Telšių apylinkės teismo įsakymas

2013-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-721/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
1-389-721/2013
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00858-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
E. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-389-721/2013Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00858-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.26.2.1.; 2.10.1.4.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 30 d., apie 9.00 val., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – suimdamas nukentėjusiajai S. V. už rankų ir parversdamas ją ant žemės bei du kartus spirdamas į dešinę šlaunį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Ši veika ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats E. Ž. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino iš dalies padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. ryte ar per pietus, dėl girtumo nepamena, eidamas iš savo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė kieme Silvą, gyvenančią gretimame name. Jei teisingai pamena, Silva buvo ne viena. Ji (duomenys neskelbtini) kieme, stovėjo tarp namo ir šulinio. Jis pamatęs Silvą, supyko ant jos, nes ši skleidžia paskalas, tai yra apkalba jį ir kitus, kad jie yra girtuokliai. Todėl pamatęs Silvą savo kieme supyko, kad ji vėl skleis paskalas apie jo girtuokliavimą, pradėjo jai šaukti: „dink iš kiemo“, pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Priėjęs prie Silvos, ant jos šaukė, kad ji skleidžia paskalas, kad dingtų iš kiemo, kad jos čia daugiau nematytų, vartojo ir keiksmažodžius. Jos rankomis nepalietė, ji pati parkrito ant šono, jei teisingai pamena – ant dešiniojo. Jis pagalvojo, kad Silva atsigulė tam, kad jos nemuštų, nes jis mojavo prieš ją kumščiais, bet smūgių nesudavė. Gal Silvai ir įspyrė į užpakalį, bet dėl girtumo nepamena. Moters neapvertė, todėl dalinai prisipažįsta (36, 40 b. l.).

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d., apie 9.00 val., ji nešė šiukšles ir prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko kaimynes – E. J. ir G. G.. Jai su jomis kalbantis iš jų namo išėjo E. J., kuriam apie 30 m. Jis buvo girtas, tai suprato iš vyro eisenos, kalbos. Jis smarkiu žingsniu ėjo link jų ir keikėsi. Ji nesuprato, kad keiksmažodžiai yra skirti būtent jai, nes iki tol jų santykiai buvo kaimyniški, tai yra pasikalbėdavo ir jokių pykčių nebuvo. Egidijus priėjęs jai pasakė, kad ji ateina į jų kiemą ir nešioja paskalas, todėl liepė išeiti lauk. Jam pasakė, kad jos kalbasi visai ne apie jį. Tada Egidijus jai abiem rankomis suėmė už jos rankų žasto ir stipriai suspaudęs ją tempė į kairę, todėl ji nuvirto ant kairio šono. Ji yra neįgali, buvo paralyžiuota, todėl yra išlikęs apsunkintas vaikščiojimas, negali pati, jei nėra kur įsikibti, atsikelti. Ji ir E. buvo blaivios, o G. arba pagiringa iš vakaro, arba jau ryte buvo išgėrusi alkoholio. Egidijus ją parvertęs ant kairiojo šono, ne mažiau dviejų kartų spyrė koja į dešinę šlaunį nugaros pusėje. G. neleido jos spardyti, tempė Egidijų nuo jos, o Elytė yra senyvo amžiaus, apie 76 m., todėl negalėjo jai padėti, pati išsigando. G. jai padėjo atsistoti. Egidijus jos nebemušė, nes G. neleido, ant jo šaukė. Ji nieko nebelaukdama išėjo namo. Eidama girdėjo, kad E. dar ją vadino keiksmažodžiais ir sakė, kad daugiau jų kieme nesirodytų. Parėjusi į savo butą, ji iškarto paskambino į policiją. Į medikus dėl padarytų sužalojimų nesikreipė, nes jie nebuvo rimti – dešinės rankos žaste išryškėjo mėlynė ir skaudėjo dešinės kojos šlaunį, į kurią buvo spyręs E.. Jai E. suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos nereikš, tegul E. už savo veiksmus atsako įstatymo numatyta tvarka, ji jam neatleis ir taikytis nesutiks (9, 10 , 11 b. l.).

L. B. E. J. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio pabaigoje, tiksliau datos nežino, ryte, valandų tiksliai nežino, ji džiovė skalbinius (duomenys neskelbtini). Nuo jos apie 10-15 metrų atstumo kalbėjosi S. V. ir G. G.. Apie ką jos kalbėjosi, ji negirdėjo ir į jų pokalbį nesikišo. Džiaudama skalbinius išgirdo, kad nuo jos namo pusės parbėga E. J., kuris gyvena antrame aukšte. Jis kažką šūkavo bėgdamas link G. ir S.. Ką jis sakė, nesuprato. Ji nelabai žiūrėjo, ką jis pribėgęs darė, bet matė, kad E. J. koja spyrė. Nematė, kur Silvai įspyrė, nepamena ar ji tada stovėjo, ar ant žemės gulėjo, kai jai E. spyrė. Girdėjo, kad G. neleido mušti, ji sakė Egidijui „ką tu galvoji“. Ji pati senyvo amžiaus, išsigando, todėl nesikišo į konfliktą ir net nežiūrėjo, kas ten vyksta. Po to visi išsiskirstė. Pagal tai, kad Egidijus prie Silvos bėgo vinguriuodamas, svyruodamas, mano, kad jis buvo neblaivus (16 b. l.).

Liudytoja G. G. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, datos nepamena, ryte, apie 10.00 val., ji išėjo iš savo buto ir eidama į malkinę gretimame kieme pamatė S. V., kuri skalbėsi prie šulinio. Tuo metu iš Ylakių g. 14 namo išėjo E. Ž., kuris gyvena šio namo 5 bute (jis gyvena kartu su broliu M. J., todėl daug kas Egidijų vadina Jansonu). Egidijus pribėgo prie S. V. šaukdamas, kad ji kažką apkalbėjusi, sakė, kad „už liežuvį“. Egidijus mosikavos rankomis. Ji pati tada nuo jų buvo maždaug už 20 metrų ir ėjo gelbėti Silvos. Priėjusi, stojo į tarpą, nes Egidijus mosikavo prieš Silvą rankomis ir galvodama, kad šią muš, liepė jam eiti šalin. Egidijus jai sakė nelįsti, nes jis nori su Silva išsiaiškinti. Jai būnant prie Silvos, Egidijus jai nesudavė nei vieno smūgio, Silva apvirtusi nebuvo. Jai įsikišus, Egidijus nuėjo link miesto. Silva jai nesakė, kad Egidijus ją būtų mušęs. Silva drabužius skalbė atsiklaupusi, tai prieš ją atsiklaupusią Egidijus ir mosikavo rankomis, bet tikrai nepastebėjo, kad jis būtų jai spyręs (17 b. l).

Iš 2013-08-30 bendros įvykio informacijos Nr. ROIK 0113000469532, matyti, kad 9.02 val. gautas pranešimas, kad E. J. smurtauja (5 b. l.).

Iš 2013-09-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. V. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotą E. Ž., kurį duodama parodymus įvardijo E. J. (13-15 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249-2009).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. Ž. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi E. Ž. viešoje vietoje, esančioje Mažeikių r. Sedos mstl., Ylakių g. 14 kieme, įžūliu elgesiu – suimdamas nukentėjusiajai S. V. už rankų ir parversdamas ją ant žemės bei du kartus spirdamas į dešinę šlaunį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. Ž. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme.

Atsižvelgiant į LR BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, bedarbis, registruotas darbo biržoje), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jų dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, t. y. 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, tačiau ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minimo straipsnio pagrindu bausmė gali būti švelninama tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu ir tik esant minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms.

Iš įtariamojo 2013-09-18, 2013-10-31 apklausos protokolų ir 2013-10-31 akistatos protokolo matyti, kad E. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu jis įtariamas (36, 40, 41 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. apklaustas įtariamuoju dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis atsisakytina paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimu kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (42, 43 b. l.), paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

nusprendė:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlyginat dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti E. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė