Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-110-283/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-27
Bylos Nr.: I-110-283/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00116-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: mažosios bendrijos „Arnosta“
Atsakovas: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo: V. P.
Advokatai: Algimantas Kolpertas

Kategorijos

7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai

Administracinė byla Nr. I-110-283/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00116-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9, 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjos mažosios bendrijos „Arnosta“ atstovams A. B. ir advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovų Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Sauliui Balčiūnui ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus atstovui K. U.,

trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atstovui Sauliui Kučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Arnosta“ skundą dėl sprendimo ir nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja mažoji bendrija „Arnosta“ (toliau - ir pareiškėja, ir MB „Arnosta“, ir Bendrija) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Valstybinė darbo inspekcija) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus (toliau – ir Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SD-37-3480 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – VDI Utenos teritorinis skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus K. U. (toliau – K. U.) 2018 m. sausio 29 d. parengto formos N-1 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 (toliau – ir Aktas), 11-ąjį punktą. Pareiškėja skunde nurodė, kad Akto 11-asis punktas ir Sprendimas naikintini kaip yra neteisėti ir nepagrįsti. MB „Arnosta“ tokią poziciją, visų pirma, grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp V. P. patirtų sužalojimų ir sveikatos pakenkimo laipsnio. Pareiškėja nurodė, kad V. P. buvo neįgalus, riboto darbingumo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl sveikatos pakenkimo laipsnio. Be to, pareiškėja, remdamasi viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės (toliau - Anykščių rajono savivaldybės ligoninė) 2017 m. gruodžio 20 d. parengta Pažyma Nr. S-1030, tvirtino, kad V. P. nustatytas sužalojimas nebuvo priskirtas prie sunkių. Dėl šios priežasties VDI Utenos skyrius neturėjo įgaliojimų atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad V. P. girtumas buvo nustatytas tik policijos įstaigos alkoholio kiekio matuokliu, o kraujo ir skysčių mėginiai tyrimui nebuvo paimti, tvirtino, kad nėra patikimai nustatyta, ar V. P. darbe buvo neblaivus. MB „Arnosta“ teigė, kad VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija, toliau – ir Nuostatai) 30 ir 31 punktus bei nesilaikė Nuostatų 43 punkto reikalavimų, kadangi Aktas nepasirašytas A. B. ir D. P. (toliau – A. B., D. P.), kaip darbdavio ir darbuotojų atstovo, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovo. MB „Arnosta“ nurodė, kad Vyriausiasis darbo inspektorius, remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2018 m. kovo 8 d. Išvadomis dėl MB „Arnosta“ skundo (toliau – Išvados), Sprendime papildomai nurodė, jog buvo pažeisti ir Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 (toliau – ir Miško darbų saugos taisyklės) 6 ir 70 punktų reikalavimai, t. y. nustatė daugiau teisės normų pažeidimų, nei nurodyta Akte. Pareiškėjos teigimu, Išvados, kuri buvo pateikta pareiškėjai kartu su Sprendimu, rengimas nėra numatytas jokiame teisės akte, reglamentuojančiame nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Teigė, kad Aktas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi VDI Utenos teritorinis skyrius netyrė aplinkybių, kur ir kokiu momentu V. P. vartojo alkoholį, ar buvo pakankamai kontroliuojama, kad darbuotojas būtų nušalintas nuo darbo. Pareiškėja tvirtino, kad MB „Arnosta“ užtikrino vidinę darbuotojų kontrolę ir ėmėsi visų priemonių, kad nebūtų girtaujama darbo vietoje, o apsvaigę darbuotojai nedirbtų; Bendrijos vadovas A. B. buvo save paskyręs asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir tuo pačiu buvo miško ruošos darbų vadovas, jis buvo kirtavietėje ir dirbo kartu su darbuotojais iki 12 val., po to laikinai išvyko, paskelbęs pietų pertrauką ir uždraudęs darbuotojams dirbti. Dėl šių priežasčių pareiškėja vertino, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko per paskelbtą pietų pertrauką, kai miško kirtimo darbai neturėjo vykti. Bendrija paaiškino, kad jos vadovas A. B. apžiūrėjo kirtavietę, nurodė, kokius medžius reikia pašalinti pirmiausia, pažymėjo pavojingus medžius, tarp kurių buvo pušis ir beržas, augę šalia nelaimingo atsitikimo vietos. Pareiškėja tvirtino, kad esant A. B., buvo nupjauta pavojinga pušis, o beržą nupjauti buvo nutarta po pietų pertraukos; medžių pjovėjai, tarp jų – ir V. P., yra apmokyti ir instruktuoti, todėl jie privalo žinoti, kokie pavojingi medžiai privalo būti išpjauti pirmiausia. Pareiškėja teigė, kad buvo laikomasi Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto reikalavimų, kadangi įvykio dieną pirmiausia ir buvo išimami pavojingi medžiai, iš kurių vienas – beržas - nugriuvo. MB „Arnosta“, nurodžiusi, kad V. P. įvykio metu nedėvėjo šalmo, nors ši apsaugos priemonė jam buvo išskirta ir ją privalėjo dėvėti, tvirtino, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo ne išvirtęs medis, užkliudęs V. P., o tai, kad jis nedėvėjo šalmo (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje pareiškėjos MB „Arnosta“ atstovai A. B. ir advokatas A. Kolpertas, iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais argumentais, motyvais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

MB „Arnosta“ atstovas advokatas A. Kolpertas papildomai paaiškino, kad tiriant nelaimingo atsitikimo darbe įvykio aplinkybes, buvo nesilaikyta procedūrų ir nenustatyta priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. MB „Arnosta“ atstovo vertinimu, nėra svarbi priežastis, dėl ko griuvo medis, nes įvykio metu V. P. nedėvėjo šalmo, todėl galvą susižalojo, griūdamas ir galva atsitrenkęs į kelmą. Pabrėžė, kad V. P. įvykio metu buvo neblaivus. Teigė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko per pietų pertrauką, A. B. ją suteikė ne 10 min., o ilgesnę, kadangi jis nusprendė išvykti papietauti. Paaiškino, kad A. B. buvo save paskyręs vadovauti darbams.

