Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 1998 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2001 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2002 m. sausio 7 d. nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;

3) 2002 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, BK 43 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003 m. liepos 7 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo;

4) 2005 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 2 d. nuosprendis, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 metų laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu ši bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 17 d. nuosprendžiu ir paskirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2005 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt) bauda, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi vykdymo procesas nutrauktas, suėjus vykdymo senaties terminui;

6) 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 52 parų arešto bausme;

8) 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas - viena para;

9) 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinus bausmę su 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiais bei 2021 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

10) 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė nedidelį kiekį - 0,012 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino bei psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,007 g., iki 2021 m. vasario 23 d. 22.37 val., kol policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), kratos metu virtuvės įrankių stalčiuje rado metalinį kaušelį su medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 0,012 g (4,3 %) ir psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,007 g (2,5 %). Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2021 žiemą, tikslaus mėnesio nepamena, su drauge E. S. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Butą rado E., galimai pagal skelbimus. Nurodytame bute jie pragyveno maždaug porą mėnesių. Jis vartoja narkotines medžiagas apie porą metų. Bute kratos metu rastos svarstyklės yra jo, jos reikalingos savo reikmėms, sverti narkotines medžiagas, kad neperdozuoti. Taip pat buvo metalinis kavai skirtas samtelis, kurį taip pat naudojo narkotinėms medžiagoms. Narkotines medžiagas pirkdavo (duomenys neskelbtini) tabore, kurioje tiksliai vietoje, nepamena. Narkotines medžiagas jis pirkdavo tik savo reikmėms. M. T. pažįsta nuo 2015 m. ir su juo palaiko draugiškus ryšius. Pas jį bute (duomenys neskelbtini), M. T. buvo kelis kartus, kiek tiksliai kartų, nepamena. Pareigūnus į butą atvedė M. T., kodėl, jis nežino, bet jis su M. T. narkotinių medžiagų nevartojo ir šis pas jį narkotikų nelaikė, kartais išgerdavo tik alaus. Jo draugė E. narkotines medžiagas vartojo labai retai, ji gydėsi, dėl to jis su ja narkotinių medžiagų nevartojo (b.l. 70-71, 89).

2021 m. vasario 23 d. kratos protokole užfiksuota, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02739-21 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartimi, kuria leista atlikti kratą (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 23 d. buvo atlikta krata, kurios metu rastos svarstyklės, plastikiniai maišeliai, kaušelis su žalios spalvos milteliais juodame dėkle (b.l. 37-40).

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario mėnesį išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno sugyventinis A. Š.. Bute ji gyveno apie tris savaites. 2021 m. vasario 23 d. bute buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti kažkokie daiktai, nelabai atsimena kokie, ten buvo svarstyklės, kažkokie maišeliai, nelabai gilinosi. Kratos metu bute buvo ir A.. Ji pati narkotinių medžiagų nevartojo ir nevartoja. Ji žinojo, kad A. narkotikus vartoja, tačiau ką konkrečiai, nežino. Namuose A. niekada narkotikų nevartojo. Iš kur bute buvo narkotikai, kuriuos rado kratos metu, ji nežino, narkotikai ne jos. Galimai jie yra A.. Iš karto po kratos buto šeimininkas liepė išsikraustyti, ką ji ir padarė. Ji išsikėlė gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini) g., o kur gyveno A., ji nežino, santykiai su juo nutrūko. Kol jie gyveno tame bute, pas A. ateidavo draugai V. D., kuris lyg yra jau miręs, ir M. T.. Ji nematė, kad jie bute vartotų narkotines medžiagas. Po kratos ji klausė A., ką čia pareigūnai rado, tačiau jis nepasakė, ką galėjo rasti, o tik pasakė, kad jis daro kažkokius pinigus. Daugiau apie tai nekalbėjo (b.l. 62-63).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktos medžiagos kaušelyje (vokas Nr. 3 kratos metu metalinis kaušelis (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 0,012 g (4,3 %) ir psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,007 g (2,5 %). Ant tyrimui pateiktų svarstyklių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakų, psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų, tyrimui pateikti maišeliai tirti nebuvo, nes ant maišelių nėra požymių, kad jie buvo naudoti (b.l. 46-50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, kurios gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (t. y. jų pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) laikė psichotropines medžiagas: 0,012 g. metamfetamino bei 0,007 g psichotropinės medžiagos MDMA, kol 2021 m. vasario 23 d. 22.37 val., policijos pareigūnai kratos metu virtuvės įrankių stalčiuje rado metalinį kaušelį su medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 0,012 g (4,3 %) ir psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,007 g (2,5 %). Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. Š. nurodė kad jis nuomojasi butą su sugyventine E. S., jis yra narkotines medžiagas vartojantis asmuo, šias medžiagas paprastai įsigyja romų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jas vartojimui dozuoja namie. Su juo gyvenanti E. S. gydosi nuo priklausomybės ir narkotinių medžiagų nevartoja. Kratos metu rastas metalinis semtuvėlis ir svarstyklės priklauso jam, šiuos daiktus jis naudoja dozuodamas savo vartojimui narkotines medžiagas. Iš kratos protokolo nustatyta, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje bute rasta medžiaga, kurios sudėtyje pagal specialisto išvadą buvo 0,012 g. metamfetamino bei 0,007 g psichotropinės medžiagos MDMA, buvo metaliniame semtuvėlyje, naudojamame tik kaltinamojo. Apklausta specialiąja liudytoja E. S. paneigė, kad minėta medžiaga gali priklausyti jai, nurodė, kad ji galimai priklausė jos sugyventiniui A. Š., kuris, kaip ji žinojo, vartojo narkotines medžiagas. A. Š. kratos metu rastų psichotropinių medžiagų priklausomumo jam neneigė.

Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 105 punkte nustatyta, kad metamfetamino nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 0,2 g šios medžiagos kiekis, o 72 punkte nustatyta, kad psichotropinės medžiagos MDMA nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 0,2 g šios medžiagos kiekis.

Taigi, bendras A. Š. laikytų psichotropinių medžiagų kiekis yra lygus 41 % ((0,012 g /0,2 g (metamfetaminas) + 0,007 g /0,02 g (MDMA)) x 100 %), todėl laikytinas neviršijančiu nedidelio psichotropinių medžiagų kiekio.

Duomenų, kad kaltinamasis A. Š. būtų ketinęs platinti turėtas psichotropines medžiagas, nėra. A. Š. tikslo platinti psichotropines medžiagas neturėjimą patvirtina jo parodymai apie narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, jo laikytų psichotropinių medžiagų kiekis –nedidelis miltelių kiekis.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. Š. veiksmai dėl neteisėto 0,012 g. metamfetamino bei 0,007 g psichotropinės medžiagos MDMA laikymo teisingai kvalifikuoti kaip BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Taip pat kaltinime A. Š. buvo inkriminuotas neteisėtas psichotropinių medžiagų – 0,012 g. metamfetamino bei 0,007 g psichotropinės medžiagos MDMA įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) esančioje romų bendrijoje. Surinkta bylos medžiaga neleidžia laikyti, jog psichotropinių medžiagų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai ir iš ko A. Š. įgijo konkrečiai šį metamfetaminą ir MDMA medžiagą. Kaltinamasis duodamas parodymus aiškiai nenurodė, kad būtent šias medžiagas jis įgijo tabore, nurodė paprastai savo poreikiams medžiagas perkantis ten, nėra aiškus nei jos įgijimo laikas, nei ją pardavęs asmuo, nei konkreti vieta, nei suma, už kurią ji įgyta. Taigi ši kaltinimo dalis yra grindžiama tik remiantis nustatytu šių psichotropinių medžiagų laikymo faktu, t. y. prielaidomis. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – 0,012 g. metamfetamino bei 0,007 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtas įgijimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinas iš A. Š. pateikto kaltinimo. Tai nekeičia jo veikos kvalifikavimo.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalimi numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma jam bausme (b.l. 92).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, bei nusikalstama veika padarytą žalą – A. Š. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, laikant mažesnį nei nedidelis kiekį metamfetamino ir MDMA, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį pavojingumą, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekiant svaigintis, nusikalstama veika žala nepadaryta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis.

A. Š. yra brandaus amžiaus, nedirbantis, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus –KET pažeidimus, važiavimą keleivine kelių transporto priemone be bilieto, vagystes, baudos nesumokėtos (b.l. 105-118), anksčiau teistas 8 kartus, už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l. 119-127), duomenų, kad būtų įrašytas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje ar gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, nėra, nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 102-103).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą nustatomo arešto trukmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

A. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. Š. kardomoji priemonė nepaskirta, nes jis ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas kitoje byloje. Šiuo metu jis atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl iki bausmės vykdymo pradžios jam kardomoji priemonė neskirtina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š. (A. Š.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. Š. (A. Š.) kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jisturi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.