Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-3640-1029/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-22
Bylos Nr.: 2-3640-1029/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00300-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Kairienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: A. S.
Advokatai: Dalia Bukelienė, Gintaras Skvarčinskas

Kategorijos

1.3.7.5.1Žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimas

Civilinė byla Nr. 2-3640-1029/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00300-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; (S) 1.3.7.7; 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 22 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei R. Š. ir atstovui advokato padėjėjui Gintarui Skvarčinskui,

atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Daliai Bukelienei,vertėjai Daivai Sakalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. dėl permokėto darbo užmokesčio, sumokėtų netesybų ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S.: 1) 1270,47 Eur dėl buhalterinės klaidos permokėtą sumą, susijusią su darbo santykiais; 2) 885,22 Eur dėl buhalterinės klaidos priteistas netesybas (708,18 Eur be mokesčių); 3) 915 Eur patirtą žalą atliekant gelbėjimo darbus; 4) 574,75 Eur patirtą žalą dėl vilkiko puspriekabės (duomenys neskelbtini) stogo remonto; 5) 469,16 Eur patirtą žalą dėl apgadinto vilkiko; 6) patirtas išlaidas už vertimo paslaugas, patirtas išlaidas už teisines paslaugas bei 122 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas A. S. nuo 2020-07-28 iki 2021-10-13 darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. 2021-10-13 su atsakovu buvo nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo rašytiniu prašymu). Paaiškino, jog po A. S. kreipimosi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), 2021-11-04 vadovaujantis ieškovės pateiktais DGK duomenimis, kuriuose buvo įsivėlusi klaida, DGK sprendimu darbo byloje A. S. priteisė 3305,89 Eur su darbo santykiais susijusią sumą bei 885,22 Eur netesybas, žalos atlyginimas ieškovei priteistas nebuvo. Argumentuoja, jog dėl įsivėlusios buhalterinės klaidos A. S. atleidimo dieną, t. y. 2021-10-13, atsiskaitymas buvo paskaičiuotas neteisingai – atliekant paskaičiavimus dėl kompensacijos išmokėjimo A. S. buvo suklysta ir vietoje 15,24 darbo dienų kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo įrašyta 50,24 darbo dienų. Ieškovės teigimu, atsakovui per klaidą buvo įrašyta daugiau nei 50 atostogų dienų, nors pagal DK 126 straipsnio 2 dalį darbuotojui metams skiriama 20 darbo dienų atostogų trukmė, o atsakovas dirbo pas ieškovę mažiau nei metus (atskaičius jo neapmokamų atostogų laikotarpius). Dėl minėtos klaidos buvo neteisingai apskaičiuota kompensacija už atostogas, dėl ko DGK, vadovaudamasi ieškovės pateiktais duomenimis su įsivėlusia klaida, A. S. paskaičiavo ir priteisė 3176,68 Eur vietoje 963,63 Eur. Ieškovei vėliau radus klaidą ir perskaičiavus iš naujo, paaiškėjo, kad ji yra tinkamai su atsakovu atsiskaičiusi. Kompensacija už nepanaudotas atostogas perskaičiuota į 15,24 darbo dienų, todėl suma už nepanaudotas atostogas atsakovui sudaro 963,63 Eur su mokesčiais. Atlikus perskaičiavimą susidarė permoka - 2213,05 Eur su mokesčiais (permoka po mokesčių atskaitymo, išmokama suma į rankas – 1270,47 Eur). Todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jam nepagrįstai sumokėtas netesybas ir su darbo santykiais susijusią sumą 1270,47 Eur + 708,18 Eur = 1978,65 Eur.

3. Ieškinyje nurodoma, kad, pirma, A. S. 2020-11-25 (komandiruotės metu nuo 2020-11-19 iki 2021-01-29, 2020-11-19 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), valdydamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. Švedijos laiku, be vadybininko leidimo įvažiavo į miško keliuką Švedijoje, nors lygiagrečiai buvo vilkikui skirtas kelias, bei SMS žinute vadybininką informavo, kad įvažiavo ne ten, kur reikia. Pažymi, jog vadybininkas nenurodė vykti tokiu keliu, adresu. Atsakovui savavališkai įvažiavus į minėtą keliuką, bandant jame apsisukti, vilkikas užklimpo, atsakovas savarankiškai išvažiuoti nebegalėjo, todėl buvo iškviesta pagalba ir atlikti vilkiko gelbėjimo darbai, už vilkiko ištraukimą gelbėjimo firma „Breakdown“ pateikė 915 Eur sąskaitą, kurią ieškovė apmokėjo. Antra, A. S. 2020-12-15 (komandiruotės metu nuo 2020-11-19 iki 2021-01-29, 2020-11-19 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), valdydamas vilkiką (duomenys neskelbtini), 17.10 val., būdamas Lietuvoje, netoli Vilniaus nesuvaldė vilkiko, jį apgadino ir informavo vadybininką, kad reikia grįžti į bazę (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio įvykio buvo priversta nuvežti priekabą iki Klaipėdos ir perleisti kitam vairuotojui. Nurodo, kad dėl netinkamo transporto priemonės valdymo atsakovas apgadino ne tik priekinį „bamperį“, bet ir žibintų laikiklius, apdailos detales ir kitas detales. Dėl atsakovo kaltės nuo 2020-12-17 iki 2020-12-20 (4 dienas) vilkikas stovėjo be darbo, bet atsakovui už tas dienas buvo mokamas atlyginimas (šis nuotolis įskaičiuotas nebuvo, tik detalės). Minėto įvykio metu atsakovas padarė ieškovei 469,16 Eur žalą, kurią ieškovė pagal pateiktą sąskaitą sumokėjo UAB „Proreta“. Trečia, A. S. 2021-03-22 (komandiruotės metu nuo 2021-03-18 iki 2021-05-31, 2021-03-18 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), valdydamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš Lietuvos netinkamai sutvirtino krovinį, dėl to armatūros vamzdžiai susilenkė, be to, tikėtina, kad važiuojant didesniu greičiu nelygia kelio danga, neįvertinus galimų pasekmių, susilenkę strypai kiaurai subadė priekabos stogą. Dėl šio įvykio ieškovė buvo priversta pakeisti visą priekabos stogą, kurio vertė sudarė 574,75 Eur, bei apmokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė pažymėjo, kad už sugadintą ieškovės transporto priemonę iš draudimo jokių išmokų negavo. Argumentavo, jog atsakovas pažeidė pareiginėje ir kitose instrukcijose numatytas pareigas tinkamai ir atsakingai valdyti jam patikėtą transporto priemonę, tinkamai tvirtinti krovinį. Atsakovas dėl netinkamo ir neatsakingo krovinio tvirtinimo subadė vilkiko stogą, kitu atveju nuvažiavo nuo maršruto ir užklimpo, dėl ko buvo iškviesta gelbėjimo tarnyba, kurios paslaugas apmokėjo ieškovė, trečiu atveju, dėl netinkamo transporto priemonės valdymo atsakovas apgadino vilkiką. Pažymėjo, jog A. S. buvo tinkamai instruktuotas bei įgijęs 95 kodą, t. y. įgijęs tinkamą kvalifikaciją, suteikiančią teisę valdyti vilkikus ir atlikti krovinio tvirtinimo darbus, tačiau vykdė pareigas aplaidžiai ir neatsakingai. Nurodė, kad atsakovas nepateikė ieškovei jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti jo kaltę dėl autoįvykių.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020-07-28 iki 2021-10-13 dirbo ieškovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. Šalių ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų buvo sprendžiamas DGK, kurios 2021-11-04 sprendimas yra skundžiamas šioje byloje. Paaiškino, kad ieškovė DGK pateikė pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kurią bendra už visą darbo santykių laikotarpį priskaičiuota išmokėjimui darbo užmokesčio suma sudaro 6714,15 Eur (atskaičius mokesčius), nepanaudotų atostogų kompensacija – 1921,89 Eur (atskaičius mokesčius), dienpinigiai – 7414,89 Eur, kompensuotinos komandiruotės išlaidos - 767,63 Eur, bendra išmokėtina atsakovui suma yra 16818,56 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės pažymoje taip pat nurodyti visi išmokėjimai, kurių bendra suma 16864,00 Eur (2484 Eur grynaisiais pinigais ir 14380 Eur bankiniais pavedimais). Argumentuoja, jog ieškovė ginčija savo pačios pateiktus duomenis dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos dydžio, nurodydama, jog įvyko buhalterinė klaida ir aiškina, kad DGK teiktoje pažymoje paskaičiuota kompensacija už 50,24 d. d., nors turėtų būti skaičiuojama už 15,24 d. d., todėl kompensacijos suma su mokesčiais sudaro 963,63 Eur, atskaičius mokesčius - 651,42 Eur. Ieškovė prašo priteisti 1270,47 Eur (1921,89 Eur – 651,42 Eur) dydžio kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas permoką. Be to, atsakovas ginčija pasirašęs kasos išlaidų orderiuose, nurodydamas, kad grynaisiais pinigais jis yra gavęs tik 200 Eur vietoje ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytų 2484 Eur. Dėl galimo dokumentų klastojimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad dokumentų klastojimo faktams pasitvirtinus, ieškovė būtų skolinga atsakovui ne tik kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ir 2284 Eur (2484 Eur – 200 Eur) darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Atsakovas nurodo, kad DGK jam iš ieškovės priteisė 885,22 Eur netesybas už neatsiskaitymą laiku, nes atleidimo iš darbo dieną ieškovė su atsakovu pilnai neatsiskaitė (neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), ir jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, todėl ieškovė pagrįstai įpareigota sumokėti netesybas, kurių dydžio ji neginčija.

4.1. Dėl prašomos priteisti žalos atsakovas paaiškino, kad: 1) 2020-11-25, vairuodamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Švedijoje jis įvažiavo į vilkikams netinkamą važiuoti kelią, užklimpo, dėl ko teko kviesti pagalbą vilkikui ištempti. Gelbėjimo darbai kainavo 915 Eur. Nurodo, kad į netinkamą kelią atsakovas įvažiavo dėl ieškovės vadybininko kaltės, nes pastarasis davė tik paskirties taško koordinates ir reikiamą nuvažiuoti kilometrų skaičių, tačiau nenurodė konkretaus vykimo maršruto. Maršrutą atsakovas pasirinko vadovaudamasis navigacijos įrenginiu, kuris parodė vienintelį kelią. Važiuodamas šiuo keliu atsakovas ir užklimpo, apie tai iškart informavo vadybininką. Argumentuoja, jog savo kaltę pripažino ir su išskaita atsakovas sutiko verčiamas ieškovės administracijos, grasinant, jog nepripažinus kaltės jam nebus išmokėtas darbo užmokestis; 2) 2020-12-15, vairuodamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, atsakovas, manevruodamas nedidelėje užsakovo įmonės teritorijoje, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vilkiko ir priekiu atsirėmė į tinklinės tvoros stulpą, ko pasėkoje buvo apgadinta vilkiko dešinės pusės laiptų apatinė dalis. Dešinės pusės visi žibintai buvo nepažeisti, kabinos kampas taip pat. Ieškovė pateikė 2020-12-15 sąskaitą faktūrą, pagal kurią apmokėjo už įsigytas detales, bendrai 469,16 Eur vertės, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog visos šios detalės buvo panaudotos būtent atsakovo vairuotam vilkikui remontuoti. Kaip ir pirmu atveju, atsakovas iškart informavo ieškovės vadybininką ir kaltę dėl įvykio pripažino, bijodamas, kad, priešingu atveju, jam nebus išmokėtas atlyginimas; 3) 2021-03-22, vairuodamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas vežė armatūrą, kuri buvo pritvirtinta tinkamai, tačiau dėl didelių jos gabaritų ji pažeidė vilkiko priekabos tentą. Argumentuoja, jog ieškinyje atsakovas kaltinamas, kad galimai važiavo per dideliu greičiu nelygia kelio danga, dėl ko susilenkę armatūros strypai subadė priekabos tento stogą ir dėl to ieškovė buvo priversta tentą pakeisti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų teiginiams apie netinkamą vilkiko vairavimą patvirtinti, bet pateikė dvi sąskaitas faktūras už priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tento remontą, bet ne už tento keitimą, kaip teigiama ieškinyje. Be to, pasak atsakovo, tentas buvo net ne remontuojamas, o tiesiog užklijuotos skylės, todėl jis ginčija tą aplinkybę, jog tariamo remonto darbai kainavo 574,75 Eur (įtarimą kelia ir dviejų atskirų sąskaitų faktūrų išrašymas už tą patį (beje, nekonkretizuotą)) darbą.

4.2. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog nėra gavusi jokių draudimo išmokų už vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimus. Apie draudimo išmokas už vilkiko priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą duomenų nėra. Iš ieškovės pateikto draudimo brokerio įmonės atsakymo nėra aišku, ar ieškovė iš viso informavo draudimo bendrovę apie įvykį ir ar kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tik žalos atsiradimo faktu ir atsakovo sutikimais atlyginti žalą. Vien žalos atsiradimo faktas ir sutikimas žalą atlyginti neįrodo, jog konkreti žala atsirado dėl konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, įvykio, kaip fakto, pripažinimas nėra savaiminis kaltės dėl jo įrodymas. Neįrodžius esminio pareikšto reikalavimo kriterijaus – atsakovo didelio neatsargumo kaip jo kaltės formos, priteisti žalos atlyginimą nėra pagrindo. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė verčiasi krovinių pervežimo veikla, kas pripažįstama didesnio pavojaus aplinkiniams veikla, o vairuotojui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, sąžiningas darbdavys turėtų pasirūpinti, jog jo nuosavybėje esančios transporto priemonės būtų tinkamai apdraustos, o esant draudiminiam įvykiui - laiku pranešta apie tai draudimo bendrovei.

5. Ieškovė pateikė paaiškinimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame paaiškino:

5.1. Dėl kasmetinių atostogų (1, 2 p.) paaiškinama, kad DGK išnagrinėjusi pateiktus dokumentus priėmė spendimą, kuriuo nurodė ieškovei sumokėti 3305,89 Eur (neatskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, t. y. sumą, kurią pati ieškovė nurodė pažymoje teikdama dokumentus DGK. Įvyko klaida, dėl kurios pateiktas tarnybinis pranešimas. DK numato 20 darbo dienų atostogas atidirbus metus. Atsakovui A. S., turinčiam šiek tiek daugiau nei metų darbo stažą, per klaidą paskaičiuota 50,24 d. d. kompensacija – 3305, 89 Eur. Pastebėjus klaidą, atlikus perskaičiavimus, kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro tik 15,24 d. d., t. y. 963, 63 Eur. Skirtumas 2213, 05 Eur. Paaiškėjus buhalterinei klaidai, nustatyta, kad su atsakovu buvo atsiskaityta tinkamai, todėl ieškovė prašo grąžinti netesybas.

5.2. Dėl žalos atlyginimo už vilkikui (3.1 p.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą (2020-11-25), paaiškinama, kad yra neįmanoma tai, jog atsakovas į netinkamą kelią įvažiavo dėl ieškovės kaltės, kadangi vairavimas - pagrindinė vairuotojo tiesioginė funkcija ir tik vairuotojas geriau nei visi kiti gali įsivertinti galimybes vienoje ar kitoje situacijoje, nes jis yra toje vietoje realiu laiku. Kiekvienas vairuotojas turi savo paties jam tinkamą darbui navigacijos įrenginį, apie kurį žino tik jis pats ir jis pats jį nusistato. Visi navigacijos įrenginiai nustatomi taip, kad būtų parenkami tinkami keliai sunkvežimiui (ne lengvajam automobiliui), vadybininkas negali padaryti to vietoje vairuotojo. Vairuotojai turi keletą galimybių kelių pasirinkimui, vairuotojams duodami taškai nuo kur iki kur nuvykti bei orientacinis kilometražas, vairuotojai gali patys pasirinkti, kokiu maršrutu nori vykti, kadangi tokiose šalyse kaip Prancūzija visuomet yra keletas variantų, todėl vairuotojas pats sprendžia, kuris jam tinkamesnis atsižvelgiant į duotą kilometražą. Šiuo atveju, Švedijoje pasirinkimo galimybės net nebuvo, ten tebuvo vienas kelias, bet atsakovas atsirado lygiagrečiai autostradai, keliuke vedančiame į mišką, kuris veda tik iki gyvenamųjų namų, tai nėra kelio alternatyva, joks gerai nustatytas navigatorius ten negali nuvesti, dėl to visuomet vairuotojas maršrutą peržiūri, o ne aklai sėda ir važiuoja. Atsakovas puikiai tą supranta, dėl to ir parašė žinutėje „zatupil“. Pridedama žemėlapio fotografija (tos dienos vilkiko GPS) aiškiai rodo, kur jam reikėjo nuvykti (didelė firma dešinėje) ir rutuliukai vieta kur atsakovas nuvažiavo ir užstrigo. Šalia greitkelio vedantis dviračių takelis nėra kelio alternatyva profesionaliam vairuotojui. Atsakovui įvažiavus į keliuką ir supratus kad jis niekur neveda, apsisukti nebepavyko taip pat dėl įgūdžių stokos, dėl ko ir užstrigo. Savo kaltę atsakovas pripažino daug anksčiau nei, kad pasirašė žalos aktuose, pridedami pokalbiai patvirtina, kad atsakovas supranta, kieno tai kaltė. Atsakovas puikiai suvokė, kur jo kaltė, dėl to sekančiame pokalbyje atsakovas teisinasi dėl dar vienos klaidos, trūkstamų lentų skaičiaus, ir teigia „nenoriu, kad prie visų mano padarytų „kasiakų“ prisidėtų dar vienas ne dėl mano kaltės“. Atsakovas grįžęs skubėjo į namus, todėl nesulaukus aktų išvyko. Atsakovas jau buvo gavęs atsiskaitymą, kuomet pasirašinėjo aktus, todėl jam niekas negalėjo grasinti. Aktai nusiųsti atsakovui jau būnant namie, per „Viber“ programą. Atsakovas pateikė atsakymą, kad su jais sutinka. Jam grįžus dirbti į sekančią kadenciją kovo mėnesį, jis pasirašė originalius žalos aktus. Pabrėžia, kad atsakovas visą savo darbo laikotarpį nė karto neišreiškė pretenzijų dėl žalos atlyginimo, atidirbus beveik metus po padarytų žalų, pakeitus darbdavį, 2021 metų lapkričio mėnesį pateikė įmonės darbuotojai R. Š. žinutę, reikalaujančią susitarti gražiuoju, ir sumokėti jam 1000 Eur, kitu atveju dokumentus nusiųs atitinkamiems organams – atsisakius vykdyti jo nurodymus, tą jis ir padarė. Pradiniuose jo nurodymuose teigiama, kad parašai ne jo, vėliau versija pakeista - prievarta išgauti parašai, bijant kad nebus išmokėtas atlyginimas, kuris jau senai buvo išmokėtas.

5.3. Dėl žalos atlyginimo už vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą (2020-12-15, 3.2 p.) paaiškinama, kad atsakovas buvo iškart supažindintas su keičiamų detalių sąrašu nurodytu akte, nes visą laiką, kol buvo remontuojamas vilkikas, atsakovas buvo bazėje, lankėsi garaže, matė detales, darbų eigą. Nuotraukose iš įvykio vietos matosi, kad nėra visos vilkiko priekinės dalies (tai nėra laiptelis, laiptelis šoninėje pusėje), tą atsakovas teigė net ir savo SMS žinutėje, kad „pavredil plastik“ (3,2. fotografija). Žibintai nebuvo pažeisti, tačiau tas plastikas, kurį atsakovas pažeidė prilaiko ir žibintus, taip pat buvo pažeisti ir žibintų laikikliai (tai nėra patys žibintai). Visos reikiamos detalės vienu kartu iškart vairuotojui grįžus buvo užsakytos ir laukiamos būtent šiam remontui – sąskaitoje aiškiai matosi vilkiko markė. Kaltę, kaip ir pirmu atveju, atsakovas pripažino iškart, pridedamas SMS susirašinėjimas aiškiai tai patvirtina. Žalos aktai buvo tik formalumas, kuriuos atsakovas pasirašė jau būdamas namie per „Viber“ programą. Originalai pasirašymui pateikti tik kovo mėnesį, jam atvykus į sekančią kadenciją.

5.4. Dėl žalos atlyginimo už vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinto tento remontą (3.3 p.), paaiškinama, kad vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktas pridėtas ieškinyje, tačiau ieškovė prideda jį pakartotinai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas, priimdamas jam patikėtą turtą, prisiima atsakomybę už jį. Pažymima, kad visos ieškovės transporto priemonės iš bazės išvyksta suremontuotos ir tvarkingos, nes remontuoti jas užsienyje – Skandinavijoje ar kitur yra labai brangu. Vilkikas su priekaba išvyko 2021 m. kovo 18 d., už kelių dienų – 2021 m. kovo 23 d. priekaba jau buvo gabenama į bazę remontui, 2021 m. kovo 25 d. jau buvo remontuojama. Kaip nurodo pats atsakovas, jis suskaičiavo 11 skylių, kurios atsirado per 5 dienas, kai atsakovas eksploatavo priekabą. Vadybininkas priėmė vienkartinį sprendimą ir nurodė priekabą, kol ji grįš į bazę, suklijuoti lipnia juosta, užklijuojant skyles, kad į priekabą neprilytų. Viso to buvo galima išvengti, jei atsakovas būtų kažkam (vadybininkui, pakrovos darbuotojams) pranešęs, kad armatūra jau remiasi į stogą, bet dėl kažkokių priežasčių jis to nepadarė, kaip jis pats teigia SMS: nepagalvojo, kad armatūra gali pradurti stogą. Paaiškina, kad buvo keista tik tento viršutinė dalis, bet ne visas priekabos tentas. Argumentuoja, jog viso priekabos tento keitimas Skandinavijoje būtu kainavęs apytiksliai virš 3000 Eur, Lietuvoje – virš 1000 Eur. Atsakovui išrašyta sąskaita tik už viršutinės tento dalies keitimą: už medžiagas ir darbą.

5.5. Dėl transporto priemonių draudimo paaiškinama, kad bendrovės transporto priemonės draustos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl į draudimo bendrovę kreiptasi nebuvo, nes šis draudimas draudžia žalą tretiesiems asmenims. Nurodoma, kad tokio draudimo, kuris apdraustų nuo vairuotojų klaidų bei dėl to reikalingų gelbėjimo darbų įmonė neturi. Vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo žalos atveju taip pat nebuvo pranešta, nes įmonė nedraudžia savanorišku „KASKO“ draudimu, o jei ir būtų turėjusi tokį draudimą, frančizės suma butų didesnė nei padaryta žala, todėl bet kuriuo atveju draudimo išmoka nebūtų mokama.

5.6. Dėl atlyginimo skaičiavimo nurodoma, kad atsakovo kaltinimai dėl skaičiavimo sistemos (atsakovo pridėti pokalbiai su vadybininku) neturi jokios prasmės, nes DGK atlyginimą skaičiavo būtent taip kaip nurodo atsakovas (dienos įkainiu).

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė R. Š. prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad atsakovui už darbo metus priklauso 20 darbo dienų atostogų, įmonės buhalterija vedama Šiauliuose, ten dirbanti darbuotoja A. S. paskaičiavo kompensaciją už 50 darbo dienų nepanaudotų atostogų, nors jis įmonėje išdirbo nepilnus metus, kadangi turėjo daug neapmokamų atostogų, kurios neįskaičiuojamos į stažą atostogoms gauti. Šios klaidos niekas nepastebėjo ir toks skaičiavimas buvo pateiktas DGK, o ten nagrinėjant A. S. skundą buvo skaičiuojama pagal įmonės pateiktus dokumentus, t. y. kompensacija už nepanaudotas atostogas priteista už 50,24 darbo dienų. Įmonė pripažįsta klaidą, kad pateikė neteisingą pažymą, tačiau ši klaida paaiškėjo jau ruošiant dokumentus teismui, buvo perskaičiuota A. S. priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas ir paaiškėjo, jog jam priklauso kompensacija už 15,24 darbo dienų, dėl to susidarė permoka, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Be to, su atsakovu buvo atsiskaityta laiku, jam sumokėta didesnė suma už nepanaudotas atostogas negu priklauso, todėl prašo priteisti ir išmokėtas netesybas. Paaiškino, jog A. S. neteisingai aiškina, jog įmonė pateikė jam blogas koordinates, blogai nurodė maršrutą, nurodė, jog vairuotojas yra toje vietoje ir tuo laiku, jis pats turi įvertinti situaciją, kur važiuoti, pasirinkti teisingą maršrutą. A. S. įvažiavo į keliuką nepritaikytą sunkvežimiams, nors šalia eina geras kelias, kuriuo ir reikėjo važiuoti į paskirstymo tašką. Be to, ten stovi kelio ženklas draudžiantis sunkvežimių eismą, atsakovas pats nurodė, kad važiavo iki tilto, suprato, kad nepravažiuos po tiltu, bandė apsisukti, bet pats nebegalėjo išvažiuoti, buvo atlikti gelbėjimo darbai, kurie kainavo 915 Eur, įmonė juos apmokėjo. Vadybininkas maršruto neduoda, o duotos koordinatės buvo geros, A. S. turėjo įsitikinti, kad gerai važiuoja, reaguoti į esamą situaciją vietoje. Atsakovas su žala padaryta vilkikui sutiko, klaidą pripažino, ir tik po to, praėjus netrumpam laiko tarpui, kai įsidarbino kitoje įmonėje, pradėjo reikšti prieštaravimus. Atsakovas ginčija, kad ten buvo ženklas draudžiantis važiuoti sunkvežimiams, tačiau nuotraukoje matosi, kad ženklas yra, jis neatsirado per 2 metus, nes ten yra geležinkelio pervaža. Paaiškino, jog jokių draudimo išmokų už apgadintą vilkiką įmonė negavo, transporto priemonė KASKO draudimu drausta nebuvo; pažymėjo, jog už vairuotojų padarytas klaidas nemoka joks draudimas. 2021-01-25 A. S. grįžo iš kadencijos ir išvyko į namus, komandiruotės dokumentai buvo sutvarkyti ir jis visas išmokas gavo jam esant namuose. Atsakovas 2021-02-03 per „Viber“ programėlę pasirašė, kad sutinka su žala, todėl teiginiai, kad jeigu jis nepasirašys, kad sutinka atlyginti žalą, jam nebus mokamas atlyginimas, nėra teisingi, nes atlyginimas buvo jau išmokėtas. Nurodė, kad originalų dokumentą dėl sutikimo su žalos atlyginimu atsakovas pasirašė, kai atvyko į įmonę 2021 m. kovo mėnesį, tada jau viskas jam buvo išmokėta, po to jis dirbo beveik metus ir nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, jog atsakovas jai parašė žinutę, kad galima susitarti, po to, A. S. aiškino, kad ji atsakovui grasino, bet ji su atsakovu nesitarė, nes tam nematė reikalo. Atsakovas nurodė, kad kreipsis į DGK, po to dar parašė, kad jeigu jam įmonė nesumokės pinigų – 1000 Eur, priduos dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT). Dėl sugadinto priekabos stogo – apie šią žalą sužinota vėliau, kadangi keitėsi vadybininkai, nebuvo laiku pristatyti dokumentai. Į A. S. priekabą buvo pakrauti stypai, kurie pradūrė priekabos tentą, buvo padaryta 11 skylių. Dėl padarytos žalos priekabai A. S. pats kaltę pripažino. Buvo atlikti viršutinės dangos keitimo darbai, suklijuoti 11 skylių neįmanoma, transporto priemonė turi būti paruošta vežti krovinius, kad jie nesušlaptų, kad nebūtų sugadintos prekės. A. S. įmonei nepranešė apie atsiradusias skyles tente, po to, kai suskaičiavo 11 skylių, jis nurodė, kad matė, jog strypai liečiasi prie tento, bet apie tai niekam nepranešė; gal jeigu įmonė laiku būtų gavusi informaciją, būtų galima žalos išvengti. Remontas kainavo nebrangiai, palyginus su tuo, kiek galėjo kainuoti, jeigu būtų keičiamas naujas tentas. Trečias atvejis, kai buvo sugadinta A. S. vairuojamo vilkiko priekinė dalis, jis nuslydo į kelkraštį, atsirėmė vilkiko priekine dalimi, pats dalyvavo ir matė, kokias detalės keistos, yra jo žinutė, kad yra garaže, kur ir vilkikas. Buvo apgadintos plastikinės dalys, kurios buvo užsakytos ir laukta, kol jas pristatys, A. S. pats laukė, kol vilkikas bus suremontuotas. Atsakovas sutiko su žala, pasirašė per „Viber“ programėlę, o grįžęs į darbą pasirašė originaliame dokumente. Sumos dėl A. S. padarytos žalos buvo išskaičiuotos iš jo atlyginimo, tačiau DGK sprendimu jam tos sumos grąžintos, DGK nurodė, kad ieškovė dėl žalos atlyginimo iš A. S. gali kreiptis į teismą. Žala už stogą iki DGK sprendimo niekur nebuvo fiksuota, ji ir nebuvo iš jo išieškota, tik po DGK sprendimo ši žala buvo pastebėta. DGK paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas kaip norėjo atsakovas, ieškinyje ieškovė tokių dalykų neginčija. Dėl Vyriausybės nutarimo, kuris pasak atsakovo atstovės reglamentuoja, jog tolimųjų reisų vairuotojams už ypatingą darbo pobūdį priklauso papildomos 2 darbo dienos atostogų, tai yra gautas atsakymas, kad vairuotojai neįeina į tą kategoriją, kitos įmonės taip pat netaiko 2 papildomų atostogų dienų vairuotojams. Dėl draudimo – tai įmonė sprendžia, ar jai drausti transporto priemones KASKO draudimu, ar ne, ieškovės bendrovėje transporto priemonės nėra įsigytos lizingu, yra kelios transporto priemonės apdraustos KASKO draudimu, tačiau draudimo frančizė yra 10 000 Eur, taigi žala šioje byloje nagrinėjamais atvejais nebūtų mokama. Į KASKO draudimą evakuatoriaus iškvietimas ir jo paslaugos neįeina.