MB „Arnosta“ atstovas A. B. papildomai paaiškino, kad į kirtavietę jis su darbuotojais atvyko apie 10 val. Nurodė, kad buvo pažymėti 4 pavojingi medžiai, tarp jų – beržas ir pušis; beržas, kaip pavojingas medis, buvo pažymėtas dėl to, kad jo viršūnė buvo pažeista vėjo. Priežasčių, dėl kurių virto beržas, A. B. nenurodė, paaiškino, kad nupjauta pušis buvo toli nuo beržo, todėl grunto nepažeidė. Patvirtino, kad apie 12 val. jis išvyko pietauti ir atsivežti medžių žymėjimui reikalingų dažų, darbuotojus paliko kirtavietėje iki 13 val., jiems nurodęs ilsėtis ir per pietų pertrauką nedirbti. A. B. pripažino, kad iki jo išvykimo visi pavojingi medžiai nebuvo pašalinti. Teigė, kad nelaimingo atsitikimo diena buvo vėjuota, be to, įvykio diena buvo penktadienis, todėl buvo nutarta po pietų nupjauti beržą, apie pusvalandį padirbti ir baigti darbus. A. B. nurodė, kad atvykusių į kirtavietę darbuotojų būklė įtarimų nekėlė, iki jo išvykimo darbuotojai kirtavietėje alkoholio nevartojo. Patvirtino, kad jis buvo save paskyręs atsakingu asmeniu už darbų saugą, ir pripažino, jog miško ruošos darbų vadovo kompetencijos nebuvo įgijęs. A. B. teigė, kad įvykio metu V. P. buvo neblaivus, darbuotojai per pietų pertrauką dirbo savo interesais, kadangi jie tokiu metu turėjo ilsėtis ir būti numatytoje poilsio vietoje prie automobilio, o ne kirtavietėje. Vertino, kad V. P. nukentėjo dėl savo neatsargumo, kadangi įvykio metu buvo neblaivus ir be apsauginio šalmo. A. B. patvirtino, kad jis buvo supažindintas su Aktu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašė MB „Arnosta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27-34). Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius atsiliepimu pritarė Valstybinės darbo inspekcijos atsiliepimui, savarankiškų argumentų ir motyvų dėl skundo neteikė (b. l. 24-25).

Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime nurodė, kad MB „Arnosta“ 2017 m. gruodžio 18 d. pranešė apie 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu kirtavietėje virsdamas beržas kliudė Bendrijos pagalbinį darbininką V. P., kuris krito ir galva atsitrenkė į nupjautos pušies kelmą, dėl ko buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikata – sumušti galvos smegenys, virš kietojo smegenų dangalo išsiliejo kraujas. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo pradėtas VDI Utenos teritorinio skyriaus vedėjo potvarkiu Nr. EVU-46, įvykį darbe ištyrė ir 2018 m. sausio 29 d. N-1 formos Aktą surašė VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U. Valstybinė darbo inspekcija pabrėžė, kad MB „Arnosta“ vadovas A. B. ir darbuotojų atstovas D. P. Aktą pasirašė be pastabų. Paaiškino, kad 2018 m. vasario 23 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo gautas MB „Arnosta“ skundas „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 surašyto 2018-01-29“, kuriame nurodytas aplinkybes išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai. Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai susipažino su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentais ir nustatė tokias faktines aplinkybes: 2017 m. gruodžio 15 d. kirtavietėje dirbo MB „Arnosta“ darbuotojai miško pjovėjas D. P. ir pagalbiniai darbininkai M. P. bei V. P.; įvykio dieną darbai kirtavietėje pradėti 10 val., darbų pabaiga buvo numatyta 14 val.; pagal patvirtintą gruodžio mėn. darbo grafiką, dirbant nuo 10 val. iki 14 val., t. y. 4 valandų darbo dieną, pietų pertrauka darbuotojams nenumatyta, tačiau darbo laiko grafike nustatyta 10 min. specialioji pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.10 val.; MB „Arnosta“ vadovas iš kirtavietės išvyko prieš 12 val. ir nelaimingo atsitikimo darbe metu apie 12 val. įmonės vadovo ar paskirto darbų vadovo kirtavietėje nebuvo; remdamiesi 2017 m. gruodžio 19 d. parengtais D. P. ir M. P. rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu D. P. motopjūklu pjovė krūmus ir matavo medieną, o M. P. ir V. P. tvarkė šakas ir prie nupjautos pušies sustojo parūkyti; remdamiesi Anykščių rajono savivaldybės ligoninės duomenimis, padarė išvadą, kad V. P. buvo nustatytas 0,79 promilių girtumas; remdamiesi D. P. ir M. Plakio rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad įvykio metu V. P. apsauginio šalmo nedėvėjo, nors šalmas buvo kirtavietėje. Atsakovė nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai, įvertinę, kad naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą kvestionuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu įvardintas priežastis, MB „Arnosta“ skunde nepateikė, 2018 m. kovo 8 d. parengė Išvadas ir konstatavo, kad skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., papildomą tyrimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi ir Nuostatų 29-31 punktais, teigė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, o nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai uždaviniai yra nustatyti įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu, faktines aplinkybes bei įvykį lėmusius darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (priežastis). Atsakovė vertino, kad tiriant 2017 m. gruodžio 15 d. įvykį, nelaimingų atsitikimų darbe tikslas buvo pasiektas, o uždaviniai įgyvendinti. Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Nuostatų 37 punkte įtvirtintomis nuostatomis, teigė, kad sveikatos pakenkimo sunkumo kvalifikavimas vienareikšmiškai priskirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, kompetencijai, o nelaimingą atsitikimą darbe tiriančiam subjektui teisės ar pareigos kvestionuoti šias išvadas teisės aktai nenumato. Atsakovė, remdamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, privalo tirti Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui. Atsakovė, įvertinusi duomenis apie Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje V. P. suteiktą pirmąją pagalbą ir viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau - Respublikinė Panevėžio ligoninė) 2017 m. gruodžio 19 d. išduotą Pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. K2-4819 duomenis, kad V. P. patirti pakenkimai sveikatai - galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo - priskiriami prie sunkių, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos argumentus apie būtinumą atlikti specialius tyrimus. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl V. P. girtumo, Valstybinė darbo inspekcija pažymėjo, kad MB „Arnosta“ 2018 m. vasario 13 d. skunde nukentėjusiojo neblaivumo fakto teisėtumo nekvestionavo. Nurodė, kad VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U. Akto 5-ajame punkte nurodė faktinę aplinkybę, jog Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, kur nukentėjusiajam buvo suteikta pirmoji pagalba, 2017 m gruodžio 15 d. buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 85, kuriame konstatuota, kad V. P. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teigė, kad ši aplinkybė bei plinkybės, susijusios su alkoholio vartojimo, nebuvo pripažintos turėjusiomis įtakos įvykiui darbe įvykti ir nevertinama kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Valstybinė darbo inspekcija, išanalizavusi MB „Arnosta“ vadovo patvirtinto gruodžio mėn. darbo grafiko duomenis, tyrimo metu nustatytas aplinkybes apie faktišką darbo laiką įvykio dieną, tvirtino, kad 2017 m. gruodžio 15 d., penktadienį, MB „Arnosta“ darbuotojai pradėjo dirbti nuo 10.00 val.; MB „Arnosta“ vadovas A. B. iš kirtavietės išvyko prieš 12 val. ir įvykio darbe metu (apie 12 val.) darbo vietoje nebuvo. Tvirtino, kad MB „Arnosta“ darbuotojų D. P. ir M. P. duoti paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtino, kad išvykus A. B., kirtavietėje vyko darbai: D. P. pjovė benzopjūklu, o M. P. ir V. P. tvarkė šakas, vykusių darbų metu kirtavietėje MB „Arnosta“ vadovo ar jo paskirto darbų vadovo nebuvo. Atsakovė, remdamasi Miško darbų saugos taisyklių 68 punktu bei faktu, kad MB „Arnosta“ vadovas A. B. nebuvo apmokytas ir atestuotas vadovauti vykdant pavojingus miško kirtimo darbus, kritiškai vertino pareiškėjos argumentus apie nepagrįstą Akto teiginį, jog kirtavietėje darbai vyko nesant paskirto miško ruošos darbų vadovo. Atsakovė nurodė, kad A. B. tik 2018 m. kovo 8 d. VDI Utenos skyriui pateikė Miško ruošos darbų vadovo pažymėjimo kopiją. Valstybinė darbo inspekcija, vertindama pareiškėjos teiginius, kad V. P., būdamas instruktuotas visais darbų saugos klausimais ir žinodamas, jog kirtavietėje privalo dėvėti šalmą, įvykio metu jo nedėvėjo, todėl nelaimingo atsitikimo priežastis ir buvo tai, kad V. P., būdamas be šalmo, virsdamas susižalojo galvą, nurodė, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, kad virstantis beržas kliudė V. P., kuris griuvo ir atsitrenkė galva į nupjautos pušies kelmą. Atsakovė teigė, kad nustatytos įvykio darbe aplinkybės (darbuotojo galva buvo sužalota, jam parkritus ir atsitrenkus galva į kelmą) nesudarė pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, kad V. P. sveikatos pakenkimo sunkumą, laipsnį ir pobūdį nulėmė asmeninės galvos apsaugos priemonės nedėvėjimas. Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, virstančiam beržui kliudžius V. P., nuo patirtos dinaminės apkrovos (smūgio) šalmas galėjo nukristi anksčiau nei darbuotojo galva palietė kelmą, todėl konstatuoti priežastinį ryšį tarp darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių nedėvėjimo fakto ir įvykio pasekmių nėra galimybių. Valstybinė darbo inspekcija teigė, kad dėl šios priežasties VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo nukentėjusiojo darbuotojo veiksmus pripažinti kaip vieną iš nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojusių priežasčių. Atsakovė teigė, kad Aktas pasirašytas teisės aktų, reglamentuojančių įvykių darbe tyrimą nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos argumentai apie Nuostatų 43 punkto pažeidimus yra nepagrįsti. Vertindama MB „Arnosta“ argumentus, kad Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistų parengtos Išvados nėra nustatytos teises aktais, nurodė, kad 2018 m. vasario 23 d. gavus Bendrijos skundą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 surašyto 2018-01-29“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, buvo pradėta administracinė procedūra, kuri buvo užbaigta parengiant aukščiau nurodytas išvadas. Pareiškėja nurodė, kad nors Išvadose buvo papildomai nurodyta apie Miško darbų saugos taisyklių 6 punkto ir Taisyklių 70 punkto reikalavimus, taip pateikiant išsamesnę galimų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų analizę, tačiau akcentavo, kad nelaimingų atsitikimo darbe priežasčių įvardijimas yra įvykį darbe tiriančio subjekto. Nagrinėjamu atveju VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius jam suteiktos kompetencijos ribose nusprendė, kurie teisės aktų pažeidimai reikšmingiausiai nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe.

Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos atstovai Š. O. ir S. B. bei VDI Utenos teritorinio skyriaus atstovas K. U. prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

VDI Utenos teritorinio skyriaus atstovas K. U. papildomai paaiškino, kad nuvykus į įvykio vietą, buvo matyti, jog kirtavietėje sukrautos šakos, nupjauta pušis ir išvirtęs beržas, nuvirtusio beržo kamienas išpuvęs, medis neturėjo šaknų sistemos, gruntas išbrinkęs. K. U. teigė, kad nebuvo matyti, jog pušis ir beržas būtų buvę pažymėti kaip pavojingi medžiai, bei vertino, kad iki įvykio buvo nupjautas ne pats pavojingiausias medis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu darbuotojai tvarkė šakas ir įvykio nematė, darbuotojai žodžiu paaiškino, jog šalmai buvo palikti automobilyje. Teigė, jog tyrimo metu MB „Arnosta“ darbuotojai paaiškinimų apie jiems suteiktą pietų pertrauką neteikė.

Atsiliepimas

Atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos atstovas S. B. papildomų paaiškinimų nepateikė. Teigė, kad V. P. sveikatos pakenkimai atsirado dėl to, kad į jį atsitrenkė griūvantis medis, dėl ko nukentėjusysis krito, galva atsitrenkė į kelmą ir patyrė sunkią galvos traumą.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis suinteresuota asmuo V. P. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje V. P. atstovas advokatas S. Kučys pritarė Valstybinės darbo inspekcijos atstovų argumentams bei paaiškinimams ir prašė atmesti skundą. V. P. atstovas vertino, kad MB „Arnosta“ vadovas, neturėdamas pakankamai specialių žinių, tinkamai neįvertino, kurie medžiai gali kelti pavojų ir kuriuos medžius dėl to pirmiausiai reikia iškirsti. Tvirtino, kad V. P. girtumas neįtakojo nelaimingo atsitikimo kilimo, nes medis nuvirto pats, o ne paveiktas V. P.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U. 2018 m. sausio 29 d. surašė formos N-1 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 dėl 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12 val. 00 min., Anykščių r. sav., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. esančiame miške vykdant miško kirtimo darbus įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. P., MB „Arnosta“ miškų ūkio darbininkas. Akto 11-ajame punkte VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo netinkamas darbų organizavimas, nesilaikius Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto reikalavimų (b. l. 50-52).

MB „Arnosta“ pateikė Valstybinei darbo inspekcijai skundą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 surašyto 2018-01-29“ ir prašė panaikinti Akto 11-ąjį punktą bei pripažinti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo V. P. neatsargūs ir neteisėti veiksmai - alkoholio vartojimas ir šalmo nedėvėjimas. Bendrija skunde teigė, jog darbai miško kirtavietėje buvo organizuoti tinkamai; nelaimingas atsitikimas darbe įvyko pietų pertraukos metu, kai darbuotojai neturėjo dirbti; Bendrijos vadovas A. B. buvo save paskyręs už darbų saugą atsakingu asmeniu ir dirbo kartu su darbuotojais; pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis kalti paties V. P. veiksmai – šalmo nedėvėjimas ir alkoholio vartojimas pertraukos metu, kai darbdavys 12 val. išvyko iš kirtavietės pailsėti; Akte nepagrįstai nurodyta, jog kirtavietėje darbai vyko be paskirto miško ruošos darbų vadovo (b. l. 40-43).

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G., remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus parengtomis 2018 m. kovo 8 d. Išvadomis dėl MB „Arnosta“ skundo, 2018 m. kovo 13 d. priėmė Sprendimą „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., tyrimo“. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nusprendė, kad: 1) įvykis darbe, kurio metu 2017 m. gruodžio 15 d. žalą sveikatai patyrė MB „Arnosta“ darbuotojas V. P., ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą nėra; 2) administracinę procedūrą dėl MB „Arnosta“ 2018 m. vasario 13 d. skundo tyrimo baigti (b. l. 45).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe (forma N-1) akto dalies, kurioje konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, bei Vyriausiojo darbo inspektoriaus, išnagrinėjusio darbdavio skundą, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (taikoma 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu galiojusi redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V- 416 patvirtinti Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai (taikoma 2016 m. spalio 12 d. – 2018 m. vasario 9 d. galiojusi redakcija), 1996 m. lapkričio 22 d. su Lietuvos Respublikos Vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi suderintos ir Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintos Miško darbų saugos taisyklės DT1-96.

Nuostatų 15 punktas nustato, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (-iai), dalyvaujant darbdavio atstovui (-ams) ir darbuotojų atstovui (-ams) saugai ir sveikatai.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 15 d. V. P., nukentėjęs Anykščių r. sav., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. esančiame miške vykdant miško kirtimo darbus, 2017 m. gruodžio 15 d., 13 val. 55 min. buvo pristatytas į Anykščių rajono savivaldybės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Nurodyta gydymo įstaiga V. P. diagnozavo lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nepriskiriamą prie sunkių pakenkimų sveikatai, ir šias išvadas nurodė 2017 m. gruodžio 20 d. parengtoje pažymoje Nr. S-1030, kurią pateikė MB „Arnosta“ (b. l. 62).

MB „Arnosta“ vadovas A. B. apie 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe ir nukentėjusį V. P. VDI Utenos teritoriniam skyriui pranešė 2017 m. gruodžio 18 d., nurodęs, kad vykdant medžių pjovimą, iš šaknų išvirtęs medis sužalojo V. P., kuriam buvo sumušta galva (b. l. 54). VDI Utenos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. EVU-46 tirti nelaimingo atsitikimo darbe įvykio, kuriame nukentėjo V. P., aplinkybes buvo paskirtas vyriausiasis darbo inspektorius K. U.; potvarkyje V. P. patirtas sužalojimas įvardintas kaip sunkus (b. l. 55). MB „Arnosta“ vadovo 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. NA-1 dalyvauti nelaimingo atsitikimo darbe įvykio tyrime paskyrė darbdavio atstovu – MB „Arnosta“ vadovą A. B., darbuotojų atstovu - medkirtį D. P. (b. l. 57).

VDI Utenos teritoriniame skyriuje 2017 m. gruodžio 19 d. buvo gauta Respublikinės Panevėžio ligoninės parengta Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. K2-4819, kurioje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie 19 val. 04 min. V. P. buvo pristatytas į šios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo diagnozuota galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir intracerebraliai, bei konstatuota, kad nurodyti pakenkimai sveikatai pagal pavojingumą gyvybei priskiriami prie sunkių (b. l. 60). Teismas vertina, kad šios pažymos duomenys apie pakenkimo V. P. sveikatai sunkumą neprieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto 2018 m. kovo 1 d. parengtai Specialisto išvadai Nr. G 302/2018(05). Šioje išvadoje nurodyta, kad V. P. į Respublikinę Panevėžio ligoninę iš Anykščių rajono savivaldybės ligoninės buvo pervežtas dėl progresuojančio sąmonės sutrikimo; nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosrūva viršugalvio-kairėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimu su galvos smegenų paburkimu; kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į galvos smegenis kairėje momeninėje srityje; kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu kairėje momeninėje srityje; kraujo išsiliejimu į kairįjį šoninį skilvelį; kaukolės skliauto dirbtinės plokštelės lūžiais (1 punktas); nustatyti sužalojimai dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį, virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 punktas) ( b. l. 130-131).

Nuostatų 37 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, nukentėjusio darbuotojo darbdavio ir / ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o tais atvejais, kai pakenkimo sveikatai sunkumas patikslinamas atlikus papildomus tyrimus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo paštu, elektroniniu paštu ar faksu pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą.

Išanalizavus VDI Utenos teritoriniame skyriuje 2017 m. gruodžio 19 d. gautus medicininius duomenis apie Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nukentėjusiam V. P. diagnozuotus sveikatos pakenkimus, pagal pavojingumą gyvybei priskiriamus prie sunkių, daroma išvada, kad VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko teisėtai, esant teisės akto nustatytam pagrindui ir neviršydamas jam suteiktos kompetencijos.

Atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo gauti MB „Arnosta“ vadovo A. B., 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių r. sav., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. esančiame miške miško kirtimo darbus vykdžiusių Bendrijos darbuotojų D. P. ir M. P. paaiškinimai, surinkti dokumentai, tarp jų – 2017 m. gruodžio mėn. darbo grafikas, V. P. daro sutartis, sudaryta 2017 m. vasario 21 d., Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelę atliekant miško kirtimo darbus, Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo(grąžinimo) žiniaraštis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalai, miško pjovėjo pareigybių aprašymas, MB „Arnosta“ darbo tvarkos taisyklės ir duomenys apie supažindinimą su jomis, nufotografuota įvykio vieta, surinkti kiti duomenys (b. l. 65-101). Remdamasis nustatytais duomenimis, VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U. 2018 m. sausio 29 d. parengė Aktą, kurį pasirašė MB „Arnosta“ vadovas A. B., darbuotojų atstovas D. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovas; be to, A. B. 2018 m. vasario 1 d. pasirašydamas patvirtino, kad susipažino su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentais, Akto egzempliorius buvo įteiktas MB „Arnosta“ (b. l. 52).

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad VDI Utenos skyrius laikėsi Nuostatų 15, 43, 45 punktų reikalavimų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad MB „Arnosta“ skirtas egzempliorius yra be Bendrijos vadovo, darbuotojų atstovo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovo parašų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti aukščiau nurodyti teisės normų reikalavimai.

MB „Arnosta“ ginčija Akto 11-ojo punkto pagrįstumą, teigdama, kad Akte netinkamai atskleistos nelaimingą atsitikimą nulėmusios priežastys.

Nuostatų 29 punkte numatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, įvykio darbe priežastis ir numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29 punktas). Nuostatai nurodo, kad tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu;. ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30 punktas). Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 1 priedą „N-1 formos akto pildymas ir kodavimas“, akto 11 punkte, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes įrašoma (-os) suredaguota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys), aprašomas, trumpai apibūdinat esmę, kiekvieną priežastį atitinkantis konkretus pažeidimas, lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, įvardijamas pažeisto norminio teisės akto pavadinimas, nurodomas straipsnis/punktas (arba įrašoma jo nuostatos prasmė ir pateikiama nuoroda į atitinkamą akto priedą, kuriame pateikiamas teisės akto tekstas).

VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Akto 11-ajame punkte nurodė, kad: 1) nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra netinkamas darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, jog MB „Arnosta“ vadovas nekontroliavo ir nepaskyrė miško ruošos darbų vadovo, t. y. nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisyklių reikalavimus; neužtikrino, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia būtų išimami pavojingi medžiai, vėliau – kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai - tie, kurių leidimo kryptis besutampa su pagrindine leidimo kryptimi; 2) nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto reikalavimų pažeidimo ( b. l. 51).

Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos įtvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnyje, nustatančiame, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus (1 dalis) ir kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, o saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai (2 dalis).

Teismas atsižvelgęs į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies turinį, sprendžia, kad šioje normoje įstatymų leidėjas įtvirtinto bendro pobūdžio nuostatas, pagal kurias, pirma, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir, antra, nuo šios pareigos darbdavio neatleidžia darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad V. P., turintis miško pjovėjo kvalifikaciją, pagal 2017 m. vasario 21 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 05 MB „Arnosta“ buvo priimtas dirbti nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininku (b. l. 70, 71, 74). MB „Arnosta“, vykdydama 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą Medienos kirtimo sutartį Nr. 12-11, Anykščių r. sav., Linksmakalnio k., 1617 kvartale vykdė miško kirtimo darbus (b. l. 68). Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, jog MB „Arnosta“ privalėjo užtikrinti darbuotojui V. P. saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdant miško kirtimo darbus 1617 kvartale, esančiame Anykščių r. sav., Linksmakalnio k.

Miško ruošos darbai, įskaitant ir stačiojo miško kirtimą, patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintą Pavojingų darbų sąrašą (3.5 punktas). Pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus nustato Miško darbų saugos taisyklės. Šių taisyklių 38 punktas, kurio pažeidimas konstatuotas Akto 11-ajame punkte, reikalauja, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia būtų išimami pavojingi medžiai, vėliau tie medžiai, kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai pjaunami tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine; pagrindinę medžių leidimo kryptį nustato pavojingų darbų vadovas.

Teismas, atsižvelgęs į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto turinį, sprendžia, kad MB „Arnosta“ vadovas, organizuodamas 1617 kvartale, esančiame Anykščių r. sav., Linksmakalnio k., medienos ruošos darbus ir vykdydamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, privalėjo imtis organizacinių veiksmų ir Bendrijoje paskirti pavojingų darbų vadovą, t. y. apmokytą ir atestuotą bei turintį atitinkamą pažymėjimą darbuotoją, kuriam, atsižvelgus į Miško darbų saugos taisyklių 13.5 punkte pateiktą apibrėžimą, būtų pavestos pareigos vadovauti miško ruošos darbams. Teismo vertinimu, darbdavys, paskirdamas pavojingų darbų vadovą, vykdantį Miško darbų saugos taisyklių 78-70 punktuose nurodytas pareigas, užtikrintų tinkamą medžių pjovimo ir kitų pavojingų medienos ruošos (miško ruošos) darbų organizavimą ir sudarytų saugias sąlygas šiems darbams vykti.

Byloje nustatyta, kad, pagal 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. DS-1 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo“, Bendrijoje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė A. B.; Bendrijos vadovas kompetencijos dirbti miško ruošos darbų vadovu nebuvo įgijęs, tokią kompetenciją jis įgijo 2018 m. vasario 20 d. (b. l. 39, 75-76).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad 2017 m. gruodžio 15 d. vykdant miško ruošos darbus kirtavietėje, esančioje Anykščių r. sav., Linksmakalnio k., 1617 kvartale, MB „Arnosta“ vadovas A. B. kompetentingo asmens, atsakančio už vadovavimą miško ruošos darbams ir darbų saugą darbo vietoje, nebuvo paskyręs.

Be to, Akto 11-ajame punkte konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra tai, jog MB „Arnosta“ vadovas A. B. nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisyklių reikalavimus, ir neužtikrino, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia būtų išimami pavojingi medžiai, vėliau – kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai - tie, kurių leidimo kryptis besutampa su pagrindine leidimo kryptimi.

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo V. P., 2017 m. gruodžio 15 d. įvyko apie 12 val., nesant MB „Arnosta“ vadovui A. B., kuris iš kirtavietės išvažiavo prieš 12 val. (Akto 5-asis punktas).

MB „Arnosta“ atstovas A. B., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad kirtavietėje buvo pažymėti 4 pavojingi medžiai, tarp jų – nuvirtęs beržas ir nupjauta eglė (Akto duomenimis – pušis); beržas, kaip pavojingas medis, buvo pažymėtas dėl vėjo pažeistos viršūnės. A. B. patvirtino, kad apie 12 val. jis iš kirtavietės išvyko, nurodęs kirtavietėje likusiems darbuotojams iki 13 val. ilsėtis ir per pietų pertrauką nedirbti. A. B. pripažino, kad iki jo išvykimo pažymėti pavojingi medžiai nebuvo pašalinti.

Apie pavojingų medžių išėmimą kirtavietėje parodymus davė kaip liudytojai apklausti 2017 m. gruodžio 15 d. kartu su V. P. dirbę D. P. ir M. P.

Liudytojas D. Paura nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kirtavietėje jis su V. P. kirto medžius, kurie buvo pažymėti kaip pavojingi, o M. P. dirbo pagalbinius darbus, jiems padėjo ir A. B. D. P. nurodė, kad pavojingi medžiai buvo pažymėti iš anksčiau, juos pažymėjo A. B. Apie 12 val. jie turėjo trumpą pertrauką, A. B. iš kirtavietės išvažiavo dar iki pietų pertraukos. Po pietų pradėjus kirtimo darbus, V. P. pirmiausia nupjovė pušį.

Liudytojas M. P. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kirtavietėje A. B. apie 20-30 min. žymėjo pavojingus medžius, tarp kurių buvo ir išvirtęs beržas, o po to buvo vykdomi kirtimo darbai. M. P. nurodė, kad prieš pietų pertrauką A. B. iš kirtavietės išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad po pietų pertraukos pradėjus kirtimo darbus, V. P. pirmiausia nupjovė pušį.

Išanalizavus A. B. paaiškinimus ir liudytojų D. P. ir M. P. parodymus, daroma išvada, kad Akto 5-ajame punkte pagrįstai nurodyta įvykio aplinkybė, jog 2017 m. gruodžio 15 d. miško kirtimo darbus MB „Arnosta“ darbuotojai vykdė, nedalyvaujant MB „Arnosta“ vadovui A. B.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta A. B. paaiškinimus, kad jis išvykdamas iš kirtavietės jos likusiems darbuotojams buvo nurodęs iki 13 val. ilsėtis ir nedirbti per pietų pertrauką, todėl V. P. ir kiti darbuotojai įvykio metu dirbo ne Bendrijos interesais. Tokių MB „Arnosta“ vadovo paaiškinimų liudytojų M. P. ir D. P. duoti parodymai nepatvirtino. D. P. nurodė, kad apie 12 val. buvusi pietų pertrauka buvo trumpa, papietavę jie nuėjo dirbti, o M. P. nurodė, kad darbininkai patys nusprendžia, kada pietauti, įvykio dieną pietų pertrauka truko apie pusę valandos, ir jie nuėjo dirbti. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti aukščiau nurodytus A. B. paaiškinimus, MB „Arnosta“ nepateikė. Tyrimo metu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose D.P. ir M. P. apie tai, kad išvykdamas iš kirtavietės MB „Arnosta“ vadovas A. B. būtų davęs nurodymus pietauti ir nedirbti iki 13 val., nenurodė (b. l. 66,67).

Žemesnės instancijos teismas

Daroma išvada, kad Akto 11-ajame punkte suformuluotos išvados, jog MB „Arnosta“ vadovas netinkamai organizavo miško kirtimo darbus, nekontroliavo, kad kirtavietėje miško kirtimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisykles, ir neužtikrino, kad šie darbai vyktų pagal Miško darbų saugos taisyklių 38 punkte nustatytus reikalavimus, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra netinkamas darbo organizavimas, yra pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Teismo vertinimu, Akte nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir ją atitinkantis konkretus pažeidimas, lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, aprašyti, o pažeistos norminių teisės aktų normos įvardintos, laikantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 1 priedo „N-1 formos akto pildymas ir kodavimas“ reikalavimų.

Be to, MB „Arnosta“, ginčydama Akto 11-ojo punkto pagrįstumą, skunde teigė, kad Akte neatskleista, jog nelaimingą atsitikimą nulėmė neblaivaus darbuotojo V. P. neatsargūs veiksmai, dėl ko jis griūdamas susižalojo galvą, t. y. pareiškėja vertina, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra tai, kad V. P. darbe buvo neblaivus ir nedėvėjo apsauginio šalmo. Šiuos argumentus pareiškėjos atstovai nurodė ir teismo posėdyje.

Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, jog virstantis beržas kliudė V. P., dėl ko jis griuvo ir galva atsitrenkė į nupjautos pušies kelmą. Atsakovė vertino, kad šios faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusiojo sveikatos pakenkimo sunkumą, laipsnį ir pobūdį vienareikšmiškai sąlygojo asmeninės apsaugos priemonės nedėvėjimas. Tokios pozicijos Valstybinė darbo inspekcijos atstovai laikėsi ir teismo posėdyje.

Bylos duomenimis, V. P. girtumas 2017 m. gruodžio 15 d. buvo nustatytas, naudojant Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklį „Drager 6810 Nr. 0029“, matuoklio panaudojimas buvo užfiksuotas nustatytos formos žurnale, naudotas matuoklis nustatyta tvarka patikrintas, jo patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. gegužės 10 d. (b. l. 111-114). Alkoholio kiekio matuokliu nustatyti duomenys apie V. P. girtumą buvo įrašyti į Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje parengtą Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 85, kuriame konstatuota, jog V. P. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 63-64). Iš Akto 5-ojo punkto matyti, kad jame VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius nurodė nustatytus duomenis apie V. P. nustatytą girtumą ir juos patvirtinančius dokumentus; šiame punkte nėra aptarta, kokiomis aplinkybėmis V. P. vartojo alkoholį.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę pristatytas V. P. buvo neblaivus, jam nustatytas 0,79 prom. girtumas.

Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos skundo argumentai, kad Akte nurodyti duomenys apie V. P. girtumą kelia abejonių. Įvertinus teismo posėdyje duotus liudytojų D. P. ir M. P. parodymus apie jų veiksmus po to, kai kliudytas virstančio beržo nugriuvo V. P., ir iki jo pristatymo į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, daroma išvada, kad nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog po įvykio V. P. vartojo alkoholį.

Akto 5-ajame punkte nurodyta, kad V. P. įvykio metu nedėvėjo apsauginio šalmo, kuris jam buvo išduotas 2017 m. vasario 21 d. ir buvo kirtavietėje. Šios aplinkybės buvo nustatytos, remiantis Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortele ir D. P. 2017 m. gruodžio 19 d. parengtu paaiškinimu (b. l. 51, 66, 78). Aplinkybę, kad V. P. įvykio metu nedėvėjo šalmo, liudytojai M. P. ir D. P. nurodė teismo posėdyje.

Daroma išvada, kad nelaimingo atsitikimo darbe įvykio aplinkybės dėl nukentėjusiojo asmens neblaivumo ir asmeninės apsaugos priemonės šalmo nedėvėjimo tyrimo metu buvo nustatytos ir aprašytos Akte, todėl jų pakartotinai tirti pagrindo nėra. Teismo vertinimu, aplinkybių, susijusių su V. P. neblaivumo atsiradimu, nėra pagrindo vertinti kaip teisiškai reikšmingų, sprendžiant, ar Valstybinė darbo inspekcija, nagrinėdama Bendrijos skunde išdėstytus argumentus, turėjo skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą.

Pagal Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinius nurodymų 18.2 punktą, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis suprantama kaip reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo darbe konstatuojamas, kai nustatoma, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę žalingi padariniai, t. y. darbdavio veikos yra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga ir be jo veiksmų jos nebūtų atsiradusios.

