Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – S. L., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo J. Š., mirusio 2012 m. sausio 2 d. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė T. Š. faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti.

Iš byloje esančio mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gruodžio 6 d. išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2012 m. sausio 2 d., būdamas santuokoje. Santuoka tarp T. Š. ir J. Š. įregistruota 1957 m. birželio 2 d.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2024 m. gruodžio 6 d. išrašu), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. Š.. Minėtas žemės sklypas įgytas 1994 m. lapkričio 23 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012, t. y. žemės sklypas įgytas pareiškėjai būnant santuokoje su palikėju, todėl laikytinas T. Š. ir J. Š. bendra jungtine jų nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas iš įpėdinių nesikreipė per įstatyme nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja T. Š. ir mirusiojo J. Š. dukra S. L. prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio J. Š. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad rūpinasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja augina daržoves, vaiskrūmius ir vaismedžius. Be kita ko, mokėjo ir moka priskaičiuotus sodo bendrijos nario mokesčius. Tai patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai (mokėjimo nurodymai) taip pat pažyma, kad pareiškėja jokių finansinių įsipareigojimų Sodų bendrijai neturi. Taigi, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, juo rūpinosi ir jį valdė kaip savo.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja po sutuoktinio J. Š. mirties (2012 m. sausio 2 d.) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, kaip pagrįstas.

Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po J. Š. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties – 2012 m. sausio 2 d., faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.