Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atstovui Ramūnui Sabaliauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Ramūno Mikulsko (toliau – ir Pareiškėjos atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2332-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas Ramūnas Sabaliauskas 2024 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 30 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda A. B. paskirta dėl to, kad ji, būdama vokiečių aviganių veislės šuns savininke, 2024 m. sausio 1 d., 13.55 val., neužtikrino, kad šuo neišeitų iš namų valdos (duomenys neskelbtini), aptvertos teritorijos be priežiūros ir nebūtų palaidas. Taip ji pažeidė Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu (toliau – ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašas), 39 punktą (b. l. 17-18).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjos A. B. atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Pateiktame skunde nurodoma, kad A. B. veika, dėl kurios ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio būtų pagrindas jai taikyti administracinę atsakomybę bei paskirti piniginę nuobaudą. Nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, o būtent – tai, kad 2024 m. sausio 1 d., 13.55 val., vokiečių aviganių veislės šuo buvo išvestas pasivaikščioti į miško teritoriją, pasivaikščiojimo metu minėtas šuo išsinėrė iš antkaklio būtent tuo metu, kai kaimyninio namo gyventojas (t. y. pranešėjas apie įvykį) užfiksavo neva palaidą šunį. Pabrėžiama, kad tuo metu šuo miško teritorijoje vaikščiojo ne vienas – su juo visą laiką buvo šeimininkas. Nurodoma, jog A. B. priklausantis vokiečių aviganių šuo yra nuolat prižiūrimas, visuomet vedžiojamas tik su pavadėlių (t. y. betarpiškai laikantis Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo nuostatų), yra dresuojamas, socializuojamas (tam, kad būtų visapusiškai užtikrinamas kitų asmenų, jų turto, kitų gyvūnų ir jų sveikatos saugumas). Nurodoma, kad dėl A. B. neneigia, jog šuo galėjo būti be pavadėlio (kadangi pasivaikščiojimo metu šuo išsinėrė iš antkaklio), dėl šio savo elgesio apgailestauja, su faktine situacija sutinka bei patikino, kad ateityje laikysis Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo, tačiau laikosi pozicijos, kad paskyrus žodinę pastabą būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, prašoma A. B. atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną, kadangi administracinio nusižengimo bylos aplinkybės patvirtina, kad faktinės aplinkybės nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio galėtų kilti administracinė atsakomybė ir būtų paskirta piniginė nuobauda (b. l. 2-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos A. B. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas nurodė, kad Pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Laikosi pozicijos, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Pareiškėjos elgesys ir padaryta veika nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio būtinai ją reiktų nubausti. Nurodė, kad šuo yra kilmingas, nėra kovinis, dėl to nekelia grėsmės aplinkiniams, dresuotas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą visi šie duomenys buvo pateikti. Su Pareiškėja niekas nebandė susisiekti ir prašyti paaiškinimo dėl šuns. Toks atvejis, kad šuo pats išeitų iš už namo sklypo teritorijos į mišką yra pirmas. Namas yra didelis, kelių įėjimų, jo teritorijoje yra nuolat vedžiojamas šuo; mano, jog per klaidą buvo neuždaryti varteliai ir ko pasekoje pats šuo išėjo už namo sklypo ribų į mišką, kuriame yra nuolat vedžiojamas. Nurodė, kad pastebėjus, jog šuo nėra namo teritorijoje jis buvo iš karto parvestas namo ir pririštas. Mano, jog minėtą situaciją užfiksavo pikti kaimynai, kurie jau ne pirmą kartą teikia tokius skundus ir taip sprendžia tarp kaimynų iškilusias problemas. Prašo atsižvelgti į tai, kad nebuvo tyčios išvesti šuns be pavadėlio į miško teritoriją, dėl to mano, kad turėtų būti skiriama pastaba (b. l. 26-28).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog minėtas pažeidimas buvo padarytas miesto teritorijoje, pats gyvenamasis namas buvo aptvertas tvora, tačiau įvykio metu buvo atidaryti varteliai. Nurodo, kad kaip matyti iš į įvykio vietą atvykusių pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų medžiagos, atvykę pareigūnai negalėjo rasti namuose šuns savininkės ir įspėti apie palaidą šunį, dėl ko buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Be to, vaizdo įrašuose taip pat matosi, kad pareigūnai pastebėjo palaidą šunį, kuris bendraujant su apie įvykį pranešusiais asmenimis, palei tvorą eidamas įsmuko eiti link namų ir tuomet pareigūnai pasekė šunį, kuris nuėjo į voljerą. Nurodo, kad tuo metu, kai buvo pareigūnai (kurie buvo įvykio vietoje apie 10-15 min), minėto šuns niekas neprisegė ir niekas nepasirodė bei nebendravo su pareigūnais (b. l. 26-28).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei adresuotame A. K. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl 2024 m. sausio 1 d. III pamainos darbo rezultatų (pranešimo Nr. A121-4/24(2.1.19E-VŠT) be kitų aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. sausio 1 d., apie 13.26 val., gavo pranešimą Viešosios tvarkos grupės telefonu dėl palaido šuns (duomenys neskelbtini), kur nuvykus apie 13.50 val. nustatyta, kad palaidas vilkšunis išėjo pro atidarytus vartus iš (duomenys neskelbtini), namo sklypo. Pranešėjas nurodė, jog name randasi moteris, tačiau ji durų neatidarė. Aiškinantis aplinkybes, šuo grįžo į savo voljerą (b. l. 6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei adresuotame A. K. 2024 m. sausio 25 d. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl palaido šuns (duomenys neskelbtini) Nr. A121-2171/24(2.1.19E-VŠT) nurodoma, kad 2024 m. sausio 1 d., apie 13.26 val., gavo pranešimą Viešosios tvarkos grupės telefonu dėl palaido šuns (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtą vietą apie 13.50 val., pastebėjo lakstantį palaidą vilkšunį. Apsidairę nematė jokio asmens, kuris prižiūrėtų ar kontroliuotų šunį. Fiksuojant pažeidimą, prie jų priėjo du asmenys, vedžiojantys mažą šunį ir nurodė pranešę apie palaidą šunį. Apklausti asmenys teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) namo sklypo šunys nuolatos paleidžiami be priežiūros ir dėl to kelia pavojų asmenims ir jų augintiniams. Taip pat nurodė, kad šiuo metu minėtame name yra moteris, tame name yra laikomi 3 šunys, kurie garsiai loja ir trikdo asmenų poilsį. Užėjus į minėto namo teritoriją pro atvirus vartus, buvo skambinta ir belsta į duris, tačiau niekas durų neatidarė. Vėliau tęsiant pokalbį su pranešėjais, palaidas vilkšunis grįžo į savo voljerą. Pokalbio metu priėjo kitas kaimynystėje gyvenantis asmuo, kuris patvirtino pranešėjų teiginius dėl palaidų šunų ir jų keliamo triukšmo (b. l. 15).

