Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-7364-452/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
2-7364-452/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06289-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
R. M.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-7364-452/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06289-2012-3
Procesinio dokumento kategorija78.2.1; 113.2; 116.1PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Kristinai Keršulytei,dalyvaujant ieškovei J. M.,atsakovui R. M.,

nedalyvaujant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. M., bylos nagrinėjimo metu sumažinusi ieškinį, prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000-03-07 sprendimu priteistą nepilnamečiui vaikui G. M. išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki jo pilnametystės ir priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-03-07 teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 1/3 dydžio visų uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui. Šiuo metu J. M. yra pilnametis. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo dvylika metų, išaugo vaiko poreikiai ir išlaidos jo išlaikymui – per mėnesį reikia apie 1250 Lt. Sūnui, kuris yra 17 metų amžiaus, nepakanka 130 Lt priteisto išlaikymo. Ieškovė viena išlaiko pilnamečiu tapusį sūnų J. M., kuris studijuoja (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis pablogėjo, nes anksčiau vaikus išlaikyti padėdavo seneliai. Atsakovas pagerino savo turtinę padėtį, įsigijo nekilnojamojo turto. Atsakovas savo noru neteikia didesnio išlaikymo sūnui, todėl prašo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko mokėti 300-350 litus. Nurodė, kad šiuo metu jis negali gauti pastovių pajamų, gyvena iš santaupų. Neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio G. M. interesams ginti, sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ( 50 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė J. M. ir atsakovas R. M. yra nepilnamečių vaikų – J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( 7, 8 b. l.). 2000 m. kovo 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka ir iš R. M. nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1MGL kiekvienam vaikui nuo 1999-11-24 iki J. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL iki G. pilnametystės ( 4-5 b.l.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės vidutinės vieno mėnesio pajamos pagal pateiktą pažymą 2700 Lt (39 b.l.). 2011 ir 2012 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos J. M. yra išmokėjusi bendrą 6090,18 Lt išmokos sumą ( 40 b.l.). Jos vardu VĮ „Regitra“ registruotas 1999 metų gamybos automobilis Mazda 626 (14 b. l.). J. M. nuosavybės teise yra registruoti keturi žemės sklypai, esantys Utenos ir Panevėžio rajonuose, jai priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame kaip nurodė ieškovė, gyvena su vaikais ( 30-45 b.l.). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog jis turi keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) rajonuose, 2012- 08-02 įgytą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini). ( 28-67 b.l.). Jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės ( 55-56 b.l.). Iš byloje esančio VĮ „Registros“ išrašo matyti, kad atsakovas R. M. laikotarpiu nuo 2001-07-20 iki 2012-04-03 buvo įgijęs devyniolika lengvųjų automobilių, kurie vėliau buvo išregistruoti (10-11 b.l.).Teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovas perparduodamas automobilius už tai gavo atlygį, kuris gali būti laikomas jo pajamomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog yra paveldėjęs butą, kurį pardavęs gavo 16000 Lt. Įvertinus įrodymus, apibūdinančius nepilnamečio G. M. tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra vienoda, kad jie abu galėtų teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 400 Lt kiekvienas. Nors atsakovas nurodė negalintis teikti 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui, tačiau vertinant tai, jog jis metus laiko niekur nedirba, kaip nurodė gyvena iš turimų santaupų, tikėtina, kad jos yra pakankamos ir teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nedidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti jo išsilavinimą atitinkantį ar nuolatines pajamas užtikrinantį darbą, parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negalėtų dirbti, ar turėtų kreditorinių įsipareigojimų.

Teismas pažymi, kad visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Be to, teismas įvertina tai, jog J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2000 m. kovo 7d. sprendimu buvo priteistas išlaikymas, yra pilnametis ir byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas prisideda prie šio pilnamečio sūnaus išlaikymo.

CK 3.201 str. 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Nustatyta, kad praėjus dvylikai metų po teismo sprendimo priėmimo, žymiai išaugo vaiko poreikiai tiek pragyvenimui, tiek mokslo reikmenims, todėl nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių vaikas yra septyniolikos metų amžiaus, jo poreikiai, palyginus su priteistu 130 Lt išlaikymu, yra padidėję, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, todėl teismas laiko pagrįstą ir realų ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo dydį. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, pajamas bei atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo priteistas išlaikymas didinamas iki 400 Lt. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus bet vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 7d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-306/2000 priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį ir iš R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui vaikui G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y., 2012-09-21, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį, 16 Lt (šešiolika litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė