Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Gražinos Davidonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-04923-505/2007 pagal I. L. ieškinį atsakovei M. K. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Inokaitienei, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Rasai Dereškevičienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu savo tėvo J. K. 2004 m. kovo 30 d. testamentą, patvirtintą Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės reg. nr. RI-3780. Ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą atsakovei imtis tam tikrų veiksmų – valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju turtu – butu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prašomu areštuoti turtu atsakovė netrukdomai ir be teisėto pagrindo naudojasi, iškrausto iš patalpų ieškovės tėvo asmeninius daiktus, ruošiasi atlikti patalpų remontą. Pagerinus ar pabloginus nekilnojamojo turto būklę, abiems šalims atsiras tam tikros teisės ir pareigos. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas, ginčo turtui atitekus vienai iš šalių, pasunkės arba taps neįmanomas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą patenkino. Ieškoves reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei imtis tam tikrų veiksmų – valdyti, naudotis ir disponuoti butu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus (nr. (duomenys neskelbtini)).

Atskiruoju skundu atsakovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios priemonės nepranešus atsakovui gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas apie prašymo nagrinėjimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei nepranešė ir nurodė, kad jos taikomos nepranešus atsakovei, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą. Tai yra tik deklaratyvus teiginys. Nutartyje nėra nurodyta, kuo tokia grėsmė pasireikš, o taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kurie patvirtintų šį teismo teiginį.

Nutartis nemotyvuota. Neargumentuojama, kodėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai prieštarauja CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Iš nutarties gal ir galima būtų suprasti, kad teismas vadovavosi ieškovės teiginiu apie atsakovės netrukdomą naudojimąsi J. K. nekilnojamuoju turtu, tačiau šie teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir materialinėms teisės normoms. CK 5.2 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pagal įstatymą paveldima, kiek tai nepakeista testamentu. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą įpėdinis turi teisę apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą. Byloje pateiktas pareiškimas notarų biurui patvirtina, kad atsakovė priėmė palikimą ir todėl turi įstatyminę teisę apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Uždraudus atsakovei valdyti ir naudotis priimtu palikimu, nekilnojamasis turtas paliekamas be priežiūros, dėl ko jis gali būti sugadintas, sumažėti jo vertė. Tai, kad minėtas turtas gali būti gadinamas, patvirtina ir ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš jo matyti, kad ieškovė pateko į butą, kad bute pilna šiukšlių. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmei, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams bei šalių lygiateisiškumo principui (CK 17 straipsnis).

Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 185 str. įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimumas bei tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Kauno miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas (atsakovei atlikus tam tikrus veiksmus) pasunkės arba taps neįmanomas. Atsakovė, iškėlus civilinę bylą teisme ėmėsi neteisėtų veiksmų, susijusių su J. K. priklausiusiu turtu (iškraustė jam priklausiusius daiktus, paliko juos be priežiūros, ruošiasi atlikti patalpų remontą). Dėl šių faktų Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė yra paveldėtoja pagal testamentą, kurio teisėtumas yra ginčijamas teisme. Ieškovė yra paveldėtoja pagal įstatymą. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad butas liks be priežiūros. Ieškovė nuo pat globos nustatymo tėvui dienos rūpinasi jam priklausiusiu turtu (moka visus komunalinius mokesčius, prižiūri be priežiūros paliktus kilnojamuosius daiktus ir t.t.). Nepranešimas apie klausimo nagrinėjimą nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta, ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas.

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Naudojimasis ginčo turtu ir jo valdymas susijęs su paveldimo turto apsauga. Iš apeliacine tvarka vertinamų teismo ir šalių procesinių dokumentų matyti, jos dėl pastarosios tarp šalių kilęs ginčas. Palikimo apsaugą reglamentuojantis CK 5.64 straipsnis nustato, kad palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi reikalingų priemonių palikimui apsaugoti, jeigu yra šios normos pirmojoje dalyje nustatytos aplinkybės. Viena iš jų – kitos aplinkybės, lemiančios palikimo apsaugą ( 6 p.). Tuo pagrindu teismas galėtų imtis laikinųjų apsaugos priemonių paveldimam turtui apsaugoti, tačiau dalyvaujančio byloje asmens prašymas minimas priemones taikyti turi atitikti CPK 144 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Ši procesinės teisės norma nustato teismo teisę dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti jo privalomumą.

Sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnis). Ieškinio dalykas šioje byloje – vienašalio sandorio ( testamento) ginčijimas. Procesinę šio reikalavimo apsaugą užtikrina 2007 m. kovo 1 d. teismo nutartis, kuria uždrausta išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą pagal šį testamentą. Atskiruoju skundu pagrįstai teigiama, jog ieškovės prašymas dėl apeliacine tvarka revizuojama nutartimi pritaikytųjų laikinųjų apsaugos priemonių nemotyvuotas. Nesant paveldimo turto savininku, disponavimas paliktuoju turtu negalimas. Nėra suprantama, kokią įtaką būsimam teismo sprendimui gali turėti prašyme nurodytas buto remontas ar kiti su buto naudojimusi bei valdymu susiję veiksmai. Ieškovė nedetalizuoja, kaip tokie veiksmai pasunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį nebegalimą. Šiuo klausimu pateikti teiginiai jos atsiliepime į atskirąjį skundą yra tik teorinio pobūdžio, nesusiję su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Atsakovė teisingai nurodo, kad teismo nutartis šiuo klausimu irgi yra nemotyvuota, neužtikrinanti šalių interesų pusiausvyros. Dėl šiuo atveju netinkamai pritaikytų CPK 148 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu, teismas neįvertino atsakovės argumentų nagrinėjamu klausimu, neišsiaiškino CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aplinkybių. Tai yra susiję su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumais, todėl klausimo išsprendimas iš esmės negalimas apeliacinės instancijos teisme. Tuo vadovaujantis skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio trečiuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.