- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-446-634/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o G. B. skundas atmestas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014-11-10 nutarimu G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 144 Eur (500 Lt) bauda, už tai, kad ji 2014-06-13, 15 val. 10 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimus, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu nežymiai sužalota keleivė bei sugadintos abi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs G. B. skundą 2015-03-20 nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014-11-10 nutarimą paliko nepakeistą, o G. B. skundą atmetė.
Šalies argumentai
G. B. nesutikdama su apylinkės teismo priimta nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2015-03-20 Kauno apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, liudytojų parodymus vertino vienpusiškai, bylą išsprendė neobjektyviai, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Mano, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ji dėl eismo įvykio yra nekalta, kadangi iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ji laikėsi saugaus atstumo nuo kelio vidurio. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino visų bylos aplinkybių, skundžiamoje nutartyje nurodė vien tik apeliantei nepalankius liudytojų parodymus. Pabrėžė, kad kitas avarijos dalyvis nenorėjo kviesti policijos pareigūnų, jie buvo iškviesti apeliantės iniciatyva, šie duomenys atsispindi liudytojų parodymuose, tačiau apylinkės teismas to nepažymėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D.Česnauskas prašo Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos pakako bylai išspręsti teisingai. Apklausti liudytojai, įvertinta eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, patikrintos eismo įvykio kilimo versijos.
Motyvuojamoji dalis
G. B. skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.
S. K. apylinkės teismo nutartimi buvo pritarta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. nutarime padarytoms išvadoms ir konstatuota, jog dėl eismo įvykio, yra kalta G. B., kadangi pastaroji nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis byloje esančia eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, tyrėjos tarnybiniu pranešimu, transporto priemonėms nustatytų apgadinimų pobūdžiu, kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo A. Ž. paaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimą ir apylinkės teismo nutartį sprendžia, jog šiuo atveju pats įvykio tyrimas nebuvo pakankamai išsamus ir visapusiškas, byloje nebuvo surinkta pakankamai esminių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl pažeidėjos kaltės ar jos nekaltumo padarius jai inkriminuotą pažeidimą.
Nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatuoja, kad G. B. iš karto po susidūrimo pripažino savo kaltę, o jos pozicija pasikeitė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau su tokiais apylinkės teismo argumentais sutikti negalima. Kaip matyti iš 2014-06-13 G. B. pirminio paaiškinimo, ji nurodė negalinti paaiškinti kaip įvyko susidūrimas, kadangi ji laikėsi savo eismo juostos ir kelkraščio, mano, kad eismo įvykio priežastis yra abiejų vairuotojų neatsakingumas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8894681 b. l. 12). Vėlesniame paaiškinime 2014-06-17 ji taip pat pateikė analogiškas aplinkybes, papildomai pažymėjo, kad galimai avarijos priežastis buvo slidus kelias, tikėtina, kad vairuotojas važiuojantis priešinga eismo juosta viršijo leistiną greitį, stabdydamas nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir kliudė jos vairuojamo automobilio priekinį ratą (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8894681 b. l. 42). Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji taip pat nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo, nurodė, jog iš pateiktų fotonuotraukų spręsti kas yra kaltas negalima, mano, kad po įvykio trūkus jos automobilio rato traukei, automobilis pasuko į kairę pusę, tai lėmė automobilių išsidėstymą (b. l. 17-19). Taigi, G. B. iš esmės viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pripažino, kad iš karto po eismo įvykio buvo bandoma situaciją spręsti tarpusavyje, lyg pradėta braižyti schemą jai kaip įvykio kaltininkei, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad G. B. iš esmės pripažino savo kaltę. Priešingai, tokį G. B. elgesį objektyviai pateisina jos pačios ir liudytojo M. M. parodymai apie tai, kad po įvykio jie dėmesį sutelkė į savo mažametį vaiką, kuris taip pat buvo automobilyje, todėl nesiaiškino kas iš tiesų yra kaltas, norėjo kuo greičiau viską užbaigti. Apylinkės teismas kritiškai vertindamas G. B. dėstomas aplinkybes taip pat remiasi ir liudytojų, važiavusių apeliantės automobilyje, parodymais. Tačiau nei M. M., nei A. M. nurodė negalintys paaiškinti dėl ko įvyko eismo įvykis, ką patvirtino ir G. B.. Iš to akivaizdu, jog pažeidėjos ir su ja buvusių asmenų parodymai iš esmės tarpusavyje neprieštarauja. Tokiu būdu vadovautis išimtinai tik eismo įvykyje dalyvavusios kitos transporto priemonės vairuotojo A. Ž. paaiškinimais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi ir laikyti juos patikimais G. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nėra teisinio pagrindo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai M. M., A. M., E. M. nurodė, kad būtent A. Ž. nenorėjo kviesti greitosios ir policijos į įvykio vietą, kas pagrįstai sukelia abejones A. Ž. dėstomų aplinkybių teisingumu.
Be to, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir tyrėjos tarnybinis pranešimas negali būti pripažinti vieninteliais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais pažeidėjos kaltę. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio tyrėjos tarnybinio pranešimo, jis nėra informatyvus, jame nurodyta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie patį įvykį, tačiau G. B. kaltės klausimas išsamiai neatskleistas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8894681 b. l. 4). Eismo įvykio schemoje, pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po automobilių susidūrimo, tačiau šie duomenys iš esmės nepatvirtina kurioje vietoje transporto priemonės susidūrė. Tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis Opel Astra, kurį vairavo A. Ž., po susidūrimo stovi savo krypties eismo juostoje, tuo tarpu transporto priemonė Opel Zafira, kurią vairavo G. B. yra išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog būtent G. B. vairuojama transporto priemonė dar iki susidūrimo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir apklausta tyrėja. Susidūrus dviems judantiems automobiliams, po kontakto jų išsidėstymą lemia daug įvairių priežasčių (automobilių techniniai parametrai, važiavimo greitis, aplinkos veiksniai ir kt.). Iš fotonuotraukose užfiksuotų automobilių sugadinimų galima daryti ir prielaidą, kad susidūrimo metu A. Ž. vairuojamo automobilio kairysis priekinis ratas buvo išsuktas į kairę, ir tai patvirtintų G. B. parodymus dėl A. Ž. kaltės. Tačiau sprendimai nei vieno eismo įvykio dalyvio atžvilgiu negali būti grindžiami prielaidomis. Akivaizdu, kad šiuo atveju reikalingas specialių žinių reikalaujantis tyrimas siekiant išsiaiškinti kokioje padėtyje vienas kito atžvilgiu automobiliai buvo susidūrimo metu, tik nustačius tokią aplinkybę, galima spręsti kurios transporto priemonės vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Taigi skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimta nesurinkus pakankamai duomenų, nepašalinus byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl G. B. kaltės. Apylinkės teismo išvados šiuo metu neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.