Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. 15 MGL (1875 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė nustatyta 24 MGL (3000 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad būdamas J. V. komercinės firmos savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., 14 str. 2 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, 2003 m. spalio - 2004 m. sausio mėnesiais iš UAB ‚,Flošas“ pagal PVM sąskaitas - faktūras pirko 810,03 kub. m. medienos už 115843,60 litus be PVM, 2003 m. gegužės - birželio mėnesiais iš UAB „Milebra“ pagal PVM sąskaitas - faktūras pirko 345 kub. m medienos už 24500 litų be PVM, 2004 m. kovo 24 d. iš UAB „Amiantas“ pagal PVM sąskaitą - faktūrą pirko 285 kub. m. medienos už 55575 litus be PVM, 2004 m. kovo 30 d. iš UAB „Baltraus“ pagal PVM sąskaitą - faktūrą pirko 206 kub. m medienos už 37080 litų be PVM, tačiau nesilaikydamas Aplinkos ministro 2002-08-22 įsakymo Nr. 452 „Dėl apvaliosios medienos apskaitos medienos ir gaminius gaminančiose įmonėse tvarkos“ 5 punkto reikalavimų (įmonės pirkti arba priimti apvaliąją medieną apdirbimui iš fizinių ir juridinių asmenų gali, tik jiems pateikus medienos įsigijimo dokumentus: fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję medieną iš valstybinių miškų valdytojų, pateikia medienos įsigijimą patvirtinančius dokumentus - PVM sąskaitą - faktūrą arba medienos važtaraštį; juridiniai asmenys, įsigiję medieną iš privataus miško savininkų, pateikia pirkimo - pardavimo sutartį. Šių dokumentų kopijos saugomos įmonėje kartu su pirkimo dokumentais) nepareikalavo šių dokumentų iš medienos tiekėjų, jų nepridėjo prie buhalterinių dokumentų ir neišsaugojo, taip pat pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4, 5 p. (apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys bei asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas), ir 1995-01-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 p. (visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais), aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

J. V. nuteistas ir už tai, kad būdamas J. V. komercinės firmos savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., 14 str. 2 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, neįtraukė į buhalterinę apskaitą iš J. M. 2004 m. balandžio 16 d. ir 21 d. nupirktų 59,2 kub. m beržo rąstų už 8107,50 lito bei iš V. Š. 2004 m. rugsėjo 14 d., 23 d. ir 28 d. nupirktų 43520 kg grūdų už 12635 litus, tokiu būdu nefiksuodamas įvykusių ūkinių operacijų ir tuo pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 1995-01-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 p. (visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais), apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens ūkinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

J. V. komercinė firma apie įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą ir vykdomą veiklą skelbdavo laikraščiuose, o skelbimuose nurodytais kontaktiniais telefonais skambindavo asmenys, siūlydami medieną, grūdus. UAB „Balthaus“, UAB „Amianitas“, UAB „Milebra“, UAB „Flošas“ atstovai firmą susirado patys. Jie turėjo visus reikiamus dokumentus ir firmoje aptardavo preliminarią medienos (beržo) kainą. Atvežus medieną ir susitarus dėl pirkimo, tą pačią dieną pardavėjai pateikdami savo asmens dokumentus, bendrovių, kurioms pastarieji atstovavo, įgaliojimus ar darbo sutartis, išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras, kuriose visada pasirašydavo jis ir pardavėjo atstovas, o atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais iš karto tą pačią dieną arba dalimis per kelis kartus, išrašant kasos pajamų orderius. Minėtų bendrovių PVM sąskaitas - faktūras, kurios, jo manymu, yra svarbiausios, jis turi, šie dokumentai yra iš jo paimti bei pridėti šioje byloje, o piniginių srautų patikrinimo aktas įrodo, kad firmoje buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma aplaidžiai.

Iš J. M. malkas jis pirko tik vieną kartą, 2006-04-16, ir tik savo asmeninėms reikmėms kaip malkinę medieną buičiai. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai, todėl šis sandoris ir neužfiksuotas buhalterinėje apskaitoje. Nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei teismas neatskyrė firmos veiklos nuo J. V. buities darbų ir buities reikmenų (tarp jų ir malkų jo šeimos namo šildymui pirkimo), todėl padarė neteisingą išvadą dėl jam pareikštų kaltinimų. Iš prašymų atlikti kompetentingų specialistų auditą teisme buvo tik tyčiojamasi.

J. M. nusikalstama veika pasireiškia tuo, kad pastarasis, neturėdamas medienos, 2004 m. balandžio 16 ir 21 dienomis, veikdamas kartu su A. D., K. N., D. P. pasirašė medienos gabenimo lapus J. V. firmos vardu. Medienos neturėjimo faktas įrodomas LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės skyriaus agentūros vedėjo V. Š. 2006-01-26 pažyma Nr. (7.10.)-V4-43. Apylinkės teismas į šią aplinkybę nekreipė dėmesio. Be to, akivaizdžiai matosi suklastoti parašai medienos gabenimo lapuose Nr. 128726 bei 148992, tačiau teismas, akivaizdžiai ir demonstratyviai pažeisdamas jo teisę į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, atmetė jo prašymą skirti rašysenos ekspertizę. Byloje netirta aplinkybė, kuri gali patvirtinti, kad galimo nusikalstamo susivienijimo dalyviai suklastojo parašą, pasirašydami už J. V. įmonę. K. N., J. M., A. D., D. P., galgūt suorganizuoti prokuroro P. Gargaso, neprieštaraujant jo (J. V.) gynėjai S. J., V. K. bei E. Z., FNTT prie Tauragės apskrities bei Tauragės apylinkės prokuratūrai, prisistatė J. V. firmos atstovais, kurie, neturėdami firmos įgaliojimų, 2004-04-16 17.30 val. ir 2004-04-21 12.30 val. šios firmos vardu užpildė medienos gabenimo lapus Nr. 128726 bei 148992. Pasikrovę J. M. medieną, J. M. nurodė, kad ją gabena į J. V. firmą, esančią Tauragėje, tačiau šios firmos administracijai medienos nepristatė. Ši aplinkybė įrodoma tuo, kad pastarieji negali pateikti medienos priėmimo - perdavimo akto, pinigų mokėjimo už medieną kasos pajamų bei išlaidų orderio (BK 205 str.). Priešingai, J. V. firmos piniginių srautų patikrinimo aktas patvirtina, kad šioje įmonėje neužfiksuotas piniginių srautų judėjimas, kuriame atsispindėtų, jog J. V. firma mokėjo J. M. už medieną. Šis aktas, esantis byloje, nevertintas. 2004-04-21 medienos gabenimo lape ties K. N. pavarde yra parašas, kuris visiškai nepanašus į K. N. parašą kitame dokumente. D. P. nurodė, kad būdamas girtas ir paveiktas minimų organizatorių, siekdamas pakenkti J. V. firmos komercinei veiklai, taip suklaidindamas teisėsaugos institucijas, kurios pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš J. V., minimame medienos gabenimo lape ties K. N. pavarde pasirašė jis.

J. V. komercinė firma iš ūkininko R. Š. grūdų nepirko. Firmos automobilį SCANIA buvo išnuomojusi pažįstamam A. J. iš Klaipėdos, kuris liko skolingas R. Š.. R. Š. pareikalavus atsiskaityti už parduotus grūdus, jis, A. J. paprašytas, R. Š. perdavė A. J. pinigus. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir A. J.. Teismas pasisakė, kad jo kaltę įrodo tai, kad jis sumokėjo V. Š. pinigus už prekes, tačiau jeigu ir būtų galima manyti, kad jis atsiskaitė už save, tai jis atsakytų už save kaip fizinį asmenį, nes byloje esantys piniginių srautų dokumentai įrodo, kad firmos finansinė apskaita atitinka faktinę firmos padėtį ir tokių įrodymų niekas neįrodė kitaip. Priešingai, nuo šio įrodinėjimo teismas nusišalino. Kaip minėta, jis šiuo konkrečiu atveju perdavė A. J. pinigus. Tuo tarpu V. ir R. Š. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad pastarieji galbūt veikiami organizatorių neteisėtai reikalavo pinigų iš J. V. firmos, nes galbūt norėjo išvengti jau minėtų nusikaltimo organizatorių psichologinio spaudimo, ir buvo pagrindas manyti, kad įmonės komercinė veikla bus sužlugdyta. Teismas nepaneigė jo pateiktų įrodymų teisminio nagrinėjimo metu bei netinkamai vertino A. J. parodymus, juos pripažindamas kritiškais.

Teismui buvo pateikta nemažai įsakymų, tarp jų ir įsakymas dėl asmenų, atsakingų už firmos materialinių vertybių apskaitą, buhalteriją, teisinius dokumentus ir finansinę apskaitą. Teismas tokius prašymus atmetė ir jų prie bylos medžiagos nepridėjo, nevertino kaip gynybos priemonės, nors buhalterė ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir patvirtino aplinkybę, kad ji pagal įsakymą yra atsakinga už visą įmonės teisinę ir komercinę veiklą.

Kaltinamasis aktas grindžiamas specialisto išvada, kurią sudarė specialistė, neturinti tam atitinkamos kvalifikacijos ir gebėjimų, kadangi pastaroji neturi tam licencijos, todėl išvados, padarytos specialistės, pripažintinos niekinėmis. Byloje nėra duomenų, kad specialistė galėjo atlikti patikrinimą, kuris yra reikalingas šioje byloje. Tai matyti ir iš to, kad nepadarytas priešpriešinis patikrinimas tarp J. V. firmos ir UAB „Flošas“, UAB „Milebra“, UAB „Amiantas“, UAB „Balthaus“. Specialistė teisme parodė, kad rašydama išvadą vadovavosi tokiais dokumentais, kokie, jos manymu, reikalingi, tačiau netikrino firmoje buvusių dokumentų visumos.

Prokuroras P. Gargasas, siekdamas jį nepagrįstai apkaltinti nebūtais dalykais, buvo šališkas. Žinodamas, kad VĮ RC duomenimis UAB „Amianta“, UAB „Balthaus“, UAB „Milebra“, UAB „Flošas“ yra registruotos, tyčiniais nusikalstamais veiksmais apkaltino jį, nurodydamas, kad J. V. firmai atliekant medienos pirkimo - pardavimo sandorius su minėtomis bendrovėmis, jos buvo išregistruotos iš Mokesčių mokėtojų registro (BK 228; 229; 294 str.). Prokuroras taip pat jį kaltina, kad neva iš minėtų bendrovių J. V. firma medieną įsigijo be PVM sąskaitų – faktūrų. Tačiau, prieštaraudamas pats sau, tuo pačiu metu nurodo PVM sąskaitas - faktūras, kurių pagrindu firma tą medieną ir įsigijo. Siekdamas jį apkaltinti nusikaltimo padarymu, prokuroras tiksliai žinodamas, kad UAB „Loglifta“ automobilis 2004-05-27 13.30 val. buvo naudojamas medienos gabenimui iš Payžnio kaimo Šilalės rajone, nes 2004-05-31 išrašyta PVM sąskaita- faktūra Nr. 0021325, šią sąskaitą - faktūrą įvardijo kaip atsiskaitymą už medienos gabenimą 2004 m. balandžio 16 ir 21 dienomis iš J. M.. 2005-12-25 jam atėjus į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą ir reikalaujant iškviesti apklausai prašomus gynybos liudytojus (A. J. ir kt.) bei pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos procesinius dokumentus, prokuroras P. Gargasas, matant jo gynėjai S. J., taisė procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-08011-05, 2005-12-26 datą pataisydamas į 2005-12-25. Po to aiškino, kad nebegali atlikti procesinių veiksmų, nes tai jau yra teismo proregatyva. Be to, dar iki prasidedant teismo posėdžiui, viešai ir visiems girdint prokuroras reikalavo jo sumokėti Tauragės VMI priskaičiuotą PVM, žadėdamas šią baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau jis be teismo sprendimo neatsiskaitė, todėl yra nepagrįstai apkaltintas. Pareiškus nušalinimą prokuroras nenusišalino, to nepadarė ir teismas, todėl teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant jo teisę į nešališką teismą (Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencija pagal protokolą (Nr. 11) ir jo 6 str.).

Iš dalies jo gynybą sunkino ir advokatė S. J.. Matydama ikiteisminio tyrimo medžiagos klastojimą bei VMI vadovų nepagrįstus veiksmus, dėl ko buvo priimti nepagrįsti sprendimai (būtent dėl jų jis yra kaltinamas įvairiais nebūtais dalykais), jų neskundė ABTĮ nustatyta tvarka bei vadovaujantis BPK 62-65 str. neskundė ikiteisminio tyrimo tyrėjų bei prokuroro P. Gargaso veiksmų. Dėl advokatės netinkamo sutarties sąlygų vykdymo J. V. firma bankrutavo, apie 30 firmos darbuotojų prarado darbą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nuosekliais liudytojų J. M., A. D., D. P., K. N. parodymais, PVM sąskaita- faktūra, medienos gabenimo lapais neginčijamai įrodyta, kad J. V. firma įsigijo beržo rąstų medieną iš J. M.. Iš specialisto išvados matyti, kad J. V. firmos buhalterinėje apskaitoje šios ūkinės finansinės operacijos nebuvo fiksuotos ir dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Apeliaciniame skunde J. V. tai ginčija deklaratyviais pareiškimais apie organizuotą nusikalstamą susivienijimą, kurį sudarė prokuroras P. Gargasas, jo gynėja S. J., finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojai bei jau minėti liudytojai, siekę J. V. firmos bankroto. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie neteisėtus minėtų asmenų siekius, nusikalstamus veiksmus ar kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl kolegija nemato pagrindo šiuos deklaratyvius apelianto teiginius vertinti. Tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nurodytų liudytojų parodymais, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys, kurie galėtų sukelti abejonių nurodytų liudytojų patikimumu ar suinteresuotumu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir byloje surinktus įrodymus dėl grūdų įsigijimo iš R. Š. aplinkybių. Apeliaciniame skunde vienintelis apelianto motyvas, kodėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu apgaulingai tvarkęs apskaitą dėl grūdų įsigijimo, tai teiginys, kad jis grūdų iš R. Š. nepirko, o tai padarė A. J.. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad viena iš J. V. firmos veiklos rūšių-grūdų malimo produktų gamyba, šiai firmos veiklai reikalingi grūdai. Liudytojas R. Š., visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nuosekliai parodė, kad grūdus iš jo pirko asmuo, vardu A., prisistatęs kaip J. V. firmos supirkėjas. Laiku neatsiskaičius už supirktus grūdus R. Š. skambino į J. V. firmą ir dėl neatsiskaitymo aiškinosi su J. V., kuris ne kartą žadėjo grąžinti pinigus. 2005 m. pavasarį Jurbarko mieste sumokėjo skolą tik po to, kai liudytojas pagrasino J. V. teismu. Ši aplinkybė bei tai, kad grūdai buvo vežami J. V. firmai priklausančiu transportu, taip pat rodo, kad grūdai buvo perkami J. V. firmai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo kaltinamojo J. V., liudytojo A. J. parodymų, kaltinamojo pateiktų sutarčių įvertinimu ir šių argumentų nebekartoja. Kolegija taip pat nevertina deklaratyvių apelianto teiginių apie R. Š. priklausymą organizuotam nusikalstamam susivienijimui bei jo siekius finansiškai sužlugdyti apeliantą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą įformindamas finansines ūkines operacijas dėl medienos pirkimo iš UAB ,,Flošas“, UAB ,,Milerba“, UAB ,,Amianitas“, UAB ,,Balthaus“, nes nesilaikė Aplinkos ministro 2002 08 22 įsakymo Nr. 452 ,,Dėl apvaliosios medienos apskaitos medienos ir gaminius gaminančiose įmonėse tvarkos“ 5 p. reikalavimų. Tačiau už tokius pažeidimus apeliantas neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BK 223 str. baudžiamojon atsakomybėn fizinis ar juridinis asmuo gali būti traukiami tik tada, jei dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje J. V. nuosekliai parodo, kad medieną pirko pagal sąskaitas - faktūras. Pinigus minimų įmonių atstovams sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir specialistė, atlikusi tyrimą, tik konstatavo, kad medienos pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo metu nurodytos bendrovės nevykdė ūkinės veiklos, tačiau neįrodyta, kad neįvyko patys pirkimo-pardavimo sandoriai. Taigi mediena į J. V. firmą pateko, ji buvo apdirbama ir realizuota, todėl visiškai neįtikėtina, kad įvykus minėtoms finansinėms ūkinėms operacijoms iš dalies negalima nustatyti J. V. firmos veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokių savo išvados teiginių apeliacinės instancijos teisme motyvuotai pagrįsti negalėjo ir specialistė, davusi išvadą dėl J. V. komercinės firmos veiklos. Esant šioms aplinkybėms J. V. pagal LR BK 223 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Apeliaciniame skunde J. V. didelį dėmesį skyrė deklaratyviems argumentams apie egzistuojančią nusikalstamą jį siekiančią sužlugdyti grupę ar susivienijimą, į kurį įtraukti visi bylos liudytojai, tyrėjai, specialistai, kaltinamojo gynėja, galbūt vadovaujamą prokuroro P. Gargaso. Kolegija minėtų deklaratyvių apeliacinio skundo teiginių nevertina, nes tai ne apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Turėdamas įtikinamų duomenų apie tokio susivienijimo egzistavimą J. V. turėtų kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 05 01 redakcija), panaikinti ir priimti nuosprendį J. V. pagal BK 223 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2000 05 01 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d. 4 d. nuostatų taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.