- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-241-875/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04921-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Audrius Sadauskas
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo
R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. K. paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 70 MGL (3500 Eur) bauda;
į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 7 d. 17.07 val. iki 2025 m. vasario 9 d. 10.45 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo;
bausmės pradžią R. K. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Č. skirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas V. Č. atidėtas 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 7 d. 17.00 val. iki 2025 m. vasario 9 d. 10.55 val. ir nustatyta laikyti, kad jis atliko 2 (dvi) paras arešto bausmės;
bausmės pradžią V. Č. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
civilinis procesas pagal civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį nutrauktas;
išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Nuteistojo V. Č. ar dėl jo apeliacinių skundų byloje negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. K. nuteistas už tai, kad 2025 m. vasario 7 d., apie 14 val. 52 min., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,70 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su V. Č., atvirai, matant parduotuvės pardavėjai, V. Č. paėmė į rankas 4 vnt. 0,5 l talpos „BlueMont“ degtinės butelius – po 11,49 Eur vertės, iš viso 45,96 Eur vertės, tuo pačiu metu R. K. atvirai paėmė ir į rankovę įsikišo vieną 0,5 l tapos „Dukat“ brendžio butelį – 11,40 Eur vertės, bei paėmė į ranką vieną 1 l tapos „Hekla“ degtinės butelį – 21,10 Eur vertės, bei abu nesusimokėję išėjo iš parduotuvės, taip veikdami kartu, atvirai iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, padarydami 78,46 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti.
2.1. Nurodo, kad visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą atlygino ne tik už save, bet ir už kitą asmenį, todėl mano, kad už padarytą nusikaltimą jam paskirta bausmė yra per didelė.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Atsiliepimas
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėja advokatė Kristina Adomavičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Šarūnas Vaicekavičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nuteistasis R. K. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl bausmės
7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 70 MGL (3500 Eur) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vertinant R. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teistas 14 kartų, taip pat ir užsienyje, teistumas neišnykęs, nusikalto esant pradėtam dar vienam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino padarytą turtinę žalą); nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktuose (nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nusikalto būdamas recidyvistas); administracine tvarka baustas ne kartą, baudų nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus.
11. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, R. K. šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 13 kartų, šiuo metu teistas 14 kartų, anksčiau baudžiamoji atsakomybė jam taikyta už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas asmens sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei 6 kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis). Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas), kaip ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes vos atlikęs paskirtas bausmes jis nusikalsta ir vėl. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė teistumui neišnykus, praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje nustatyta nusikalstama veika nebuvo ir vienintelė – mėnesiu anksčiau jis padarė dar vieną vagystę iš parduotuvės, už kurią nuteistas pastaruoju – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Ne kartą baudžiamoji atsakomybė už įvairias nusikalstamas veikas (taip pat ir vagystę patekus į privačias valdas) R. K. taikyta ir užsienyje. Administracine tvarka apeliantas per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas už įvarius administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias (alkoholio) vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje pateiktais Sodros duomenimis, apeliantas periodiškai dirbo, pastaruoju metu – (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gegužės 3 d., vėlesnių duomenų apie jo darbinę veiklą byloje nėra.
12. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis R. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas šioje baudžiamojoje byloje nustatytai, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėjus, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – kaltinime nurodytą dieną, šviesiu paros metu alkoholio vagystę jis padarė būdamas girtas (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) ir bendrininkų grupėje, nors ir stabdomas parduotuvės darbuotojų, jis dėmesio nekreipė ir iš įvykio vietos pabėgo, o alkoholį pagrobė, nes jo pritrūko girtaudamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam nors ir griežčiausią savo rūšimi, tačiau jos terminą nustatęs kiek didesnį nei minimalus tokios rūšies bausmės dydis, paskyrė pagrįstai, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę teisingai sumažino vienu trečdaliu.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam R. K. paskirta bausmė BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Todėl vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantas savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai apgailestauja dėl savo veiksmų, padarytą žalą atlygino, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti jo atsakomybę, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu ir pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi nuteistąjį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
14. Apeliantas savo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę nedetalizuoja, todėl teismas aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nagrinėjamu atveju netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į tai, kad R. K. gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino žalą, tačiau buvo pasislėpęs nuo teismo, jam buvo paskelbta paieška ir nuo 2025 m. balandžio 27 d. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat į tai, kad ne pirmą kartą padarė analogišką nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu buvo pradėtas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos vagystės, už smulkias vagystes ne kartą baustas ir administracine tvarka, baudų nemoka. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad R. K. anksčiau skirtos net ir realios laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, vos išėjęs iš įkalinimo įstaigos (paleistas 2024 m. gruodžio 31 d.) jis ir vėl nusikalto (2025 m. vasario 7 d., taip pat ir 2025 m. sausio 5 d.), bei sprendė, kad R. K. visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nepaiso. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
15. Be aukščiau paminėtų tiek nuteistąjį charakterizuojančių, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių (12, 14 punktai) teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais nei švelnesnės bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis kaskart nusikalsta ir vėl. Ir šiuo atveju jis padarė dvi analogiškas vagystes viena po kitos, nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo, atlikęs 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad R. K. padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Juolab, kad ir šiuo atveju atlikęs tris ketvirtadalius skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bei 2025 m spalio 24 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą, R. K. lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikė, dėl ko Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo pasiųstas atlikti neatliktą 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos teismų informacinė sistema). Aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis R. K. yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.
16. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo pavojingumui, todėl ją švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, teisingai subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto ir 70 MGL (3500 Eur) baudos bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas ir 70 MGL (3500 Eur) bauda.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-13817, kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 168,75 Eur.
18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.
19. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas – advokatė Kristina Adomavičienė. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį (duomenų apie nuteistojo gerą finansinę padėtį byloje nėra, į pastaruoju nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 168,75 Eur dydžio sumai už R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.