Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Donkasta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba skirtos baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl Departamento nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo Departamento nutarimo (b. l. 55–58) matyti, kad ekonominė sankcija – 144,00 Eur dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą. Minėta teisės akto nuostata nustato, kad draudžiama prekiauti nuo 22 iki 8 val. alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Pagal Departamento nutarimą, nurodytas AKĮ nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjo darbuotoja 2016 m. spalio 14 d. 22.42 val. pardavė vieną 0,75 l talpos uždarytą putojančio vyno butelį, taip iš esmės parduodama alkoholinį gėrimą išsinešimui, o ne vartojimui vietoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 25 d. Marijampolės savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. LA-379(18.2) (toliau – licencija). Licencijoje nurodyta, kad bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turi teisę parduoti alų, vyną, fermentuotus gėrimus, spiritinius gėrimus ir alkoholinius kokteilius (b. l. 36). Licencijoje taip pat nurodyta, kad alkoholinių gėrimų pardavimo būdas yra tiek vartoti vietoje, tiek ir išsinešti (veiklos rūšis – viešasis maitinimas).

Kaip minėta, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Išimtis iš šio draudimo – prekyba pilstomais alkoholiniais gėrimais ir alkoholiniais gėrimais, parduodamais atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – VTS) Prevencijos poskyris gavo 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundą, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) veikia kioskelis iš kurio visą naktį vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais nesilaikant taisyklių, t. y. išsinešimui (b. l. 31). Siekdamas nustatyti galimai daromus pažeidimus, Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojas 2016 m. spalio 13 d. pavedė pareiškėjo bare atlikti kontrolinį pirkimą (b. l. 24). 2016 m. spalio 14 d. Marijampolės AVPK VTS Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis atliko kontrolinį pirkimą. Marijampolės AVPK viršininkui tarnybiniame pranešime (b. l. 22) minėtas patrulis nurodė, kad apie 22.35 val. pardavėjos paprašė parduoti butelį putojančio vyno. Pardavėja padavė vyno butelį su nulupta kamščio plėvele, padėjo du vienkartinius plastikinius puodelius ir paklausė, ar jam yra žinoma, kad įsigytą alkoholį reikia gerti viduje. Tarnybiniame pranešime patrulis nurodė, kad tada jis paėmė butelį ir išėjo iš baro. Nurodė, kad išeinant jo niekas nebandė sulaikyti ar papildomai įspėti. Pardavėja 2016 m. spalio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įspėjo pirkėją, jog alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, tačiau pardavė neatidarytą butelį. Paaiškinime pardavėja nurodė „Dėl ko neatidariau butelio kamštelio nežinau“ (b. l. 26).

Nustatyta, kad Departamentas medžiagą dėl šio įvykio iš Marijampolės AVPK gavo 2016 m. spalio 24 d. (b. l. 21). 2016 m. spalio 25 d. buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-173 (b. l. 46–47), kuriame konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Šis protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su 2016 m. spalio 26 d. raštu, pasiūlant pareiškėjui pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo (b. l. 40–41). Departamentas taip pat nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. 9.30 val. Departamento patalpose bus nagrinėjama pareiškėjo byla.

Nustatyta, kad Departamentas 2016 m. lapkričio 11 d. raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos į Marijampolės AVPK, prašydamas padėti įteikti dokumentus pareiškėjui, kuris, Departamento duomenimis, siunčiamų procesinių dokumentų neatsiima (b. l. 43). Atitinkamai, Departamentas perkėlė pareiškėjo bylos nagrinėjimą į 2016 m. gruodžio 8 d. 10.15 val., pasiūlydamas iki 2016 m. gruodžio 5 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 44–45). Policijos pagalba dokumentai pareiškėjui buvo įteikti (b. l. 42). 2016 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo (b. l. 48–51). Šiame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pripažįsta, jog pardavėja pardavė neatidarytą putojančio vyno butelį (b. l. 49). Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pirkėjas teigė, kad gėrimą gers su žmona, aiškiai leido pardavėjai suprasti, kad gėrimas bus vartojamas vietoje, todėl pardavėja padavė du vienkartinius puodelius ir nuplėšė apsauginę kamščio foliją, leisdama vyriškiui pagal etiketą gėrimą pabaigti atidaryti pilstantis į puodelius, geriant bare prie stalo. Pareiškėjas prašė įvertinti, ar šiuo atveju pardavėjos pritaikytų priemonių visuma neatitiko teisingos pusiausvyros siekiamam tikslui (b. l. 50). 2016 m. gruodžio 8 d. Departamente vykusio posėdžio metu priimtas nutarimas pareiškėjui skirti 144,00 Eur baudą. Skundžiamame nutarime Departamentas nurodė, kad alkoholinio gėrimo butelio neatidarymo pakanka teisinei atsakomybei pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą kilti. Priešingai, pasak Departamento, butelio neatidarymas rodo, kad pardavėja nesiėmė efektyvių veiksmų, kad gėrimas būtų vartojamas bare. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Departamento nutarimu, kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad po 22 val. jam priklausančiam bare buvo parduotas alkoholinis gėrimas neatidarytame butelyje ir, kad minėtas gėrimas nebuvo vartojamas bare, tačiau pareiškėjas nurodo, kad darbuotoja padarė viską (įspėjo apie draudimą ir padavė vienkartinius puodelius), ką galėjo, kad gėrimas būtų vartojamas vietoje, o neįmanomų dalykų negalima reikalauti. Pasak pareiškėjo, pirkėjas pardavėjai nekėlė jokių abejonių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai, o priemonės turėtų būti tokios, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad būtina įvertinti ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius faktorius, kuriuos išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus AKĮ įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į jų gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, t. y., kad klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu reiškia tai, ar pareiškėjas atsargos priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas įstatymo reikalavimų laikymasis.

Tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą, būtinos dvi sąlygos, t. y. alkoholiai gėrimai gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad įmonės atsakomybei kilti pakanka vienos iš šių sąlygų nevykdymo (pvz., LVAT 2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013). Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad putojantis vynas pirkėjui po 22 val. buvo parduotas neatidarytas. Šios aplinkybės neginčija nei pardavėja, nei pats pareiškėjas. Pareiškėjo vardu ir interesais veikianti darbuotoja, pardavusi putojantį vyną pirkėjui ir jį padavusi pirkėjui neatidarytą, sudarė sąlygas šį gėrimą išsinešti, t. y. nebuvo įvykdyta nei viena sąlyga, leidžianti remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. išimti. Konstatuotina, kad priemonės kurių ėmėsi pardavėja (t. y. nurodė pirkėjui, kad gėrimai turi būti vartojami viduje ir padavė vienkartines stiklines) nebuvo tinkamos ir pakankamos, siekiamam tikslui. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015). Pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo atsakomybės už AKĮ pažeidimus, rodo, kad pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas, konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 144,00 Eur iki 579,00 Eur bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjas netrukdė pažeidimo tyrimui, konstatavo lengvinančių aplinkybių buvimo faktą ir skyrė pareiškėjui mažiausią galimą baudą, t. y. 144,00 Eur.

Pareiškėjas, kaip minėta, teismo prašė Departamento paskirtą baudą sumažinti. Pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio bauda, jo nuomone, būtų teisinga.

AKĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei AKĮ nustatytos minimalios piniginės baudos. Tokią teismo teisę iš esmės turi lemti teismo išvada, kad iš teismo nustatytų tam tikrų reikšmingų aplinkybių būtų galima konstatuoti, kad paskirtoji piniginė bauda teisės pažeidėjui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.

Šiuo aspektu teismas pastebi, kad kontrolinis patikrinimas buvo atliktas skundo pagrindu. Pirkėjas (pareigūnas) į barą užėjo vienas (be moters), pardavėja apie etiketą ir žmoną paaiškinime neužsiminė. Priešingai, pardavėja paaiškinime nurodė, nežinanti, kodėl neatidarė parduodamo alkoholinio gėrimo butelio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su neteisėtu pardavėjos provokavimu padaryti pažeidimą, atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Teismas nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta minimali bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Atitinkamai, konstatuotina, kad teismas neturi teisinio pagrindo skirtį pareiškėjui mažesnę baudą. Pareiškėjui skirta bauda dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvati teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą nutarimą nėra pagrindo. Teismas taip pat neturi pagrindo pareiškėjui skirti mažesnę baudą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Donkasta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.