Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22, deklaravęs gyvenamąją vietą Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 12-3, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Homstata“ plataus profilio statybininku, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį; 2) 2012 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį; 3) 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį; 4) 2015 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį; 5) 2017 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 6) 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL (2 259,60 eurų) bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumos – 380 Eur konfiskavimas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2020 m. liepos 25 d., apie 22 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22, būdamas neblaivus (neblaivumą nusistatyti atsisakė), žodinio konflikto su sugyventine A. J. metu, sudavė ne mažiau keturis kartus delnu į galvą bei vieną kartą spyrė koja į pilvą sugyventinei A. J., taip sukeldamas šeimos nariui fizinį skausmą.

V. L. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad su A. J. veda bendrą ūkį, gyvena kartu Astos dukrai priklausančiame bute, adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22. 2020 m. liepos 25 d. po darbo, apie 18.30 val. buvo nuvykęs į barą, ten išgėrė 2 bokalus alaus, 0,5 l talpos. Apie 20 val. grįžęs namo, pamatė, kad sugyventinė neblaivi. Kadangi buvo antra diena, kai buvo susipykę ir nesišnekėjo, tiesiog nekreipė dėmesio į ją, atsisėdo į fotelį žiūrėti televizoriaus, o Asta pradėjo kabinėtis, kad neva jis parėjo iš „kurvų“, tačiau jis nekreipė į ją dėmesio, po to ji pradėjo mojuoti rankomis, o jis neištvėręs pradėjo rinktis savo daiktus. Asta kelis kartus delnu trenkė jam į pakaušį, į petį ir į veidą bei vieną kartą įkando į kairę ranką, pervertė ant lovos, atsisėdo ant viršaus bandė trenkti (tačiau jai pretenzijų, dėl visų smūgių suduotų neturi, jam nesukėlė fizinio skausmo). Jis neištvėręs vieną kartą Astai trenkė delnu į veidą ir nustūmė ją nuo savęs, po ko ji skambino sūnui Rimvydui prašydama pagalbos. Neilgai trukus atvyko policija. Labai gailisi, kad trenkė. Konflikto metu Astai galėjo suduoti apie keturis smūgius ir vieną kartą koja įspirti į pilvą, tačiau visų tiksliai aplinkybių, dėl girtumo neprisimena. Dėl to, kad Astai sukėlė fizinį skausmą gailisi. (b. l. 78–79, 82–83)

V. L.

Motyvuojamoji dalis

kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra V. L. sugyventinė, su kuriuo maždaug apie du metus kartu gyvena jos dukros Astos bute, adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22. 2020 m. liepos 25 d. apie 10 val., ryte atsikėlus, Vidmantas su dviračiu išvažiavo pasidarbuoti pas žmogų. Ji vakare namuose išgėrė kelis stikliukus degtinės. Maždaug apie 20 val. namo grįžo Vidmantas. Matė, kad jis yra neblaivus. Vidmantui grįžus namo, tarp jų prasidėjo barniai, kadangi ji jam priekaištavo, kodėl jis namo grįžo išgėręs. Barnis taip pat vyko ir dėl kitų įvairių dalykų. Konflikto metu su Vidmantu kambaryje pradėjo stumdytis, ko pasėkoje ji pirma sudavė jam į veidą. Tada jis jai ne mažiau keturis kartus delnu sudavė į galvą ir vieną kartą koja įspyrė į pilvą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šitokių jo veiksmų paskambino savo sūnui ir paprašė pagalbos, tačiau sūnus atsisakė eiti ir iškvietė policiją. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes skausmas praėjo ir Vidmantui jokių pretenzijų nebeturi bei byloje civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 30–31)

2020 m. liepos 25 d. 22.16 val. informaciniame pranešime ROIK 0120000396361 užfiksuota, kad 2020 m. liepos 25 d. 22.14 val. R. J. pranešė, jog namuose mušasi sugyventiniai, pranešė sūnus, jam skambino mama. (b. l. 9–13)

2020 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad A. J. nurodė, jog 2020 m. liepos 25 d. apie 22 val., namuose, adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22, sugyventinis V. L. sudavė jai delnu nemažiau kaip keturis smūgius į galvą ir vieną kartą spyrė koja į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. (b. l. 19–21)

2020 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22 buto patalpos ir juose esantys objektai. Prieškambaryje matomi į plastikinius maišelius sudėtus įvairius rūbus, daiktus, prieškambaryje taip pat matoma spinta, joje sukabinti drabužiai. Apžiūrėjus virtuvės ir miegamojo kambarius, juose nesimatė jokių sudaužytų baldų ar daiktų, nesimatė jokių girtavimo pėdsakų, užėjus į svetainės kambarį, jame pastebime įvairius namų apyvokos daiktus ir baldus, matome dvigulę lovą, kurioje matome sudėtą patalynę. Daugiau tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 22–28)

2020 m. liepos 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu A. J. yra Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 30-22 numeriu pažymėto buto svetainės kambaryje. Ji stovi atsisukusi veidu, dėvi raudonos ir baltos spalvų marškinius, kurie ties pilvo sritimi, kairėje pusėje yra suplyšę, dėvi juodos spalvos sportines kelnes. A. J. prašoma parodyti jai žinomus, ant jos kūno esančius išorinius kūno sužalojimus. Asmuo pakelia galvą į viršų, rankų pirštais parodo, kaklo ir veido sritis. Apžiūrint asmens veidą, matosi ant abiejų skruostų paraudimai, taip pat paraudimai ant kaklo. (b. l. 41–45)

2020 m. liepos 27 d. įtariamojo ir nuketėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad įtariamasis V. L. atsiprašė nukentėjusiosios A. J., ji jam atleido, pretenzijų neturi. (b. l. 92–93).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir nukentėjusiosios parodymais. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, žalos nėra, todėl prokuroras pagrįstai galėjo V. L. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam V. L. sutikus, 2020 m. liepos 27 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog V. L. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (b. l. 94–96).

V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę V. L., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus, motyvus, padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo asmenybę (V. L. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas; baustas administracine tvarka; teistas; dirba), V. L. skirtina vidutinio griežtumo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis – devyni mėnesius (BK 48 straipsnis), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, ir 72² straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose paskirtina trijų mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 25 d. 23.00 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 11.40 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad V. L. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas (b. l. 85–86, 88).

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 89–90).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei gydytis nuo alkoholizmo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 56 MLG (2 108,96 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 25 d. 23.00 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 11.40 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. L. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, ir 72² straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotas įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

– laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos;

– nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

– jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

– jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Informuoti V. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei V. L. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei V. L. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.