Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. J.-A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sergel“ bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Užsienyje gyvenančiam atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo UAB „Sergel“ atsiliepimo nepateikė.

Liudytoja I. M. (ieškovės sesuo) teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė gyvena jos šeimoje. Ieškovė gauna 50 Eur išmoką vaikui. Atsakovą matė tik porą kartų. Žino, kad jis gyvena Anglijoje. Nurodė, kad ieškovė jai paskambino, būdama 7 mėn. nėščia ir teigė, kad atsakovas ją paliko. Po to, ieškovė grįžo į Lietuvą ir gyvena pas ją. Abu su sutuoktiniu padeda seseriai (ieškovei). Atsakovas visiškai nesirūpina šeima.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė savo išvadą ir pritarė ieškinio reikalavimams, susijusiems su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b 1 t., l. 6-8). Šalys santuokoje susilaukė vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 9).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje nustatyta, kad šalims gyvenant ir dirbant Anglijoje, atsakovas, ieškovei 7 mėnesį laukiantis jų bendro kūdikio, paliko šeimą nepaaiškinęs savo poelgio motyvų. Po mėnesio ieškovė grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko atsakovas jokių ryšių su šeima nepalaiko, ja nesirūpina, neišlaiko ir nesidomi. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja, ieškovės sesuo, patvirtinusi, kad ieškovė, 7 mėnesį laukdamasi kūdikio, jai paskambino ir pranešė, jog atsakovas paliko šeimą, o ieškovei grįžus į Lietuvą ir apsigyvenus jos (liudytojos) šeimoje, atsakovas savo šeima visiškai nesirūpino. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui palikus šeimą, sutuoktiniai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė nurodė, kad santuokoje jokio tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalijo, kai pradėjo gyventi skyrium ir dėl to jokių pretenzijų viena kitai neturi. Byloje pateikta valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2018 m. lapkričio 27 d. pažyma patvirtina, kad šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (el. b. 1 t., l. 15). VĮ „Regitra“ 2019 m. vasario 19 d. pažyma taip pat patvirtina, kad bylos šalių vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (el. b. 1 t., l. 34). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Bylos duomenimis, šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Asmeniniai ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai yra UAB „Sergel“, su kuriuo ieškovės teigimu, ji atsiskaitys savarankiškai, ir po santuokos nutraukimo prievolė minėtam kreditoriui išliks ieškovės asmenine prievole. Trečiajam asmeniui UAB „Sergel“ pranešta apie šios bylos iškėlimą teisme, CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka (el. b. 1 t., l. 19), išsiuntus pranešimą dėl teisės pateikti atsiliepimą byloje (el. b. 1 t., l. 38-39), tačiau atsiliepimo į ieškinį kreditorius nepateikė ir ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ieškovės skolinis įsipareigojimas minėtam kreditoriui pripažintinas asmenine ieškovės prievole.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsnio nuostatos numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju, atsakovui užsienyje palikus šeimą, kai ieškovė laukėsi jų bendro vaiko, ieškovė grįžo į Lietuvą ir apsigyveno sesers šeimos namuose. Ieškovės ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 10, 11). Bylos duomenimis, ieškovė vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus informavo apie ketinimą vėliau gyventi pas tėvą, (duomenys neskelbtini), kur ieškovė yra įsirengusi kambarį (el. b. 1 t., l. 144-145). Atsakovas vaiko nėra matęs (tik nuotraukose), nebendravęs ir nerodo noro bendrauti su vaiku, nededa jokių pastangų sukurti ir stiprinti savo, kaip tėvo, ryšį su vaiku. Ieškovės, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės, liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko interesus, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą su jos motina (ieškove) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Pirmiau minėta, kad atsakovui palikus šeimą, jis vaiko nėra matęs, su juo nebendravo, vaiku nesirūpino. Tačiau pažymėtina, kad vaikas turi būti auklėjamas abiejų tėvų ir tėvo ryšys su vaiku jo vystymuisi yra svarbus ir reikalingas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo atsakovo bendravimui su vaiku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra bendravęs su vaiku, artimų santykių tarp jų nėra, todėl pateiktoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatė atsakovui draudimą išsivežti vaiką be motinos iki vaikui sukaks 3 metai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, taigi ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos savo pozicijos nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos institucija neprieštaravo ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant, kad: 1) Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti dukros auklėjime, matytis, bendrauti su vaiku. Susitikimo laikas turi būti aptartas abiejų sutuoktinių sutarimu; 2) Išsivežti vaiką iš namų be motinos tėvas negali, iki kol vaikui sukaks 3 metai. Iki to laiko atsakovas iš gyvenamosios vietos išsivežti vaiką gali tik jį lydint vaiko motinai; 3) Kai vaikui sukaks 3 metai, atsakovas gali su vaiku matytis ir bendrauti metų porinių savaičių savaitgaliais (2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas kitos dienos vakare iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaiku laiką atsakovas turi telefonu suderinti su vaiko motina iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Atsakovui negalint pasimatyti su vaiku numatytu laiku, ieškovė įsipareigoja esant galimybei, perkelti atsakovo susitikimo laiką su vaiku į sekantį savaitgalį; 4) Atsakovas, išvakarėse įspėjęs ieškovę, švenčių dienomis: sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, krikščioniškųjų Velykų dienomis, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją, Kalėdų dienomis (gruodžio 25-ąją ir 26-ąją) gali išvykti su dukra iš jos gyvenamosios vietos, nuo 10 val. ir privalo parvežti dukrą į jos pastovią gyvenamąją vietą tą pačią dieną arba paskutinę švenčių dieną iki 20 val.; 5) Atsakovas gali dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, taip pat rūpintis jos sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams; 6) Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie dukros sveikatos būklę jos ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje dukra lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi; 7) Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.; 8) Ieškovė įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui dalyvauti nepilnametės dukters auklėjime, taip pat įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir motinos santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų galimybes.

Bylos duomenimis, ieškovė pajamų negauna (el. b. 1 t., l. 12-13), išskyrus 50 Eur dydžio išmoką vaikui. Ieškovės, liudytojos parodymais, ieškovei su vaiku finansiškai labiausiai padeda ieškovės sesuo (liudytoja I. M.), su kurios šeima ieškovė gyvena, taip pat ieškovės tėvas, brolis. Visgi, šioje byloje duomenų, apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ar turimus kreditorius, nėra. Kita vertus, nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, todėl teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas, jauno amžiaus, privalo savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas ir prisidėti prie jo poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą vaikui, pateikė pagrindinių lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui per mėnesį, paskaičiavimus 400 Eur sumai (el. b. 1 t., l. 16-18). Todėl atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į atsakovo jauną ir darbingą amžių, pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismo vertinimu, 400 Eur vaiko išlaikymo suma per mėnesį atitinka protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui iš atsakovo priteisia po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo (už 10 mėnesių). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko tėvas šeimą paliko dar vaikui negimus, nuo pat gimimo vaiku nesirūpino, jo neišlaikė. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiem tėvam prievolę išlaikyti vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aukščiau nurodytas teisės normas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo teismui ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei minėtą teisės normą, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista. Jai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. 1 t., l. 20-21).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai šioje byloje buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 7 dalis), valstybei iš atsakovo priteistina 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75), 45 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 000 Eur x 3 proc. x 0,75), iš viso 249 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Valstybei iš atsakovo priteisiama 5,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 36,97 Eur išlaidų už vertimo paslaugas (el. b. 1 t., l. 156, 168) (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina 228,04 Eur teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje (el. b. 1 t., l. 186), todėl teismas tenkina prašymą ir šioje dalyje (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo A. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. S. palikti pavardę „S.“, A. S. – pavardę „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. S..

Nustatyti atsakovo A. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. S. tvarką: 1) R. S. įsipareigoja sudaryti sąlygas A. S. dalyvauti dukros auklėjime, matytis, bendrauti su vaiku. Susitikimo laikas turi būti aptartas abiejų sutuoktinių sutarimu; 2) Išsivežti vaiką iš namų be motinos R. S. A. S. negali, iki kol vaikui sukaks 3 metai. Iki to laiko A. S. iš gyvenamosios vietos išsivežti vaiką gali tik jį lydint vaiko motinai R. S.; 3) Kai vaikui sukaks 3 metai, atsakovas gali su vaiku matytis ir bendrauti metų porinių savaičių savaitgaliais (2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas kitos dienos vakare iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaiku laiką atsakovas turi telefonu suderinti su vaiko motina iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Atsakovui negalint pasimatyti su vaiku numatytu laiku, ieškovė įsipareigoja esant galimybei, perkelti atsakovo susitikimo laiką su vaiku į sekantį savaitgalį; 4) A. S., išvakarėse įspėjęs R. S., švenčių dienomis: sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, krikščioniškųjų Velykų dienomis, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją, Kalėdų dienomis (gruodžio 25-ąją ir 26-ąją) gali išvykti su dukra iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir privalo parvežti dukrą į jos pastovią gyvenamąją vietą tą pačią dieną arba paskutinę švenčių dieną iki 20 val.; 5) Atsakovas gali dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, taip pat rūpintis jos sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams; 6) Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie dukros sveikatos būklę jos ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje dukra lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi; 7) Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.; 8) Ieškovė įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui dalyvauti nepilnametės dukters auklėjime, taip pat įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir motinos santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus už einamąjį mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 25 d. į R. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei R. S. iš atsakovo A. S. 2 000 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki ieškinio padavimo dienos (duomenys neskelbtini).

Paskirti uzufrukto teise ieškovę R. S. nepilnamečiui vaikui A. S. priteistų lėšų tvarkytoja.

Ieškovės R. S. skolinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Sergel“ pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. 249 Eur žyminio mokesčio, 5,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 36,97 Eur išlaidų už vertimo paslaugas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. 228,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke; LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke; nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį, dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.