Išanalizavus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius duomenis, sprendžiama, kad Akto 11-ajame punkte VDI Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodytas netinkamas miško kirtimo darbų organizavimas, kurį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą bei miško darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, pagrįstai pripažinta kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Miško darbų saugos taisyklių 13.20 punkte apibrėžta, kad pavojingi medžiai yra tokie medžiai, kurie nuo smūgio kirviu, stumtelėjimo vertimo šakute ar kitu panašiu daiktu gali lūžti, virsti, kristi visas medis ar jo dalis (supuvę, apdegę, išversti, nulaužti, sausuoliai ir pan.), taip pat įstrigę medžiai, o pavojinga zona – tai zona apie pjaunamą medį, veikiantį įrenginį ar kita vieta, buvimas kurioje kelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Teismo vertinimu, MB „Arnosta“ vadovui atlikus tinkamus miško kirtimo darbų organizavimo veiksmus ir paskyrus kompetentingą asmenį, vadovaujantį miško ruošos darbams ir atsakantį už darbų saugą darbo vietoje, ar pačiam Bendrijos vadovui kirtavietėje tiesiogiai kontroliuojant vykdomus miško kirtimo darbus, būtų užtikrinta, jog medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia būtų išimti visi pavojingi medžiai, o įvertinus kiekvieno jų pavojingumą, nustatytas išėmimo eiliškumas ir taip išvengta papuvusio beržo virtimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirmiausia kaip pavojingas medis buvo nupjauta pušis, o už 5,40 m nuo jos augęs nenupjautas pavojingas beržas virto, virsdamas kamienu kliudė prie nupjautos pušies stovėjusį V. P., dėl ko jis griuvo, galva atsitrenkė į prieš tai nupjautos pušies kelmą ir susižalojo (Akto 5-asis punktas). Teismo posėdyje VDI Utenos skyriaus teritorinio atstovas K. U. patvirtino, jog įvykio vietoje buvo akivaizdžiai matoma, kad nuvirtusio beržo kamienas išpuvęs, medis neturėjo šaknų sistemos, gruntas išbrinkęs, iki įvykio buvo nupjautas ne pats pavojingiausias medis.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo V. P. neblaivumo ir asmeninės apsauginės priemonės (šalmo) nedėvėjimo vertinti kaip priežastis, tiesiogiai nulėmusias nelaimingą atsitikimą darbe. MB „Arnosta“ argumentai, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo tai, kad V. P. darbe buvo neblaivus ir nedėvėjo apsauginio šalmo, atmetami kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus parengtose Išvadose yra išdėstytas Miško darbų saugos taisyklių 6 ir 70 punktų turinys (b. l. 48). Išanalizavus Sprendimo ir Išvadų turinį, daroma išvada, kad šiuose dokumentuose teiginys, jog Bendrija pažeidė aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas, nesuformuluotas. Išvadose tėra suformuluotas teiginys, kad Akte nurodyta ir kad MB „Arnosta“ pripažįsta, jog Bendrijos vadovas, išvykdamas iš kirtavietės, pats nekontroliavo ir nepaskyrė miško ruošos darbų vadovo kontroliuoti, kad darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, MB „Arnosta“ teiginiai, kad Valstybinis darbo inspektorius konstatavo daugiau teisės normų pažeidimų, nei nurodyta Akte, atmetami kaip nepagrįsti.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad VDI Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektorius tinkamai įvykdė Nuostatų 29 bei 30 punktų reikalavimus, tinkamai atliko įvykio tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingo atsitikimo įvykis yra susijęs su darbu, kad įvykį lėmė netinkamas darbų organizavimas, pažeidus darbuotojų saugą ir sveikatą bei miško darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti 2018 m. sausio 29 d. Nelaimingo atsitikimo darbe (forma N-1) akto Nr.1 11-ąjį punktą bei Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SD-37-3480 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., tyrimo“.

Atmetus skundą, netenkinamas MB „Arnosta“ reikalavimas dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas S. Kučys pateikė prašymą atlyginti V. P. turėtas 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir nurodė, kad jas sudaro išlaidos už suteiktų teisinių konsultacijų ir atstovavimo pirmos instancijos teisme apmokėjimą (b. l. 107).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus byla yra apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nurodo, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atmetus MB „Arnosta“ skundą, apginamos trečiojo suinteresuoto asmens V. P. teisės ir teisėti interesai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Dėl šios priežasties V. P. turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl taikomo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, atsižvelgiama į suteiktos teisinės paslaugos laiką (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS-781-492/2017 ir Nr. eAS-764-438/2017). Pagal Rekomendacijas, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas

pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).

Byloje nustatyta, kad V. P. už jam atstovavusio advokato S. Kučio darbą sumokėjo 500 Eur. Šias trečiojo suinteresuoto asmens turėtas išlaidas patvirtina 2018 m. birželio 25 d. sudaryta atstovavimo sutartis, 2018 m. rugpjūčio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 924699 ir sąskaita-faktūra Nr. 026-01-18 (b. l. 106, 108-109). Bylos duomenimis, advokatas S. Kučys dalyvavo 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje, kuris trūko 2 val. 25 min., ir 2019 m. sausio 30 d. teismo posėdyje, kuris trūko 1 val. 20 min. V. P. atsiliepimo į skundą nepateikė. V. P. advokatas prašyme duomenų apie suteiktų konsultacijų teikimo laiką nenurodė.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad V. P. atlyginamos turėtos pasirinkto advokato darbo, atstovaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo posėdžiuose, apmokėjimo išlaidos.

Remiantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, atsižvelgus į teismo posėdžių trukmę ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, buvusio suteiktų teisinių paslaugų metu, dydžius, V. P. iš pareiškėjos MB „Arnosta“ priteisiama 272,61 Eur ((895,20 Eur x 0,1 x 2) + (935,70 Eur x 0,1)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos mažosios bendrijos „Arnosta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atstovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti V. P. iš mažosios bendrijos „Arnosta“ 272,61 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 61 euro centą) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytė Zlatkuvienė