Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys Viktorija N. S., R. V. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinėje byloje, kurioje nagrinėjami tiek ieškovės, tiek atsakovo ieškiniai dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo, šalys pareiškė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė N. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų G. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su motina ir priteisti 800 Lt bei 846 Lt kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui iš tėvo iki sprendimo byloje priėmimo ir uždrausti tėvui be teismo leidimo išvesti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos. Ieškovė nurodė, kad vaikai gyvena šeimos gyvenamojoje patalpoje bute (duomenys neskelbtini) , o vaikų tėvas gyvena atskirai nuo šeimos su kita moterimi. Ieškovas P. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų G. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti po 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui iš motinos kas mėnesį iki sprendimo byloje priėmimo.Prašė nustatyti laikiną jo pasiūlytą motinos bendravimo su vaikais tvarką. Nurodė, kad vaikų motina pati buvo palikusi vaikus su tėvu ir tik po dviejų mėnesių grįžo į butą (duomenys neskelbtini) pas vaikus. Jai grįžus į butą (duomenys neskelbtini) , jis išsikraustė į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) . Ieškinio pateikimo momentui vaikai gyvena su tėvu ir grįžti pas motiną nepageidavo. Motina grasino vaikus išvežti į užsienį.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies. Nustatė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo tokią laikinąją ieškovės N. S. ir atsakovo P. S. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis G. S. ir K. S. tvarką:

- tėvas bendrauja su dukromis (gyvena ir prižiūri) kiekvieno mėnesio pirmąją pusę nuo mėnesio 1 dienos iki mėnesio 15 dienos,

- motina bendrauja su dukromis (gyvena ir prižiūri) kiekvieno mėnesio antrąja pusę nuo mėnesio 16 dienos iki mėnesio 30dienos (31 dienos).

Nepilnamečiai vaikai tarpusavio suderinta tvarka perduodami vieno tėvo kitam kiekvieno bendravimo su vaikais paskutinės dienos 20 val.

Uždraudė tėvams nepilnamečius vaikus išvežti į užsienį.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad šalių ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra ieškinio reikalavimo sudėtinė dalis ir gali būti teisingai išspręstas nepažeidžiant vaikų intereso tik išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad nepilnamečiai vaikai tėvų ginčo nagrinėjimo metu turi teisę bendrauti vienodai su abiem tėvais: t.y. kiekvieno mėnesio pirmąją pusę nuo mėnesio pirmos dienos iki 15 dienos vaikai gyvena ir bendrauja su tėvu, ir kiekvieno mėnesio antrąją pusę nuo 16 dienos iki 30 dienos (31 dienos) vaikai gyvena ir bendrauja su motina. Nepilnamečiai vaikai tarpusavio suderinta tvarka perduodami vieno tėvo kitam kiekvieno bendravimo su vaikais paskutinės dienos 20 val.

Vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais bei tikėtinai pagrįsta aplinkybe, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimų vykdymas gali pasunkėti, teismas nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su motina ir tėvu tvarka, nustatant vaikų interesus atitinkančia tvarką.

Kitoje dalyje prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaikymo vaikams priteisimo dalyje, nustačius vienodą (proporcingą) šalių galimybę prižiūrėti ir būti su nepilnamečiais vaikais teismas netenkino. Teismas netenkino ir motinos prašymo neleisti tėvui bendrauti (pasiimti vaikus) be atskirojo teismo leidimo (nutarties), nes tai pažeis vaikų interesus, kurie nedviprasmiškai išreiškia norą gyventi su tėvu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams apsilankius tėvo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir 2012-06-22 surašius šeimos aplankymo aktą. Tėvams uždraudė iki teismo sprendimo priėmimo išvežti vaikus į užsienį.

Teismas nenustatė nepilnamečių vaikų laikinos nuolatinės gyvenamosios vietos, nors tai yra pagrindinė proceso šalių problema šiame ginče. Nesant teismo sprendimo dėl laikinos gyvenamosios vietos, visiškai neužtikrintas vaikų gyvenimo sąlygų saugumas ir psichologinis stabilumas, tėvų valdžios, atitinkančios vaikų interesus, realizavimas. Kadangi kiekvienas iš tėvų yra laisvas atskirai priimti sprendimus dėl gyvenamosios vietos ar kitais esminiais vaikų gyvenimo klausimais, nebeaišku, ar vaikai iš viso turi konkrečią gyvenamąją vietą. Teismo nutartimi neįtvirtinta nė vieno iš tėvų atsakomybė už rūpinimąsi vaikų gyvenimo sąlygomis ir jų kokybe.

Teismas, nustatydamas lygiavertį tėvų bendravimą su vaikais, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas vaikus apgaule pasiėmė gyventi pas save, negrąžino namo po savaitgalio, po to juos perdavė be vaikų motinos sutikimo kitoje vietovėje gyvenantiems tretiesiems asmenims (tėvams), sukėlė pavojingą situaciją vairuodamas automobilį ir persekiodamas ieškovę su vaikais.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, jos atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl keisti ar naikinti jos nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 str. nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismas be pagrindo netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atsižvelgiant į tai, kad jos prašyme išdėstytos aplinkybės, kuriomis ji grindė būtinumą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, nesudarė pagrindo įsitikinti tuo, kad nesiėmus tokios priemonės, mažamečių vaikų interesai bus pažeisti bylos nagrinėjimo metu.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas paėmė vaikus be ieškovės sutikimo ir vaikai gyveno pas atsakovą namuose, kurie vaiko teisių apsaugos tarnybai patikrinus gyvenimo sąlygas yra geros, nesant nustatytų kitų aplinkybių, keliančių abejonių vaikų teisių ir teisėtų interesų tinkamu įgyvendinimu ar atsakovo gyvenimo būdo bei elgesio prieštaravimu nepilnamečių dukrų interesams, teismui pagrįstai nesudarė pagrindo spręsti laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutartyje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvu, atsižvelgiant į ieškinyje dėstomas aplinkybes, yra daugiau priemonė, kurią ieškovė siekia panaudoti bylinėjimuisi su atsakovu negu nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal šiuo metu bylos nurodytas aplinkybes negalima įsitikinti tuo, kad vaikų gyvenimas su motina ar su tėvu bylos nagrinėjimo metu kelia grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms, kitoms neturtinėms teisėms, sprendžia, kad taikyti ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės savo iniciatyva, neatsižvelgė į šalių pareikštų prašymų turinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje šeimos byloje. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką šeimos bylose,

Tokiu būdu teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinį, taip pat atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, visiškai pagrįstai pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, jo vidiniu įsitikinimu, labiausiai atitiktų vaikų interesus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad teismas, nenustatydamas vaikų laikinos gyvenamosios vietos, neišspręsdamas laikino išlaikymo klausimų, pažeidžia vaikų teises, nes neaiški konkreti jų gyvenamoji vieta, taip pat kaip jais turi būti rūpinamasi. Pažymėtina, kad abiems tėvams yra numatyta įstatyminė pareiga rūpintis vaikais, užtikrinti jiems saugias gyvenimo sąlygas, teikti jiems išlaikymą ir pan. Todėl nepriklausomai nuo ieškovės dėstomų, tačiau nepagrįstų aplinkybių šios pareigos yra nepaneigtos ir turi būti vykdomos.

Kaip matyti iš šalių nurodytų aplinkybių, vaikai matosi ir bendrauja tiek su motina, tiek su tėvu, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, nors ir laikinos, teismine tvarka gali tik pakenkti jų sveikatai, sudaryti sąlygas jaustis nesaugiems, nereikalingiems. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, atsiradus realiai grėsmei vaikų interesams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės – laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, atskirojo skundo argumentai dėl laikino išlaikymo priteisimo yra nereikšmingi, nes tokiu atveju, kai vaikai gyvena ir bendrauja su abiem tėvais, jiems abiems tenka pareiga pasirūpinti materialiai savo vaikais proporcingai pagal vaikų poreikius ir savo galimybes. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad vaikų motina ar tėvas vengtų teikti išlaikymą vaikams bylos nagrinėjimo metu, jais materialiai nesirūpintų, todėl nesant pagrįstų abejonių, leidžiančių įsitikinti vaikų turtinių interesų pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti skundžiamos teismo nutarties šiuo aspektu nėra pagrindo. Kaip jau minėta, pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl laikino išlaikymo iš vieno iš tėvų priteisimo vaikams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamos teismo nutartys naikintinos, atskirieji skundai tenkintini (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.