Šalies argumentai

7. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas pagal A. S. pranešimą yra nutrauktas. Prašo priteisti visas sumas prašomas ieškiniu bei bylinėjimosi išlaidas: 308 Eur už patirtas vertimo paslaugas, 122 Eur žyminį mokestį, 1300 Eur už teisines paslaugas.

8. Teismo posėdžio metu A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad jis nežino kaip pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas. Duomenis apie tai DGK pateikė kvalifikuoti įmonės specialistai, todėl įmonė atsakinga už klaidą ir jis neturi už tai mokėti. Apie kiekvieną žingsnį, ką darys, jis tiesiog informavo R., nurodė, kad kreipsis į DGK, po to į FNTT ir kreipėsi, negrasino įmonei. Jis antros kadencijos metu darbui turėjo savo navigatorių su specializuota, gamykline programa skirta sunkvežimiams – iGO. Datos nepamena, į komandiruotę vyko lapkritį, jam tikslias koordinates nurodė vadybininkas M., ką reikia įvesti į navigaciją, t. y. nuo pradinio taško iki galutinio taško. Įvedė į navigaciją, kad galėtų važiuoti sunkvežimiu, jokių draudimų važiuoti navigatorius nerodė, kilometražas sutapo idealiai, alternatyvių maršrutų jis nenagrinėjo. Į „Google Maps“ nežiūrėjo, nes įvedus tikslias koordinates, ten nebuvo jokių draudimų sunkvežimiams. Nurodė, kad į žemėlapį žiūri, jeigu reikia važiuoti gruntiniu keliu, bet tuo atveju, ten nebuvo gruntinis kelias. Ten buvo ne miško keliukas, o asfaltuotas siauras keliukas, kuriuo jis važiavo, priekyje buvo tiltas, jis suprato, kad po tiltu nepravažiuos, nes jis per žemas. Tada keliuku nebevažiavo, nuvažiavo į kairį šoną, ten skirta vieta apsisukimui, jo skaičiavimais turėjo sėkmingai apsisukti, bet apsisukti nepavyko. Atvyko kolega iš organizacijos, bet apsisukti negalėjo padėti, tada buvo iškviesta gelbėjimo tarnyba. Prieš atvykstant gelbėjimo tarnybai, atvyko policija, tik paklausė, ar iškviesta gelbėjimo tarnyba, jokių dokumentų neprašė; policija, sulaukusi gelbėjimo tarnybos, išvyko. Ieškovės vadybininkui M. rašė pranešimą, kad sutinka dėl žalos, nes jam tai buvo tik antra komandiruotė, stresinė situacija, buvo toli nuo namų, be pinigų. Komandiruotė buvo nuo 2020-11-29 iki 2021-01-29. Iš komandiruotės grįžo 2021-01-29, o namo išvyko 2021-01-31, bet įmonė dokumentų neparuošė. Dėl neapmokamų atostogų įsakymą davė pasirašyti iš karto, kai grįžo, o dėl žalos dokumentų tada neparuošė. 2021-02-03 paprašė pasirašyti aktą, jis pasirašė. Dėl 915 Eur žalos atlyginimo dokumentus pasirašė 2021-05-31, tada buvo išrašytas orderis, bet tokios sumos jis negavo. Būdamas namuose pasirašė, kad su žala sutinka, bet prieš tai jam skambino vadybininkas M., kuris sakė, kad neišmokės atlyginimo, jeigu jis nepasirašys, kad sutinka su žala. Pasirašė, kad sutinka, nes turi šeimą, tėvai seni, pensininkai, pajamos mažos, bijojo prarasti atlyginimą. 2 atvejis dėl žalos įvyko jam būnant toje pačioje komandiruotoje nuo 2020-11-29 iki 2021-01-29. Sausio mėnesį tuo pačiu vilkiku važiavo Lietuvoje, buvo daug sniego, jis turėjo paimti krovinius gal iš 7 vietų. 3 ar 4 vietoje, jau buvo tamsu, ta įmonė šalia kelio, į ją iš kelio negalima įvažiuoti, reikia sukti į kiemą, kur stovi transporto priemonės. Buvo sniegas išvažinėtas, plikledis, nepabarstyta, vilkiko vedantys galiniai ratai buksavo, priekinę mašinos dalį užmetė link tvoros, kurią užkabinus, nulupo priekinį žibintą. Kabinos kampas iš viršaus ir per vidurį buvo sveiki, kabinos kampo apačia pažeista. Matė vieną didelę detalę iš viršaus, kitą mažesnę iš apačios, kurios buvo apgadintos, ant laiptelio buvo nedidelis įskilimas, kitų sugadinimų nematė. „Mercedes“ vilkike yra daug smulkių detalių. Nebuvo būtina dažyti plastmasės kampo, atrodo, kad bamperis nebuvo pažeistas. Apačia buvo juoda, o jeigu ir buvo įbrėžimai, tai galėjo būti ir iš anksčiau. Apie tai pranešė vadybininkui M., jis nurodė pasikrauti likusias prekes kitose vietose ir vykti į Klaipėdą, kur jis pakeitė priekabą ir nuvažiavo į garažą. Keičiant detales nedalyvavo, kai nuėmė apgadintas detales nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam rodė detalių sąrašą, bet jis nežino, kurias keitė būtent tam vilkikui. Remonto bokse mechanikas neleidžia būti, jis tik užeidavo prie durų paklausti, ar dar nesuremontuota. Po remonto vilkiku grįžo į įmonę, bet komandiruotės dokumentai nebuvo paruošti, jų nedavė pasirašyti. 2021-05-31 pateikė jam sąskaitą. Visas derinimas dėl žalos vyko su M. per „Viber“ programėlę, bet prieš tai M. jam skambino kaip ir pirmą kartą. Dėl priekabos paaiškino, kad su vilkiku su priekaba vyko į Vilnių krautis metalo gaminius. Apie ¾ dalis mašinos užkrovė suvirintu sietu, o ant jo uždėjo daug įvairios konfigūracijos detalių, kurias sudėjo vieną ant kitos. Pakrovimas vyko per priekabos viršų, pakrovus jis sutvirtino krovinį, bet kai apačioje tinklas, tai 20 tonų krovinio negalima gerai sutvirtinti. Sutvirtinęs matė, kad tarp armatūros strypų ir tento yra nedidelis tarpelis, krovinys buvo prie pat stogo. M. nieko apie tai nesakė, nes tai įmonės pareiga pakrauti leistiną kiekį, pagal taisykles krovinys turi atitikti priekabos parametrus. Jis krovinį sutvirtino gerai, krovinys nejudėjo. Vyko į Latviją, Ventspilio miestą, o po to keltu į Švediją. Latvijos keliai tuo metu nebuvo itin geri, vilkiko priekabos galas važiuojant svyravo, lingavo, buvo nestabilus. Tento galas nebuvo įsitempęs kaip styga, turėjo įdubimų, o nuo vėjo priekaba linguoja. Vilkikas buvo kelte pirmame aukšte, o jis su kolega antrame kelto aukšte. Kolega jam pasakė, kad tento stoge pažeidimai, iš kelto išvažiavęs pamatė 11 skylių užpakalinėje tento dalyje, apie tai pranešė vadybininkui M., kuris liepė vykti krautis ir grįžti į Lietuvą priekabos remontui. Priekabą paliko Šiauliuose, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, pats grįžo į įmonę. Po trijų savaičių paklausė vadybininko M. dėl priekabos, M. pasakė, kad pakeitė stogą nauju ir tai kainuos 700 Eur, kuriuos greičiausiai išieškos iš jo, be to, užsakovas informavo, jog ir strypai sulankstyti. Po to, su ta priekaba dirbęs žmogus jam atsiuntė nuotraukas, kur matosi, kad stogas tikrai nenaujas, ant stogo yra 11 lopų, taigi stogas yra tik remontuotas. Nurodė, jog dėl žalos nesiaiškino, nes bijojo prarasti darbą, pajamas šeimai išlaikyti, ir vizą, kurią būtų galėjęs gauti vėl tik po pusės metų, kadangi taip nutinka tiems, kas prieštarauja ieškovei.

Atsiliepimas

9. Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovui A. S. permokėto darbo užmokesčio, netesybų priteisimo iš atsakovo A. S. bei žalos, padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. S. veiksmais, atlyginimo.

11. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. S. 2020-07-28 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2020-07-28 iki 2021-10-13 buvo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas. 2021-10-13 A. S. buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (rašytiniu darbuotojo prašymu).

Dėl permokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo 2020-07-28 sudaryta Darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis) susitarta dėl darbo užmokesčio, apskaičiuojamo pagal formulę MMA x 1,65 + 4 Eur, bet ne mažiau negu nustatytas Lietuvos Respublikos minimalus mėnesinis atlyginimas, apmokami nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų, mokami dienpinigiai įstatymų nustatyta tvarka, mokamas du kartus per mėnesį iki 10 d. Sutarta darbo laiko norma suminė darbo laiko apskaita (3 mėn.), laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte. Susitarta dėl dienpinigių normos mažinimo, išmokant ne mažiau 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos normos (darbo sutarties pakeitimu nustatyta konkreti 51 proc. dydžio delspinigių norma). Darbo sutarties 1.3 p. sutarties šalys taip pat sutarė, jog grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, grąžina nepanaudotą avanso likutį, jeigu toks buvo. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju, grįžusiu iš komandiruotės ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Darbo sutartis buvo papildyta ir pakeistas Darbo sutarties 1.3 punktas, jog A. S. nuo 2021-01-01 mokamas mėnesinis darbo užmokestis yra 1065 Eur. 2020-07-28, t. y. priėmimo į darbą dieną, A. S. pateikė prašymą darbdaviui nuo prašymo pateikimo dienos mokėti jam priklausantį atlyginimą vieną kartą per mėnesį bei pateikė prašymą jam priklausančias poilsio dienas pridėti prie kasmetinių atostogų. Atsakovui A. S. pagal jo prašymus dėl šeiminių aplinkybių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymais buvo suteiktos nemokamos laikotarpiais: 2020-10-13 – 2020-12-13, 2021-01-30 – 2021-03-17, 2021-06-01 – 2021-07-15, 2021-08-23 – 2021-10-22 (šiuo laikotarpiu nemokamose atostogose išbuvo iki 2021-10-13, nes tą dieną buvo atleistas iš darbo paties darbuotojo prašymu). Iš ieškovo pasirašytų įsakymų dėl atsakovo komandiruočių matyti, jog atsakovas buvo keturiose komandiruotėse: nuo 2020-07-31 iki 2021-10-09 (71 d.), nuo 2020-11-19 iki 2021-01-29 (70 d.), nuo 2021-03-18 iki 2021-05-31 (75 d.) ir nuo 2021-07-16 iki 2021-08-22 (38 d), iš viso 254 dienas (duomenys paimti iš Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-12-06 paaiškinimo dėl įvykusios klaidos nurodoma, jog darbuotojo A. S. darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo neteisingai užpildytas, priskaičiuota per daug perdirbtų poilsio dienų, kurios buvo pridėtos prie atostogų ir dėl to buvo priskaičiuota per didelė išmoka už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atleidimo dieną – 2021-10-13, A. S. buvo apskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensacija už 50,24 d. d., suma su mokesčiais, kas sudaro 3176,68 Eur sumą. Pastebėjus neteisingą skaičiavimą, kompensacija už nepanaudotas atostogas A. S. buvo perskaičiuota į 15,24 d. d., suma su mokesčiais 963,63 Eur. Atlikus perskaičiavimus susidarė 2213,05 Eur permoka su mokesčiais (atskaičius mokesčius – 1270,47 Eur permoka). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-12-02 pažymoje nurodoma, kad A. S. atleidimo dieną 2021-10-13 buvo paskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensaciją už 15,24 d. d., suma su mokesčiais 963,63 Eur. Darbo dienos užmokestis – 63,23 Eur. Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. S. kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. DGK sprendimu konstatavo, jog ieškovė kasos išlaidų orderiais 469 Eur ir 915 Eur sumų A. S. neišmokėjo, o šiomis sumomis be aiškaus susitarimo priešpriešinių reikalavimų užskaitymui sudengė A. S. galimai padarytą žalą, todėl DGK nusprendė išieškoti nepagrįstai iš A. S. išieškotą (sudengtą) 469 Eur + 915 Eur = 1384 Eur sumą. DGK minėtu sprendimu A. S. prašymą tenkino iš dalies iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė A. S. 3305,89 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (atskaičius mokesčius), 885,22 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas už pradelstą atsiskaityti laiką.

13. DK 126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

14. A. S. darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos 20 darbo dienų atostogos už išdirbtus metus. Ieškovės skaičiavimu A. S. nuo priėmimo į darbą 2020-07-28 iki atleidimo iš darbo 2021-10-13 išdirbo 254 darbo dienas. Tačiau skaičiuodama išdirbtas darbo dienas, ieškovė neatsižvelgė į DK 127 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, jog į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos. Nagrinėjamu atveju A. S. per darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (2020-07-28 – 2021-07-27) turėjo keturis laikotarpius neapmokamų atostogų, kurių trumpiausias laikas vienas mėnuo. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas DK nuostatas, reglamentuojančias neapmokamų atostogų įskaitymą į laiką, už kurį suteikiamos apmokamos kasmetinės atostogos, sprendžia, jog į A. S. darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (2020-07-28 – 2021-07-27), turi būti įskaitytas 10 dienų neapmokamų atostogų laikotarpis, laikant, jog nuo priėmimo į darbą iki atleidimo A. S. išdirbo 264 darbo dienas.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtinto Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.3 punktas reglamentuoja, jog papildomos atostogos suteikiamos: už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, – 2 darbo dienos. Aprašo 4 punktas numato, jog papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovui priklauso 22 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos už darbo metus, tačiau tam prieštarauja ieškovės atstovė, nurodydama, jog nei jų įmonė, nei kitos įmonės, kurių veikla tarptautinis krovinių pervežimas, tolimųjų reisų vairuotojams nesuteikia papildomų atostogų, nes jie nepriskiriami minėtame teisės akte nurodytai darbuotojų kategorijai. Teismas sprendžia, jog atsakovo darbo pobūdis atitinka Aprašo 2.3 punkte nurodytas sąlygas (jis tikrai ne mažiau negu pusę viso darbo laiko per metus yra kelionėse, darbas tiesiogiai susijęs su važiavimais), todėl jam turi būti suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos.

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinamus, teismas sprendžia, jog atsakovui neteisingai paskaičiuota priklausančių nepanaudotų atostogų trukmė. Atsakovui už darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, priklauso 22 darbo dienų kasmetinės atostogos. Laikotarpiu nuo 2020-07-28 (priėmimo į darbą) iki 2021-10-13 (atleidimo iš darbo) jis išdirbo 264 darbo dienas. Vidutinis atsakovo vienos darbo dienos užmokestis yra 63,23 Eur, su tuo sutinka abi šalys. Nustatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais darbo dienų skaičius 2020 metais yra 253 darbo dienos, 2021 metais – 252 darbo dienos. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, atsakovui už nepanaudotas atostogas priklauso kompensacija už 22,55 darbo dienas, kas sudaro 1425,84 Eur sumą. Ieškovė neteisingai paskaičiavo atsakovui 3176,68 Eur (su mokesčiais, 1921,89 Eur atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1750,83 Eur (suma su mokesčiais) permoka už nepanaudotas atostogas (3176,68 Eur – 1425,84 Eur = 1750,83 Eur).

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė su atsakovu atleidimo dieną nebuvo atsiskaičiusi, nebuvo sumokėta nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija (padaryti užskaitymai su ieškovės paskaičiavimu permokėtomis (išmokėtomis avansu) atsakovui sumomis, bei ieškovė faktiškai atsakovui neišmokėjo 469 Eur + 915 Eur = 1384 Eur sumos, kurią be aiškaus susitarimo priepriešinių reikalavimų užskaitymui sudengė atsakovo, ieškovės turimais duomenimis, padarytai žalai atlyginti.

18. DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

19. DGK 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu iš ieškovės atsakovui nusprendė išieškoti 885,22 Eur netesybas, neatskaičius mokesčių. Teismas sprendžia, jog netesybos priteistos teisėtai ir pagrįstai, kadangi ieškovė su atsakovu neatsiskaitė nuo 2021-10-14 iki 2021-11-04 (DGK sprendimo priėmimo), t. y. už 14 d. d. Vidutinis atsakovo mėnesio darbo užmokestis sudaro 63,23 Eur x 21 d. d. (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius) = 1327,83 Eur (neatskaičius mokesčių). Priteista suma yra teisinga – 14 d. d. (uždelstas atsiskaityti laikas) x 63,23 Eur (atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis, neatskaičius mokesčių) = 885,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo nepriteisti iš ieškovės netesybų atsakovui, vien tik dėl to, jog su atsakovu ieškovė šiuo metu yra atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarkos, terminų reglamentavimą, ieškovės ieškinys dalyje dėl netesybų priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Dėl žalos padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. S. veiksmais, atlyginimo.

20. Byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, jog Darbo sutarties 5.2. punktu ginčo šalys, be kitų sąlygų, taip pat susitarė, kad darbuotojas atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą. Darbo sutarties sudarymo dieną – 2020-07-28, A. S. buvo supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija bei pasirašė 2020-07-28 visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja tik kartu su darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei galioja tam darbo laikui, kuriam įmonė patikėjo vairuotojui transporto priemonę (7 punktas). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo saugoti jam perduotas įmonės materialines vertybes; atlyginti žalą, jei dėl jo kaltės ar neapdairumo yra apgadintas krovinys ar transporto priemonė (1. 6 punktas, 1.6.1. papunktis); laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui (1.8 punktas). Pareiga saugiai eksploatuoti autotransportą, atsakyti už įmonei padarytus nuostolius ir transporto priemonės saugumą buvo numatyta ir A. S. pareiginėje instrukcijoje, kurioje įtvirtina, jog vairuotojas turi: 3.1 punktas – sugebėti savarankiškai atlikti pavestą darbą, 3.2 punktas – žinoti kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis; 3.3. punktas – žinoti autotransporto priemonių, jų mechanizmų, prietaisų bei atskirų agregatų paskirtį, išdėstymą, veikimo principus, jų gedimo požymius bei priežastis, gedimo įtaką saugiam eismui; 3.11 punktas – mokėti naudotis žemėlapiu, sugebėti greitai orientuotis eismo situacijoje; 3.14 punktas – tausoti įmonės nuosavybę; vairuotojas privalo: 6.2 punktas – kontroliuoti ar teisingai pagal schemą kraunama priekaba, ar yra etiketės ant palečių; 6.3 punktas – kontroliuoti, kad bendras komplekto svoris neviršytų 40000,00 kg (vilkiko svoris + priekabos svoris + krovinio svoris); 6.7. punktas – nedelsiant informuoti vadybininką ar savininką, esant trikdžiams pakrovoje, išsikrovime ar kelyje, ar neįvykdžius kito pavedimo; 6.8 p. – grįžus į garažą, pateikti buhalterijai finansinę ataskaitą su kelionės metu padarytas išlaidas pateisinančiais dokumentais ir raštu pranešti mechanikui apie esančius gedimus; vairuotojo atsakomybė: atsako už tai, kad netinkamai vykdė arba nevykdė savo pareigų, numatytų pareiginėje instrukcijoje, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus atsako už tai, kad padarė materialinę žalą; už saugų autotransporto eksploatavimą; už pervežamą krovinį nuo pakrovimo iki iškrovimo punktų; už įmonei padarytus nuotolius; už transporto priemonės saugumą.

21. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę. Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

22. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas).

23. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

24. Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

25. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad 2020-11-19 darbdavio įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, kurios tikslas – krovinių pervežimas UAB „Integre Trans“, UAB „Baltic transline“ ir kitų užsakovų nurodytais maršrutais; nurodoma, kad vairuotojas kelionės metu valdys vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta komandiruotėje buvimo trukmė – 70 dienų, grįžimas – 2021-01-29 (išvyko 2020-11-21), kelionės maršrutas: Lietuva-Vokietija-Danija-Norvegija-Švedija-Suomija-Estija-Italija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-31 transporto vadovė R. Š. tarnybiniu pranešimu informavo bendrovę apie tai, kad 2020-11-25 bendrovės vairuotojas A. S., vairuodamas bendrovei priklausantį vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 13.00 val. Švedijos laiku įvažiavo į miško keliuką Švedijoje, nors lygiagrečiai eina normalus kelias, ir pranešė vadybininkui SMS žinute, kad įvažiavo ne ten, kur reikia. Vadybininkas tokių kelių, nei adresų nenurodė. A. S. paaiškino, kad apsiriko. Minėtame keliuke vairuotojui apsisukti nepavyko, vilkikas dar labiau užklimpo, buvo iškviesta pagalbą teikianti firma „Breakdown“, vilkiką ištraukė, o už gelbėjimo darbus įmonei atsiuntė 915 Eur sąskaitą, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškarto apmokėjo. Vairuotojas kaltę pripažino, apgailestavo, atsiprašinėjo; vairuotojui grįžus po kadencijos, 2021-02-01 surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo buvo pasirašytas. Vairuotojas grįžo penktadienį ir iš karto išvyko namo, aktą pasirašyti jo buvo paprašyta per „Viber“ programėlę, vėliau atvykęs į kitą kadenciją, jis pasirašė dokumentų originalus. Iš firmos „Breakdown“ 2021-11-25 pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad už vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gelbėjimo darbus paskaičiuota 915 Eur suma. Šią sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu apmokėjo 2020-11-26, firmai „Breakdown“ pervesdama 915 Eur sumą. A. S. pasirašė 2021-02-01 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vairuotojo kaltės sugadintų detalių ir kitų medžiagų“, prašydamas iš jo atlyginimo išskaičiuoti 915 Eur padarytą žalą, nurodytą sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-02-01 A. S. parašė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, kuriuo prašoma dėl jo kaltės visą padarytą žalą, nurodytą 2021-02-01 akte Nr. (duomenys neskelbtini), išskaičiuoti iš jo atlyginimo. Iš programėlės „Viber“ A. S. ir ieškovės vadybininko susirašinėjimų matyti, jog 2020-11-25 – įvykio dieną, A. S. prašo vadybininko pažiūrėti kaip nuvažiuoti iki pakrovimo vietos, atsiųsdamas nuotrauką „Viber“ programėlėje, vadybininkas klausia, kokiais keliais jis važiuoja, kodėl netikrina, kur veda navigatorius? A. S. atsako, kad apsikvailino. Vadybininkas aiškina, kad netoli nėra nei vienos įmonės mašinos, kuri galėtų pagelbėti, tada A. S. prašo, kad jam iškviestų pagalbą. Iš susirašinėjimo matyti, jog atvyksta policija, po to gelbėjimo tarnyba, kuri ištraukia A. S. vilkiką, A. S. įmonės vadybininkas paaiškina, kad gelbėjimo paslaugos kainavo 915 Eur. Jis per „Viber“ programėlę atsiunčia sutikimą atlyginti 915 Eur žalą įmonei.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad komandiruotės metu 2020-11-25 vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu ieškovei, A. S. Švedijoje pateko į autoįvykį, kurio metu jis, bandydamas apsisukti įklimpo, o po įvykio buvo atliekami gelbėjimo darbai, kurių kaina pagal pateiktą 2020-11-25 „Breakdown“ sąskaitą yra 915 Eur, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 187 straipsnis). Su prašomos priteisti žalos dydžiu ir pagrįstumu atsakovas nesutinka, teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, nes jis važiavo pagal įmonės vadybininko pateiktas koordinates, pagal kurias navigatorius parodė tik vieną kelią iki pakrovimo vietos, kuriuo jis ir važiavo, nebuvo jokių ženklų, kurie draustų sunkvežimių eismą. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis suveda į navigatorių jam ieškovės vadybininko atsiųstas koordinates, tačiau iš vaizdo įrašo negalima spręsti, ar tie duomenys vedami būtent sunkvežimiui važiuoti. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų ir video medžiagos matyti, jog prie to keliuko, kuriuo važiavo atsakovas yra ženklai, draudžiantys automobilių eismą, keliukas yra asfaltuotas, tačiau iš šonų jį supa medžiai. Pats atsakovas nurodė, jog pavažiavus kažkokį atstumą keliuku, priešais pamatė tiltą, pro kurį suprato, kad nepravažiuos, nes jis per žemas. Tada įsuko į apsisukimui skirtą vietą ir bandė apsisukti, tačiau to padaryti jam nepavyko. Teismas, įvertinęs visus surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovės pateikti duomenys, kad prie keliuko buvo ženklai, draudžiantys automobilių, tuo labiau sunkvežimių eismą, yra teisingi, kadangi keliukas yra siauras, apaugęs medžiais, juo pavažiavus yra tiltas, pro kurį negali pravažiuoti vilkikas. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, atsižvelgdamas į kelionės metu konkrečioje vietoje buvusią situaciją, turėjo patikrinti maršrutą, į navigatorių įvesdamas duomenis naudojantis funkcijomis, kurios pateikia kelis maršrutus, taip pat pasitikrinti maršruto kelią ir žemėlapyje, bei tokiu būdu įsitikinti, kad kelias yra tinkamas vilkikui važiuoti.

27. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo turtinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertinęs maršruto ypatumų, neįsitikinęs, kad važiuoja būtent tuo keliu, kuris veda į pakrovimo vietą, įvažiavo į kitą, siaurą keliuką, kuriame eismas sunkvežimiams draudžiamas, bandydamas apsisukti įklimpo, ir padarė žalą, kuri atsirado dėl transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktos techninės pagalbos; 2) žala padaryta atsakovui pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu; 3) atsakovo neteisėti veiksmai ir neveikimas turi tiesioginį priežastinį ryšį su žala (transporto priemonės saugaus eksploatavimo pažeidimas lėmė žalos atsiradimą – netinkamas maršruto pasirinkimas nuvykti į pakrovimo vietą); 4) atsakovas yra kaltas (nustatytas A. S. neatsargumas) dėl atsiradusios žalos - transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gelbėjimo darbų, kurių prireikė atsakovui neįvertinus eismo sąlygų ypatumų (draudžiančių važiuoti sunkvežimiams ženklų, kelio specifikos), o po to ir neatsargiai bandant apsisukti; dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 915 Eur turtinę žalą; 5) eismo įvykio dieną ir pažeidimo Švedijoje metu ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai.

28. 2020-11-19 darbdavio įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, kurios tikslas – krovinių pervežimas UAB „Integre Trans“, UAB „Baltic transline“ ir kitų užsakovų nurodytais maršrutais; nurodoma, kad vairuotojas kelionės metu valdys vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta komandiruotėje buvimo trukmė – 70 dienų, grįžimas – 2021-01-29 (išvyko 2020-11-21), kelionės maršrutas: Lietuva-Vokietija-Danija-Norvegija-Švedija-Suomija-Estija-Italija. 2021-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikas K. B. tarnybiniu pranešimu informavo darbdavį, jog 2020-12-16 vadybininkas M. G. pranešė, kad į garažą grįžta vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes vairuotojas nesuvaldęs vilkiko nuvažiavo į kelkraštį, dėl to nuplėšė vilkiko priekinę dalį. Grįžus vilkikui įvertinti apgadinimai ir nustatyta, kad apgadinta ne tik priekinė dalis, nulaužtos ir kitos detalės, reikiamos detalės užsakytos iš UAB „PRORETA“. Vairuotojas taip pat buvo garaže ir matė visas dalis, kurias reikia keisti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-31 transporto vadovė R. Š. tarnybiniu pranešimu informavo bendrovę apie tai, kad 2020-12-15 bendrovės vairuotojas A. S. pranešė, kad vairuodamas bendrovei priklausantį vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val. netoli Vilniaus nesuvaldė vilkiko ir jį apgadino, dėl to reikia grįžti bazę (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad vairuotojas klaidą suprato. A. S. nuvežė vilkiko priekabą į Klaipėdą ir perdavė kitam vairuotojui, su vilkiku grįžo į bazę. Reikėjo užsakyti detales ir jų laukti. Apgadintas buvo ne tik priekinis „bamperis“, bet ir žibintų laikikliai, apdailos ir kitos detalės. Nuo 2020-12-17 iki 2020-12-20 vilkikas stovėjo be darbo, A. S. už tas dienas mokėtas atlyginimas, nors 4 dienų prastova įvyko dėl jo kaltės. A. S. su žala sutiko, suprato, kad vilkiko nesuvaldymas jo kaip jauno vairuotojo patirties trūkumo pasekmė. Jam surašytas aktas dėl žalos atlyginimo 469,19 Eur sumai. Vairuotojas grįžo vilkiku penktadienį ir iš karto išvyko namo, todėl aktą pasirašė per „Viber“ programėlę, o atvykęs į kitą kadenciją, jis pasirašė originalus. 2020-12-16 UAB „PRORETA“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui už detales, panaudotas bendrovės transporto priemonės remontui – 469,16 Eur sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2020-12-31 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vairuotojo kaltės sugadintų detalių ir kitų medžiagų“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 469,16 Eur sumai, kurį A. S. pasirašė. Akte įrašyta, jog A. S. prašo jo padarytą žalą, nurodytą šiame akte, išieškoti iš jo atlyginimo. Be to, 2021-02-01 A. S. parašė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, kuriuo prašoma dėl jo kaltės visą padarytą žalą, nurodytą 2021-02-01 akte Nr. (duomenys neskelbtini), išskaičiuoti iš jo atlyginimo. „Viber“ programėlės susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog A. S. 2020-12-15 pranešė darbdavės vadybininkui, kad apgadino vilkiko priekį – pažeistas plastikas ir, kad A. S. per minėtą programėlę atsiuntė sutikimą, kad iš jo būtų išskaičiuota 469,16 Eur suma už priekinės automobilio dalies apgadinimą.

29. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad komandiruotės metu 2020-12-15 vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu ieškovei, A. S. netoli Vilniaus pateko į autoįvykį, kurio metu jis, bandydamas bendrovės, į kurią važiavo paimti krovinį, teritorijoje (kieme) apsisukti, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vilkiko ir įsirėžė į tvorą, dėl to buvo apgadinta priekinė vilkiko dalis, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 straipsnis, 187 straipsnis). Su prašomos priteisti žalos dydžiu ir pagrįstumu atsakovas nesutinka, teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl itin sudėtingų meteorologinių sąlygų, nes buvo iškritę daug sniego, buvo tamsu, reikėjo sukti į įmonės kiemą, kur stovi transporto priemonės. Dėl slidžios kelio dangos vilkiko vedantys galiniai ratai buksavo, priekinė mašinos dalis užmetė link tvoros, kurią užkabinus, nulupo priekinį žibintą. Ginčija atliktus vilkikui darbus po autoįvykio, nurodydamas, kad nematė atliekamų darbų garaže, nežino, ar sąskaitoje faktūroje nurodytos detalės buvo panaudotos būtent jo apgadinto vilkiko remontui; nurodė, kad kabinos kampas iš viršaus ir per vidurį buvo sveiki, nebuvo būtina dažyti plastmasės kampo; išreiškė abejonę, kad „bamperis“ buvo pažeistas. Tačiau atsakovas, pripažino, kad kabinos kampo apačia buvo pažeista, pats matė vieną didelę detalę iš viršaus, kitą mažesnę iš apačios apgadintas, ant laiptelio buvo nedidelis įskilimas. Atsakovas nurodė, kad tai „Mercedes“ vilkikas, jame daug smulkių detalių, todėl kitų sugadinimų nematė.

30. Įvertinęs visas įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo turtinės atsakomybės sąlygos: 1) dėl atsakovo didelio neatsargumo, meteorologinių sąlygų sudėtingumo ir vairuojamos transporto priemonės manevravimo ypatumų neįvertinimo įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į tvorą bendrovės kieme, tuo padarė žalą, kuri atsirado dėl transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų; 2) žala padaryta atsakovui pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl didelio atsakovo neatsargumo; 3) atsakovo didelio neatsargumo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su žala (transporto priemonės saugaus vairavimo pažeidimas lėmė žalos atsiradimą); 4) atsakovas yra kaltas (nustatytas A. S. didelis neatsargumas) dėl atsiradusios žalos - transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo; dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 469,16 Eur turtinę žalą; 5) eismo įvykio dieną ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai.

31. 2021-03-18 darbdavio įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, kurios tikslas – krovinių pervežimas UAB „Integre Trans“, UAB „Baltic transline“ ir kitų užsakovų nurodytais maršrutais; nurodoma, kad vairuotojas kelionės metu valdys vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta komandiruotėje buvimo trukmė – 75 dienos, grįžimas – 2021-05-31, kelionės maršrutas: Lietuva-Lenkija-Vokietija-Latvija-Švedija-Danija-Suomija-Estija-Italija-Austrija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-12-31 transporto vadovė R. Š. tarnybiniu pranešimu informavo bendrovę apie tai, kad A. S. pradėjo kadenciją 2021-03-18, atplaukus į Švediją 2021-03-22 ir pravažiavus daugiau nei 100 km. vairuotojas pranešė, kad teka priekabos stogas, kuriame daug skylių. Užsakovų buvo klausta, kodėl ką tik išvažiavus iš pakrovimo kiemo priekaba visa subadyta, jie paaiškino, kad pakrauta iki stogo, tačiau neliečiant stogo, jie padarė viską teisingai, paliktas tarpas, bet problema – vairuotojas tvirtindamas krovinį labai stipriai jį suveržė, dėl to net keli armatūros vamzdžiai susilenkė, kurie vėliau pradūrė stogą. A. S. pripažino, kad matė, jog strypai „bado stogą“, bet nepagalvojo, kad pradurs. Balandžio mėnesį A. S. pasiteiravus dėl priekabos, jam pranešta, kad keistas visas stogas, kuris kainuos apie 700 Eur, bet tada dar nebuvo gauta sąskaita. Suremontavus priekabą ir gavus sąskaitas už priekabos (duomenys neskelbtini) remontą, bendra remonto suma yra 574,75 Eur. Su A. S. sutarta, kad šis klausimas bus sprendžiamas jam baigus kadenciją, tačiau pasikeitus vadybininkui, klausimas liko neišspręstas ir DGK ši žala nebuvo minima. Iš pateiktų programėlės „Viber“ A. S. susirašinėjimų su darbdavio vadybininku matyti, jog jis patvirtino, kad matė, jog armatūra liečia stogą, bet jis ją pririšo ir nepagalvojo, kad stogą pradurs. Susirašinėjimo metu A. S. nurodė, kad jeigu jis teisingai suskaičiavo, tai tente pradurta 11 skylių, dar nurodo, kad fotografijas siunčia per „Viber“ programėlę. Iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų sąskaitų: 2021-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) – 477,95 sumai, 2021-03-26 Nr. (duomenys neskelbtini) – 96,80 Eur sumai, matyti, jog bendra suma už priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tento remontą yra 574,75 Eur. Šias sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo (2021-03-25 mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-04-30 mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie ¾ dalis mašinos pakrovė suvirinto sieto, o ant jo uždėjo daug įvairios konfigūracijos detalių, kurias sudėjo vieną ant kitos. Pakrovimas vyko per priekabos viršų, pakrovus jis sutvirtino krovinį, bet kai apačioje tinklas, tai 20 tonų krovinio negalima gerai sutvirtinti. Krovinį sutvirtino gerai, jis nejudėjo, matė, kad tarp armatūros strypų ir tento yra nedidelis tarpelis, krovinys buvo prie pat stogo. Vadybininkui nieko apie tai nesakė, nes įmonės pareiga pakrauti leistiną kiekį, pagal taisykles krovinys turi atitikti priekabos parametrus. Vyko į Latviją, Ventspilio miestą, o po to keltu į Švediją. Latvijos keliai tuo metu nebuvo itin geri, vilkiko priekabos galas važiuojant svyravo, lingavo, buvo nestabilus. Tento galas nebuvo įsitempęs kaip styga, turėjo įdubimų, o nuo vėjo priekaba linguoja. Vilkikas buvo kelte pirmame aukšte, o jis su kolega antrame kelto aukšte. Kolega jam pasakė, kad tento stoge pažeidimai, iš kelto išvažiavęs pamatė 11 skylių užpakalinėje tento dalyje, apie tai pranešė vadybininkui M., kuris liepė vykti krautis ir vykti į Lietuvą priekabos remontui.

32. Įvertinęs visas įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo turtinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertinęs krovinio specifikos, netinkamai jį sutvirtino, o matydamas, kad krovinys negali būti tinkamai sutvirtintas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, apie tai neinformavo bendrovės atsakingo asmens; A. S. privalėjo informuoti darbdavį apie krovinio pakrovime kilusias problemas, siekdamas išvengti galimos žalos jam patikėtam bendrovės turtui, o juo labiau tai turėjo padaryti, kai pastebėjo pradurtą priekabos tentą (kelte į Švediją), tuo padarė žalą, kuri atsirado dėl transporto priemonei – priekabai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų; 2) žala padaryta atsakovui pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovo neatsargiais veiksmais, pažeidus pareigą nedelsiant informuoti vadybininką ar savininką, esant trikdžiams pakrovoje, išsikrovime ar kelyje, ar neįvykdžius kito pavedimo; 3) atsakovo neatsargūs veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su žala (transporto priemonės saugaus ir teisingo pakrovimo pažeidimas lėmė žalos atsiradimą); 4) atsakovas yra kaltas (nustatytas A. S. neatsargumas) dėl atsiradusios žalos - transporto priemonės – vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo; dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 574,75 Eur turtinę žalą; 5) eismo įvykio dieną ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai.

33. Atsakovas nurodė, kad žalą darbdavio transporto priemonėms bei žalą dėl vilkiko gelbėjimo darbų turėjo atlyginti draudimo bendrovė, kuri privalo transporto priemones drausti KASKO draudimu. Pabrėžtina, jog nei DK, nei kiti teisės aktai neįpareigoja ieškovės privalomai drausti transporto priemones KASKO (savanoriškuoju) draudimu. Be to, kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, toms transporto priemonės, kurios apdraustos KASKO draudimu, yra numatoma išskaita (frančizė), kuri sudaro 10 000 Eur, o atsakovo žala padaryta ieškovei yra mažesnė nei frančizė, todėl ieškovė draudimo išmokų nebūtų gavusi. UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-12-06 pažyma patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020-11-25 iki 2021-06-01 nėra gavusi jokių išmokų ar kompensacijų nei pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nei pagal KASKO už vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-15 pažyma patvirtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ priklausantis vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną, t. y. 2020-12-15 buvo drausti tik privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, todėl nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui, todėl į jokias išmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenduoti pagal šį draudimą teisės neturėjo ir jokių išmokų negavo ir negalėjo gauti.

34. Ieškovė apskaičiavo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji patyrė turtinę žalą: 915 Eur atliekant gelbėjimo darbus, 574,75 Eur dėl vilkiko puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo remonto, 469 Eur dėl apgadinto vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas sumas (iš viso 1958,91 Eur) ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip iš atsakingo už patirtą žalą asmens. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog patirta turtinė žala sudaro 1958,91 Eur. Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu dėl vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų, tačiau pats pripažįsta, kad vilkikas yra „Mercedes“ markės, turi daug smulkių detalių, dėl ko jis galėjo nepastebėti kai kurių pažeidimų. Be to, atsakovas nurodo, kad nebuvo būtina dažyti plastmasės kampo, tačiau kaip matyti iš 2020-12-16 UAB „Proreta“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), plastmasės kampo vidinė dalis buvo keista, o neperdažyta. Atsakovas taip pat reiškia pretenzijas dėl to, kad ieškovė pradurtos armatūros strypais priekabos skyles užlopė, o ne pakeitė nauju tentu, tačiau sąskaita pateikta kaip už naują tentą. Šiuo atsakovo teiginius paneigia byloje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose aiškiai nurodyta, jog buvo atliktas priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tento remontas. Pažymėtina, jog atsakovas susipažinęs su pateiktomis sąskaitomis už vilkiko bei puspriekabės remontą, sutiko su nurodyta pagal šias sąskaitas aktuose nurodyta žala ir sutiko, kad ši žala būtų išskaičiuojam iš jo atlyginimo. Jo argumentai, kad jis sutikimus dėl žalos atlyginimo pasirašė bijodamas, kad jam nebus išmokėtas atlyginimas paneigiami tuo, kad jis sutiko atlyginti žalą ir per „Viber“ programėlę po autoįvykių, jau būdamas namuose, ir pasirašydamas aktų originalus, atvykęs į sekančią kadenciją, kai atlyginimai jam jau buvo išmokėti.

35. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vairuotojas, vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).

36. Pabrėžtina, kad atsakovas – vairuotojas ekspeditorius yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerai valdyti automobilį bei mokėti pasirinkti saugiausią važiavimo trajektoriją, greitį, atsižvelgiant į eismo judrumą, oro ir kelio sąlygas, vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Nagrinėjamais atvejais, atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (tinkamą, atidų ir saugų transporto priemonės valdymą), neatliko, elgėsi aplaidžiai, ko pasekoje dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta. Kaip jau minėta, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.

37. Vertinant priteistinos ieškovei žalos dydį bei paskirstydamas šalims turtinės atsakomybės laipsnį teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: 1) į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą; 2) darbuotojo (atsakovo) ir darbdavio (ieškovės) turtinę padėtį: 3) teisingumo ir proporcingumo principų realų įgyvendinimą; 3) darbdavio veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams pobūdį; 4) darbdavio ir darbuotojo galimybes apskritai, bei realų galėjimą atlyginti žalą (DK 152 straipsnio 2 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog darbdavio veikos pobūdis (didesnio pavojaus šaltinio valdytojas) turėjo lemiamą reikšmę darbuotojo veiksmams, kuriuos jis atliko, vykdydamas darbo sutartimi jam pavestas darbo funkcijas – vairuoti ieškovei priklausantį didesnio pavojaus šaltinį, kuris jau pats savaime kelia didelę riziką ir tretiesiems asmenims ir pačiam darbuotojui ir be abejo darbdaviui. Tokia grėsmė, kurios pirminis ir pagrindinis šaltinis yra darbdavio veiklos pobūdis, daugiausia pasireiškia per darbuotojo, kuris yra pasitelkiamas darbdavio apsibrėžtiems tikslams įgyvendinti, veiksmus, jo įgūdžius ir gebėjimus, arba kitas esmingas sąlygas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad abi šalys bendradarbiavo suteikiant transporto priemonei – vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę pagalbą, kad atsakovas galėtų grįžti į Lietuvą; taip pat atsakovas laiku pranešė ir apie įvykį, kai buvo apgadintas vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui atsitrenkus į tvorą; atsakovas nepranešė ieškovei dėl apgadinto priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tento, nepranešė apie tai, kad pakrauti armatūros strypai gali apgadinti jam patikėtą transporto priemonę, nors kaip pats pripažino, tai numanė. Duomenų, kad įmonės sunki turtinė padėtis ar transporto priemonių (vilkiko) ir priekabos stogo sugadinimas, evakuacijos darbai, turėjo itin neigiamų pasekmių įmonės veiklai, ieškovė neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas teismui neteikė, todėl konstatuoti, kad atsakovo itin sunki materialinė padėtis nėra pagrindo (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį – 1327,83 Eur, ieškovo įmonėje dydžio byloje ginčo nėra (CPK 187 straipsnis).

39. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą mano, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 1958,91 Eur žalos atlyginimą, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei (DK 152 straipsnio 2 dalis, CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

40. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

41. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

43. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 122 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1300 Eur už suteiktas paslaugas advokato padėjėjui, į kurias įeina ieškinio parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose, 308 Eur už vertimo paslaugas. Iš viso – 1730 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 450 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, į kurias įeina pasiruošimas bylos nagrinėjimui, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovo advokato padėjėjo ir atsakovo atstovės advokatės atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, jų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas.

44. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams (laikytina, kad ieškinys tenkintas 76 proc., atmestas 24 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistinos 1314,80 Eur (1730 Eur x 76 proc.) bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės atsakovui priteistinos 108 Eur (450 Eur x 24 proc.) atstovavimo išlaidos.

45. Iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi ši suma yra mažesnė nei 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1750,83 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų 83 ct) permokėtą sumą (neatskaičius mokesčių), susijusią su darbo santykiais, 1958,91 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 91 ct) žalos atlyginimą, 1314,80 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 181351531, naudai.

Ieškinį dalyje dėl 885,20 Eur netesybų priteisimo atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 181351531, priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Giedrė Kairienė