- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- 1-73-1060/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Civilinis atsakovas
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- J. T.
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. T., jos ir nukentėjusiojo E. T. atstovui advokato padėjėjui A. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvoje teistas 6 kartus, teistumas išnykęs, užsienyje teistas 2 kartus,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. įsibrovus į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. vasario 23 d. apie 9.30 val., bendrininkų grupėje su dviem nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs įsibrovė į nukentėjusiosios J. T. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiajai J. T. jie prisistatė elektros tinklų darbuotojais bei šiai atidarius gyvenamojo namo duris, A. G. papurškė nukentėjusiai į akis dujų balionėliu, po to vienam iš nenustatytų asmenų nukentėjusiąją J. T. įstūmus į namo viduje esantį koridorių ir pargriovus koridoriuje, A. G. bendrais veiksmais su dviem nenustatytas asmenimis sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis, padarydamas jai linijinius odos nubrozdinimus – viršutinės lūpos dešinės pusės srityje ir kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, juosmens srityje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties panirimą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu koridoriuje vienam iš nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiąją J. T. ant žemės, o A. G. kartu su kitu nenustatytu asmeniu ieškant vertingų daiktų ir pinigų, t. y. iš gyvenamojo namo pagrobė J. T. priklausančius daiktus: 1 400,00 Eur, auksinę grandinėlę, kurios vertė 50,00 Eur bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 50,00 Eur, iš viso 1 500,00 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. T. 1 500,00 Eur vertės turtinę žalą, bei iš namo kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobė jos sūnui E. T. priklausančius 5 000,00 Didžiosios Britanijos svarų (toliau – GB) (5 000,00 GB x 1,371 Eur = 5 685,69 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam E. T. 5 685,69 Eur vertės turtinę žalą.
Šiais veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Kaltinamasis A. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 23 d. atsikėlęs ryte apie 7.00 val., tikslios valandos nežino, susidėjo į kareivišką kuprinę žvejybos reikmenis bei šiltus žvejybos rūbus, buvo apsirengęs žalią striukę, žalią bliuzoną, džinsus ir buvo apsiavęs sportinius batus. Kuprinėje taip pat buvo kirvis, likęs nuo ankstesnių žvejybų. Kadangi Nemunas Prienuose buvo užšalęs ketino žvejoti poledine žūkle. Apie 8.00 val., palikęs miegančią draugę, išėjo iš namų. Apie 8.00 – 9.00 val. sutiko pažįstamą V., kuris vežė draugę F. žaliu automobiliu „Audi A4“ į Vilnių ir pasiūlė jį pekeliui pavežti iki Prienų. Pro kurią Marijampolės pusę išvyko į Prienus, nežino. V. jį paleido Prienuose, nežino kokioje gatvėje. Kaltinamasis nurodė, kad iš gatvelės pasuko į kairę ir ėjo tiesiai, kur įvyko incidentas. Eidamas skaičiavo pinigus, kai pamatė, kad atbėga priešais jį vienas asmuo, o paskui – kitas. Paskui vyrą bėgantis asmuo kažką šaukė, bet tiksliai ką negali pasakyti. Vienas vyras prabėgo pro jį, o kitas vyras bėgdamas sakė jam ko negaudė pirmojo asmens. Nieko nesupratęs apsisuko eiti, kai jį staigiai pastūmė į akmenis ant kiemo dėl ko susimušė koją. Jis bandė stotis, bet jam kelis kartus sudavė rankomis, kojomis ir ant jo užgulė. Užgulęs vyras jį smaugė, kalbėdamas telefonu klausė ar iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo kitas asmuo su mašina, o tada privažiavo moteris – J. P., kurios vienas iš vyrų paprašė iškviesti pagalbą. Kaip paskui paaiškėjo, policija buvo iškviesta anksčiau. Kaltinamasis nurodė, kad atvažiavę policijos pareigūnai jį surakino ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Jis matė, kaip M. K. į mašiną įsidėjo jo kuprinę, kurią paskui atnešė į policijos komisariatą. Kuprinėje buvo likęs tik pakelis sausainių ir kirvis, o visa žvejybinė įranga buvo išimta. Nežino, kas išėmė visus kitus jo daiktus iš kuprinės bei kaip šešios guminės vienkartinės pirštinės atsirado jo kuprinėje. Jį uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Po kiek laiko atidarius kameros duris, pamatė priešais stovinčią J. T. Paklaustas ar pažįsta moterį, jis nurodė, jog ne. J. T. taip pat paklausus ar ji pažįsta kaltinamąjį, ji nurodė, jog nepažįsta. Kaltinamasis nurodė, jog jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų tačiau šių medžiagų galėjo rasti kraujyje, kadangi prieš maždaug 2-3 savaites prieš įvykį buvo Olandijoje, kur psichiką veikiančias medžiagas. Jie tarpusavyje niekada nebendravo internetu ar telefonu, pataisos namuose kartu nekalėjo. Kaltinamasis paaiškino, kad parodymų įvykio dieną nedavė, nes buvo ištiktas šoko. Teigia, jog policijos pareigūnai surengė neteisėtą akistatą, vėliau atnešė jo kuprinę, jis pripažino, kad tai buvo jo kuprinė. Kaltinamasis nurodė, jog dėl sužalojimų ligoninėje jam yra atlikta abdukcija, tačiau nesikreipė dėl smurto panaudojimo jo atžvilgiu, nes atsisakė duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jį sumušusį M. K. atpažino. Nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) niekada nėra buvęs. Kiek kaltinamasis žino iš kaltinamojo akto, konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kokiu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra (duomenys neskelbtini), jis nežino. Kaltinamasis nurodė, jog nepažįsta M. S.. Paaiškino, kad M. S. yra iš Kauno, jis gyvena Marijampolėje. Be to, jo mama taip pat patvirtino, kad jie su M. S. nepažįstami. M. S. nebuvo su juo susisiekęs ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme, Kauno tardymo izoliatoriuje ar kur kitur. Pirmą kartą jį pamatė teisme. Iš matymo jis taip pat yra nepažįstamas. Paaiškino, jog į Prienus jį atvežusio V. kontaktų neturi, todėl negali iškviesti jo į teisiamąjį posėdį. Kaltinamasis ieškinius laikė nepagrįstais, nurodė, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog T. turėjo pinigų (t. 7, b. l. 10 – 13).
Nukentėjusioji J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 09:30 val. ryto paskambino į jos buto duris trys vyrai. Kaltinamasis buvo stambiausias, o kiti liekni, gražūs, tvarkingi vyrai. Vienas vyras su savimi turėjo segtuvą su prisegtu tušinuku, apsirengęs juoda striuke, buvo trumpais plaukais. Antras stovėjo kaltinamasis, kuris prie kaklo turėjo šaliką ar movą, buvo žalia striuke, juodais batais, mėlynais džinsais, rankose turėjo įrankių dėžę. Trečias vyras stovėjo už tvorelės, striukė buvo juoda, bet su ryškiai mėlyna spalva vienoje vietoje. Vyrai buvo be kaukių, gerai matėsi jų veidai. Iki įvykio nepažinojo nei vieno iš vyrų. Atidarius duris vyras, kuris stovėjo arčiausiai, pasakė, jog jie yra iš elektros tinklų, tikrina elektros skaitiklius ir dūmų detektorių. Nukentėjusioji nurodė vyrams, kad elektros skaitikliai yra lauke, o dūmų detektorius jau yra įrengtas. Kaltinamajam nuėjus link elektros skaitiklių, ji užsirakino duris ir per langą pažiūrėjo kur yra atvykusių vyriškių mašina. Kadangi vyrai elektros skaitiklius apžiūrėti norėjo eiti į kambarį, jai kilo įtarimas, nes daug metų elektros skaitikliai yra lauke, todėl paskambino žentui M. ir paprašė, kad jis atvažiuotų, nes prie namų yra įtartini vyrai. Vėl paskambinus į duris, ji atidarė duris ir vyras, kuris laikė segtuvą, pasakė, kad viskas yra gerai su elektros skaitikliu ir elektra, tačiau kai norėjo uždaryti duris, vyriškis įkišo koją į tarpdurį, o kaltinamasis, stovėjęs už verandos kampo, papurškė jai dujų į akis. Tada ją pastūmė vyras, kuris turėjo segtuvą rankose. Ji nukrito ant pilvo ir pajautė, kad užlipo jai ant nugaros ir per ją perlipo. Viskas vyko labai greitai. Kas vyko per įvykį, negali tiksliai pasakyti, nes jai kelis kartus pūtė dujas. Įsidėmėjo, kad kaltinamasis spardė jos šunį, nes gerai matė jo kojas – batus, kurie buvo kaip kareiviški, juodi bei avėjo džinsines, mėlynos spalvos kelnes. Kas ją mušė ir spardė, nematė. Nukentėjusioji parodė, jog jai kirto kelis kartus į veidą, kai ji gulėjo ant žemės, jai skaudėjo rankas. Kai ji bandė pakelti galvą, jai vėl sudavė. Matė kaip vyrai traukėsi kokią movą ar kaukę. Vyras kuris ją laikė, liepė tylėti, mano, tai buvo vyras, kuris turėjo segtuvą rankose. Mano, jog smūgiavo rankomis, o kojomis tik perlipo per ją. Kadangi ji labai prastai girdi, negali pasakyti ar vyrai tarpusavyje kažką šnekėjo, ar jos kažko klausinėjo. Kas vyko kambariuose nematė, nes tuo metu gulėjo ant žemės. Matė tik, kad dviese pasiskirstė eiti į kambarius, bet kuris, į kurį, ėjo nežino. Paskui ją pasodino prie sienos, užklijavo burną bei surišo rankas plastmasine juostele. Kas rišo rankas negali pasakyti, nes buvo apsvaigusi, dėl dujų nematė. Kai jai rišo rankas, išgirdo kaip kažkas judina durų rankeną, todėl pašaukė „M.“. Žentui išdaužus durų stiklą, nes durys buvo užrakintos, vyrai pabėgo per langą. Žentas padėjo jai atsikelti ir liepė bėgti į jo mašiną. Kampe stovėjo lazdelė, kuri reikalinga jai vaikščiojimui. Žentas pasiėmęs lazdelę pasivijo kaltinamąjį, o ji nubėgo žento mašiną. Girdėjo, kad jos kambaryje kažkas dužo. Vėliau pamatė, kad vyrai bėgami numetė gėles ir perpjovė užuolaidą. Pamačiusi, jog žentas pasivijo vieną asmenį, ji grįžo į namus ir pamatė jog viskas yra iškuista. Matė kaip žentas pasivijęs vyrą kirto jam su lazdele. Mano, jog tai buvo kaltinamasis, nes vyras buvo su žalia striuke. Nukentėjusioji nurodė, jog butas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš savivaldybę, o vyras, kurį žentas vijosi, bėgo į priešingą savivaldybei pusę. Kur nubėgo kiti du vyrai ji nematė. Grįžusi į namus, laidiniu telefonu paskambino pagalbos numeriu, tačiau jai pranešė, kad kažkas jau buvo paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietęs pagalbą. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Iš laidinio telefono taip pat paskambino savo sutuoktiniui, nes kai jai į mobilųjį telefoną skambino sutuoktinis, kažkas telefoną paėmė iš jos. Telefonas nėra brangus, tai paprastas Nokia telefonas, norėtų, kad telefonas būtų grąžintas. Kai jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ji norėjo patikrinti komodos stalčius, kur buvo pinigai, tačiau policijos pareigūnai neleido. Sutuoktiniui grįžus, jie kartu su greitąja medicinos pagalba išvažiavo į Prienų skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur patikrino jos sveikatos būklę. Grįžę iš priėmimo skyriaus, nuvyko į Prienų policijos komisariatą, kur pamatė vedamą kaltinamąjį. Policijos komisariate nurodžius jiems vykti į Alytų atlikti ekspertizę sužalojimų mastui nustatyti, jie išvyko į Alytų. Vakare, apie 21:00 val., paskambinus tyrėjai ir paklausus ar apžiūrėjo kambarį, nuėjusi nerado savo ir sūnaus pinigų. Jos pinigų buvo 1 400 Eur, kurie buvo sudėti viename voke, o sūnus buvo palikęs statyboms 5 000 svarbų, kurie buvo sudėti kitame voke. Taip pat nerado auksinės grandinėlės. Ji nematė kas paėmė minėtus daiktus. Visi pinigai buvo toje vietoje – komodos stalčiuje. Vakare komodos stalčiai jau buvo uždaryti, o kai norėjo įeiti į tą kambarį iš karto, kai grįžo iš greitosios pagalbos skyriaus, viskas buvo iškuista. Auksinė grandinėlė buvo kitame kambaryje ant sekcijos. Už telefoną, išdaužtą durų stiklą ir perpjautą užuolaidą apmokėjo draudimas. Nukentėjusioji nurodė, jog sužalojimai jai praėjo, tačiau iki šiol jos kraujo spaudimas yra netolygus, svaigsta galva, negali ilgai stovėti. Vyrai, įsiveržę į namus, paliko segtuvą, daugiau ar ką paliko, ji nematė. Ją Prienų policijos komisariate įvykio dieną apklausė tyrėjas M. M.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vyrai turėjo įrankių dėžę, kad tuos vyrus atpažintų. Pamačius kaltinamąjį policijos komisariate ir paklausus ir jis įsibrovė į namus, ji jį atpažino. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad skaitė 2018 m. vasario 23 d. liudytojo apklausos parodymus, kuriuose nurodyta, kad namuose vyrai ieškojo vertingų daiktų, tačiau ji neigia taip sakiusi. Nurodė, jog nežinojo, ko vyrai namuose ieškojo. Kai apklausinėjo Prienų policijos komisariate iš karto po įvykio, nieko negalėjo pasakyti šiuo klausimu, nes nežinojo, ar tie pinigai yra likę namuose, ar jie dingę. Paaiškino, jog buvo šoko būsenoje ir nežinojo, ką turi tyrėjui pasakyti, ko klausė, į tą atsakė. Draudimo bendrovei nurodė, kad paėmė telefoną, užuolaidą supjaustė ir langą išdaužė. Dar sakė ir apie auksinę grandinėlę, bet ji nebuvo drausta. Už telefoną draudimo bendrovė atlygino 50 eurų, už užuolaidą 60 eurų, už durų stiklą – 50 eurų. Moralinės žalos draudimas neatlygino (t. 6. b. l. 93 – 97).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi nukentėjusysis E. T. gyvena užsienyje ir teisiamajame posėdyje nedalyvavo, teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo E. T. parodymai. E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis jau apie 8 metus kartu su šeima gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, Londone. Lietuvoje, Alytaus rajone statosi namą, todėl jis savo motinai J. T. paliko 5 000 Didžiosios Britanijos svarų, kad už tuos pinigus ji nupirktų blokelius sienoms mūryti. Kadangi 2017 metų ruduo buvo lietingas ir nepalankus statyboms, šių darbų neatliko, nors buvo žodžiu sutaręs su statybų įmone. Motina paliko 5 000 svarų sumą, nes tokiai sumai banke būna daug palankesnis valiutos keitimo kursas. E. T. parodė, kad tyrėja jam paaiškino, jog šiame ikiteisminiame tyrime tos dienos valiutų keitimo kursu, 5 000 svarų yra įvertinta 5 685,69 Eur ir jis sutiko, kad šiame ikiteisminiame tyrime būtų nustatyta tokia jo patirta turtinė žala. Kai pinigus padavė motinai, jie buvo įdėti į baltos spalvos voką. Svarai buvo 10 ir 20 nominalų kupiūromis, 10 nominalų galėjo būti apie 20 kupiūrų, o kiti buvo 20 nominalų svarų kupiūromis. Visos svarų kupiūros buvo tvarkingos, neaprašinėtos ir pan. Apie tai, kad jis savo motinai yra palikęs tokią pinigų sumą, niekam nesipasakojo. Pažįstamų ar draugų iš Marijampolės, Kauno neturi. Kas galėjo įvykdyti plėšimą jo mamos atžvilgiu bei pagrobti pas jo mamą buvusius padėtus pinigus nežino, neįtaria ir pasakyti negali (t. 1, b. l. 112 – 114).
Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tekintoju. Šių metų vasario 23 d. ryte, 07:30 val. išvažiavo į darbą. Nurodė, jog jo žmona neįgali ir visada būna namuose. Paaiškino, jog žmonai skambina kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku – 09.30 val., per pertraukėlę. Įvykio dieną 09.30 val. skambino žmonai, tačiau ji neatsakė. Ji paskambino po 5-10 minučių iš laidinio telefono ir pasakė, kad jai yra bloga, prašė parvažiuoti. Grįžęs namo po 10 minučių prieš 10.00 val. matė, jog išdaužtas verandos lauko durų stiklas, , prilašinta kraujo, kambariuose viskas suversta, užuolaida nupjauta įstrižai, kur buvo atidarytas langas. Kaltinamųjų daiktadėžė su įrankiais stovėjo tarpduryje. Joje buvo pilkos spalvos, apie 5 cm pločio, lipnios juostos, degaus skysčio, kitų smulkių daiktų. Taip pat matė užtrauktuką prie veidrodžio. Verandoje ant batų dėžės gulėjo kratos orderis kartu su segtuvu. Žmona buvo sumušta, jos veidas sutinęs. Kartu su greitąją medicinos pagalba nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas žmoną apžiūrėjo, aptvarkė. Grįžę iš priėmimo skyriaus, rado bute dirbančius ekspertus, kurie nurodė nieko neliesti ir niekur neiti, todėl išvažiavo į Alytų ekspertizės atlikimui. Grįžus namo vakare, namuose jau nieko nebuvo. Jie ėjo ieškoti daiktų, viską susitvarkė ir pasigedo pinigų. Žinojo, kokios pinigų sumos buvo padėtos komodoje. Visi pinigai buvo tame pačiame komodos stalčiuje, po rankšluosčiais, jų pinigai buvo – 1 400 eurų bei sūnaus pinigai – 5 000 svarų. Sūnus prie Alytaus statosi namą, todėl atsiuntė pinigų, kad už jį sumokėtų darbininkams. Taip pat nerado mobilaus telefono ir auksinės grandinėlės. Komoda buvo išversta, stalčiai atidaryti, iš jų išmesti rankšluosčiai. Kai grįžo namo iš darbo, namuose nebuvo sulaikytų asmenų. Neužilgo atėjo ekspertai, kurie pasiėmė kai kuriuos daiktus ir daiktadėžę su degiu skysčiu. Ji buvo juoda, apie 60 cm. Žmona, nurimusi tą pačią dieną papasakojo apie įvykį. Jam žmona pasakojo, kad į duris paskambino trys vyrai, kurie prisistatė elektrikais, buvo be mašinos. Žmona žinojo, kad į kambarį elektrikai įeiti negali, todėl ji paskambino žentui, kuris neužilgo nutraukė nusikalstamą veiką. Po įvykio žmonai kelias savaites atliko šildymo procedūras. Jos rankos, kojos, šonas buvo mėlyni. Veidas iš karto matėsi, jog yra sumuštas – buvo nusėtas mėlynėmis, visas ištinęs. Po įvykio žmona pradėjo bijoti, jos būklė dėl diabeto buvo prasta, dabar dar prasčiau jaučiasi. Paaiškino, kad žmona visada puikiai įsidėmi veidus. Jam žmona apibūdino, kaip atrodė visi trys vyrai, kaip ji vyrus apibūdino neatsimena. Nurodė, jog žentas apie įvykį jam nieko nepasakojo (t. 6, b. l. 97 – 99).
Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasario 23 d. ryte apie 10 val. užsuko su automobiliu į gatvelę, kurios pavadinimo nepamena. Tai maža Prienų gatvelė, išsukus iš pagrindinės Basanavičiaus gatvės. Įsukus į gatvelę, pamatė kaip staiga namo, kuris yra antras užsukus nuo pagrindinės gatvės, atsilapojo langas, pro kurį iššoko vienas vaikinas, tada ir antras vaikinas. Neužilgo pro duris išbėgo moteris su vyru, kai tuo tarpu per langą iššoko trečias vaikinas. Vaikinai iššoko pro langą prieš ją. Vyras, išbėgęs pro duris, pradėjo vytis trečiąjį vyrą, pabėgusį pro langą ir jį pasigavęs pradėjo mušti. Privažiavusi arčiau paklausė kas nutiko ir jai paaiškino, kad įsibrovė į namus ir primušė mamą, prašė iškviesti pagalbą, todėl paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Kaip vizualiai namas atrodė nepamena. Nurodė, jog pirmo vaikino gerai nematė, nes jis iššoko pro langą, būdamas į ją šonu, nugara, antrasis vaikinas ant veido buvo užsidėjęs kaukę. Kaip trečias vaikinas atrodė nežino, buvo šoke, todėl neįsidėmėjo veido bruožų. Trečiasis vyras buvo stambesnis, kresno sudėjimo, o pirmi du vaikinai – jaunesni. Dėvėjo tamsius drabužius. Vaikinai, iššokę pro langą, nubėgo į kairę pusę, pro turgelį. Ji tuo metu stovėjo su mašina. Nurodė, jog kaltinamojo neatpažintų, nes gerai jo nematė. Nurodė, kad nepažįsta vyro, kuris vijosi kitą vyriškį, jis galėjo būti apie 40-45 metų amžiaus. Jis sulaikė trečią, pro langą iššokusį, vyriškį. Nematė kaip ir kuo mušė vyras, pasivijęs kitą vyriškį, tik pastebėjo, jog vyko grumtynės – vienas vyras parsivertė kitą ant žemės ir jie pradėjo muštis tarpusavyje. Nepastebėjo sužalojimų ant asmens, kurį pasivijo. Iškvietus pagalbą labai greitai atvažiavo policija ir išskyrė besigrumiančius vyrus. Matė kaip policijos pareigūnai vyrus nusivedė į tarnybinį automobilį. Jai perskambino iš bendrojo pagalbos centro ir paklausė, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, taip pat paprašė, kad nepasišalintų iš įvykio vietos, nes tiksliai nenurodė įvykio vietos, nežinojo gatvės pavadinimo. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, ji išvyko (t. 6, b. l. 137 – 138).
Liudytoja J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba kirpėja. Apie šį įvykį nieko nežino. Su broliu bendrauja, priešiškų santykių nėra. Nežino kokia veikla užsiiminėjo brolis, jis jai geras, draugiškas, su ja gražiai elgėsi. Nemano, jog galėtų padaryti nusikalstamą veiką, iš kitų asmenų nėra apie tai girdėjusi. Brolis sportuoja, žvejoja, būna su drauge namuose. Paaiškino, kad prieš įvykį brolį buvo mačiusi prieš savaitę. 2018 m. vasario 23 d. apie pietus jai paskambino iš Alytaus apskrities policijos komisariato ir paklausė ar pažįsta tam tikrą asmenį. Po pietų paskambino ir pranešė, kad brolis yra sulaikytas, prašė atvežti brolio daiktus. Paskui atvyko patys policijos pareigūnai brolio daiktų paimti ir išsivežė ją į apklausą. Brolio draugė buvo minėjusi, jog jis važiuos žvejoti. Pati paskambino A. T., kuris pasakė, kad brolis ryte išvažiavo, lyg žadėjo vykti žvejoti, neklausė ar kokius daiktus pasiėmė ar ne. Brolis nuo seniai mėgo žvejoti. Liudytoja parodė, jog brolis dirbo laikinus darbus, dirbo pagalbiniu darbininku. Jis lankė kursus, siekdamas įgyti vairuotojo pažymėjimą, ruošiesi įsidarbinti vairuotoju. Anksčiau apie du metus gyveno užsienyje, o grįžęs į registravosi Užimtumo tarnyboje, ar tuo metu buvo registruotas, jo nežino, ruošėsi vėl išvykti į užsieny. Nežinojo, jog užsienyje brolis buvo teistas. Sužinojus apie brolio sulaikymą pranešė jo draugei (t. 6, b. l. 138 – 139).
Liudytoja A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena pas kaltinamąjį (duomenys neskelbtini). A. G. buvo sulaikytas 2018 m. vasario 23 d., iki to laiko kartu gyveno apie 4 mėnesius, pažįstami buvo apie 6 mėnesius. Kai jį sulaikė, jie gyveno kartu. Prieš kelias dienas A. G. buvo minėjęs, kad važiuos žvejoti, tačiau kur nesakė. Nurodė, kad kai kaltinamasis išvyko ji miegojo, buvo tamsu, nelabai girdėjo, kada jis išvyko, tiksliai valandos negali pasakyti. Jam taip anksti keltis nebuvo įprasta. Po pietų jai paskambino kaltinamojo sesuo ir pasakė, kad A. yra sulaikytas. Kaltinamasis iš vakaro niekam neskambino, įtartinų skambučių nepastebėjo, iki įvykio gyveno įprastai, į namus įtartinų asmenų nebuvo atėję. Paaiškino, jog kaltinamojo draugų nepažįsta, nešvęsdavo su jo bičiuliais švenčių, laiką leisdavo dviese, abu buvo uždaro būdo. Prieš įvykį jokių įtartinų daiktų namuose neatsirado. Kaltinamasis mėgo žvejoti. Apie įvykį su kaltinamojo draugais nėra kalbėjusi, nieko nėra girdėjusi apie tai. A. G. prieš 2018 m. vasario 23 d. minėjo, kad vyks į žvejybą, tačiau su kuo važiuos, neminėjo. Jis neturi automobilio. Ji tik mokėsi, siekdamas įgyti vairuotojo pažymėjimą. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis neturėjo jis draugo vardu M., nepažįsta jo. Paaiškino, kad oficialių pajamų kaltinamasis neturėjo, jis neturėjo darbo, ar kitos veiklos, iš kurios gautų pajamas, kaltinamojo mama padėdavo. Liudytoja paaiškino, jog pati verčiasi muzikine veikla, iš jo pragyvena. Nurodė, jog nežino ar A. G. vykdavo žvejoti, ar jis turėjo žvejybinę įrangą (t. 6, b. l. 139 – 140).
