Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Linai Ladukaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Airarat“ atstovams - akcininkui G. K. ir direktoriui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Airarat“ prekybinės firmos skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d., bei Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr.618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 7 ir 51.5 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą (pažeidimą) du kartus. Pareiškėja pažymi, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos paskirtą 1000 Lt baudą sumokėjo, taip pat buvo konfiskuoti alkoholiniais gėrimai, nurodyti 2006-08-08 Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2006-08-08 Tikrinimo protokolo Nr. 187, pozicija Nr. 2, 2 buteliai vyno. UAB „Airarat“ nuomone, už tą patį pažeidimą buvo baudžiama kelis kartu - konfiskuotos prekės, paskirta bauda ir panaikintas licencijos galiojimas. Taikant tokią ekonominę sankciją (panaikinti licenzijos galiojimą) nėra galimybės atsižvelgti į protingumo principo reikalavimus. Sankcija akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, nes pažeidėjui jau buvo pritaikytos ir kitos sankcijos. Tokia susidariusi teisinė situacija prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, bet ir Konstitucijos 31 straipsniui, 5 daliai - niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Palangos mietos savivaldybės administracija apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Pareiškėja UAB „Airarat“ prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-02 įsakymo Nr.(4.1)–A1-891 2 dalį, kuria panaikintas UAB „Airarat“ 2005-05-30 išduotos neterminuotos licenzijos Nr. 598 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kavinėje (duomenys neskelbtini), galiojimas. Teismo 2006-12-11 nutartimi minėto įsakymo 2 punkto galiojimas sustabdytas iki administracinės bylos išnagrinėjimo. Alkoholio kontrolės įstatymo (2004-03-09 ir 2006-04-25 įstatymo redakcijos) 34 str. 17 d. nustatė, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos, jei tokios įmonės nesilaiko šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktų, 2 dalies 1, 2, 4, 7, punktų reikalavimų. Tai reiškia, kad pažeidus inter alia draudimą parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo, laikymo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę reikšmę turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus, licencijosverstis mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimas turėjo būti panaikinamas ir nauja licencija neišduodama 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos.

Prieš tai paminėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad institucija, sprendžianti dėl licencijos galiojimo panaikinimo, neturi diskrecijos teisės spręsti, panaikinti licencijos galiojimą ar ne, kai kita įtitinkamus įgaliojimus turinti institucija nustato pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolęs įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, t.y. tokį pažeidimą, už kurį teisės aktai numato licencijos galiojimo panaikinimą, ir pritaiko už tai ekonominę sankciją-baudą, o privalo tokiais atvejais panaikinti licencijos galiojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. priėmė Nutarimą (toliau-Konstitucinio teismo Nutarimas) dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 Nutarimu Nr.618 patvirtintų didmeninės ir mažmeninės prakybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Žin., 2008m., Nr.10-349).

Konstitucinio teismo nutarime išsakė tokią pačią nuomonę: „Įstatyme, inter alia jo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d. 2006 m. balandžio 25 d redakcijos), buvo įtvirtintas toks visuminis teisinis reguliavimas, pagal kurį aptariamoji uždraudimo sankcija- licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas buvo ne tik tokia sankcija, kuri pati yra vientisa, nedalijama, bet ir tokia, kuri yra neatsiejama nuo kitos sankcijos – piniginės baudos, už atitinkamą (tą patį) teisės pažeidimą taikomos tam pačiam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui. Pirma turėjo būti nustatomas atitinkamo teisės pažeidimo faktas bei tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas, ir už tą teisės pažeidimą pažeidėjui- ūkio subjektui turėjo būti paskiriama piniginė bauda (institucijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus buvo nurodytos Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje (2004 m. kovo 9 d. redakcija), o po to institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokias licencijas, panaikina jo turimos licencijos galiojimą ( o jeigu būtų kreiptasi dėl naujos licencijos, ji nustatytą laiką būtų neišduodama) Be to, minėta institucija neturėjo įgaliojimų spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, -jeigu buvo padarytas įstatymo 34 straipsnio 17dalyje (2004 m. kovo 9, 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) nurodytas teisės pažeidimas, ji privalėjo licenciją panaikinti“.