2024 m. sausio 1 d. programoje „Tvarkau Vilnių“ gautas pranešėjo pranešimas apie gyvūno laikymo sąlygų pažeidinėjimą. Pateiktame pranešime nurodoma: ne vieną kartą yra fiksuoti pažeidimai, kai šuo išlipa ar išeina iš aptvertos privačios teritorijos ir laisvas be priežiūros vaikšto aplinkinėse teritorijose, taip sukeldamas pavojų gyventojams, kurie eina pasivaikščioti su mažais vaikais ar šunimis. Faktą yra fiksavę gyventojai, pvz. 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. sausio 1 d. 13-20 (nuotraukas pridedamos) ištrauka iš Viešosios tvarkos grupės pranešimo Nr. E938-21743/23(3.2.55E-AD24): „2023 m. lapkričio 29 d. atlikto patikrinimo metu pareigūnai užfiksavo, kad šuo buvo palaidas, be pavadėlio viešojoje vietoje už privataus žemės sklypo ribų /.../ Atsižvelgdamas į tai, kad šuo be pavadėlio buvo viešojoje vietoje, pareigūnai asmeniui 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškė žodinę pastabą ROIK (duomenys neskelbtini) už padarytą administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje“. Pridėtos nuotraukos (b. l. 9-12).

2024 m. sausio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos A. B. vardu pateikė advokatas Ramūnas Mikulskas, nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, nurodytos pateiktame skunde (b. l. 13).

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 20 straipsnyje nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo, be kita ko, užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju reikšmingas ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 39 punktas, kuriame nurodyta, kad šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Šioje byloje nėra ginčo, kad A. B., būdama vokiečių aviganių veislės šuns savininke, 2024 m. sausio 1 d., 13.55 val., neužtikrino, jog jai priklausantis šuo neišeitų iš namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), aptvertos teritorijos be priežiūros ir nebūtų palaidas. Tai pripažįsta ir pati pareiškėja – tiek jos vardu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek jos atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai buvo toks pirmas atvejis, kuomet per klaidą neuždarius vartelių, šuo be pavadėlio pats išėjo pasivaikščioti į mišką, kuriame būna vedžiojamas. Padarytą administracinį pažeidimą patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš elektroniniu būdu gautų pranešimų „Tvarkau Vilnių“ registro duomenų (b. l. 9), pateiktame pranešime nurodoma, jog 2024 m. sausio 1 d. kreiptasi dėl gyvūno laikymo sąlygų pažeidinėjimo – nurodoma, kad šuo išlipa ar išeina iš aptvertos privačios teritorijos ir laisvas be priežiūros vaikšto aplinkinėse teritorijose, taip sukeldamas pavojų aplinkiniams gyventojams bei pateikiamos tai patvirtinančios nuotraukos (b. l. 10-12). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto A. K. elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl palaido šuns (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), kuriame nurodoma, kad atvykus minėtu adresu, apie 13.50 val. pastebėjo palaidą lakstantį vilkšunį, apsidairę nematė jokio asmens, kuris prižiūrėtų ar kontroliuotų minėtą šunį; buvo nueita į namo (duomenys neskelbtini) teritoriją pro atvirus vartus, skambinta ir belsta į atviras duris, tačiau niekas durų neatidarė. Taip pat, nurodoma, kad atvykęs specialistas apklausė ir įvykio vietoje buvusius pranešėjus bei kitą šalia gyvenantį asmenį, kurie patvirtino aplinkybes dėl palaido šuns. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas palaidas vokiečių aviganių veislės šuo. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad A. B., būdama vokiečių aviganio šuns savininke, neužtikrino, jog jai priklausantis šuo neišeitų iš namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), aptvertos teritorijos be priežiūros ir neprižiūrimas, ir taip pažeidė Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 39 punktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Institucija, konstatuodama A. B. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, jų pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Pareiškėjos A. B. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas pateiktame skunde laikosi pozicijos, kad A. B. padaryta veika, dėl kurios ji patraukta administracinėn atsakomybėn, nesiekia tokio pavojingumo dėl kurio jai būtų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę bei paskirti piniginę nuobaudą. Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėja neneigia, jog užfiksuoto pažeidimo metu šuo buvo be pavadėlio (kadangi, kaip teigia, pasivaikščiojimo metu šuo išsinėrė iš pavadėlio), tačiau šuo yra socializuotas, dresuotas, nuolat prižiūrimas, visuomet vedžiojamas su pavadėliu. Be to, Pareiškėja apgailestauja dėl įvykusio įvykio, su faktine situacija sutinka bei patikino, jog ateityje panašus atvejai nesikartos. Dėl šių priežasčių Pareiškėja ir jos atstovas mano, jog paskyrus Pareiškėjai žodinę pastabą būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Administracinio nusižengimo teisenoje, mažą veikos pavojingumą reglamentuoja ANK 12 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Nurodoma, kad ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir šio kodekso 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčiai veikai.

Sprendžiant, ar nagrinėjamas administracinės teisės pažeidimas (t. y. kuomet Pareiškėja, būdama vokiečių aviganio veislės savininke neužtikrino jog šuo neišeitų iš namų aptvertos teritorijos be priežiūros ir nebūtų palaidas) gali būti laikytinas mažai pavojinga administracine veika, atsižvelgtina ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 30-88 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“. Minėtame įsakyme nurodoma, kad administracinis nusižengimas gali būti laikomas mažai pavojingu, kai asmuo padarė tos pačios rūšies administracinį nusižengimą pirmą kartą per metus ir jam nebuvo taikyta žodinė pastaba, o administracinio nusižengimo požymių turinti veika atitinka vieną ar daugiau iš minėtame įsakyme nurodytų kriterijų, t. y. tokių kaip kad – pažeidėjas administracinį nusižengimą nutraukia nedelsdamas; administracinis nusižengimas nesukėlė visuomenės, vietos bendruomenės nepasitenkinimo.

Kaip matyti iš nagrinėjamo administracinio skundo bylos medžiagos, padarytas administracinis pažeidimas nutrūko ne dėl Pareiškėjos valios, o dėl to, kad pats šuo grįžo atgal į aptvertą namo sklypo teritoriją. Nors teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas teigė, jog tai yra pirmas toks atvejis kuomet šuo pats nutarė išeiti pro neuždarytus vartelius, o tai pastebėjus, šuo buvo parvestas už pavadžio į aptvertą namo teritoriją, tačiau minėtus Pareiškėjo atstovo argumentus paneigia bylos medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančio Institucijos atstovo užfiksuoto vaizdo įrašo, (duomenys neskelbtini), esančio namo teritorija (iš kurios be priežiūros išėjo vokiečių aviganių veislės šuo) yra juosiama tvoros ir minėto pažeidimo metu tvoros vartai (pažymėtina, ne varteliai kaip teismo posėdžio metu nurodė Pareiškėjos atstovas, o vartai, skirti į kiemą įvažiuoti transporto priemonėms) buvo pilnai atidaryti. Be to, minėtame vaizdo įraše buvo užfiksuota kaip minėtas vokiečių aviganių veislės šuo vienas, niekieno neprižiūrimas vaikščiojo už tvoros (t. y. viešoje miesto teritorijoje, kurioje gali bet kuriuo metu vaikščioti kiti asmenys, vaikai bei kiti augintiniai), po ko pavaikščiojęs šuo grįžo atgal į aptvertą namo teritoriją pats, t. y. be savininko – šiuo atveju Pareiškėjos valios, ir liko kieme nepririštas. Taigi, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia Pareiškėjos ir jos atstovo versiją, jog šuo pasivaikščiojimo metu išsinėrė iš pavadėlio, o po to Pareiškėja iš karto vėliau pririšo šunį.

Taip pat, matyti, kad minėtas pažeidimas sukėlė aplinkinių nepasitenkinimą – apie šį pažeidimą pranešė aplinkinių namų gyventojai, kurie nurodė, kad minėtas šuo kelia pavojų aplink vaikščiojantiems asmenims, vaikams ir jų augintiniams. Nors Pareiškėja ir jos atstovas laikosi pozicijos, kad minėtas šuo yra dresuotas ir nuolat socializuojamas, tam, kad nesukeltų aplinkinių sveikatai ir turtui pavojaus, tačiau teismo vertinimu, pagrįstai manytina, kad viešoje vietoje be šeimininko palydos esantis didelis, nepažįstamas šuo gali būti objektyviai vertintinas kaip pavojingas, ką iš esmės patvirtina ir bylos aplinkybės (t. y. aplinkinių asmenų kreipimasis dėl palaido minėto šuns). Pažymėtina, kad nors ANK 12 straipsnyje numatyta, jog Pareiškėjos padarytas pažeidimas (t. y. numatytas ANK 346 straipsnio 1 dalyje) priskirtinas prie tų veikų, kurios gali būti pripažintinos mažai pavojingomis, tačiau pabrėžtina, jog tai yra Institucijos pareigūno teisė, o ne pareiga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucija, priimdama skundžiama nutarimą, pagrįstai nutarė nelaikyti padaryto pažeidimo mažai pavojingu ir pritaikė Pareiškėjai administracinę atsakomybę.

Teismas pažymi, kad švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis straipsnis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant.

Kaip jau minėta, Pareiškėja ir jos atstovas padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į faktines jo padarymo aplinkybes, laiko nesiekiančiu tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio galėtų kilti administracinė atsakomybė ir būtų priskiriama piniginė nuobauda. Pažymėtina, kad pateiktu skundu nėra prašoma sumažinti paskirtą piniginę nuobaudą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. B. paskirta nuobauda – ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, A. B. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimalią baudą. Juolab atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praktiškai iš karto po šio skundžiamo administracinio nusižengimo (t. y. 2024 m. sausio 12 d.), A. B. atžvilgiu buvo pakartotinai užfiksuotas analogiškas administracinis nusižengimas ir už minėto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda. Teismas nustatė, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti A. B. atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2332-2024 nepakeistą ir A. B. atstovo advokato Ramūno Mikulsko skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.