Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-47-443/2018

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-07-18
Bylos Nr.: 2-47-443/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00854-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arturas Rauktys
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: J. G., R. K.
Trečiasis asmuo: A. K.
Išvadą teikia: Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Mindaugas Skruibis, Indrė Pocevičienė

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2-47-443/2018 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00854-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.9.2.2; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 18 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,atsakovei J. G., jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei,atsakovui R. K.,trečiajam asmeniui A. K.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Brigitai Gaižauskienei ir Renatai Jakštienei, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus institucijos teikiančios išvadą byloje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Rasai Blažaitienei ir Linui Ruseckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, pareikštą atsakovams J. G. ir R. K., trečiuoju asmeniu byloje esant A. K., institucijomis teikiančiomis išvadas byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, palaikydama ieškinį ir prašydama jį tenkinti, paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnus, o atsakovė – jos sūnaus sugyventinė. Atsakovų vaikai atsirado ieškovės ir trečiojo asmens A. K. namuose, kadangi jie sunkiai ir prastomis sąlygomis augo, dažnai sirgdavo ir buvo vežami pas gydytojus. Problemos prasidėjo nuo vaikų gimimo, dabar vyriausiam vaikui – M. yra 14 metų. Kai vaikai sunkiau susirgdavo, seneliams tekdavo važiuoti ir naktį, įtikinėti vaikų tėvus, kad reikia vykti pas gydytojus. L. ir M. sunkiai augo. Trečiasis vaikas – Justas, būdavo užrakinamas. Vaikai pabūdavo ir pas tėvus, ir pas senelius, nuo 6 metų vaikai gyveno pas ieškovę. Vaikai mokosi Ž., visi trys vaikai mokosi labai gerai, yra ugdomi papildomai. Kai ieškovė važiuodavo į sanatoriją, vaikai grįždavo pas tėvus, kur pamatydavo ir neigiamų dalykų. Ieškovė nusprendė kreiptis į teismą, kadangi vaikų tėvai neteikė savo vaikams išlaikymo. Vaiko teisių atstovai lankydavosi. Ji su sutuoktiniu yra pensinio amžiaus, dirba socialinės globos namuose, gyvena nuosavame name, turi savo kiemą, augina daržoves. Su anūkais sutaria gerai. Sudaro jiems sąlygas muzikuoti, visi kartu groja, muzikuoja. Vežioja į Šakių muzikos mokyklą, kurioje vaikai noriai mokosi. Vaikai žino apie šią bylą – sako, kad norėtų gyventi su seneliais. Pas tėvus mažai yra vietos, mano, kad ir šiuo metu nelabai yra ten tinkamos sąlygos vaikams gyventi kartu su tėvais. Tėvus visą laiką tenkino, kad jų vaikai gyveno pas senelius. Tėvai prie vaikų išlaikymo prisidėdavo minimaliai, kartais viena socialinė darbuotoja išreikalaudavo, kad teiktų tėvai išlaikymą, kiek tiksliai – nepamena. Nuo 2017 m. spalio mėnesio tėvai aplankė vaikus apie 5-6 kartus, pagerėjimas buvo pastebimas. Tėvai savo pareigų vaikams pilnai nevykdo. Su atsakovais gyvena jų sūnus R., mano, kad gal atsakovams su amžiumi atsiranda daugiau socialinių įgūdžių. Mano, kad R. ugdymui tėvai skiria nepakankamai dėmesio. Vaikai dabar nepasilieka ilgiau pas tėvus. Po plano sudarymo tėvai labiau pradėjo stengtis. Po plano nustatymo, tėvai atvažiuodavo. Vaikai atpratę nuo tėvų, kurie per mėnesį vieną kartą atvažiuoja. Tėvai su vaikais bendrauja senelių namuose. Atsakovai yra nedirbantys. Išlaikymo skola sumokėta. Vaikams išlaikymo neteikia (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 50 s. - 43 min. 7 s.).