Nagrinėjamu atveju Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba nustatė, kad UAB „Airarat“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, neturint vietoje jų įsigijimo dokumentų, tuo pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą. Už šiuos pažeidimus pareiškėjui Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2006-08-24 nutarimu Nr.3K06/191 paskyrė 1000 litų baudą. Pareiškėjas šio nutarimo neskundė, jis šiuo metu yra galiojantis ir negali būti kvestionuojamas.

Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad už tam tikrą teisės pažeidimą yra skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką) ir kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad „niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“ ir įtvirtintas non bis in idem principas. Todėl atmetamas pareiškėjo motyvas, kad jis du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą.

Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, kad nors licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas Alkoholio kontrolės įstatyme nebuvo (ir šiuo metu nėra) expressis verbis apibrėžtas kaip prevencinio poveikio priemonė, ši sankcija, kaip ir kitos uždraudimo sankcijos, turi tokios priemonės požymių ir, atsižvelgiant į jo turinį bei paskirtį, gali būti traktuojamas kaip prevencinio poveikio priemonė. O prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo (taip pat ir procedūrinio) reikalavimai, kaip ir "įprastinėms" bausmėms ar administracinėms nuobaudoms. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Pabrėžtina, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

Akivaizdu, kad licencijos galiojimo panaikinimas (ir jį lydintis naujos licencijos neišdavimas nustatytą laiką)) yra griežta sankcija ir griežta prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas (nustatytam laikui) iš prekybos alkoholio produktais rinkos - apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. Nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas yra riboti - teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Kaip matyti iš bylos faktinių ir rašytinių įrodymų, kad UAB „Airarat“ pripažįsta savo kaltę, ir labai gailisi dėl padaryti pažeidimo. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006-08-24 Nr. 3K06/191 nutarimu paskirtą 1000 Lt baudą sumokėjo, taip pat buvo konfiskuoti 2 vyno buteliai.

Iš pareiškėjo atstovų teismui pateiktų įrodymų, matyti, kad UAB „Airarat“ 2004-2005 metais turėjo licenciją ir importavo iš Armėnijos (duomenys neskelbtini)litrų vyno, tame tarpe 1200 butelių (duomenys neskelbtini)vyno. Iš konfiskuotų vyno butelių skaičiaus ir įmonės importuoto vyno kiekio, taip pat iš kitos bylos medžiagos, patvirtinančios, jog įmonė pati importuoja vyna, matyti, kad dėl 2 konfiskuotų vyno butelių, neturinčių jų įsigyjamą patvirtinančių dokumentų, mažmeninės prekybos vietoje, įmonei atimti licenziją, būtų per griežta nuobauda ir neadekvati padarytam pažeidimui, todėl neteisinga ir neturėtų būti taikytina šiuo atveju, nes prevencinė priemonė – bauda, pareiškėjai jau buvo pritaikyta.

Be to, šiuo metu galiojanti Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija (2007-06-21 įstatymo Nr.X-1198 redakcija) nustato, kad draudimas parduoti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus numatytas 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte, o draudimas alkoholio produktus laikyti ir gabenti neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus numatytas 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Tai reiškia, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas nebetaikomas už alkoholio produktų prekybą, laikymą ir gabenimą neturint prekybos (sabdėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę reikšmę turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus, t.y. už tą pažeidimą iž kurį pareiškėjui ir buvo panaikintas licencijos galiojimas. Taigi, atsakomybės taikymo (licencijos galiojimo panaikinimo) pagrindai ir sąlygos, lyginanat su buvusia įstatymo redakcija, žymiai sušvelnėjo.

Skundžiamas įsakymas pareiškėjo atžvilgiu nėra įvykdytas. Licencijų galiojimo už padarytus teisės pažeidimus panaikinimas pagal savo prigimtį ( taip nurodyta Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarime), yra administracinė sankcija, todėl šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 12 d. nutartyje, pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalies ( 2000-02-17 įstatymo Nr.VIII-1543 redakcija) nuostata (administracinė byla Nr.A 248 -1707/2008.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ginčijamas atsakovo 2006-11-02 įsakymas naikintinas, skundas tenkintinas.

Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos UAB “Airarat” skundą ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-02 įsakymą Nr. (4.1)-A1-891, kuriuo panaikintas UAB “Airarat” išduotos licenzijos Nr.598 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kavinėje (duomenys neskelbtini), galiojimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.