o dujotiekio įvadas tiestas nustatyta tvarka neparengus projektavimo sąlygų sąvado, nesilaikant kitų specialioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, darytina išvada, kad buvo pažeista privalomais norminiais statybą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta nesudėtingų statinių statybos tvarka. Nustatyti pažeidimai, įvertinus ginčo teritorijos teisinį statusą, aplinkybę, kad tokia teritorija priskirta kultūros paveldo objektui, vertintini kaip esminiai, sudarantys pagrindą naikinti ginčijamus administracinius aktus. Kadangi padaryti esminiai pažeidimai, o administracinis aktas negali būti paliktas galioti, jeigu jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, bylos išsprendimui nereikšmingais pripažintini argumentai, susiję su tuo, kad Pritarimas ir leidimas kasti yra įgyvendinti.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, vadovaujantis ginčo santykių atsiradimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog Administracija nepagrįstai, nesilaikydama nustatytos tvarkos, 2008 m. spalio 13 d. davė pritarimą dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektui Nr. N1 08 0916, todėl toks Pritarimas naikintinas. Panaikinus Pritarimą, atitinkamai naikintinas jo pagrindu 2008 m. spalio 21 d. išduotas leidimas kasti Nr. 2265/42/2008.
Dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo
Byloje pateiktas AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2008 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 15.11-(v29)15.6-1670 (t. I, b.l. 18) patvirtina, jog pareiškėjas juo buvo informuotas, kad vidutinio slėgio dujotiekio įvadas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti. Pažymėtina, jog pareiškėjas nuo 2008 metų lapkričio mėnesio pabaigos žinojo faktą, kad dujotiekio įvadas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti, neišsireikalavo tokio akto iš jį išdavusios institucijos ir nei 2008 m. lapkričio 28 d. patikslintame skunde, nei vėliau neprašė teismo įpareigoti instituciją pateikti šį aktą, todėl terminas skundui paduoti dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo yra praleistas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (bylos Nr. A7 – 301/2006, A7 – 100/2005, A8 – 514/2004, A17 – 670/2007), jog skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu tada, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti apie administracinį aktą ir jo turinį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami aktai nebuvo tiesiogiai adresuoti pareiškėjui, o apie tokius aktus jis sužinojo 2008 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, patikslintas skundas, kurio prašyta panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, teismui pateiktas tik 2009 m. kovo 27 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido skundo dėl tokio akto panaikinimo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas neprašė tokio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas tokią bylos dalį pagrįstai nutraukė.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Administraciją pašalinti padarytus Teritorijų planavimo įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Statybos įstatymo pažeidimus, tai yra, nutraukti Parapijos 2008 m. gegužės 28 d. prašymo, paraiškos dujotiekio įvadui į kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, techninėms sąlygoms gauti, AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. birželio 10 d. parengtų projektavimo (technikines) sąlygų Nr. 725 pagrindu dujotiekio įvado į Parapijos kleboniją ir bažnyčią Erfurto g. 3, Vilniuje, parengto projekto Nr. N1 08 0916 (su 2008 m. spalio 13 d. pritarimu), derinimo procedūrą. Bylos medžiaga patvirtina, jog procedūra, kurią įpareigoti nutraukti Administraciją pareiškėjas prašė, jau yra užbaigta, todėl nėra pagrindo tenkinti tokio pareiškėjo skundo reikalavimo, o skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atlikti tokius veiksmus pagrįstai atmesta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, priėmė ne visai teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – sprendimo dalis, kuria palikti galioti Pritarimas ir leidimas kasti, naikintina, pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, o Pritarimas ir leidimas kasti naikintini, likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 13 d. pritarimas dujotiekio įvado į Erfurto g. 3 projektui Nr. N1 08 0916 ir 2008 m. spalio 21 d. leidimas kasti Nr. 2265/42/2008, šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti tokius administracinius aktus. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.