Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. N., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvais gyventojų registre nurodomi C. S. (tėvas), gim. (duomenys neskelbtini), C. S. (motina), gim. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais gyventojų registre nurodomi C. S. (tėvas), gim. 1903 m., ir C. S. (motina), gim. 1908 m. A. N. gimimo pažymoje ir G. K. ištuokos liudijime nurodomi tėvavardžiai sutampa – C., taip pat matyti sutampa jų ikisantuokinės pavardės: S.. Tiek A. N., tiek G. K. yra gimusios Rusijoje, Permės mieste. Iš pateikto G. K. laiško, siųsto sūnui D. K. ir D. K. laiško, siųsto A. N., nustatyta, kad G. K. ir D. K. siejo artimi santykiai su A. N., - G. K. laikė A. N. savo seserimi, tuo tarpu D. K. vadino ją savo teta. (duomenys neskelbtini) A. N. ir G. K. sudarė Sutartį, kurioje nurodoma, kad A. N. perleido seseriai G. K. 11 200 rublių. Pablogėjus G. K. sveikatai, ja rūpinosi A. N., būtent ji kreipėsi į prokuratūrą su prašymu dėl civilinės bylos dėl neveiksnumo nustatymo G. K. iškėlimo. (duomenys neskelbtini) mirus G. K. visas laidojimo išlaidas padengė A. N., A. N. po G. K. mirties taip pat rūpinosi pastarosios kapaviete. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad nei vienas iš įstatyminių ar testamentinių įpėdinių į notarą dėl G. K. palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad G. K. vardu yra registruotas butas, (duomenys neskelbtini). A. N. nuo palikimo atsiradimo dienos iki savo mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), mirusios G. K. turtą valdė ir jį prižiūrėjo. Po A. N. mirties jos palikimą priėmė I. N..

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Vadovaudamasis byloje nustatytoms aplinkybėmis bei tikėtinumo taisykle, teismas sprendžia, jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad mirusiosios G. K. ir A. N. yra seserys. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių A. N. ir G. K. giminystę nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, pareiškėjos prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimui nustatytinas juridinę reikšmę turintis giminystės faktas, kad A. N. ir G. K. yra seserys.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad A. N. po sesers mirties faktiškai valdė palikėjos turtą: mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinosi buto tinkama būkle. Tai, jog A. N. pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad A. N. po sesers G. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad A. N. po sesers G. K. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sesers G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismą.