Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., Ukrainoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 10.15 val., Vilniaus g., Grigiškėse, Vilniuje, vairavo automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Taip V. P. pažeidė KET 14 punkto ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. savo kaltę pripažino, teigdamas, kad jam išdavė vairuotojo liudijimą ir pasakė, kad su juo turi teisę važinėtis metus laiko Europoje ir jis galioja vairuojant visas transporto priemones. Nurodė, kad Europoje jis važinėja su Ukrainoje išduotu vairuotojo pažymėjimu ir jokių problemų jam nekyla. Lietuvoje jis būna apie 2 mėnesius, 2 mėnesius gyvena Ukrainoje. Jam niekas nesakė, kad reikia turėti Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Išduotas leidimas jam nebuvo išverstas į rusų kalbą. Anksčiau policijos pareigūnai jį stabdė Lietuvoje ir Lenkijoje tiek vairuojant krovininį, tiek lengvąjį automobilius, tačiau jokių pretenzijų dėl Ukrainoje išduotų teisių jam nereiškė. Nurodė, kad po savaitės jis turės pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje ir tuomet užsiregistruos egzaminui vairuotojo pažymėjimui gauti. V. P. nurodė, kad jis yra išsituokęs, jo dukra gyvena ir mokosi Lenkijoje, jis moka dukrai po 500 eurų už mokslą. Prašė griežtai jo nebausti, nes jis nebuvo informuotas apie tai, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Išduodant leidimą gyventi Lietuvoje apie tai taip pat niekas neinformuoja ir jeigu jo nebūtų sustabdę policijos pareigūnai, jis iki šiol nebūtų žinojęs, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. P. nurodė, kad jis vairavo automobilį, turėdamas Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis nebuvo informuotas apie tai, kad vairuotojo pažymėjimą reikia pasikeisti į lietuvišką (b.l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Be V. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno E. K. 2016 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., patruliavimo metu 10.15 val. Vilniaus m sav. Grigiškėse Vilniaus g., pastebėjo važiuojantį automobilį NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį patikrinimui sustabdė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šią transporto priemonę vairavo Ukrainos pilietis V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys iš laikino leidimo gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015-12-03 ir galioja iki 2016-12-19). Jis pateikė pareigūnams Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus per VRM duomenų bazę, paaiškėjo, kad V. P. nuo 2009 m. birželio 11 d. gauna leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir nuo 2009 m. birželio 11 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Jam buvo išaiškinta, kad šis jo vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja ir turėjo buti pakeistas į Lietuvos Respublikoje išduotą pažymėjimą (b.l. 4);

- 2016 m. rugpjūčio 15 d., 10.30 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5);

- asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad V. P. nuo 2006 m. birželio 10 d. yra išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, paskutinis leidimas jam buvo išduotas 2015 m. gruodžio 3 d. ir galiojo iki 2016 m. gruodžio 19 d. Nuo 2014 m. gruodžio 4 d. V. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje (b.l. 6).

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Egzamino nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje ir vairuotojų registre yra tai patvirtinanti informacija, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad V. P. nuo 2014 m. gruodžio 4 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis gyvena Lietuvoje bei dirba. Jam nuo 2009 m. birželio 10 d. yra išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, paskutinis leidimas buvo išduotas 2015 m. gruodžio 3 d. ir galiojo iki 2016 m. gruodžio 19 d. (b.l. 6). Teismui nekyla jokių abejonių, kad V. P. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas asmeniu neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kadangi praėjus 185 dienom po leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo savo turimo Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, todėl yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

V. P. 2015 m. gruodžio 3 d. išduotas vairuotojo liudijimas (b.l. 13-14) nesuteikia jam teisės vairuoti Lietuvoje transporto priemones, nepasikeitus Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kadangi šis liudijimas tik patvirtina faktą, jog V. P. yra įdarbintas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles, susijusias su vairuotojams, vežantiems krovinius, taikomas įdarbinimo ir profesinio mokymo sąlygas. Be to, šis liudijimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklauso, jis priklauso vežėjui, kuris liudijimą įteikia jame nurodytam vairuotojui, kai transporto priemonę jis vairuoja naudodamasis tam vežėjui išduota Bendrijos licencija.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. P. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. P. – administracine tvarka nebaustas.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad, kaip paaiškino V. P., jis nebuvo informuotas apie tai, kad Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą būtina pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kad Lietuvoje jis vairuotoju dirba nuo 2009 metų ir anksčiau jam dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjo jokių pretenzijų reiškiama nebuvo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindo V. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę baudą, nei ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea B. F. PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16060543234, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.