Atsiliepimas

Atsakovė J. G. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, bet jei jau būtų nuspręsta tenkinti ieškinį, tai gal būtų galima apriboti tėvų valdžią terminuotai. Atsakovė atsigulė į ligoninę, nes gimdė L., kai ją išleido iš ligoninės, ieškovė neatidavė dukros M. Vaikai pas senelius papuolė, nes atsakovams sudėtinga buvo, pinigų nelabai daug buvo ir sąlygos gyventi vaikams nelabai buvo tinkamos. Jie darė, kad vaikams būtų geriau, bet pas senelius vietos daugiau. Ji sutinka, kad tokių socialinių, vaikų priežiūros ir ugdymo įgūdžių neturėjo. Ji pripažįsta, kad vaikai su seneliais užmezgė tamprų ryšį, tada ir vaikai pradėjo eiti į mokyklą pagal gyvenamąją vietą. Materialinė atsakovų padėtis pagerėjo, atsakovas R. K. pradėjo dirbti su tralu, vaikams mokamas išlaikymas nėra reguliarus, anksčiau, kai gaudavo pinigų, tai duodavo, pirkdavo drabužius. Vaikai bendrauja labiau su seneliais, nes ten jie gyvena, daugiau ten duodama. Jie irgi su vaikais susitinka, pasikalba, paklausia kaip mokykloje sekasi, vaikai išsipasakoja. R., gyvenantis su atsakovais, irgi bendrauja su broliais ir seserimi. Kaip dažnai su vaikais susitinka – negali atsakyti, kovo mėnesį nebuvo nuvažiavę, nes R. K. buvo išvažiavęs. Prieš tris metus R. K. padarė didelę avariją, todėl daug reikėjo sumokėti pinigų autovežio remontui. Vaikai gyveno pas senelius abipusiu vaikų tėvų ir senelių susitarimu. Atsakovai seniai norėjo tuos vaikus susigrąžinti, gal prieš kokius 5 metus, tačiau jokių žingsnių dėl to nedarė. Materialiai pagerėjo situacija gal prieš metus, gyvenamojo ploto padidinti negali. Neginčija, kad vaikų gyvenimo sąlygos pas atsakovus pablogėtų. Vandentiekio jų bute nėra. Ji praėjo efektyvios tėvystės kursus. Jau dabar pradėjo su vaikais artimiau bendrauti. Ji daug pasikeitusi. Ji laikosi automobilio vairavimo teises, perka sklypą namui, už žemės pirkimą yra sumokėję 200 Eur rankpinigius. Mano, kad išsilaikius teises, susiras greitai darbą. Jie dabar gyvena jai priklausančiame bute, bet nori keltis į gyvenvietę. Vaikai sakė, kad nenori pas juos grįžti, nes neturėtų ką veikti, neturėtų kur nueiti. Nori įgyti teises, kad galėtų pati nuvežti vaikus. Ryšys su vaikais geresnis. Jiems reikėtų kokio pusmečio, kad susitvarkytų viskas gyvenime. Jauniausias sūnus R. lanko K. mokyklą. R. nuveža autobusiukas į mokyklą. Nėra toje mokykloje jokių būrelių, ten galima eiti iki 4 klasės. Nesiregistravo darbo biržoje, nes neturėjo sąlygų važinėti į darbą. Ji buvo užsiregistravusi 2017 m. rugsėjo mėnesį. R. K. dabar niekur nedirba. Neseniai buvo išvažiavęs į Angliją ir ten dirbo 5 mėnesius. Jie negauna socialinių pašalpų, nes R. K. yra įsiregistravęs tėvų ūkį, turi savo vardu registruotų mašinų. Viską sudėjus, nebeišeidavo gauti socialinę pašalpą. Ji mato galimybių dažnesniems pasimatymams su vaikams. Ji baigusi smulkaus verslo organizavimą, yra dirbusi vieną mėnesį laiko nelegaliai (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 7 s. - 3 min. 58 s.).

Ataskovas R. K. paaiškino, kad vaikai atsidūrė pas jo tėvus dėl jo darbo, nes jis išvažiuodavo, vaikams toli mokykla, todėl patys ir pasiūlė, kad vaikams arčiau į mokyklą būtų. Jis dirbo su autovežiu. Nesutarimų dėl to, kad vaikai apsigyveno pas senelius nebuvo. Pradžioje visi gyveno kartu pas jų tėvus. Dabar atsakovas nedirba. Jo sugyventinė taip pat nedirba. Jis uždirba įvairiai, skirtingai nuo mėnesio, paskutinių trijų mėnesių vidurkio pasakyti negali, kiekvieną mėnesį skirtingai gauna. Paskutinį mėnesį gavo 3000 Eur. Vaikai nori pas tėvukus gyventi, kad jiems ten geriau. Vandentiekio įrengti pas atsakovus nepavyko dėl techninių dalykų. Vandenį atsiveža iš vandentiekio ir susipila į talpą. Kai jo nebūna, vandens J. G. parsiveža. Jie išvalo talpas. Mano, kad R. yra tinkamai prižiūrėtas. Su ieškiniu nesutinka (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 4 s. - 12 min. 26 s.).

Trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad atsakovas yra jo sūnus. Atsakovas susidėjo su atsakove, atsirado vaikučių, jiems nesisekė gyventi. Atsakovę priėmė kaip marčią. Atsakovai nelabai prižiūrėdavo vaikus. Vaikai sirgdavo, močiutė vis važiuodavo žiūrėti. Pas atsakovus būdavo šaltoka. Šlapios malkos būdavo, prastai degdavo. Atsakovai buvo apsileidę. Vaikai pas juos po vieną atsirado. Pas juos geresnės gyvenimo sąlygos. Vaikai pas atsakovus nelabai pamaitinti būdavo. Atsakovai sutiko, kad vaikai pas juos būtų. Jauniausias vaikas gyvena su tėvais. Atsakovai išgerdavo, neįsileisdavo vaiko teisių pareigūnų. A. K. ir A. K. padėdavo atsakovams pinigais, maistu. Vaikai neapskalbti būdavo, pas daktarus močiutė vaikus veždavo. Paskutinius metus padėtis yra kiek geresnė. Aplankyti vaikų atsakovai neatvažiuoja. Vaikai nenorėtų pas tėvus gyventi. Paskutiniu metu kartais paskambina, Su ieškiniu sutinka (2018 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 11 s. - 23 min.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas vyr. specialistas Linas Ruseckas paaiškino, kad šią šeimą žino apie 8 metus. Su atsakovais dirbo keli socialiniai darbuotojai. Ne kartą buvo gauti skundai iš seniūnijos darbuotojų apie netinkamą elgesį atsakovų šeimoje, informacija, kad lankosi asocialūs asmenys, išvykus iš namų atsakovui, būdavo organizuojami reidai, kurių metu nustatyta, kad atsakovė buvo neblaivi, raginami atsakovai ne visada atvykdavo, į namus neįsileisdavo, namuose fiksuota netvarka, blogas kvapas. S. R. priežiūra būdavo minimali, socialiniai darbuotojai ragindavo nuvežti vaiką pas gydytojus, skurdžios gyvenimo sąlygos, vaikas nešvariai aprengtas, būste neturi įvesto vandentiekio, nebūnant namie R. K., kuris vežiodavo vandenį, atsakovė nešdavosi vandenį ir iš upelio. Atsakovai nuolat pasižadėdavo rūpintis, teikti išlaikymą vaikams, bet tų pažadų irgi nuolat netesėdavo, tarnyba stengdavosi nebausti, kad nenukentėtų jų ir taip sunki materialinė padėtis. Pastovaus darbo atsakovas neturi, neteikia socialiniai darbuotojai jokių duomenų apie savo pajamas. Ieškovei buvo siūloma kreiptis į teismą. R. dar kažkaip sugeba rūpintis patys vaiko tėvai su socialinio darbuotojo pagalba. Socialinė darbuotoja lankydavosi pas atsakovus 1-2 kartą per savaitę. Atsakovams būdavo duodami įpareigojimai, o socialiniai darbuotojai paaiškindavo kaip turi būti vykdomi tie įpareigojimai. Su ieškiniu tėvų valdžios apribojimo dalyje iš esmės sutinka – dėl kitų klausimų yra pasisakę atsiliepime ir jį palaiko. Mano, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal įstatymą kreiptis į teismą gali vaiko tėvas, motina, nepilnamečių tėvų, neturinčio visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (2018 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. - 38 min. 32 s.).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Renata Jakštienė paaiškino, kad 2017 m. balandžio 4 d. į jų tarnybą kreipėsi ieškovė, kuri išreiškė pageidavimą tapti vaikų globėja, jie apie tai informavo Vilkaviškio vaiko teisių tarnybą. Bendraujant su atsakovų vaikais, šie teigė, kad kiek atsimena, jie gyvena pas močiutė, tėvai paskambina labai retai, atvažiuoja į gimtadienius, bet ir tai ne į visus, Kalėdų švenčių proga dovanėlių neteikia. Vaikai, konkrečiai atsakovų dukra M., išreiškė baimę, kad jais tėvai nepasirūpins. Tėtis atvažiuodavo tik tada, kai pasikviesdavo senelis arba dėl kokio nors ūkinio reikalo – pvz., pasiimti kokio nors įrankio ir pan. Tarnyba abejoja atsakovų galimybėmis pasirūpinti vaikais. Vaikai pasakojo, kad yra buvę pas tėvus, bet vaikams ten nepatinka blogos buitinės sąlygos, vaikai nejaučia didelio rūpesčio, dėmesio iš tėvų pusės. Šakių vaiko teisės neprieštarauja, kad būtų nustatyta neterminuota tėvų valdžia, nustatyta vaikams globa, gyvenamoji vieta pagal ieškinio reikalavimus (2018 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 32 s. - 48 min. 18 s.).

Liudytoja K. Š. paaiškino, kad su atsakovų šeima dirbo nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio. Kai pradėjo dirbti, šeimoje augo 3 vaikučiai, darbas su šeima buvo įvairus – buvo ir krizių, ir pakilimų. Ne visada atsakovai buvo linkę bendradarbiauti, jų socialiniai įgūdžiai nėra stiprūs, atsakovai sūnumi R. rūpinasi pagal sugebėjimus ir turimus įgūdžius. Su pas senelius augančiais vaikais mama daugiau telefonu ir internetinėmis priemonėmis bendraudavo, tėtis dažniau nuvykdavo. Kiek žino iš pokalbių su šeima, iš pradžių su seneliais buvo susitarimas, kad jie padės buityje, vėliau pašlijo atsakovės ir ieškovės santykiai. Atsakovė pradėjo vengti vykti pas vaikus. Tėvų reguliaraus santykio su vaikais nebuvo. R. K. turėjo daug krizių, finansinių nuopuolių. Dabar situacija šeimoje yra kiek geresnė, atsakovai minimaliai deda pastangas gerinti buitį. Atsakovė buvo registruota darbo biržoje, bet pati iš jos išėjo. R. K. dirbdavo, oficialiai dirbo ne ilgą laiko tarpą. Motyvacijos stoka yra. Atsakovas nenoriai kalba apie vaikų auginimą. Ji mano, kad tėvai negalėtų tinkamai atstovauti vaikų interesus. Yra buvę užfiksuota, kad atsakovų namuose renkasi kiti asmenys, atsakovė sureaguodavo į pastabas. Liudytoja pati nėra užfiksavusi, kad atsakovai būtų girti, būdavo tik duomenys iš kaimo bendruomenės. Pranešimai buvo gauti, kada atsakovė buvo išėjusi į kitą kaimą su mažamečiu vaiku – buvo išėjusi į M. kaimą parai ir tada pranešė kaimynai, kad girtaujama. Su šeima bendraudavo 2-3 kartus per savaitę, realus lankymas paprastai būna 2 kartus per savaitę. Būdavo ir įtemptų situacijų. Atsakovas išskirtinai nekomunikabilus – būdavo, kad mėnesį laiko kontaktą, kitą mėnesį jau nepalaiko kontakto. Kai namuose būna atsakovas, tai atsakovė būna visai kitokia ir kitoks jos požiūris. Mano, nėra labai stiprios motyvacijos tėvų auginti savo vaikus ir viskas nesiremia tik į materialinę padėtį – ryšys tarp tėvų ir vaikų yra silpnas. Iš tėvų pusės pokyčių didelių nebuvo keisti į gerą savo materialinę padėtį, glaudesnio bendravimo su vaikais situaciją. Vien bendraujant tik su atsakove, jos motyvacija būdavo didesnė. Tačiau atsakovės reiškiama meilė vaikams nenugalėjo konfliktinių santykių su ieškove (2018 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 21 s. - 18 min. 21 s.).

Liudytoja R. S. paaiškino, kad kai ji su atsakovų šeima pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. Liudytojos tikslas buvo sugrąžinti vaikus į šeimą, motyvuoti šeimą vykdyti vaikų teisių tarnybos duotus nurodymus, ugdyti šeimos socialinius įgūdžius. Kai liudytoja pardėjo dirbti su šeima, jai buvo žinoma, kad atsakovų 3 vaikai gyvena bendru sutarimu pas senelius. Prieš tai dirbusių socialinių darbuotojų tikslas buvo atkurti vaikų ryšius su tėvais. Jai buvo žinoma, kad nebuvo teikiamas išlaikymas, todėl buvo paduotas prašymas dėl laikinosios globos. Iš atsakovų pusės buvo motyvacijos stoka susigrąžinti vaikus, kalbant su jais, jie išreikšdavo didelį norą gyventi kartu su vaikais, tačiau veiksmų atlikta nebuvo. Jos supratimu, turėjo būti nuolatinis ir reguliarus ryšys su vaikais. Atsakovų materialinės gyvenimo sąlygos nėra geros. Jie bendravo su vaikais, tačiau nebuvo tai reguliaru, nebuvo nuolat, nebuvo pastovu. R. K. dažnai būdavo išvykęs ir J. G. gal ne visada, neturėdama vairuotojo pažymėjimo, galėjo ten nuvykti. Kita vertus, atsakovei ji pabrėždavo, kad galima bendrauti ir kitomis priemonėmis, paskambinant, susiekiant informacinių technologijų pagalba. Jos manymu, taip dažnai nevyko tas bendravimas, kaip turėtų vykti. Ji dirbo su šia šeima 7 mėnesius. Atsakovų norai buvo labai gražūs, bet veiksmų nebūdavo. Ji pastebėjo didelį atsakovės priešiškumą prieš ieškovę. J. G. teigimu viskas buvo tvarkoj, jie teikė materialinį išlaikymą. Atsakovė pyko, kad ieškovė padavė ieškinį teismui. Liudytoja mano, kad priešiškumas buvo ir iki bylos iškėlimo. J. G. teigimu, R. K. norėjo kad vaikai būtų pas močiutę, nes jam taip buvo patogiau. J. G. sutiko, kad vaikams sąlygos gyventi pas senelius yra geresnės nei pas atsakovus. Ji dažniausiai bendraudavo su J. G., o R. K. vengdavo bendrauti apie vaikus, iš viso vengdavo temos apie vaikus. Lengviau bendraudavosi su J. G. Tėvai kaip ir turi įgūdžius auginti savo vaikus, tačiau neturi jokios motyvacijos, ryšys tėvų su vaikais yra silpnas. Jos supratimu, J. G. augusi vaikų namuose, todėl mano, kad gal jai buvo baisu ir nemokėjo užmegzti ryšio su vaikais. Liudytoja stebėdavo tėvų ryšį su sūnumi R. – ryšys su sūnumi R. K. yra stiprus. Vaiko globos ir rūpybos planus atsakovai iš dalies vykdė. Atsakovė lankė efektyvios tėvystės kursus. Planai nebuvo įvykdyti visiškai, nes atsakove nesusirado darbo, tėvai nelankė vaikų reguliariai ir iš anksto neinformuodavo apie atvykimą vaikų globėjų. Jai iš vaikų bendravimo su tėvais susidarė įspūdis, kad tėvų ir vaikų ryšys nėra stiprus. Ji su šeima bendraudavo1-2 kartus per savaitę, jei nerasdavo, skambindavo, šiaip atvykdavo į namus. Kelis kartus ten buvo radusi neigiamos reputacijos girtaujančius asmenis, vartojančius alkoholį. Tuos asmenis atsakovė išprašė iš namų. Kai ji dirbo su šeima, piktnaudžiavimų tėvų valdžia neužfiksavo, teigiamų pokyčių irgi neužfiksavo. Gal vienintelis teigiamas pokytis, kad J. G. išklausė efejktyvios tėvystės mokymus (2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 13 s. - 29 min. 54 s.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Iš vaikų gimimų įrašų kopijų nustatyta, kad atsakovai J. G. ir R. K. yra M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. 1. 46, 47, 48).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymais Nr. B-ĮV-1088, Nr. B-ĮV-1089 ir Nr. B-ĮV-1090 nepilnamečiams J. K., L. K. ir M. K. nustatė laikinąją rūpybą ir paskyrė jų laikinąją globėja A. K. (1 t., b. 1. 135, 137, 139). Iš byloje esančių dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu šalių bei liudytojų duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai nėra motyvuoti savarankiškai auginti visus savo vaikus, tenkinti jų poreikius, auklėti ir ugdyti, atsakovai nededa ir pakankamai pastangų gerinti savo gyvenimo ir buities sąlygas, J. G. nesiregistruoja darbo biržoje ir neieško nuolatinės darbo vietos, R. K. taip pat neturi pastovaus darbo, tėvai vaikams neteikia pakankamo išlaikymo, tėvų ryšys su vaikais nėra stiprus, atsakovai vaikus lanko tik retsykiais (1 t., b. 1. 16-18; 64; 65-66; 69; 70; 71; 72-76; 78-79; 80-81).