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra M. S. mama, ji nepažįsta A. G., sūnaus draugų kompanijoje nėra jo mačiusi. Paaiškino, kad sūnus šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, nes buvo nerastas namuose pagal jam paskirtą bausmę, o išvažiavęs į užsienį, iš kur buvo pargabentas į Lietuvą. 2017 m. vasario 23 d. gyveno kartu su savo (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir buvo registruotas darbo biržoje, niekur nedirbo. Ką jis veikė 2017 m. vasario 23 d. nežino, kada jis išėjo iš namų tą dieną negali pasakyti. Nurodė, jog apie tos dienos įvykius geriau prisiminė gegužės 17 d. Nurodė, jog sūnus neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio. Ar sūnus moka vairuoti nežino, gyvendamas užsienyje galėjo girtis, jog moka vairuoti. Pati liudytoja neturi automobilio. Ji nežino ar sūnus M. turėjo draugų Marijampolėje, į namus jo draugai neatvykdavo (t. 6, b. l. 140 – 141).
Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiais metais apie 09.30 val. paskambino uošvė ir pasakė, kad į jos namus atėjo trys įtartini asmenys patikrinti elektros skaitiklių. Ji prašė atvažiuoti pasižiūrėti. Kol atvažiavo automobiliu užtruko apie 5 min. Namo lauko durys buvo užrakintos, todėl pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad viduje yra viskas išvartyta. Išgirdęs uošvienės aimanas, suprato, kad namuose kažkas vyksta, todėl išspyrė durų langelį ir iš vidaus atsirakino duris. Viduje pamatė gulinčią uošvienę. Jai ant veido buvo prikibusi pilka lipni juosta, ties lūpomis. Ant veido matėsi kraujas bei patinimai. Patalpoje neįprastų daiktų nepastebėjo. Padėjęs uošvienei atsistoti, išvedė ją į lauką. Vedant link mašinos, atsisukęs pamatė, kad per langą iššoko du asmenys. Negali tiksliai pasakyti, ar jie atsidarė langą, ar jį išdaužė. Kai asmenys iššoko, pasodinęs uošvienę į mašiną, pradėjo juos vytis. Du asmenys bėgo link turgelio, užsukus Valančiaus gatve, už kokių 50 metrų, prie turgelio, sulaikė vieną asmenį. Vienas asmuo bėgo greičiau, kitas – lėčiau, todėl pagavo lėčiau bėgusį asmenį. Negali pasakyti, kelintas iššoko pro langą asmuo, kuris bėgo lėčiau. Pagautą asmenį užspaudė savo svoriu ir laukė policijos. Kelis kartus su juo buvo pargriuvę. Pagautas asmuo buvo su žalia striuke, su kuprine, kitas detales nelabai atsimena. Pasivijus asmenį ir jį užspaudus, prie jų moteris sustojo, kuri pasakė, kad iškvietė policiją., todėl jaukė jos. Moteris buvo automobilyje. Automobilio spalvos nei kitų detalių nepamena. Automobilio markė galėjo būti „Reno“, tačiau nėra tikras, galėjo būti ir „Peugeot“, nes pagal formą visos prancūziškos mašinos yra panašios. Liudytojas nurodė, jog viską geriau atsiminė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo parodymuose jis apibūdino kaltinamąjį, kad jis buvo šviesaus veido, su kuprine, pavirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Sulaikant jautė, jog kažkas buvo kaltinamojo kuprinėje, tačiau nežiūrėjo kas. Atvykę policijos pareigūnai, pagautą asmenį pasiėmė ir nurodė laukti kitų policijos pareigūnų. Pro šalį vyko dar viena moteris, kuri paklausė, kas atsitiko. Nurodė, jog girdėjo iš šeimos narių, kas buvo pagrobta. Uošvienei dingo telefonas ir pinigai, o E. T. - pinigai. Sumų nežino, iš kur buvo pagrobti pinigai, irgi neminėjo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, kurį jis sulaikė. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu šoko veikiamas nurodė du asmenis, nes du asmenis tiksliai matė. Dabar tikrai neatsimena ką sakė nukentėjusioji telefonu, todėl parašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu parodymais šiuo atžvilgiu. Nurodė, jog kaltinamojo veidą atsimena, todėl jį atpažino. Jo sulaikytas asmuo buvo šviesaus veido, trumpais plaukais, be to jį parsivertęs matė jo veidą, nes jis buvo atsisukęs į jį besimuistydamas. Nurodė, jog nežino kiek kaltinamajam yra metų, negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokį kaltinamojo amžių. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė vieną kaltinamojo atpažinimo požymį – žalią striukę, nes tyrėjas tik klausė apie aprangą ir ką tas asmuo turėjo su savimi (t. 6, b. l. 180 – 184).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. K. parodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 9.28 val. į jo mobilaus ryšio telefoną iš savo naudojamo telefono, paskambino jo sutuoktinės K. K. motina J. T., kuri susirūpinusi pasakė, kad du įtartini nepažįstami vyriškiai tikrina jos namo skaitliuką, esantį lauke prie namo įėjimo durų. J. T. paprašė atvažiuoti pasižiūrėti. Jis maždaug per 5 min., nuvažiavo iki J. T. namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasistatė savo automobilį ant gatvės ties J. T. namų įėjimu. Nuo įėjimo iki jo automobilio buvo apie 7 metrai. Prie J. T. namų ir gatvėje nieko nebuvo. Jis priėjo prie namo durų, patraukė lauko duris, bet jos buvo užrakintos iš vidaus. Stovėdamas prie lauko durų išgirdo J. T. dejavimą, todėl suprato, kad kažkas vyksta namo viduje. Koja išspyrė namo lauko įėjimo durų stiklą ir iš vidaus atsirakino duris. Atidaręs duris pamatė, kad J. T. guli ant grindų ištinusiu ir kraujuotu veidu. J. T. jį pamačiusi atsistojo ir jis jai padėjo išeiti į lauką, vedė ją į savo automobilį. Bevedant J. T., pasukęs galvą pamatė, kaip pro J. T. namų pravertą langą iš namo vidaus iššoka du jam nepažįstami vyriškiai. Vyriškiai jam nematyti, vidutinio kūno sudėjimo, vieno veido neįsidėmėjo, nes jis nubėgo pirmas, bet šis vyriškis dėvėjo žalios spalvos striukę, ant galvos buvo užmauta tamsios spalvos kepurė, kokios kelnės ir kokius batus avėjo nespėjo įsidėmėti, jam atrodo, kad šis ant pečių nešėsi kareivišką kuprinę. Antras vyriškis iššokęs per langą maždaug apie 25 metų amžiaus, šviesaus veido, jį įsidėmėjo iš jo bendrų veido bruožų, kūno sudėjimo, jis dėvėjo žalsvą striukę, taip pat ant pečių buvo užsidėjęs kareivišką kuprinę, lyg buvo su kepure, bet tiksliai neįsidėmėjo. Jį pamatęs iškart įsidėmėjo jo veidus bruožus. Pirmas per langą iššokęs vyriškis greitai nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai ir jis jį pametė iš savo akiračio, o antrą vyriškį iškart pasivijo ir sugriebęs pastūmė ant žemės, laikė jį užgulęs, kad nepabėgtų. Netrukus prie jo atvyko policija, kurią iškvietė pro šalį automobiliu, atrodo „Peugot“ markės važiavusi moteris. Liudytojas M. K. parodė, kad jo sugautą vyriškį, kuris iššoko iš J. T. gyvenamojo namo vidaus, sulaikė policija. Iš visų aplinkybių suprato, kad pro langą iššokę vyriškiai J. T. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ar ką pagrobė nežino. J. T. nieko jam nespėjo paaiškinti kas įvyko (t. 1, b. l. 125 – 127).
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. C. parodymų nustatyta, kad A. G. jis pažįsta ne mažiau kaip penki metai, kadangi A. G. ateidavo į jo vedamas bokso ir krosvito (fizinio lavinimo) treniruotes, kurios vykdavo klube „Nokautas“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis su A. G. labai artimai nebendravo, tačiau kartais susiskambindavo telefonu ar susitikdavo mieste. Negali pasakyti kada paskutinį kartą bendravo su A. G. iki jo sulaikymo Prienuose. Jog A. 2018 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas Prienų policijos pareigūnų, sužinojo iš A. G. sesės J., kuri dirba kirpėja, salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pas kurią jis nuolat kerpasi plaukus. Jis 2018 m. vasario 23 d. iki 10.30 val. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po to automobiliu „BMW“ jis vyko į Marijampolę, į IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo palikęs automobilį valymui. Apie 13-14 val. šiuo „BMW“ automobiliu jis išvyko į Kauną darbo reikalais. Kadangi darbo metu buvo labai užsiėmęs, A. G. sesers J. trijų skambučių negirdėjo, kurie buvo apie 17.33 val. Tik apie 18. 36 val. pamatęs praleistus skambučius, jai paskambino. J. pasakė, kad A. G. yra sulaikytas policijos už plėšimą, mobiliojo ryšio telefono plėšimą, kad policija dar ieško kažkokių nusikaltimo bendrininkų ar pan. J. prašė, kad jis ją nuvežtų, nes A. reikia nuvežti drabužius ir pan. kadangi tuo metu jis buvo užsiėmęs, negalėjo Jolitai niekuo padėti. Tą vakarą dar 19.43 val. jam dar kartą paskambino J. ir iš pokalbio suprato, jog ji jau buvo apklausta policijos pareigūnų, todėl būtent tiksliai kada ji jam smulkiau nurodė apie jos brolio sulaikymo motyvus, apie tai, kad dar kažkokių, atrodo dviejų asmenų teiravosi policijos pareigūnai, tiksliai nurodyti negali. G. C. nurodė, jog jis pats asmeniškai jokių draugų ir pažįstamų, gyvenančių Prienų mieste ar kilusių iš Prienų, neturi ir nepažįsta. Ar tokių pažįstamų ir draugų turėjo A. G., nežino. Kokius draugus turėjo A. G., su kuo artimai bendravo, taip pat nežino. Kiek jam yra žinoma A. G. savo automobilio neturėjo, žino, kad šis laikėsi vairuotojo automobilio teises, tačiau ar išsilaikė egzaminus, to tiksliai nežino. A. G. sesė J. sakė, kad jos brolis yra suimtas, gali reikti advokato, todėl jis J. siūlė šiuo klausimu patarti (t. 1, b. l. 162 – 164).
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo N. T. parodymų nustatyta, kad jis pažįsta vaikiną vardu A., gyvenantį tame pačiame name kuriame gyvena ir jis pats, t.y. (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Kiek žino A. šiuo metu yra suimtas policijoje. Tame bute A. gyveno su drauge A.. Jis nueidavo pas A. į svečius, dažniausiai kartu daugiau jokių draugų nebūdavo. Su jam nepažįstamais kaltinamojo draugais bendrauti neteko, kadangi A. nueidavo pas juos į automobilį ir išvažiuodavo. Tokių automobilių, kuriais išvažiuodavo, jų modelių nežino. A. su nepažįstamais draugais išvažiavęs 4-5 kartus, vakare. Ar kaltinamasis su kažkuo išvažiuodavo kitu paros metu nežino, nes pats dirba, su kaltinamuoju susitikdavo vakarais po darbo. Pas A. niekuomet neklausinėjo apie draugus, o kaltinamasis pats jam ir nepasakojo kur jis būdavo, kur važiuodavo su draugais. Kiek jis pažįsta A., tai jis niekada niekur nedirbo. Žino, kad A. gyvena jo motinai priklausančiame bute, kad jo sesuo E. jam padeda materialiai, o jo motina gyvena ir dirba užsienyje. Ar kur dirbo A. draugė A., nežino, tačiau mano, jog ir ji niekur nedirbo. Iš ko A. pragyvendavo, nežino. Liudytojas N. T. nurodė, jog A. ne visada turėdavo pinigų, nes kartais prašydavo kad nupirktų jam cigarečių. Kiek žino, Algis bendraudavo ir su kitais kaimynais, - D., gyvenančiu toje pačioje laiptinėje ir tame pačiame aukšte kaip ir A., Š., kuris gyveno Beržų gatvėje, dabar (duomenys neskelbtini). Su A. bendraudavo telefonu, kartais SMS žinutėmis, ar per „Mesenger“, tačiau visi susirašinėjimai su A. yra ištrinti. A. „Mesenger“ programoje yra įsivedęs „A. A.“. Jų susirašinėjimuose nebuvo jokių pokalbių apie kokias nors nusikalstamas veikas. A. nesipasakodavo jam apie save, todėl apie A. padarytas ar rengiamas padaryti nusikalstamas veikas nežinojo ir nežino. Taip pat nežino ar A. Prienuose ar Kaune turėjo kokių nors pažįstamų, giminių. Nurodė, kad prieš kokį mėnesį, kirpdamasis pas A. sesę E., jai paliko 30 eurų, kad ji juos pervestų į A. sąskaitą (t. 1, b. l. 168 – 170 ).
Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo Š. B. parodymų nustatyta, kad A. G. pažįsta apie 3 metus. Kai gyveno Beržų gatvėje, A. taip pat gyveno (duomenys neskelbtini)name. Jis su A. bendravo daugiausiai kieme, kartais susitikdavo ir jo kaimyno, vadinamo „Š.“ bute, kuris gyvena tame pačiame name ir aukšte, kaip ir A. G.. Kadangi jau apie 1,5 metų jis pats gyvena Kauno gatvėje, todėl ir su A. bei Beržų g. gyvenusiais draugais ir pažįstamais bendrauja mažai. Apie tai, kad A. G. yra sulaikytas policijos, sužinojo tik prieš kokius 1,5 mėnesio, tačiau nieko daugiau nežino ir pasakyti negali. Su A. bendraudavo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), „Facebook“, „Mesenger“ susirašinėjimo svetaine. Kiek jam yra žinoma, tai A. G. niekur nedirbo, kas jį išlaikė nežino, A. niekada pinigais nesimėtydavo. A. motina gyvena ir dirba užsienyje, A. sesuo J. gyvena Marijampolėje ir dirba kirpėja. A. G. turėjo draugę A., kuri gyveno pas jį bute, tačiau ar dabar ji ten gyvena, jis to nežino. Liudytojas Š. B. parodė, kad jis pas A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo 2018 metų pradžioje, tačiau kada tiksliai, to pasakyti negali. Nežino ar A. G. turėjo draugų ar pažįstamų Alytuje, Prienuose, Kaune. A. G. nesiūlė jam dalyvauti kokios nors nusikalstamos veikos padaryme ir niekada apie tai, kad ką nors nusikalstamo būtų padaręs, jam nepasakojo, išskyrus tai, jog kažkada atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytuje, tačiau už ką, neprisimena. Liudytojas Š. B. nurodė, jog nėra buvęs Prienuose, tik važiuodamas į Vilnių, jis važiavo pro Prienus. Nurodė, jog tarp savo draugų turi vieną pažįstamą vardu G., kurio pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, užsiima signalizacijų įvedimu ar tuo kas susiję su apsaugos sistemomis, ir žino, jog jį pažinojo ir A. G., tačiau kokie konkrečiai buvo jų tarpusavio santykiai, to nežino ir negali pasakyti. (t. 1, b. l. 174 – 176).
2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Bendrajame pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas 2018 m. vasario 23 d. ir nurodė, kad „.... Valančiaus gatvė čia įvažiavus, nes aš čia važiavau pro šalį ir žiūriu iššokinėjo pro langus; Kiek ten tų vyrų? Kaukėti trys iššoko ir vieną pasigavo, bet jis jo neišlaikys jeigu Jūs neatvažiuosit...; A vienas sulaikytas, taip?; Taip; O ten moteriai reikia greitosios viduje?; Nežinau žinokit, nieko nes aš žinokit važiavau pro šalį; Mes jau siunčiame pagalbą. O sakykite ten kažkas minėjo, kad sumušta moteris?; Taip, taip va būtent ir prašė iškviesti; O ten ginklų neturėjo jie tie vyrai?; Nežinau žinokit...; Valančias namo numerio nežinote, koks ten artimiausias?; Tegul važiuoja ten paraleliškai, tegul tik greičiau važiuoja čia kažkur vis vien ras; Supratau, savo vardą, pavardę pasakykit dar; J. P., važiuoju aš čia dar turgelis bandysiu žmones pakviest; Supratau, Gerai siunčiam pagalbą. Viso gero...;“. (t. 3, b. l. 164 – 167).
2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Bendrajame pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas 2018 m. vasario 23 d. 9:37:15 val. pranešimas, kurį pranešė moteris prisistačiusi J. T. ir nurodė, kad „....Mane užpuolė, į namus įsibrovė, sumušė; Sakykit koks miestas; Prienai, (duomenys neskelbtini)būtų, greitai; Kas jus užpuolė?; Nu iš kur aš žinau. Trys vyrai, prisistatė elektros. Pripurškė man dujų, sumušė; O kur tie vyrai dabar?; Nu žentas atvažiavo ir išbėgo jie. Siųskit; Vytis išėjo?; Kaip?; Vejasi ta prasme?; Nu per langą iššoko, išdaužė langus. Rupūžės; Pirmas butas sakykit; Kaip?; Pirmas butas?; Pirmas, man ir gydytojos reikia; Ir greitosios reikia ar ne? Jūsų vardas, pavardė?; J. T.; O su kuo sumušė?; Nežinau, nugi su rankom. Dujų pripurškė; Kiek jų yra ten?; Trys buvo, žentas nusivijo. Siųskit policiją greičiau; Gerai su policija sujungsiu aš Jus. Palaukit minutę gerai?; O Jėzau kiek reikia laukt. Pirmiausia reikėjo tą policiją; Greitoji išsiųsta; Greitoji, policija; Kraujuojat iš kur nors?; Nu kraujuoju, viešpatie; Palaukit minutėlę; Ar mane?; Taip, taip Jūs palaukit su policija tuoj sujungsiu. Gerai?; Aš gi serganti, dieve; Alytaus policija. Klausom; Kaip?; Klausom; Nu tai Jūs atvažiuokit į (duomenys neskelbtini)gatvę. Mane užpuolė; (duomenys neskelbtini) gatvė? Gerai važiuojam. (duomenys neskelbtini)gatvė, koks numeris?; Keturi, nu dieve langai išdaužyti čia. Matosi; Gerai, atvažiuojam;“. (t. 3, b. l. 164 – 165, 170).
2018 m. vasario 23 d. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 12.14 val. J. T. pranešė apie tai, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 09.30 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) įsibrovė trys asmenys, papurškė jai dujų bei ją sumušė, suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas. Po smūgių ji parkrito, vienas asmuo laikė, kiti du asmenys kraustė namus, ieškodami pinigų ir vertingų daiktų. Taip pat asmenys pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 2).
2018 m. vasario 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl gauto telefoninio pranešimo iš Prienų ligoninės, nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 19.06 val. į Alytaus apskrities VPK OVS buvo gautas Prienų ligoninės priėmimo skyriaus mediko M. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2018 m. vasario 23 d. 10.11 val. į ligoninės priėmimo skyrių GMP pristatė J. T., gyv. (duomenys neskelbtini), kurią namuose užpuolė ir sumušė nepažįstami. Nustatyta diagnozė: veido, sėdmenų, pilvo, krūtinės bei daugybiniai kūno sumušimai, suteikus medicininę pagalbą išleista į namus (t. 1, b. l. 16).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pagal kuriuos pranešime ROIK 0118000090353 2018 m. vasario 23 d. 9.39 val. užfiksuota, kad buvęs senasis turgelis, pranešėja mato kaip 2 asmenys muša žmogų, mato iš Laisvės a., pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2018 m. vasario 23 d. 9.36 val. (t. 1, b. l. 17 – 21).
2018 m. vasario 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 23 d. 9.30 val. gautas pranešimas ROIK 0118000090353, kad du asmenys (duomenys neskelbtini) aikštėje muša vieną asmenį. Atvykus į nurodytą vietą, nustatyta, kad M. K., sulaikė asmenį, kuris bandė pabėgti po galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-09042-18. Kaip paaiškino, asmenį sulaikęs asmuo M. K., kad asmuo buvo paguldytas ir prispaustas ant žemės, tarp akmenų ir krūmų. Taip pat apžiūrėjus vizualiai asmenį, matėsi, kad jo drabužiai buvo purvini, veidas apdraskytas, prie akių matėsi kraujo žymės, asmuo eidamas šlubavo. (t. 1, b. l. 22).
2018 m. vasario 23 d. 11.10 val. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, kur yra apžiūrėtas namas, esantis Prienuose, (duomenys neskelbtini), aplinka prie šio namo bei vieta prie (duomenys neskelbtini)namo, prie kurio buvo sulaikytas vienas iš trijų asmenų J. T. atžvilgiu įvykdžiusių nusikalstamą veiką – plėšimą. Protokole užfiksuota, kad pareigūnai sustojo (duomenys neskelbtini)g., dešinėje prie Nr. 4 pažymėto vieno aukšto medinio namo, šlaitiniu stogu. Namas dažytas šviesiai rausva spalva. (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo namo kairiojo kampo į kairę elektros stulpo kryptimi, ant sniego aptikta metalinės lazdos su guminiu antgaliu dalis. Kairiau nuo jos ant gatvės dvi nedidelės plastikinės juodos spalvos dalys. Prie pat namo kampo (kairio) aptinkama antra metalinės lazdos dalis su plastikine rankena. Sudėjus vieną su kita ir plastikines dalis – tai įrankis sunkiai vaikštančiam žmogui pasiremti. Nuo gatvės pusės name yra du plastikiniai langai su nedideliais atsidarančiais langais. Tarp langų, ant akmenimis išklotos žemės, prie namo pamato padėta žalios spalvos kepurė su snapeliu. Ant lango palangės (nuo dešinės pusės namo ) padėtas mėlynos spalvos medžiaginis dėklas. Nuo gatvės pusės, namo dešinėje yra praėjimas, kuriuo praėjus, kairėje yra medinis namo prieangis. Nedidelis betoninis paaukštinimas, kuriuo prieinama prie medinių durų su dviem stiklais. Durų stiklas nuo atidarymo rankenos pusės išdaužtas. Stiklo šūkių prikritę iš abiejų pusių. Grįžus prie namo kampo nuo gatvės pusės ir einant kryptimi 89 metrus į greta esančią (duomenys neskelbtini), prie medinio gyvenamojo namo Nr. 27, užfiksuota priešais šį namą, kairėje pusėje iš akmenų pagamintas augalas. Ant žemės sudėti didesni akmenys. Prie akmenų auga augalas su spygliais (rožės krūmas). Kairėje akmenų ištrypta ir išgulėta žemė su sniegu. Apžiūrėjus ant žemės sudėtus akmenis, ant vieno didesnio aptiktos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Paimtas ėminys į konteinerį. Grįžus prie (duomenys neskelbtini)namo ir atidarius medinio prieangio duris, užfiksuota, kad ant durų slenksčio padėta pilkos spalvos lipnios juostos panaudota dalis, kuri patalpinama į popierinį voką. Įėjus į prieangį, dešinėje ant spintelės padėta rašymo paletė su popieriaus lapais. Šie daiktai patalpinti į popierinį voką. Iš prieangio pro antras duris įeiname į namo koridorių. Grindys medinės, ant kurių aptinkamos raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo). Dešinėje koridoriaus yra virtuvės kambarys. Kairėje koridoriaus yra įėjimas į miegamojo kambarį. Kambaryje prie įėjimo durų, ant grindų padėta plastikinė, juodos spalvos daiktadėžė, oranžiniu atverčiamu dangčiu, kurios viduje pilkos spalvos juosta, plastikinis maišas, plastikiniai užtraukėjai – suveržėjai. Atsargiai praskleidus plastikinį maišą, daiktadėžėje matomasi butelis raudonu kamščiu. Ant etiketės užrašas „Degus skystis“. Prie durų padėtas daiktadėžės dangtis ir plastikinis languotas krepšys. Daiktai paimami ir supakuojami. Koridoriuje ant spintelės randamas padėtas plastikinis užtraukėjas – suveržėjas (nenaudotas). Miegamojo kambaryje ant grindų aptikti avalynės pėdsakai, kurie identifikavimui netinkami. Miegamojo kairėje iš komodos ištraukti stalčiai, ant grindų netvarkingai išdėlioti drabužiai, užtiesalai. Tiesiai iš koridoriaus, einant koridoriumi į galą, įeinama į svetainės kambarį. Dešinėje kambario stovi sekcija. Matomas televizorius. Kambario kairėje stovi fotelis, nedidelis žurnalinis staliukas kambario centre, o po langu prie sienos stovi minkštas kampas. Ant kambario grindų aptinkami daliniai avalynės pėdsakai, kurie identifikavimui netinkami. Ant minkšto kampo netvarkingai sudėti daiktai: vaistų dėžutės, kartoninė dėžė gelsvos spalvos, plastikinis žalios spalvos krepšelis. Lango dieninės užuolaidos dalis nuplėšta į dešinę pusę. Ant lango palangės sudėti vazonai su gėlėmis išvartyti, kiti nukritę ir sudužę tarp minkštos dalies ir sienos. Lango rėmas ir palangė apžiūrėta daktiloskopinių miltelių pagalba. Išryškinti pėdsakai ant lango rėmo ir atidarymo rankenos. Tai medžiagos (galimai pirštinių su taškeliais) pėdsakai, kurie nufotografuoti. Ant minkšto kampo rasta metalinė dėžutė „Rafaelo“, kuri paimta ir įpakuota. Namo prieangyje rastos užrašų paletės su popieriaus lapais, juos perskaičius ant jų rastos „Atlikimo kratos orderis“ ir žemiau surašytais straipsniais (t. 1., b. l. 40 – 62).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. vasario 24 d. nukentėjusios J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, kad buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) ir parodė namo langą, pro kurį matosi įėjimo į būstą durys (Fotolentelė Nr. 1, 2), parodė kaip ji atidarė namo duris (Fotolentelė Nr. 3, 4), parodė kur stovėjo trys vyriškiai, kai ji atidarė duris. (Fotolentelė 5, 6), parodė trims vyriškiams, kur yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorėje pritvirtinta elektros skydinė (Fotolentelė Nr. 7). Parodė, kad ji iškarto parodžiusi elektros skydinę viena grįžo atgal į namus (Fotolentelė Nr. 8), parodė, kaip ji grįžusi atgali į namus kambaryje nuo staliuko paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino žentui M. K. (Fotolentelė Nr. 9). Parodė, kad kai antrą kartą vyriškiai paskambino į duris, kaip atidarė namo duris (Fotolentelė Nr. 10), parodė, kai ji atidarė namo duris, kurioje vietoje stovėjo vienas iš trijų vyrų, ir iš kurios vietos papurškė dujas tiesiai jai į veidą (Fotolentelė Nr. 11). Nukentėjusioji J. T. parodė, kurioje vietoje, namo koridoriuje ją pargriovė ant žemės. (Fotolentelė Nr. 12-15), parodė, kurioje vietoje, namo koridoriuje jai pradėjo rišti rankas (Fotolentelė Nr. 16 – 17). Parodė, kur ji išbėgo iš namo ir kurioje vietoje stovėjo žento M. K. automobilis (Fotolentelė Nr. 18). Nukentėjusioji J. T. parodė, per kurį langą išlipo ir pabėgo užpuolikai (Fotolentelė Nr. 19), parodė, kurioje vietoje, kambaryje, baltos komodos viršutiniame stalčiuje stovėjo du vokai su pinigais, vienas vokas su 5 000,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir vienas vokas su 1 400,00 Eur (Fotolentelė Nr. 20 – 21), parodė, kurioje vietoje, kambaryje, ant sekcijos stovėjo auksinė grandinėlė (Fotolentelė Nr. 22) (t. 1, b. l. 74 – 90 )
2018 m. liepos 18 d. liudytojos J. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad liudytoja J. P. parodė, kur ir ką ji matė 2018 m. vasario 23 d. apie 9.30 – 9.35 val., t. y. ji nurodė, kad tuo laiku ji važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve pasuko į kairėje pusėje esančią gatvę, t. y. įsuko į M. V. gatvę ir vos tik jai įsukus į M. V. gatvę ji pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) namo, antro į gatvę išeinančio lango iššoko vyriškis. Liudytoja J. P. nurodė, vietą, kurioje ji buvo kai pamatė pro langą iššokant jaunuolį. Ji nurodė, kad tuo metu ji pagalvojo, jog gal būt namuose įvyko koks nors konfliktas. Tačiau jai pavažiavus dar kelis metrus, t. y. apie 4 – 5 m ar pan., ji pamatė, kad pro tą patį antrą langą iššokant antrą jaunuolį, kuris buvo su ant veido užmauta kepure-kauke. Tai pamačius (tuomet) ji išsigando, todėl ji sustojo, o tiksliau gal visai sulėtino automobilio važiavimą (greitį). Liudytoja J. P. parodė, jog minėti vyriškiai nubėgo (duomenys neskelbtini) gatvės link ir užfiksuojama, kaip liudytoja nurodo kryptį, kur link nubėgo abu pro M. (duomenys neskelbtini) namo antrą langą iššokę jaunuoliai. Liudytoja J. P. nurodo, jog tuo metu, kai du pirmi bėgo Liepų gatves link, tuo metu pro tą patį antrą langą iššoko ir trečias vyriškis, ir taip pat matė, kad iš to paties namo, t. y. (duomenys neskelbtini) namo, tik jau pro prieangio duris išbėgo vyriškis ir moteris, kuri buvo stamboko kūno sudėjimo. Liudytoja J. P. nurodė, jog iš namo išbėgęs vyriškis pradėjo vytis trečią iš to namo pro langą iššokusį vyriškį ir jį pasigavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu. Liudytoja nurodė, jog ji tuo metu važiavo iš paskos bei savotiškai tam trečiam pro langą iššokusiam vyriškiui trukdė pabėgti. Po to matė, kaip šį trečią pro (duomenys neskelbtini) namo antrą langą iššokusį vyriškį prie (duomenys neskelbtini) namo, pasigavo iš to paties namo, tik jau pro namo prieangio duris išbėgęs vyriškis. Jai paklausus „Kas atsitiko“, tai pro prieangio duris išbėgęs ir tą trečią pro langą iššokusį vyriškį sugavęs vyras pasakė „Kvieskit pagalbą“, tai ji ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 144 – 148).
2018 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 178/2018 (06) nustatyta, kad nukentėjusiajai J. T. nusikalstamos veikos padarymo metu padaryta linijiniai odos nubrozdinimai nosies – viršutinės lūpos dešinės pusės srityje ir kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, juosmens srityje ir kairėje šlaunyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties panirimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius, mažai tikėtina (t. 2, b. l. 7 – 9).
VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis nustatyta, kad J. T. iki 2018 m. vasario 23 d. sirgo šiomis ligomis: cukriniu diabetu, II tipo su diabetinės kilmės nervų ir akių tinklainės pakitimais, gydoma insulinu; mazgine skydliauke; lėtiniu bronchitu su spazminiu sindromu; stuburo kaklo, juosmens srities II stadijos osteochondroze; abiejų kelių sąnarių IV stadijos artroze; išemine širdies liga su II laipsnio širdies nepakankamumu; padidinto kraujo spaudimo liga, II stadija. Po 2018 m. vasario 23 d. įvykusios traumos J. T. kreipėsi į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių (gyd. chirurgas J. M.). Apžiūros metu rastos mušimo žymės su kraujosruvomis veido srityje, nugaroje, kairio klubo ir šlaunikaulio srityse. Buvo atliktos krūtinės ląstos, veido daubų, kairio klubo šlaunies rentgenogramos – lūžimų nerasta. Taikytas gydymas – tepalais, nuskausminančiais ir raminančiais medikamentais. Po traumos pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją dėl sunkiai sureguliuojamo kraujospūdžio, padidinto cukraus kiekio kraujyje, psichologinių nusiskundimų – nemigos, padidinto jautrumo, baimės likti vienai. Ligonė yra pastoviai sekama šeimos gydytojo dėl anksčiau diagnozuotų lėtinių susirgimų (t. 6, b. l. 83).
VšĮ Prienų ligoninėje 2018 m. balandžio 3 d. atliktos J. T. kairiojo klubo šlaunies srities echoskopijos duomenimis nustatyta, kad dorzaliai kiek medialinėje pusėje – skausmingumo srityje matyti gilesnių raumeninių skaidulų paburkimas, sustorėjimas, kiek netaisyklinga eiga, – dalinis plyšimas g.m.semitendinosus (vertinimas apsunkintas dėl storo poodinio sluoksnio, mažesnio echolaidumo). Papildomų darinių (ar hematomos) nematyti (t. 6, b. l. 84).
2018 m. balandžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 516/2018(01) nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. A. G. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio ir pėdsakų hidroksi-tetrahidrokanabinolio. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 2, b. l. 33).
2018 m. vasario 23 d. Asmens kratos protokolu nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. iš A. G., po jo sulaikymo, buvo paimta raudonas žiebtuvėlis „Circle“, cigarečių pakelis „Marlboro“, šeši vienetai vienkartinių pirštinių, dujų balionėlis Police su juodu dėklu, kareiviška kuprinė, kirvis su mediniu kotu ir metaline galva, sausainių pakelis (2 t., b. l. 34).
2018 m. vasario 25 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2018 m. vasario 23 d. asmens kratos metu iš A. G. paimti daiktai, fotolentelė (2 t., b. l. 35 – 38).
2018 m. vasario 23 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš nukentėjusiosios J. T. paimtas raudonos spalvos moteriškas megztinis. (t. 2, b. l. 40).
2018 m. vasario 23 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš A. G. paimti drabužiai, kuriais jis vilkėjo 2018 m. vasario 23 d. apie 09.50 val., kai Prienų mieste buvo sulaikytas policijos pareigūnų: žalios spalvos striukė, priekyje užsegama užtrauktuku, žalios spalvos sportinis džemperis „Adidas“, pilkai mėlynos spalvos šalikas, džinsinės kelnės, sportiniai bateliai kedai juodos spalvos „Adidas“, baltos – mėlynos spalvų pirštinės (t. 2, b. l. 42 – 43).
2018-06-14 Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-( 1017)-IS 1-3372, kurioje nurodyta, kad tirti pateikta: kepurė, krepšys, paimti 2018 m. vasario 23 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (krepšys, kepurė ); striukė, džemperis, šalikas-mova (užduotyje nurodyta užmaunamas šalikas), džinsai (užduotyje nurodyta džinsinės kelnės), batų pora, pirštinių pora, paimti 2018 m. vasario 23 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš A. G.; megztinis, paimtas 2018 m. vasario 23 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš J. T.; J. T. seilių pavyzdys, DNR lyginamajam tyrimui atlikti; A. G. seilių pavyzdys, DNR lyginamajam tyrimui atlikti ir nustatyta, kad ant tirti pateikto megztinio (mėg. Nr. 31, Nr. 43, Nr. 44), mėg. Nr. 43, Nr. 44 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų J. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 proc.; ant tirti pateiktos striukės (mėg. Nr. 27-30, Nr. 34-36), mėg. Nr. 27 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc; ant tirti pateikto džemperio (mėg. Nr. 26, Nr. 41, Nr. 42), mėg. Nr. 26, Nr. 41 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu; ant tirti pateiktų džinsų (mėg. Nr. 24, Nr. 25), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu; ant tirti pateiktos batų poros, dešinės kojos bato (mėg. Nr. 17-19, Nr. 22, Nr. 23): mėg. Nr. 17, Nr. 18, Nr. 22 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu; mėg. Nr. 19 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu; ant tirti pateiktos batų poros, kairės kojos bato (mėg. Nr. 20, Nr. 21): mėg. Nr. 21 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu; ant tirti pateiktos pirštinių poros, dešinės rankos pirštinės (mėg. Nr. 10, Nr. 10a, Nr. 11-13, Nr. 40): mėg. Nr. 10a, Nr. 40 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu; mėg. Nr. 13 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu; ant tirti pateiktos pirštinių poros, kairės rankos pirštinės (mėg. Nr. 14-16, Nr. 39): mėg. Nr. 14 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. G. genotipu; mėg. Nr. 15 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu; ant kitų mėginių rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, arba iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu, o kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas negalima atsakyti (t. 2, b. l. 53 – 61).
2018 m. kovo 22 d. Alytaus AVPK KTS specialisto išvada Nr. 52-(41)-ISI-39, kurioje nuo tyrimui pateiktų daiktų, paimtų 2018 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros metu (užrašų paletės su joje įsegtais popieriaus lapais (orderiais), plastikinės daiktadėžė, butelio su degiu skysčiu, praimto lipnios juostos ritinėlio, plastikinio maišų ritinio, 5 vnt. plastikinių užtraukėjų-suveržėjų, lipnios juostos dalies, metalinės dėžutės), ir 2018 m. vasario 23 d. A. G. asmens kratos metu paimtų daiktų (žiebtuvėlio, cigarečių pokelio, dujų balionėlio, šešių guminių vienkartinių pirštinių), kurios išvadoje nurodoma, kad vienas rankos pėdsakas, išryškintas ant popieriaus lapo (orderio), paimto 2018 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl plėšimo Prienuose, (duomenys neskelbtini), yra tinkamas asmens identifikavimui (t. 2, b. l. 69 – 75).
2018 m. kovo 22 d. Alytaus AVPK KTS tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatyta, kad ant popieriaus lapų (orderių) rastas piršto pėdsakas priklauso M. S. (t. 2, b. l. 82 – 84).
2018 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuo 2018 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtų daiktų: užrašų paletės su joje įsegtais popieriaus lapais (orderiais), plastikinės daiktadėžė, butelio su degiu skysčiu, praimto lipnios juostos ritinėlio, plastikinio maišų ritinio, 5 vnt. plastikinių užtraukėjų-suveržėjų, lipnios juostos dalies, metalinės dėžutės, ir 2018 m. vasario 23 d. A. G. asmens kratos metu paimtų daiktų: žiebtuvėlio, cigarečių pakelio, dujų balionėlio, šešių guminių vienkartinių pirštinių paimta 22 vnt. biologinių pėdsakų nuoplovos. (t. 2, b. l. 79 – 80).
2018 m. birželio 15 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1697)-IS1-3385, kurios metu tyrimui pateikti 22 tamponai su nuoplovomis, padarytomis nuo objektų, paimtų 2018 m. vasario 23 d. apžiūrint įvykio vietą ir paimtų 2018 m. vasario 23 d. atliekant asmens kratą iš A. G., ir nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo lipnios juostos ritinėlio rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno asmens, moters, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su J. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų J. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 proc.; ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 10, su nuoplova nuo paletės rasta susimaišiusių dviejų asmenų, vyro ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. T. genotipu, kito asmens biologiniai pėdsakai nepriklauso A. G.; ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 11, su nuoplova nuo lipnios juostos dalies rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. T. genotipu; ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 14, su nuoplova nuo žiebtuvėlio „Circle“ rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. (t. 2, b. l. 96-101).
2018 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 52, kuriame nustatyta, kad prieš nusikaltimą įtariamasis A. G. bendravo su asmenimis, kurių duomenys yra Š. B., D. J., N. T., G. C. (t. 2, b. l. 155).
AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimu TAI Nr. 414701043 nustatyta, kad J. T. laikotarpiu 2018 m. kovo 31 d. – 2019 m. kovo 30 d. buvo apdraudusi gyvenamąjį būstą adresu M. V. g. 4 – 1, Prienuose, standartiniu pastatų draudimo ir namų turto draudimo variantu (t. 6, b. l. 126 – 129).
AB „Lietuvos Draudimas“ 2018 m. balandžio 27 d. turto remonto sąmata Nr. ZA67-SK12/3 nustatyta, kad išdaužtų stiklų keitimo, patalpų valymo ir šiukšlių išvežimo kaina 35,00 Eur. Parduotuvių tinklo „Senukai“ duomenimis nustatyta, kad užuolaidos rinkos vertė 39,99 Eur. Internetinio puslapio adresu https://www.kainos.lt/mobilieji-telefonai/nokia-3310-v6 duomenimis mobilaus telefono NOKIA 3310 rinkos vertė nuo 50,99 Eur (t. 3, b. l. 192-194).
Banko „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymais Nr. 13863205, Nr. 13863206 nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. AB „Lietuvos Draudimas“ pervedė J. T. 145,00 Eur (t. 3, b. l. 195 – 196).
E. T. gyventojų pajamų deklaracijos duomenimis nustatyta, kad už 2015 m. buvo deklaruota 56 911,00 GB (Didžioji Britanija) neapmokestinamųjų pajamų ir 2 580,00 Eur apmokestinamųjų pajamų (t. 6, b. l. 71 – 74).
Subrangovo mėnesio ataskaitų duomenimis nustatyta, kad E. T. uždirbo Didžiojoje Britanijoje laikotarpiu 2015 m. kovo 5 d. – 2015 m. gruodžio 5 d. 21 799,19 GB, laikotarpiu 2016 m. sausio 5 d. – 2016 m. gruodžio 5 d. 32 985,79 GB, laikotarpiu 2017 m. sausio 5 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. 39 594,20 GB, laikotarpiu 2018 m. sausio 5 d. – 2018 m. balandžio 5 d. 11 429,14 GB (t. 5, b. l. 179 – 200, t. 6, b. l. 1 – 14, 32, 33).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad E. T. priklauso ½ dalis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame statomas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio namo statybai 2016 m. rugsėjo 7 d. išduotas Leidimas vykdyti statybos darbus, statytojas E. T. (t. 6, b. l. 67 – 70).
Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. G. kaltę pagrobus svetimą turtą įsibraunant į patalpą. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Kita vertus, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006). Be to, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.
Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar kitaip atimant galimybę priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, esmė yra ta, kad grasinimas panaudoti fizinį smurtą ar smurto panaudojimas, ar atėmimas galimybės priešintis, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę jam pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turto pagrobimas apima: atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, užvaldymą) ar neatlygintiną turto pasisavinimą, panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo momento, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Taigi vienas iš BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių yra arba fizinio smurto panaudojimas, arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis, o BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyti aukščiau nurodyti bendrieji būtini plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai.
Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems J. T. ir E. T. priklausantį turtą. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų reikšmingų duomenų visuma, kuriuos teismas prižįsta įrodymais, leidžia spręsti, jog kaltinamasis padarė kvalifikuotą plėšimą įsibrovus į patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (BK 180 straipsnio 2 dalis).
Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiosios J. T. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusiosios parodymai nekelia teismui abejonių dėl jų tikrumo ir teisingumo. Be to, labai svarbu, kad tuoj po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis A. G. buvo sulaikytas netoli nusikaltimo vietos ir ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atpažino A. G. kaip vieną iš asmenų, dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamojo A. G. sulaikymą tiesiogiai nuo jo pasišalinimo iš įvykio vietos matė liudytoja J. P. ir tai leidžia A. G. veiksmus darant nusikalstamą veiką tiesiogiai susieti su nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusiais asmenimis ir daryti išvadą, kad A. G. buvo vienas iš nusikaltimą padariusių asmenų.
Pats kaltinamasis A. G. kaltės dėl šio plėšimo nepripažino ir apklausiamas teisme parodė, jog tos dienos anksti ryte netikėtai sutiktas pažįstamas V. pavežė automobiliu iš Marijampolės į Prienus Nemune pažvejoti, komufliažinėje kareiviškoje kuprinėje buvo susidėjęs meškerę, ledo grąžtą, šiltą kombinezoną, veltinius su kaliošais, kabliukus, spiningus ir kitus žvejybinius reikmenis. Dėl akivaizdaus nesusipratimo Prienuose Liepų g., jį beeinantį žvejoti, klaidingai palaikė kaip asmenį, kuris galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, ir staigiai pastūmus į kažkokius akmenis ant kiemo sulaikė. Kaltinamasis paaiškino, kad atsisukęs matė, kaip jį sulaikęs asmuo į mašiną įsidėjo jo kuprinę, kurią paskui atnešė į policijos komisariatą, kuprinėje buvo likęs tik pakelis sausainių ir kirvukas, o visa žvejybinė įranga buvo išimta, todėl dėl asmens kratos metu rastų šešių guminių vienkartinių pirštinių ir kepurės – kaukės nieko negali paaiškinti.
Tokią kaltinamojo įvykio versiją teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir ją atmeta, kadangi jos nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Kaltinamojo versiją paneigia pirminiai duomenys užfiksuoti Bendrajame pagalbos centro informacinėje sistemoje nusikalstamos veikos padarymo metu. 2018 m. vasario 23 d. 9:36:30 val. (fiksuota pokalbio pradžia) buvo gautas liudytojos J. P. pranešimas, kad tik įvažiavus į M. V. g. pro langą iššoko trys vyrai, iš kurių vieną pagavo ir vienas yra sulaikytas. (t. 3, b. l. 164 – 167). 2018 m. vasario 23 d. 9:37:15 val. (fiksuota pokalbio pradžia) buvo gautas nukentėjusiosios J. T. pranešimas, kad ją užpuolė namuose, esančiuose adresu M. V. g. 4 – 1, Prienuose, trys vyrai ir pripurškė dujų, sumušė rankom, išdaužė langą ir iššoko pro langą (t. 3, b. l. 164 – 165, 170).
Nukentėjusioji J. T. teismo posėdyje išsamiai ir nuosekliai paaiškino, jog kaltinime nurodytu metu, t. y. apie 9.30 val. ji atidarė duris trims jauniems nepažįstamiems vyrams, prisistačiusiems iš elektros tinklų ir atėjusiems tikrinti elektros skaitliuko. Įvykio laiką atsimena, nes pagal nusistovėjusią tvarką tokiu metu jai skambina vyras iš darbo pasiteirauti dėl jos sveikatos. Pagal nukentėjusiosios paaiškinimus vienas vyras su savimi turėjo segtuvą su prisegtu tušinuku, kitas vyras – kaltinamasis turėjo įrankių dėžę, buvo su žalia striuke, juodais batais, mėlynais džinsais, turėjo šaliką-movą, jis stovėjo antras, o trečias vyras stovėjo už tvorelės. Vyrai buvo be kaukių, ji matė du kartus jų veidus. Nukentėjusioji jiems parodė, kur yra lauke skaitiklis ir uždarė duris. Kadangi neseniai buvo keistas skaitiklis, nukentėjusiajai kilo įtarimas ir ji paskambino žentui M. K., kad šis atvažiuotų. Nurodė, kad jie vėl paskambino į namų duris. Kai ji norėjo uždaryti duris, tas vyriškis, kuris laikė segtuvą, įkišo koją į tarpdurį. Kaltinamasis stovėjo už verandos kampo. Tada jis papurškė dujų į akis ir ją tas vyras, kuris stovėjo su papke rankose, ją įstūmė į koridorių ir pargriovė, jie per ją perlipo. Matė, kaip jie traukėsi kokią movą ar kaukę. Vyrukai pasiskirstė po kambarius, jie tarpusavyje, tikriausiai, kažką kalbėjo, bet nukentėjusioji labai prastai girdi ir nesuprato, ką jie sakė. Kai ji sėdėjo ir jai rišo rankas, išgirdo, kad atvyko žentas ir tuomet vyrai pabėgo. Jie bėgo į priešingą pusė nuo savivaldybės, nes namas yra prieš savivaldybę. Matė, kaip kaltinamąjį pasivijo žentas. Tada iš laidinio telefono paskambino pagalbos numeriu ir jai pasakė, kad jau ne pirma skambina pagalbos numeriu. Kas ją mušė ir spardė nematė. Kai kaltinamąjį policijos komisariate pravedinėjo pro nukentėjusiąją, ji šį asmenį atpažino ir šis asmuo buvo pas ją į namus įsiveržęs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atpažino kaltinamąjį. Šie nukentėjusiosios J. T. paaiškinimai esminėse detalėse sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 66 – 67, 69 – 72), todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juolab, kad nukentėjusioji nurodė, jog iki įvykio nei kaltinamojo, nei kitų asmenų nepažinojo.
Nukentėjusiosios J. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir šių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymai sutampa su 2018 m. vasario 23 d. protokole-pareiškime nurodytomis aplinkybėmis apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičių. Taip pat šie parodymai esminėmis aplinkybėmis atitinka liudytojos J. P. parodymus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. iš esmės pakartojo Bendrajame pagalbos centro informacinėje sistemoje nukalstamos veikos padarymo metu užfiksuotas aplinkybes. Nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. ryte, įsuko mašina į gatvelę ir staiga užsukus nuo pagrindinės gatvės atsilapojo antro namo langas, pro kurį iššoko vienas vaikinas, vėliau antras vaikinas, neužilgo pro duris išbėgo moteris su vyru ir trečias vaikinas iššoko pro langą. Tada vyriškis, išbėgęs pro duris, pradėjo vytis trečiąjį pabėgusį pro langą vaikiną ir jį pasigavo. Lėtai privažiavusi arčiau paklausė, kas atsitiko ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pirmo vaikino gerai nematė, ant antrojo iššokusio pro langą vaikino veido buvo uždėta kaukė, negali pasakyti kaip atrodė ir trečias vaikinas, nes pati buvau šoke, neįsidėmėjo veido bruožų. Trečiasis vyras buvo stambesnis, kresnesnio sudėjimo, o pirmi du vaikinai – jaunesni žmonės. Vaikinai iššoko pro langą ir nubėgo į kairę pusę, pro turgelį. Trečią vyriškį nusivijo iš namo išbėgęs vyriškis, t. y. tas, kuris išbėgo kartu su moterimi. Pastarosios aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kad trys asmenys, dalyvavę darant nusikalstamą veiką, bėgo į priešingą pusė nuo savivaldybės, vienas iš jų dėvėjo kaukę, kurią užsidėjo įsibrovus į patalpą.
Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė įvykio laiką 10.00 val., tačiau šią aplinkybę teismas vertina kaip akivaizdų apsirikimą, kadangi praėjus daug laiko po įvykio tikslaus laiko liudytoja galėjo ir neatsiminti. Be to, šios liudytojos veiksmų laikas yra tiksliai užfiksuotas Bendrajame pagalbos centro informacinėje sistemoje, ir jos parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotas aplinkybes, pagal kurias liudytoja J. P. pranešė apie įvykį 9:36:30 ir nurodė, jog iš namo išbėgęs vyriškis pradėjo vytis trečią iš to namo pro langą iššokusį vyriškį ir jį pasigavo Liepų gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu. Kadangi liudytojos nurodyti duomenys yra nuoseklūs, logiški, teismui nekyla abejonių dėl šių parodymų patikimumo.
Liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad jis atvažiavęs prie uošvienės namų, pamatė, kad namai yra apversti, išgirdo uošvienės aimanas, išspyręs durų langelį, atsirakino duris ir išvedė uošvienę link mašinos, atsisukęs pamatė, kad per langą iššoko du asmenys, kurie bėgo link turgelio ir pradėjo vytis, pagavo vieną asmenį už kokių 50 metrų, prie turgelio. Pagautas asmuo buvo šviesaus veido, su žalia striuke ir kariška kuprine. Policiją iškvietė moteris, kuri įvykio metu buvo su automobiliu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. patvirtino, kad kaltinamasis, esantis posėdžių salėje, yra tas pats asmuo, kurį sulaikė. Sulyginus šio liudytojo parodymus su liudytojos J. P. parodymais, kuriuose užfiksuota, kad liudytoja nepertraukiamai matė, kaip trečiąjį asmenį, iššokusį pro langą, vijosi ir sulaikė liudytojas M. K. ir šio liudytojo parodymus, kad kai asmenį sulaikė, liudytoja J. P. privažiavo gal per vieną minutę, teismas daro išvadą, kad tuoj po nusikalstamos veikos padarymo sulaikytas asmuo buvo kaltinamasis A. G..
Ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. G. dalyvavo darant nusikalstamą veiką patvirtina 2018 m. vasario 23 d. Asmens kratos protokolo duomenys, pagal kuriuos po A. G. sulaikymo buvo paimtas dujų balionėlis Police su juodu dėklu (2 t., b. l. 34) ir nukentėjusiosios J. T. parodymuose, 2018 m. vasario 23 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 2), 2018 m. vasario 24 d. nukentėjusiosios J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 74 – 90) nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis A. G. jai papurškė dujas tiesiai į veidą.
Pažymėtina, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. T. kaltinamojo A. G. išvaizdą apibūdino gana išsamiai, nurodė, kad jis dėvėjo žalią striukę, buvo su tamsios spalvos šaliku mova, mėlynais džinsais, juodais batais, buvo su kuprine. Pagal 2018 m. vasario 23 d. Asmens kratos protokolą ir Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš A. G. buvo paimti drabužiai, kuriais jis vilkėjo, kai buvo sulaikytas: kareiviška kuprinė, žalios spalvos striukė, pilkai mėlynos spalvos šalikas, džinsinės kelnės, sportiniai bateliai kedai juodos spalvos „Adidas“ (t. 2, b. l. 34, 42 – 43). Tai leidžia daryti išvada, jog kaltinamąjį A. G. nukentėjusioji matė tiesiogiai ir pakankamai aiškiai. Tokiu būdu išlieka paneigta paties kaltinamojo A. G. versija, kad nusikaltimo padarymo vietoje jo nebuvo, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas dėl akivaizdaus nesusipratimo. Dėl to taip pat lieka nepaneigta liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad sulaikytas asmuo buvo maždaug 25 metų amžiaus, pagrindu kaltinamojo gynybos iškelta pozicija, kad į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą įsibrovė kitas asmuo, o ne kaltinamasis A. G., kuris yra 34 metų amžiaus.
Tokių nustatytų aplinkybių kontekste, kaltinamojo A. G. nurodytos aplinkybės, jog 2018 m. vasario 23 d. ryte susitiko pažįstamą V., kuris vežė į Prienus, bet neturi duomenų, kurių pagrindu jis galėtų būti kviečiamas į teismą paliudyti jo nurodomas aplinkybes, kad jis plėšimo padarymo metu buvo šalia esančioje (duomenys neskelbtini), nes ėjo žvejoti į Nemumą, jog žūklės įranga buvo dirbtinai pašalinta iš kuprinės, siekiant pareikšti jam kaltinimus, nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų kreipęsis dėl šių daiktų vagystės, teismo vertinimu, yra kaltinamojo gynybinė pozicija, kuri nepasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais. Šių ir kitų kaltinamojo teisinę padėtį teisinančių aplinkybių nepatvirtino liudytojų J. Č., A. T., G. C., N. T., Š. B., R. S. parodymai.
Aplinkybes, kad kaltinamasis A. G. bendrais veiksmais su kitais dviem nenustatytais asmenimis iš anksto susitarę įvykdė plėšimą įsibrovus į patalpą, padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš gyvenamojo namo pagrobė J. T. priklausančius 1 400,00 Eur, 50,00 Eur vertės auksinę grandinėlę ir 50,00 Eur mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, bei iš namo kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobė jos sūnui E. T. priklausančius 5 000,00 GB, patvirtina nukentėjusiosios J. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, protokole-pareiškime užfiksuotomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 2), 2018 m. vasario 24 d. nukentėjusiosios J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 74 – 90 ), 2018 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 178/2018 (06) (t. 2, b. l. 7 – 9).
Aplinkybes, kad buvo įsibrauta į gyvenamąją patalpą, nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, pagrobti vertingi daiktai ir pinigai netiesiogiai patvirtina taip pat ir 2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti Bendrajame pagalbos centro informacinėje sistemoje pateikti pranešimai apie 2018 m. vasario 23 d. įvykį, liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, apie tai, kad matė, kaip iš namo lanko iššoko trys vyrai, vienas iš jų buvo su kauke, liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, apie tai, kad grįžus namo apie 10.00 val. rado nukentėjusiąją J. T. sumuštą, namai buvo apversti ir vakare sužinojo, kad iš komodos stalčiaus yra pagrobti sūnui E. T. priklausantys 5 000,00 GB, bei jų pačių 1 400,00 Eur santaupos, telefonas ir auksinė grandinėlė, nukentėjusiojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, buvo mamai J. T. palikęs 5 000,00 GB, kad nupirktų blokelius sienoms mūryti, nes Alytaus rajone statosi namą, liudytojo M. K. parodymai.
Nukentėjusiosios J. T., 2018 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1., b. l. 40 – 62), 2018 m. vasario 23 d. Asmens kratos protokolu (2 t., b. l. 34), pagal kuriuos nusikalstamą veiką padarę asmenys turėjo užrašų paletę su joje įsegtais popieriaus lapais (orderiais), plastikinę daiktadėžę, butelį su degiu skysčiu, lipnios juostos ritinėlį, plastikinių maišų ritinį, 5 vnt. plastikinių užtraukėjų-suveržėjų, dujų balionėlį, gumines vienkartines pirštines, kuprinę su joje esančiu kirviu, kepures – kaukes, patvirtinama, kad kaltinamasis A. G. su kitais nenustatytais asmenimis buvo iš anksto susitarę bendrais veiksmais įvykdyti plėšimą įsibrovus į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini).
2018 m. vasario 26 d. Specialisto išvados Nr. G 180/2018 (06) dalyje dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad A. G. buvo sulaikytas 2018 m. vasario 23 d. 9.50 val., o kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta apie 9.30 val. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika pradėta vykdyti apie 9.30 val., o kaltinamasis A. G. sulaikytas 9.37 val., dėl to laikyti, kad Specialisto išvadoje Nr. G 180/2018 (06) nurodytas sulaikymo laikas atitinka A. G. teisinančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo.
Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir jų vertinimo motyvais teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika buvo baigta, nes kaltinamasis ir nenustatyti asmenys pagrobė iš nukentėjusiųjų turtą ir turėjo galimybę jais naudotis savo nuožiūra. Šią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. T. parodymai, 2018 m. vasario 23 d. protokolas-pareiškimas, 2018 m. vasario 23 d. 11.10 val. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2018 m. vasario 24 d. nukentėjusiosios J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojų M. K. ir V. T. parodymai, nukentėjusiojo E. T. parodymai, apie tai, kad įsibrovę į patalpą asmenys pasiskirstė po kambarius ir ieškojo, kad namai buvo apversti, kad iš nukentėjusiosios rankos vienas asmuo paėmė telefoną, kad ši neatsilieptų, kai jai skambino vyras nusikalstamos veikos padarymo metu, kad nukentėjusieji nerado būtent vertingų daiktų: telefono, auksinės grandinėlės ir pinigų.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad „po to nukentėjusiąją J. T. įstūmė į namo viduje esantį koridorių, kuriame sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis, padarydamas jai <...> nežymų sveikatos sutrikdymą“. Tačiau, apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. T. nurodė, kad „Galiu tiksliai papasakoti, kas vyko ir ką aš mačiau iki įvykio, o kas vyko per įvykį, negaliu tiksliai pasakyti“. Nukentėjusioji paaiškino, kad papurškus į veidą dujų ją stūmė tas vyras, kuris stovėjo su papke rankose. Nukentėjusiosios J. T. parodymais nustatyta, kad pirmą kartą, kai jai paskambino į duris kaltinamasis A. G. turėjo įrankių dėžę ir kitu du atrodė tvarkingai, vienas iš jų turėjo užrašų paletę, vėliau, kai antrą kartą jai paskambino į duris ji matė tik du vyrukus, o trečiasis asmuo papurškė dujų. Taigi, kaltinamasis A. G. neturėjo užrašų paletės su popieriaus lapais ir nukentėjusiosios nestūmė, o tuo metu purškė dujas į veidą. Teismas remdamasis nukentėjusiosios J. T. parodymais pašalina šią aplinkybę iš kaltinamojo akto.
2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, 2018 m. vasario 23 d. protokolu-pareiškimu, nukentėjusiosios J. T., liudytojos J. P., liudytojo M. K. parodymais, bei kitais duomenimis nustatyta, kad trys asmenys buvo įvykio metu nukentėjusiosios gyvenamoje patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 178/2018 (06) nustatyta, kad nukentėjusiajai J. T. nusikalstamos veikos padarymo metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje (t. 2, b. l. 7 – 9). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. T. nurodė, kad nematė, kas ją mušė ir spardė, nes jai kelis kartus pūtė dujas į akis. Teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių nepavyko nustatyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi nukentėjusioji aiškiai nematė.
2018-06-14 Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-( 1017)-IS 1-3372 (t. 2, b. l. 53 – 61) patvirtina, kad tyrimui pateikta kepurė, krepšys, striukė, džemperis, šalikas-mova, džinsai, batų pora, pirštinių pora, iš J. T. paimtas megztinis, iš J. T. ir A. G. paimti seilių pavyzdžiai. Šių tyrimų duomenimis ant tirti pateiktų objektų nerasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų kraujo ar biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno asmens, moters, biologiniai ar kraujo pėdsakai, ir tik vienos asmens, vyro, biologiniai ar kraujo pėdsakai, kurių genotipas sutampa su J. T. ir A. G. genotipais. Tačiau ant šių tyrimui pateiktų objektų rasta susimaišiusių dviejų asmenų, vyro ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR, kurių vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. T. genotipu, kito asmens biologiniai pėdsakai nepriklauso A. G.; taip pat ant striukės, džemperio, kairės kojos bato rasta susimaišiusių daugiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tačiau netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog Specialisto išvadoje konstatuotos nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pasekmės, jog Specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateiktų objektų užfiksuoti susimaišiusių daugiau kaip dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, jog visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys turėjo vieningą tyčią pagrobti turtą, jog objektyviai nėra įmanoma nustatyti, kurio konkrečiai dalyvavusio nuskalstamoje veikoje asmens veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai J. T. padarytu sveikatos sutrikdymu, jog kaltinamojo A. G. veiksmai – purškimas dujomis yra susijęs su fiziniu kūno žalojimu, kas sudarė sąlygas visų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų veiksmams ir juos papildė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas laikyti, jog kaltinamasis A. G. bendrais veiksmais su dviem nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymima, kad toks nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų veiksmų vertinimas neturi įtakos sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Ikiteisminis tyrimas kito asmens atžvilgiu išskirtas į atskirą bylą, dėl to teismas bylą nagrinėjo tik dėl kaltinamojo A. G. ir jo nusikalstamos veikos, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Remdamasis šia nuostata, teismas taip pat pašalina kaltinime nurodytą aplinkybę ir vietoje „bendrininkų grupėje su M. S. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu“ nurodo „bendrininkų grupėje su dviem nenustatytais asmenimis“.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. T. nurodė, kad ji negirdėjo, ar jie ko nors jos prašė, dėl to taip pat pašalinama iš kaltinimo aplinkybė, jog „tuo pačiu metu reikalavo J. T. atiduoti vertingus daiktus, pinigus“. Nukentėjusiosios J. T. parodymais nustatyta, kad įstūmus į namo viduje esantį koridorių, ji buvo pargriauta, jai buvo suduoti smūgiai bei tuo pačiu metu vienas asmuo ją laikė, o kiti du asmenys, vienas iš jų kaltinamasis A. G., ieškojo vertingų daiktų ir pinigų.
Apibendrinant aukščiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, jog A. G. 2018 m. vasario 23 d. apie 9.30 val., bendrininkų grupėje su dviem nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs įsibrovė į nukentėjusiosios J. T. gyvenamąjį namą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiajai J. T. jie prisistatė elektros tinklų darbuotojais bei šiai atidarius gyvenamojo namo duris, A. G. papurškė nukentėjusiajai į akis dujų balionėliu, po to vienam iš nenustatytų asmenų nukentėjusiąją J. T. įstūmus į namo viduje esantį koridorių ir pargriovus koridoriuje, A. G. bendrais veiksmais su dviem nenustatytas asmenimis sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis, padarydamas jai linijinius odos nubrozdinimus – viršutinės lūpos dešinės pusės srityje ir kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, juosmens srityje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties panirimą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu koridoriuje vienam iš nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiąją J. T. ant žemės, o A. G. kartu su kitu nenustatytu asmeniu ieškant vertingų daiktų ir pinigų, t. y. iš gyvenamojo namo pagrobė J. T. priklausančius daiktus: 1 400,00 Eur, auksinę grandinėlę, kurios vertė 50,00 Eur bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 50,00 Eur, iš viso 1 500,00 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. T. 1 500,00 Eur vertės turtinę žalą, bei iš namo kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobė jos sūnui E. T. priklausančius 5 000,00 Didžiosios Britanijos svarų (toliau – GB) (5 000,00 GB x 1,371 Eur = 5 685,69 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam E. T. 5 685,69 Eur vertės turtinę žalą.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir pagal byloje surinktų įrodymų visumą įvertinus nusikalstamos veikos požymius, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. G. nusikalstama veika atitinka BK 180 straipsnio 2 dalį ir jo nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
A. G. anksčiau teistas šešis kartus, teistumai išnykę, užsienyje teistas du kartus (t. 4, b. l. 102), baustas administracine tvarka dvidešimt devynis kartus (t. 4, b. l. 103 – 128), padarė naują sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo kaltės nepripažino, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra baigta, šiuo nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Iš SODROS duomenų matyti, kad A. G. nedirbo (t. 2, b. l. 108), psichikos sveikatos centre neregistruotas ir psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b. l. 131). A. G. treniravosi su sunkiosios atletikos treneriu, pas kurį užsirekomendavo teigiamai (t. 6, b. l. 86). A. G. 2017 m. gegužės 30 d. buvo sudaręs pirminio mokymo sutartį dėl „B“ kategorijos vairuotojų rengimo teorijos ir praktinio vairavimo (t. 6, b. l. 135).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiosios J. T. parodymais nustatyta, kad du asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, buvo panašūs į vadybininkus, kitas labiau buvo panašus į elektros tinklų darbuotoją. Iš šių parodymų teismas sprendžia, kad su kaltinamuoju nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys nebuvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už šią nusikalstamą veiką, o jų elgesys nekėlė nukentėjusiajai įtarimų dėl gebėjimo suvokti savo daromus veiksmus. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys, tačiau byloje yra nustatyti faktiniai duomenys, kad kaltinamasis veikė su kitais dviem asmenimis (kasacinė nutartis 2K-170/2011). Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ir ištyrus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad kaltinamojo organizme dienos metu buvo rasta psichika veikiančių medžiagų, pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis, einant vykdyti plėšimą ir realizuojant su tuo susijusius veiksmus, buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir toks apsvaigimas turėjo įtakos jo atliktų veiksmų padarymui, nėra, dėl to teismas nevertina šios aplinkybės, kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (t. 2, b. l. 33).
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. G. skiriama didesnė už šio straipsnio sankcijos vidurkį bausmė, t. y. keturių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 185, 197 – 198), kuriame nurodė, kad dėl 2018 m. vasario 23 d. įvykdytos nusikalstamos veikos išmokėjo 145,00 Eur draudimo išmoką už pagrobtą J. T. priklausantį turtą bei jo apgadinimą, nes turtas buvo apdraustas namų turto draudimu (išmoka 110,00 Eur) ir pastatų draudimu (išmoka 35,00 Eur). Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu. Byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo V. T. parodymai, draudimo sutartis ir taisyklės, pagrobtų daiktų rinkos vertę patvirtinantys dokumentai, mokėjimo pavedimai (t. 3, b. l. 195 – 196, 192-194, t. 6, b. l. 126 – 129) patvirtina, jog civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ turi reikalavimo teisę į 145,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, dėl to civilinis ieškinys tenkinamas.
Nukentėjusioji J. T. pareiškė civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 80 – 82), kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo A. G. 1 450,00 Eur turtinės žalos ir 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodoma, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. G. ir kartu su juo veikusių asmenų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji J. T. patyrė turtinę žalą, t. y. 2018 m. vasario 23 d. įvykio metu buvo pagrobti jai priklausantys 1 400,00 Eur ir auksinė grandinėlė, kurios vertė 50,00 Eur. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji taip pat patyrė ir neturtinę žalą, t. y. patyrė didelį fizinį skausmą, mušama galvojo, kad užmuš. Po šio įvykio gyvenimas pasikeitė iš esmės ir tik į blogą pusę. Pablogėjo sveikata, pradėjau dažnai lankytis pas gydytojus, sutriko kraujospūdis, padidėjo cukraus kiekis kraujyje. Nukentėjusioji bijo išeiti iš namų, savo namuose nesijaučia saugi, visiškai nebepasitiki žmonėmis, jie kelia baimę. Emocinė būsena tapo prasta, pasireiškianti dirglumu ir nervingumu. Po patirto šoko naktimis kankina nemiga, košmariški sapnai, padidėjęs jautrumas. Didelį fizinį skausmą nukentėjusioji jautė ne tik įvykio metu, po įvykio ilgą laiką skaudėjo sumuštas vietas. Įvykio metu buvo sužaloti du dantys, kurių nebuvo galimybės išgydyti ir jie buvo pašalinti. Nukentėjusioji serga diabetu, todėl padarytų sužalojimų gijimas užtruko ilgiau nei sveikam žmogui. Dėl pašalintų dantų buvo sunku valgyti. Dėl šio įvykio nukentėjusioji buvo priversta nuolat vartoti skausmus malšinančius ir raminamuosius vaistus, lankytis pas gydytojus. Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškė tuo, kad įvykio metu nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, emocinį šoką. Nukentėjusioji pradėjo vengti žmonių, todėl retai lankosi viešose vietose. Išgyvenimams įtakos turėjo ir tai, kad įvykio metu buvo suspardytas nukentėjusiosios šuniukas, kuris dėl įvykio metu patirtų sumušimų ilgą laiką buvo gydomas, jis pradėjo bijoti jaunų žmonių. Dėl išdėstytų aplinkybių pablogėjo bendravimo galimybės, pradėjo trūkti pasitikėjimo, sutriko visavertis gyvenimas.
Nukentėjusysis E. T. pareiškė civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 77 – 78), kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo A. G., 5 685,69 Eur turtinės žalos ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu iš namo kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobti E. T. priklausantys 5 000,00 GB (5 000,00 GB x 1,371 Eur = 5 685,69 Eur). Dėl neteisėtų kaltinamojo A. G. ir kartu su juo veikusių asmenų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo sumušta ieškovo motina J. T. ir pagrobti ieškovui priklausantys 5 000,00 GB (5 685,69 EUR), nukentėjusysis E. T. patyrė stresą, didelį išgąstį, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, kuriuos įtakojo šis nusikaltimas. Pas motiną laikytos lėšos buvo atidėtos namo statybai, lėšų praradimas sukėlė didelius nepatogumus. Šios aplinkybės sutrikdė visavertį gyvenimą. Neturtinę žalą ieškovas vertina 2 000,00 Eur.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G. bendrais veiksmais su dviem nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą, pagrobė nukentėjusiajai J. T. priklausančią 50,00 Eur vertės auksinę grandinėlę ir 1 400,00 Eur, o nukentėjusiajam E. T. priklausančius 5 000,00 GB (5 000,00 GB x 1,371 Eur = 5 685,69 Eur).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. T. ir jos atstovas civilinį ieškinį palaikė. Byloje esantys nukentėjusiosios J. T. ir liudytojo V. T. parodymai, 2018 m. vasario 23 d. 11.10 val. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2018 m. vasario 24 d. nukentėjusios J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 40 – 62, 74 – 90) patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu iš nukentėjusiosios J. T. buvo pagrobta turto už 1 450,00 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji niekur nedirba, gyvena iš invalidumo pensijos, jos sutuoktinis dirba tekintoju, teismui nekyla abejonių, kad pagal gaunamas pajamas tokią sumą nukentėjusioji galėjo turėti. Esant šioms aplinkybėms ieškinio dalis dėl 1 450,00 Eur vertės turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. G. tenkinama (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).
Nukentėjusiosios J. T. namų turtas draustas standartiniu draudimo variantu, o pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisykles grynieji pinigai ir papuošalai nepateko į draudimo taisyklių, reglamentuojančių standartinį draudimą, apimtį (t. 6, b. l. 120 – 124). Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį baudžiamajame procese civilinis atsakovas yra nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (atsakovas). AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamąjį A. G. nesieja materialinės atsakomybės santykiai pagal įstatymą, dėl to teismas pašalina civilinį atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ iš bylos ir laiko, kad už nukentėjusiajai J. T. padarytą 1 450,00 Eur vertės turtinę žalą atsako kaltinamasis A. G. (BPK 111 straipsnio 1 dalis).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. T. atstovas civilinį ieškinį palaikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis E. T. gyvena ir dirba pagal verslo liudijimą Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b. l. 112 – 114). Byloje pateiktas Subrangovo mėnesio ataskaitas nukentėjusiojo E. T. turtinei padėčiai pagrįsti teismas pripažįsta leistinais įrodymais, nepaisant to, kad tik viena ataskaita yra išversta iš anglų kalbos į lietuvių kalbą (t. 6, b. l. 32 – 33). Visos keturių metų laikotarpio Subrangovo mėnesio ataskaitos yra identiškos savo šablonine forma, tik skiriasi skaičiai, kurių prasmė yra suprantama, dėl to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, visų dokumentų formalus vertimas į lietuvių kalbą nėra tikslingas. Sulyginus E. T. gyventojų pajamų deklaracijos duomenis, kad už 2015 m. buvo deklaruota 56 911,00 GB neapmokestinamųjų pajamų ir Subrangovo mėnesio ataskaitų duomenimis, kad E. T. uždirbo Didžiojoje Britanijoje laikotarpiu 2015 m. kovo 5 d. – 2015 m. gruodžio 5 d. 21 799,19 GB, teismas laiko, kad Subrangovo mėnesio ataskaitų duomenys yra patikimi įrodymai sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis E. T. gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta ir jis ten moka mokesčius, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas tik nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti pajamas Lietuvoje, teismas taip pat laiko leistinais įrodymais Subrangovo mėnesio ataskaitas 2016 m. sausio 5 d. – 2018 m. balandžio 5 d. laikotarpiu.
Nukentėjusiosios J. T., liudytojo V. T. ir nuketėjusiojo E. T. parodymais, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, gyventojų pajamų deklaracijų, Subrangovo mėnesio ataskaitų duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 30 d. nukentėjusysis įsigijo Alytaus r. žemės sklypą ir šiame sklype statosi gyvenamąjį namą pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. išduotą statybos leidimą. Teismo vertinimu, pagal civiliniame procese galiojančią įrodymų pakankamumo taisyklę šių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina, jog nuketėjusysis E. T., gyvendamas ir dirbdamas Didžiojoje Britanijoje, turėjo 5 685,69 Eur sumą ir ją laikė nuketėjusiosios J. T. namuose gyvenamojo namo, esančio Alytaus r., statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Taigi, teismas pripažįsta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padaryta nurodyto dydžio turtinė žala nukentėjusiajam E. T. įrodyta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo A. G..
CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinė žala kaip asmens fizinis skausmas, dvasinis išgyvenimas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiajai J. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, fizinę ir psichinę prievartą, didelį sukrėtimą, baimę dėl savo saugumo ir gyvybės, stiprius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, jai buvo atimta laisvė, iki šiol jaučia baimę, sutriko miegas, buvo užpulta savo namuose grupės nepažįstamų asmenų ir sumušta, apiplėšta. Visos šios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį pripažįstamos neturtine žala.
Nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad neturtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, kaltinamasis veikė bendrai su kitais asmenimis, jis yra darbingas ir sveikas asmuo, ir įvertina tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai priteisiama 3 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos suma, kuri yra pakankamai teisinga, siekiant kompensuoti nukentėjusiosios J. T. patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą.
Nukentėjusysis E. T. pateikė civilinį ieškinį ir dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo ieškinio reikalavimą, pripažįsta, kad nukentėjusysis ir tiesiogiai (patirdamas materialinius nuostolius), ir netiesiogiai (patirdamas emocinius išgyvenimus) nukentėjo nuo kaltinamojo tyčinių veiksmų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos patyrimo atžvilgiu pagal nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį nukentėjusysis buvo paveiktas tik netiesiogiai, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, protinga bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bus pasiekta nukentėjusiajam E. T. priteisiant 300,00 Eur neturtinę žalą.
Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
Šioje byloje kaltinamajam A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas sprendžia, jog kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai neišnyko, dėl to siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą (BPK 119 straipsnis), paskirta kardomoji priemonė paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikinama.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 1 d., iš viso 343 (trys šimtai keturiasdešimt trys) paros, vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. (t. 4, b. l. 142, t. 5, b. l. 5 – 6, 12 – 15, 21 – 23, 44 – 45, 110 – 113, t. 6, b. l. 145 – 149) (BK 66 straipsnis).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirtas kaltinamojo A. G. turto laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 4, b. l. 136) paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo įvykdymo dienos.
Kadangi išskirti dokumentai iš baudžiamosios bylos Nr. Nr. 01-1-09042-18 į baudžiamąją bylą Nr. 03-2-00392-18 (t. 1, b. l. 33 – 39), daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinius pranešimus daiktų pridavimo saugoti: Kvitas B 2018 m. rugpjūčio 2 d. serija AVPK Nr. 002884 ir Kvitas B 2018 m. rugpjūčio 7 d. serija AVPK Nr. 002894 (t. 4, b. l. 1 – 7), perduodami saugoti išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00392-18 (BPK 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam ketverių (4) metų ir šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.
Įskaityti į bausmę sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 1 d. įskaitytinai, vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Skaičiuoti bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 1 d.
Priteisti civiliniam ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti nukentėjusiajai J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 450,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės ir 3 500,00 (tris tūkstančius penkis šimtus) neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 685,69 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir šešiasdešimt devynių centų) turtinės ir 300,00 (trijų šimtų) neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmesti.
Pašalinti civilinį atsakovą akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš bylos.
Palikti galioti A. G. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirtą A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo įvykdymo dienos.
Perduoti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinius pranešimus daiktų pridavimo saugoti: Kvitas B 2018 m. rugpjūčio 2 d. serija AVPK Nr. 002884 ir Kvitas B 2018 m. rugpjūčio 7 d. serija AVPK Nr. 002894 išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00392-18.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 4 dalimi, išaiškinti A. G. paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Pranešti apie taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.