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaikais faktais bei atsakovų kaltei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą nepilnamečiams vaikams ne dėl objektyvių priežasčių (sunkios ligos ir pan.), neturi pakankamos motyvacijos auginti savo vaikus, ryšys tėvų su vaikais yra silpnas, atsakovams J. G. ir R. K. apribotina tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų M. K., L. K. ir J. K. atžvilgiu. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl teismas parenka neterminuotą tėvų valdžios apribojimo būdą.

Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šiuos vaikus. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 4 dalis).

Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu tėvų valdžios apribojimu.

Dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) vaikui paskyrimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), jau yra sulaukusi keturiolikos metų, L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra sulaukęs 13 metų, J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra sulaukęs 11 metų. Nepilnamečių vaikų M. K., L. K. ir J. K. motinai ir tėvui neterminuotai apribojus tėvų valdžią, nepilnamečiai vaikai liko be tėvų globos (rūpybos), todėl jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, nustatant nuolatinę globą (rūpybą) (3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 1, 6 punktai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnyje (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija), kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Nagrinėjamame ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovų J. G. ir R. K. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų M. K., L. K. ir J. K. atžvilgiu ir nustatyti jiems nuolatinę globą (rūpybą). Ieškovė prašo vaiko globėja (rūpintoja) paskirti jų močiutę A. K..

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės globos nustatymo procesą, nebus pasiekti CPK 403, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 496¹ straipsniuose įtvirtintų normų tikslai, t. y. nebus apsaugoti būsimo nepilnamečio vaiko, kurio motinos valdžia jam apribota, globėjo duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga pareikštus reikalavimus nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymais Nr. B-ĮV-1088, Nr. B-ĮV-1089 ir Nr. B-ĮV-1090 M. K., L. K. ir J. K. buvo nustatyta laikinoji globa, o M. K., L. K. ir J. K. globėja paskirta A. K. (b. 1. 135, 137, 139). Vaikai šiuo metu gyvena pas senelius A. ir A. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal savo dorovinius ir kitokius teigiamus asmenybės bruožus ieškovė A. K. yra tinkama būti M. K. rūpintoja, L. K. ir J. K. globėja – ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, materialiai juos išlaiko, visapusiškai lavina, taip sukurdama vaikams sąlygas gyventi šeimoje, patenkinti jų poreikį augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, mokytis ir tobulėti, taip pat sugebėdama tinkamai užtikrinti jiems teisę į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį, tinkamą auklėjimą, bendravimą. Sutuoktiniai A. ir A. K. yra itin teigiamai charakterizuojami vaikų mokymo įstaigos, gyvenamosios vietos seniūno, buvusių darbdavių, A. K. sveikatos būklė leidžia būti vaikų globėja ir rūpintoja (1 t., b. l. 10, 14, 22, 23, 25).

Teismo vertinimu, sprendimas steigti atsakovų dukrai nuolatinę rūpybą, sūnums – nuolatinę globą bei globėja (rūpintoja), paskiriant A. K., taip pat nustatant M. K., L. K. ir J. K. gyvenamąją vietą paskirtos globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje, užtikrintų M. K., L. K. ir J. K. tinkamas ir ne minimalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėtų jų dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaikų globai ir rūpybai keliamus tikslus.

Remiantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškintina, kad vaiko globėja (rūpintoja) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdama klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Už nepilnamečių M. K., L. K. ir J. K. padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis (rūpintinis) neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o globėjas (rūpintojas) būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui (rūpintiniui) nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Globėja (rūpintoja) privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 3.255 straipsnio 1 dalies 3 punktą vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Nepilnamečiams M. K., L. K. ir J. K. nustačius nuolatinę globą (rūpybą), naikintina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymais Nr. B-ĮV-1088, Nr. B-ĮV-1089 ir Nr. B-ĮV-1090 nustatyta laikinoji globa.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Bylos duomenimis atsakovai savo nepilnamečiams vaikams reguliaraus išlaikymo gera valia neteikia.

CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaikų laikiną gyvenamą vietą su ieškove, priteisė iš atsakovų laikiną išlaikymą vaikams, kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 eurų iš kiekvieno atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovai nurodė pagal galimybes – ne visad laiku ir ne be įsiskolinimo, mokėję teismo priteistą laikinąjį išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nedirba, atsakovas šiuo metu taip pat niekur, į tai, kad atsakovai neteikia savo vaikams išlaikymo reguliariai, mažai su jais bendrauja, retai lanko, į vaikų amžių (14, 13, 11 metų) ir jų poreikius, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turi sveikatos problemų, į tai, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams (ieškojo, bet nerado darbo, prašant priimti į darbą darbdavys atsisakė įdarbinti ir pan.), bei visas abejones dėl atsakovų tikrosios turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas vertina vaikų interesų naudai ir sprendžia, kad iš atsakovų jų vaikams priteistinas materialinis išlaikymas, nuo sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. liepos 18 d. iki išlaikytinių pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 50 Eur. Tai atitiktų atsakovų turtinę padėtį bei minimalius jų nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė asmuo A. K.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį visiškai, atsižvelgiant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 154 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo įstatymo atleistas: 100 Eur už reikalavimą terminuotai apriboti tėvų valdžią, 54 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (50 Eur x 12 mėn. x 3 vaikai = 1800 Eur - 3 proc.), taip pat 55,06 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Iš teismui pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 26 d. pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 1096,75 Eur dydžio advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 1096,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (2 t., b. l. 63).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 407 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų: M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų: M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti paskirtos rūpintojos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jo globėja paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti paskirtos globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jo globėja paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti paskirtos globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. liepos 18 d. iki išlaikytinių pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po penkiasdešimt eurų (50 Eur).

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. liepos 18 d. iki išlaikytinių pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po penkiasdešimt eurų (50 Eur).

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą eurų (100 Eur) žyminio mokesčio ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt penkis eurus šešis centus (55,06 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir penkiasdešimt keturis eurus (54 Eur) žyminio mokesčio, iš viso vieną šimtą devynis eurus 6 cnt (109,06 Eur), pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis eurus septyniasdešimt penkis centus (1096,75) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymais Nr. B-ĮV-1088, Nr. B-ĮV-1089 ir Nr. B-ĮV-1090 dėl laikinos globos M. K., L. K. ir J. K. nustatytą laikinąją globą.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, – laikiną vaikų gyvenamosios vietos nustatymą pas ieškovę A. K. ir laikiną išlaikymo vaikams priteisimą iš atsakovų R. K. ir J. G., panaikinti šiam sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys