Kauno apygardos teismo nuosprendis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-844/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
1-145-844/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24083-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis
R. B.
Civilinis ieškovas
E. R., R. R.
Advokatai
Laurynas Juškevičius, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-844/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24083-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. R. ir R. R. bei jų įgaliotajam atstovui advokatui Laurynui Juškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (šiuo metu suimtas ir laikomas Kauno kalėjime) teistas:

1. 2000-12-21, Kauno apygardos teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį - laisvės atėmimas 6 metams.

2. 2001-04-25, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu.

3. 2002-01-22, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su V. miesto 2 apylinkės teismo 2001-07-25 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė — laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu.

4. 2005-11-29, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

5. 2006-04-20, Kauno apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

6. 2007-08-06, Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-04-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių.

7. 2011-09-20, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis - laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

8. 2011-10-21, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

9. 2015-01-20, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

10. 2015-12-02, Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, BK 64¹ str. — laisvės atėmimas 7 mėnesiams 10 dienų.

11. 2019-02-11, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį - 50 parų arešto bausme.

12. 2020-01-27, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 60 parų arešto bausme.

13. 2020-08-17, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 48 paroms arešto bausme. Bausmę atlikęs.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

R. B., 2023-06-26, apie 18 val. 25 min., aikštėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su K. R. metu, ant suoliuko sėdinčiam K. R. tyčia sudavė du kartus rankos kumščiu į galvos sritį ir tuo padarė K. R. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, dėl ko K. R. buvo padaryta sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi ūmiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais (po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu), kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelių sistemą, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio ir kamieno išemija, prasidedančiu plaučiu uždegimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, smegenų mirtimi, dėl ko K. R. 2023-06-30, 11 val. 32 min., ligoninėje mirė, t. y. tokiais savo neteisėtais veiksmais nužudė K. R.,

ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Nužudymas(BK 129 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis R. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo prieš pusę metų. Jis sėdėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pamatė K. R., ateinantį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis (R. B.) jo (K. R.) buvo klausęs kodėl jis nedirba. Jis (K. R.) sakė, kad eis darbintis į paukštyną. Jis (R. B.) jam buvo sakęs, kad jo pasiteiraus, kaip jam sekasi įsidarbinimas. Kada jis (R. B.) jį pamatė tą dieną, suprato, kad jis yra neblaivus. Jis (R. B.) priėjo prie jo (K. R.) ir paklausė, kaip sekėsi darbintis paukštyne. Jis (K. R.) jam pasakė: - Čia man dar vienas pydaras, gaidys pradės aiškinti. Kada jis pasakė jam (R. B.) tokius žodžius, tada jis (R. B.) sudavė K. R. du kartus į veido sritį. Po smūgių sudavimo jis (R. B.) pamatė, kad K. R. iš antakio bėga kraujas. Sudavęs smūgius K. R., jis (R. B.) nuėjau nuo jo. Daugiau jis K. R. sutikęs nebuvo. Kitą dieną iš jo pusbrolio sūnaus jis (R. B.) sužinojo, kad K. R. paguldytas į ligoninę. Patikslino, kad jis pažinojo K. R., gyveno abu viename kaime – (duomenys neskelbtini), tik skirtingose gatvėse. Įvykio metu jis (R. B.) buvo neblaivus ir girtumas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Patikslino, kad po tokių K. R. jam išsakytų žodžių jis šiek tiek supyko, todėl jam ir trenkė. Smūgiai buvo stiprūs, nes jis (R. B.) buvo susinervinęs. Suduodant smūgius K. R. sėdėjo ant suoliuko. Patikslino, jog kada pamatė K. R., jis (R. B.) sėdėjo ant suoliuko. Juos skyrė 50 metrų. K. R. atėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, atsisėdo ant suoliuko ir tada jis (R. B.) prie jo priėjo. Aikštėje R. B. buvo su G. B.. Jie tuo metu abu vartojo alkoholį. Pamatęs K. R. vienas ėjo jo pakalbinti. Smūgius dešinės rankos kumščiu sudavė į K. R. galvos kairę pusę. Paminėjo, kad tą dieną buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo išgėręs alaus. Paminėjo, jog alkoholį vartoja, tačiau ne kiekvieną dieną. Yra teistas ne vieną kartą. Oficialiai niekur nedirbo. Nežino, kodėl nedirba. Jis (R. B.) profesijos neturi. Visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Ten ir užaugo. Gyvena močiutės namuose. Jo tėvai yra mirę. Jis pats šeimos nėra sukūręs. Vienas gyveno tame name. Žino, kad nukentėjusieji - nužudytojo K. R. vaikai E. R. ir R. R. yra pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš jo po 800 Eur turtinės ir po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Jo nuomone, prašoma suma yra per didelė. Jis nedirba ir nežino, iš kur gauti tokias suma. Turėtų būti atsižvelgta į jo situaciją. Sutinka, kad jis už laidotuves turėtų atlyginti. Sutinka su ta suma. Po 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems nesutinka, nes tai per didelė suma. Neįsivaizduoja, kokia suma kompensacijai būtų ne per didelė. Dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, o dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies sutinka. 15 000 Eur mano, jog yra per didelė. Mano, kad po 10 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam būtų pakankama ir teisinga suma. Turtinę žalą nukentėjusiesiems visiškai sutinka atlyginti, o neturtinę žalą iš dalies sutinka atlyginti.

Siekiant patikrinti kaltinamojo R. B. parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 133-136; 140-143).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-01, įtariamuoju apklaustas R. B. parodė, kad daugiau nei 10 metų gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Yra ne sykį teistas. Paskutiniu metu niekur nedirbo, užimtumo tarnyboje nėra registruotas. K. R. jis puikiai pažinojo, kadangi jis gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Su K. visuomet sutarė gerai, jokių anksčiau konfliktų nėra turėjęs. 2023-06-26, jis darbavosi pas savo tetą Z. A. (duomenys neskelbtini) ir maždaug apie 17 val., eidamas iš tetos prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų sutiko savo pažįstamą G. B., kuriam pasiūlė kartu išgerti alaus. Šiam sutikus, nuėjo į parduotuvę „V.“ ir nusipirko tris butelius 1 l., talpos alaus. Nori pasakyti, kad prieš tai jis jau buvo gėręs alaus, kuomet darbavosi padėdamas tetai ūkio darbuose. Nusipirkę alų, nuėjo su G. prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų laiptų ir dviese gėrė alų. Begeriant pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ateinantį K., tačiau iš jo eisenos suprato, kad K. vartojęs alkoholio, nes svirduliavo. Atėjęs į miesto parką, prie senos autobusų sustojimo vietos, K. atsisėdo ant ten esančio suoliuko. Kiek pamena K. vilkėjo mėlynos spalvos darbiniu švarkeliu ir kelnėmis, tačiau kokiomis jau nepamena. Prisiminęs, kad miestelyje kalbėjo, kad K. eis darbintis į netoliese miestelio esantį paukštyną, jis atsistojo nuo laiptų ir priėjo prie K. pasiklausti ar įsidarbino, nors yra girdėjęs, kad jis buvo išmestas iš šios darbovietės ir ten jau jo daugiau nebepriims. Prie K. ėjo su mintimi „pasityčioti“. G. liko prie laiptų saugoti jų nusipirkto alaus. Priėjus prie K. jis tiesiai šviesiai jo ir paklausė, ar įsidarbino paukštyne. K. sėdėdamas ant suoliuko jam atsakė, kad „atėjo dar vienas pydaras, gaidys ir jam pis protą“. Po šio K. pasisakymo jis susinervino ir jam sėdinčiam ant suoliuko sudavė kairės rankos kumščiu į galvos sritį ties dešinės pusės smilkiniu. Po suduoto smūgio, K. bandė stotis nuo suoliuko, tačiau jis dar kartą jam sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, ties kairiu smilkiniu. Nuo suduoto smūgio pamatė, kad iš kairės pusės smilkinio pradėjo bėgti kraujas, kaip suprato prakirto antakį. Tai pamatęs jis apsisuko ir grįžo atgal prie jo laukiančio G.. Ar dar parko teritorijoje, kur sėdėjo K., buvo aplinkui pašalinių žmonių jis nepastebėjo, nekreipė į tai dėmesio. Pats tą dieną vilkėjo tamsiu pilkos spalvos džemperiu su priekinėje dalyje užrašu „GOLF“, vilkėjo sportinio stiliaus kelnes juodos spalvos ant priekinės dalies esančiu „BMW“ ir „Pumos“ ženklu, avėjo rudos spalvos verstos odos batais su raišteliais. Jam sugrįžus iki G., kuris sėdėjo 100 m., atstumo nuo suoliuko, kur sėdėjo K., būdamas ant laiptų jis atsisuko pažiūrėti ką daro K. ir pamatė, kad jis eina vienas link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, nugara nusisukęs nuo tos vietos, kur jie su G. sėdėjo. G. jam nieko nesakė, tačiau mano, kad jis viską ir pats matė kas įvyko tarp jo ir K.. Išgėrę su G. pirktą alų, jis jį dar sykį išsiuntė į parduotuvę „V.“ nupirkti alaus. G. nupirko 2 butelius 1 litro talpos alaus, kurio butelį išgėrė kartu, o kitą butelį jis parsinešė į namus. Kada sugrįžo į namus, buvo jau prietema lauke, tačiau tikslaus laiko nežiūrėjo ir ėjo miegoti. Tą dieną daugiau su niekuo nebuvo susitikęs. Kitą dieną jis vėl nuėjo prie (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios gėlių parduotuvės ir prie laiptų sutiko S. B. ir su juo nusipirkę alaus išgėrė už parduotuvės patalpų ir visą dieną prabuvo miestelio centre begerdamas alų, tačiau K. jis jau nematė miestelyje. Kitą dieną, būdamas (duomenys neskelbtini) miestelyje sutiko K. sūnėną A. L., kuris jam pasakė, kad K. ligoninėje ir kad tai nutiko dėl to, kad jis jį sumušė. Tik tada jis ir sužinojo, apie tai, kas nutiko K. Pas K. namuose jis tikrai nebuvo nuėjęs po jų konflikto prie suoliuko, yra buvęs tik maždaug prieš 3 metus jo namuose. Neturėjo jis tikslo nužudyti K., tik susinervinęs jam sudavė smūgius norėdamas sukelti fizinį skausmą, dėl to, kad jį pavadino „gaidžiu“. Kad sudavė du smūgius K. į veido sritį jis pilnai pripažįsta ir labai gailisi, tačiau kaip jau ir minėjo, nužudyti K. jis tikrai nenorėjo.

2023-11-27, įtariamuoju apklaustas R. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, jog jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos tvirtina. K. R. jis puikiai pažinojo, kadangi jis gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Su K. visuomet sutarė gerai, anksčiau konfliktų nėra turėjęs. 2023-06-26, jis darbavosi pas savo tetą Z. A. (duomenys neskelbtini) ir maždaug apie 17.00 val., eidamas iš tetos prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų sutiko savo pažįstamą G. B., kuriam pasiūlė kartu išgerti alaus, o jam sutikus, nuėjo į parduotuvę „V.“ ir nusipirko tris butelius 1 l., talpos alaus. Nori pasakyti, kad prieš tai jau buvo gėręs alaus. Nusipirkę alaus su G. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų laiptų ir dviese gėrė alų. Kiek buvo tiksliai valandų nepamena, tačiau begeriant alų pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ateinantį K., kuris eidamas svirduliavo. Atėjęs į miesto parką, prie senos autobusų sustojimo vietos, K. atsisėdo ant ten esančio suoliuko. Kiek pamena K. vilkėjo mėlynos spalvos darbiniu švarkeliu ir kelnėmis. Jis vienas atsistojo nuo laiptų ir nuėjo prie K. su tikslu „pasityčioti“ - pasiteirauti ar įsidarbino į paukštyną. Priėjus prie K. jis tiesiai šviesiai jo ir paklausė, ar įsidarbino paukštyne. K. sėdėdamas ant suoliuko jam atsakė, kad atėjo dar vienas pydaras, gaidys ir jam pis protą. Po šio pasisakymo jis susinervino ir sėdinčiam K. ant suoliuko, sudavė, kiek prisimena, dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po suduoto smūgio, K. bandė stotis nuo suoliuko, tačiau jis dar kartą jam sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, ties kairiu smilkiniu. Pamatė, kaip nuo suduoto smūgio iš kairės pusės smilkinio pradėjo bėgti kraujas, kaip suprato prakirto antakį. Tai pamatęs jis apsisuko ir atgal grįžo prie jo laukiančio G.. Jam sugrįžus iki G., kuris sėdėjo 100 m. atstumo nuo suoliuko, kur sėdėjo K., jis atsisuko pažiūrėti ką daro K. ir pamatė, kad jis eina vienas link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, nugara nusisukęs nuo tos vietos, kur jis sėdėjo su G.. Tą vakarą su G. išgėrė dar 2 butelius 1 litro talpos alaus. Į namus sugrįžo jau sutemus, tačiau tikslaus laiko nežiūrėjo ir ėjo miegoti. Tą dieną daugiau su niekuo nebuvo susitikęs nebuvo pas ką nors nuėjęs į svečius. Pas K. namuose jis tikrai nebuvo nuėjęs po jų konflikto prie suoliuko. Susinervinęs, kad K. jį pavadino „gaidžiu“ bei dėl to norėdamas jam sukelti fizinį skausmą, sudavė rankos kumščiu du smūgius į galvos sritį, tačiau tyčia nužudyti K. nebuvo jo tikslas, tačiau galėjo įvertinti, kad suduodant smūgius į galvą, gali kilti rimtos pasekmės. Savo kaltę dėl suduotų K. smūgių į galvą jis pilnai pripažįsta ir labai gailisi.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo kaltinamasis R. B. paaiškino, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko ir juos tvirtina. Patikslino, kad prie K. R. priėjo norėdamas šiek tiek iš jo pasišaipyti. Jis (R. B.) normaliu tonu, be pykčio jam uždavė klausimą. Gal jis suprato, kad jis tyčiojasi iš jo, todėl gal ir pradėjo vadinti gaidžiu. Jį (R. B.) tokie žodžiai įžeidė. R. B. laikosi subkultūros taisyklių. Žodžiai pydaras, gaidys yra įžeidūs. Sutinka, kad ir nemušdamas jo galėjo nueiti į šalį, tačiau jeigu jis (K. R.) nebūtų pasakęs tų žodžių, jis jo nebūtų mušęs. Už tokius pasakytus žodžius, jis jam negalėjo atleisti. Mušdamas K. R. norėjo jį šiek tiek pamokyti. Neturėjo tikslo jo nužudyti. Supranta, kad žmogaus galva jautrus, gyvybiškai svarbus organas. Supranta, kad mušant į galvą, galima žmogų nužudyti. Anksčiau su K. R. konfliktų neturėjo. Nuoširdžiai gailisi, dėl to ką padarė, gailisi dėl savo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Paminėjo, kad anksčiau teistas yra tik už vagystes ir plėšimus.

Išvada dėl R. B. kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. R. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. R. parodė, kad nepažinojo kaltinamojo anksčiau. Jis sužinojo, kad jo tėvas guli sumuštas ligoninėje. Nežino aplinkybių, kaip tėvas buvo sumuštas. Tėvas paskutiniu metu gyveno vienas. Jie su jo motina seniai išsiskyrę. Su tėvu palaikydavo ryšį. Jis atvažiuodavo pas tėvą per šventes. Per tėvo dieną, per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas atvykdavo pas tėvą. Tėvas turėjo sugyventinę. Su ja tėvas taip pat išsiskyrė. Su tėvu bendraudavo, palaikydavo ryšį. Kada atvažiavo į ligoninę, pamatė kraupų vaizdą. Gydytojai pasakė, kad kraujas išsiliejo jam į smegenis. Gydytojai pasakė, kad maži šansai, jog tėvas išgyvens. Tėvas dar iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo išvežtas. Dvi dienas dar gulėjo ligoninėje ir tada sužinojo, kad tėvas mirė. Jis su broliu rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Dar tėvo sugyventinė padėjo rūpintis laidotuvėmis. Tėvas vartodavo alkoholį ne retai. Jis dirbo paukštyne. Neilgai tėvas dirbo ten. Paskui jį atleido. Laidojimo išlaidoms išleido 1 600 Eur. Kreipėsi į laidojimo paslaugų bendrovę (duomenys neskelbtini). Užsakė paslaugą, kad paimtų tėvą iš ligoninės, jį pašarvotų. (duomenys neskelbtini) kaime tėvas buvo palaidotas, savo tėvų kape. Laidotuvėms kartu su broliu išleido 1 600 Eur t. y. kiekvienas po 800 Eur. Šias išlaidas ir prašo priteisti. Taip pat 15 000 Eur neturtinės žalos prašo priteisti. Patyrė išgyvenimus dėl tėvo mirties. Jis su tėvu bendravo. Tarp jų buvo socialinis, emocinis ryšys. Jis patyrė neigiamus išgyvenimus dėl tėvo mirties. Nors tėvas išgerdavo, bet tėvas yra tėvas. Mano, kad 15 000 Eur žalai atlyginti yra pakankama suma. Tėvas buvo ne konfliktiškas, ramus žmogus. Prieš tėvo mirtį paskutinį kartą bendravo per tėvo dieną. Susiskambindavo dar kartas nuo karto. Brolis gal dažniau bendraudavo su tėvu. Jis gal šiek tiek rečiau paskambindavo. Ikiteisminio tyrimo metu, vieną kartą buvo apklaustas. Buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Tėvas telefonu nepasakojo apie konfliktus su kaltinamuoju. Tėvą rado jo sugyventinė. Tėvas ant laiptų prie namų gulėjo ir jį kažkas pamatė. Kaimas mažas, tai visi vienas kitą pastebi. Tada iškvietė policiją ir greitąją. Tada tėvą išvežė į (duomenys neskelbtini). Matė video, kaip trenkė tėvui. Tai matė policijoje, kada jam parodė miestelio kamerų užfiksuotą vaizdą. Nežinau, kiek laiko tėvas dirbo paukštyne. Iki įvykio jis nedirbo. Jis sekančią dieną, kaip buvo sumuštas, turėjo važiuoti į darbo biržą.

Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. parodė, kad teta, buvusi tėvo sugyventinė sakė, kad rado tėvą ant laiptų gulintį. Tėvas visiškai vienas gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje. Su jo motina tėvas buvo išsiskyręs ir su sugyventine jau nebegyveno. Tėvas pavartodavo alkoholį. Su tėvu bendraudavo. Susiskambindavo su juo. V. M. yra tėvo buvusi sugyventinė. Jis su ja palaikydavo ryšį. Ji pasakė, kad tėvą rado ant laiptų. Ji sakė, kad rado jo tėvą apie penktą valandą, gulintį be gyvybės ženklų. Tėvas gyveno (duomenys neskelbtini). Kai tėvo buvusi sugyventinė skambino jam, ji laukė policijos ir greitosios. Ji (duomenys neskelbtini) gyvena. Jis tuo metu dirbo. Po to, sužinojo, kad tėvas ligoninėje. Kai atvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jis nuvyko tėvo aplankyti. Tėvas jau jam tada nieko nepasakojo. Tėvas ligoninėje buvo be sąmonės. Tėvas buvo ne konfliktiškas, ramus žmogus. Kada aplankė tėvą ligoninėje, matė, kad tėvas buvo sumuštas, visas ištinęs. Tėvo veidas buvo sumuštas. Tėvas gulėjo intensyvios terapijos skyriuje. Po kelių dienų medikai pranešė, kad jo tėvas mirė. Tėvui buvo 52 metai. V. M. nesakė, kas galėjo tėvą sumušti. Vėliau jis iš policijos, iš filmuotos medžiagos sužinojo, kas sumušė tėvą. R. B. pravardė buvo „K.“. Nežino, kodėl jį taip vadino. V. jam jo tokią pravardę pasakė. Jis palaiko savo reikalavimus kaltinamajam turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti iš kaltinamojo atlyginti patirtas tėvo laidojimo išlaidas. Taip pat prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos. Su tėvu jis bendravo, buvo su juo emocinis ryšys. Jis su tėvu telefonu daug bendraudavo. Jis paklausdavo, ko reikia tėvui. Padėjo tėvui šaldytuvą nupirkti. Padėdavo tėvui su elektra susitvarkyti. Susiskambindavo su tėvu po darbų, paklausti, kaip jam sekasi. Tėvui priežiūra buvo reikalinga. Atvažiuodavo per tėvo dieną, tėvo aplankyti. Tėvo buvusios sugyventinės V. draugė J. jai sakė, kad matė, kas mušė jo tėvą. V. pasakė, kad R. B. sumušė jo tėvą. V. sakė, kad J. tai matė. Tėvas neminėjo, kad turėtų konfliktų su R. B..

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-30, liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jo tėvas K. R. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis gyveno vienas. Anksčiau, prieš 1,5 metų kartu su juo gyveno ir jo sugyventinė V. M.. Po jų išsiskyrimo, pas jį namuose kiti asmenys lankydavosi retai. K. R. vartodavo alkoholinius gėrimus pakankamai dažnai, kai turėdavo pinigų. Šiuo metu buvo užsirašęs darbo biržoje. K. R. nebuvo konfliktiškas, jeigu supykdavo, tai kažką pasakydavo tik žodžiais, niekada nesmurtaudavo. Jis su juo paskutinį kartą bendravo 2023-06-21, kalbėjo kaip sekasi ir kt. aplinkybes, kurių šiuo metu neprisimena. K. R. niekuo nesiskundė. Nuo 2023-06-24 jis jam bandė prisiskambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Jis dažnai telefoną palikdavo namuose, jis išsikraudavo ir ilgai nepasikraudavo. Dėl to jam nekilo įtarimas, kadangi kaip ir minėjo, taip atsitiko ne pirmą kartą. 2023 m. birželio 27 d., 15:55 val., jam paskambino jo buvusi sugyventinė V. M., kuri nurodė, kad K. R. prie savo namo, rastas nukritęs, sumuštu, kraujuotu veidu, jį išsivežė (duomenys neskelbtini) medikai į priėmimą. Tą patį vakarą apie 20 val. susisiekė su (duomenys neskelbtini) medikais, kurie nurodė, jog jo būklė sunki, smegenų sutrenkimas, galvos sumušimai, ir laukia reanimobilio, jog vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas. Apie 1 val. nakties skambino į (duomenys neskelbtini) klinikas ir jam pasakė, jog šiuo metu yra vykdoma operacija, todėl jokios konkrečios informacijos nežino, liepė skambinti ryte. 2023-06-28, apie 11 val., jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, aplankyti tėvo K. R.. Įleido jį aplankyti, tačiau jis buvo nekontaktuojamas, nejudėjo, jam buvo koma. K. R. gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, jo veidas buvo visas ištinęs, kairėje pusėje žandas, akis buvo mėlynos spalvos dėl sumušimo. Po operacijos matėsi jos žymės, prapjauta galva. Kalbėjosi su daktarais, kurie nurodė, jog tikimybė, kad išgyvens K. R. tai yra apie 15 proc., teigė, jog jeigu ir išgyvens, tai bus nekontaktuojamas. Nurodė, jog kraujas subėgo į smegenis, pradėjo krešėti, pradėjo spausti smegenis ir taip jas pažeidė negrįžtamai. Gydytojas teigė, jog labai didelė tikimybė, jog jis neišgyvens. Vėliau bendravo su V. M., kuri nurodė, jog jos draugė J. matė, kaip jo tėvui K. R. smūgius sudavė jo pažįstamas R. B., (duomenys neskelbtini) miestelyje vadinamas „K.“. Namo raktai yra likę pas V. M.. 2023 m. birželio 29 d., 17:00 val. jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) klinikų gydytojas, kuris pasakė, jog jų tėvas K. R. mirė. Jis pageidavo, jog faktas dėl K. R. mirties būtų ištirtas ir asmuo, kaltas dėl jo sužalojimų būtų nuteistas.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. paaiškino, kad palaiko savo šiuos parodymus ir juos tvirtina.

Iš liudytojos J. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. L. parodė, kad tą dieną buvo miestelyje ir pati matė, kaip tas įvykis įvyko. Ji su mergaite po pietų buvo atvykusios prie (duomenys neskelbtini) fontano. R. B. sėdėjo prie dienos centro laiptų su kitu asmeniu. K. R. atėjo iš savo namų pusės ir atsisėdo ant suoliuko. K. R. pažinojau kaip draugės, V. M. sugyventinį. Jie kartu kažkurį laiką gyveno. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ir žmones daugmaž pažįstu. Kai K. R. atsisėdo ant suoliuko, R. B. jį pašaukė vardu iš toli, bet K. R. nereagavo, tada R. B. prie jo priėjo. Ką sakė negirdėjo. Tada K. sušaukė su keiksmažodžiu ko tu prie manęs lendi. Ir tada R. paleido du smūgius į veido sritį. Matė šį įvykį. Smūgiavo į veido sritį, su dešine ranka. K. sėdėjo į ją nugara, nes tas suoliukas buvo arčiau kelio. Matė kaip R. užsimojo vieną smūgi, kitą, pirmas smūgis buvo čaižus labai, garsas buvo ir R. pasakė: - Žinosi už ką gavai. Tada ji nusisuko ir nuėjo toliau prie tų laiptų. K. atsisuko veidu į juos ir griebėsi medžio lapų gal valytis veidui. Viskas labai greitai buvo. Tuomet ji pasisuko ir nuėjo į kitą kelio pusę. Jis nuėjo namo. Liudytoja paskui nuėjo pasiimti mergaitės, ji ten prie pastato su draugėmis buvo ir sutikau R.. Jo klausė, kodėl jis K. mušė. Jis pasakė, kad nemušė. Ji pasakė, kad nemeluotų, nes viską matė, kad yra ir kameros. Sakė, kad gyvenat viename kaime ir taip muštis yra negražu. Ji apie tai informavo savo draugę V. M., K. sugyventinę, nors jie ir nebegyveno kartu. Paskui ji su mergaite išvažiavo namo. Kitą dieną, kai važiavo į darbą apie 12.00 val., visada važiuoja pro K. namus, tai nieko nebuvo. Vėliau jau važiuojant į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad K. R. guli lauke. Sustojo pažiūrėti. K. R. kvėpavimas buvo labai keistas. Jis į nieką nereagavo. Ji pasimetė, išsigando, paskambino greitai draugei V. ir pasakė, kad K. kažkas atsitiko. Ji kaip tik buvo miestelyje ir atvažiavo prie K. namų, buvo iškviesta greitoji pagalba. Kada R. B. mušė K. R., ji buvo kažkur 200 metrų atstumu nuo jų, todėl viską gerai matė. Ji buvo aikštėje, ten prie fontano yra aplinkui suoliukai. K. sėdėjo toje aikštėje ant suoliuko, į kelio pusę, autobuso stotelės suoliukas ten buvo. Ji mano, kad K. atėjo iš namų pusės ir tiesiog atsisėdo vienas. R. sėdėjo toliau, prie Dienos centro laiptų. Ji matė, kad stovėjo alaus buteliai, ar gėrė nežino. Su K. ir R. tą dieną prieš įvyki nebendravo. Su R. tik po įvykio bendravo, jį pasikalbino. Abu asmenys, R. ir K. išgerdavo alkoholio. K. niekada nebūdavo agresyvus, visada ramus būdavo. Ji su R. niekada konflikto neturėjo, tik kiek žinau kiti miestelio gyventojai skundėsi juo. Ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, vietos bendruomenę pakankamai gerai pažįstu. R. niekur nedirbo, vartojo alkoholį, tikriausiai mėgėjas buvo kažkur įlysti. K. R. visada geras žmogus buvo, kad ir išgerdavo, gal turėjo savo skaudulių, problemų. Niekada negirdėjo, kad konfliktuotų ar su kažkuo susimuštų, visada jis gražiai ir mandagiai su visais būdavo. Patikslino, kad R. paleido du smūgius, ganėtinai stiprius į K. veido sritį. Stiprūs smūgiai buvo, pirmas net čaižus, labai girdėjosi. Antras labai greitai buvo. Kada smūgiai buvo suduoti, K. sėdėjo ant suoliuko, o R. stovėdamas smūgiavo. Du smūgius ji girdėjo. R. nuėjo atgal prie laiptelių, kur sėdėjo su draugu. Matė, kad K. veidas kruvinas. K. atsikėlė, atsisuko į ją, susvirduliavo ir jo veidas buvo tikrai labai kraujuotas. Jis pasiėmė medžio lapus lyg valytis veidui. Iš kur tiksliai bėgo kraujas nežino. Miestelio žmonės sakė, kad tas šaligatvis, kuriuo K. ėjo namo buvo kraujuotas. Ji nematė, kada R. išėjo iš aikštės, nes ji pirma iš ten išvažiavo. K. po smūgių iš karto ėjo link namų. Tuo metu K. R. gyveno vienas. Tą dieną, kada buvo suduoti smūgiai, K. nebematė prie savo namų. Įvykio metu R. atrodė adekvatus, sąmoningas. Kad R. šlaistytųsi, svirduliuotų tikrai to nebuvo. Kitą dieną ji K. R. pamatė gulinti prie savo namų. Tai buvo kažkur apie 15 val. 30 min. paminėjo, kad V. M. buvo užėjusi į K. namus ir sakė, kad ten buvo daug kraujo. K. R. buvo langą pravėręs namuose, tame kambaryje, kuriame miegodavo, todėl ji (liudytoja) įbėgo į tą kambarį lango uždaryti. matė, kad K. lovoje, ant sienos, kilimėlio, žemės buvo daug kraujo. Kriauklė taip pat buvo aptaškyta krauju. Kada pamatė K., jis gulėjo lauke, laipteliais nulipus nuo namų, iš namų išėjus yra tokia išbetonuota aikštelė, ten K. ir gulėjo. K. jau tada buvo be sąmonės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė K.. Jai pranešė V. M., kad K. R. mirė. Sakė, kad jis mirė nuo smegenų traumos. Tai galėjo viskas vykti birželio 26 d., apie 18.30 val., nes autobusas tokiu laiku atvažiuoja.

Siekiant patikrinti liudytojos J. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 108-112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-27, liudytoja apklausta J. L. parodė, kad 2023-06-26, apie 18.30 val., buvo su dukra (duomenys neskelbtini) miestelyje, parke prie fontano. Tame pačiame parke ant suoliuko sėdėjo (duomenys neskelbtini) gyventojas K. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Iš jo elgesio matė, kad buvo šiek tiek neblaivus, tačiau sėdint nevartojo jokio alkoholio. Ji išgirdo, kaip kitoje parko pusėje sėdėjo ant laiptų R. B. ir šaukė K., kelis kartus, tačiau K. į jo šaukimą nereagavo. Kadangi K. neatsišaukė, tai prie jo priėjo R. Jie kažką kalbėjo, tačiau ką negirdėjo, tik pamatė, kaip R. kelis kartus smūgiavo tiesei į veidą K. Po suduotų smūgių R. K. pasakė, kad: - Žinosi už ką. Po suduotų smūgių R. nuėjo, o K. atsistojo nuo suoliuko ir atsisuko į jų pusę, ir pamatė, kad visas jo veidas buvo kruvinas. Matė kaip K. dar valėsi veidą ir nuėjo link namų. Dar buvo priėjusi prie R., jo paklausė, kodėl jis sumušė K., tačiau jis neigė, kad tai darė. Vakar nei policijos, nei medikų nekvietė, nes matė, kad nuėjo link namų. Šiandieną vykstant iš (duomenys neskelbtini) miestelio pamatė, kad K. gulėjo savo namų kieme prie lauko durų. Sustojo ir paskambino draugei V. M., kartu su ja priėjo prie K., pamatė, kad jis guli kraujuotas. Atvykę medikai jį kalbino, tačiau jis į juos nereagavo, apžiūrėję K. medikai nusprendė vežti į priėmimo skyrių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-04, liudytoja papildomai apklausta J. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra 3 km., atstumu nuo (duomenys neskelbtini) miestelio. K. R. pažinojo, kaip savo draugės V. M. buvusį sugyventinį. Kiek jai žinoma paskutiniu metu K. gyveno vienas, kadangi prieš 1,5 metų išsiskyrė su V. Kiek žinoma, K. mėgo išgerti alkoholio, tačiau nebuvo tas kuris diena iš dienos prie parduotuvių su vietiniais asmenimis gertų alkoholį. K. buvo ramaus būdo žmogus, nelinkęs smurtauti, ko negalėtų pasakyti apie R. B.. R. ji tik iš matymo žino, tačiau vietiniai gyventojai ne kartą yra minėję, kad jis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš kitus žmones, vagiliauja. 2023 m. birželio 26 d., apie 18.00 val., ji su nepilnamete dukra grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir liko (duomenys neskelbtini) mstl., prie ten esančio parke fontano pasibūti. Jai atsisėdus ant parkelyje esančio suoliuko, pamatė, kaip nuo savo namų pusės V. gatve ateina K.. Kuo buvo apsirengęs K., neprisimena. Iš eisenos matėsi, kad K. išgėręs alkoholio. Atėjęs jis atsisėdo 10-15 metrų nuo jos atstumu ant kito suoliuko, arčiau gatvės. Nori papildyti, kad jai atėjus prie suoliuko, R. B. jau vartojo alkoholį su G. B. ant seniūnijos pastato laiptų. Kiek žino, G. yra psichiškai nesveikas, turi akivaizdžių psichikos sutrikimų. Be žaidžiančių vaikų ji kitų žmonių nepastebėjo, tik dar buvo jos sūnus J. L.. Atėjęs K. atsisėdo vienas ant suoliuko. Pamatęs K., R. garsiai pradėjo jį šaukti vardu „K., K.“, tačiau K. nereagavo. Pamatė, kaip R. atsistojo nuo laiptų ir pradėjo eiti link K.. Kuo tiksliai buvo apsirengęs R. jau nepamena, tik žino, kad tamsiais drabužiais ir su kepure ant galvos. Priėjęs prie K., R. jam kažką ten sakė, tačiau ką tiksliai ji tikrai neišgirdo, tik girdėjo kaip K. R. pasakė, ko tu man knisi protą. Po šių K. žodžių pamatė, kaip R. sėdinčiam ant suoliuko K. sudavė dešinės rankos kumščiu, apie du smūgius, į veido sritį. Kadangi K. sėdėjo nugara į ją, kur tiksliai jam sudavė ji nematė, tačiau garsas nuo jo suduotų smūgių buvo toks stiprus, kad net žaidę vaikai atsisuko. Kaip vėliau sakė jos sūnus, kuris tuo metu ėjo į parduotuvę, sakė net atsisuko išgirdęs suduodamus smūgius, nes atrodė, kad „kaip kirviu į kaladę daužoma“. Po suduotų smūgių R. nuėjo atgal prie laiptų, kur jo laukė G., o K. atsisuko į jos pusę. Jam atsisukus ji pamatė, kaip jam bėga kraujas virs akies, dar jis bandė nuo medžio nuskinti lapą ir dengti žaizdą. Tuomet matė, kaip K. atsistojo nuo suoliuko ir perėjęs gatvę ėjo V. gatve link savo namų. Po kurio laiko ji ėjo ieškoti dukros ir praeidama pro sėdintį ant laiptų R. paklausė, už ką jis K. mušė. R. jai pasakė, kad nieko jis nemušė, tačiau ji jam pasakė, kad pati viską matė. Daugiau jis nieko ir nebesakė, tačiau iš pažiūros matėsi, kad jis buvo neblaivus. Minėtame parke ji buvo iki 20 val., tad R. dar visą tą laiką sėdėjo su G. ant laiptų, o išvažiuodama dar jį paliko sėdintį. Jai vykstant į namus, ji pravažiuoja pro K. namus, tačiau ant kiemo jo nematė, o namo durys buvo uždarytos. Kitą dieną, tai yra birželio 27 d. apie 12.00 val., ji vyko iš namų į (duomenys neskelbtini) mstl., tačiau prie K. namo, esančio V. gatvėje, nieko nepastebėjo, taip pat nepastebėjo ir už maždaug valandos laiko grįždama iš miestelio namo. Praėjus porai valandų, maždaug apie 15 val., ji vėl važiavo į (duomenys neskelbtini) mstl., ir jame užtrukusi iki 10 min., vėl važiavo link namų V. gatve. Vykdama atgal ji pamatė, kaip savo namo kieme prie namo durų guli sukniubęs ant kairio šono K.. Apsisukusi ji vėl sugrįžo savo automobiliu prie K. namo ir iš jo žiūrėjo ar K. kvėpuoja. Išlipusi iš automobilio, užėjo į namo kiemą link K. ir pamatė, kad jam iš nosies ir burnos srities išbėgę kraujo. Tuomet ji paskambino iš savo telefono jo buvusiai draugei V. ir pasakiusi, kad rado K. prie namo, paprašė jos atvykti. Atvykusi V. ir paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. V. žiūrėjo jo kvėpavimo ir sakė, kad sunkiai jis kvėpuoja, tačiau dar kvėpavo. Ties kaire K. akimi buvo didelė kraujosruva. Užėjus į namo vidų matėsi virtuvėje, kambaryje ant grindų bei K. lovoje kraujo dėmės.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytoja J. L. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš liudytojo J. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. L. parodė, kad R. B. pažįsta tik iš matymo. Jis gyvena 3 km., už (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą. K. R. pažinojo, jis buvo jo klasioko tėvas. Tą dieną, nežino tikslios datos, atvažiavo į miestelio centrą. Buvo 2023 metų vasara. Su draugais buvo susitarę susitikti, buvo centre, kur dabar fontanas padarytas. Draugai išėjo į parduotuvę. Vėliau ir jis sumanė nueiti į parduotuvę. Išgirdo riksmus, kvietė K. ateiti, o jis nėjo, tiesiog atsisėdo ant suoliuko, tuomet atėjo kaltinamasis ir jie kažką aiškinosi. Jis tuo momentu pasuko galvą, pažiūrėti kas vyksta ir tuo momentu buvo du smūgiai, vienas į akies sritį ir nosies turbūt, nes kraujas pradėjo bėgti, o kitas smūgis turbūt buvo į krūtinės ar pilvo sritį. R. B. smūgiavo K. Tada jis nuėjau į parduotuvę ir po to matė, kad K. išėjo. Pokalbio tarp R. B. ir K. R. tiksliai negirdėjo. Buvau gal apie 15-20 metrų atstumu nuo R. B. ir K. R.. Jo (liudytojo) motina J. L. buvo netoli, ant suoliuko sėdėjo. Jo motina sėdėjo gal 25-30 metrų atstumu nuo K. R.. Jis (liudytojas) buvo arčiau R. B. ir K. R., negu jo motina. R. B. trenkė dešine ranka. Mano, kad trenkė į akies sritį ir tuo pačiu kabino nosį, nes paskui pradėjo kraujas bėgti, buvo šalia suoliuko likusi bala kraujo, o kitas smūgis į krūtinės dalį ar šonkaulius buvo. Vieną kartą trenkė į veidą, kitą į kūną. Kraujas išart pradėjo bėgti. K. R. po smūgio iškarto susiėmė už nosies. Atrodė, kad stiprūs smūgiai buvo, užsimojimas stiprus buvo, garsas taip pat. R. B. stovėjo, o K. R. sėdėjo ant suoliuko. Muštynės truko labai trumpai. K. atgal smūgių nesudavė, jie tiesiog sėdėjo, po to susiėmė už nosies. R. B. po smūgių išėjo, o K. R. pasėdėjo ant suoliuko ir išėjo. Kiek tekę girdėti R. B. yra agresyvus, o K. R. buvo ramus. Kada jis (liudytojas) grįžo iš parduotuvės, matė, kad R. B. nuėjo atgal iš kur buvo atėjęs, o K. R. nuėjo namo. Eidamas jis laikėsi už nosies. Vėliau ar kitą dieną motina pasakojo, kad K. R. gulėjo lauke. Kad K. R. mirė, taip pat jam sakė motina. Smūgiai K. R. buvo suduoti kumščiu.

Siekiant patikrinti liudytojo J. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 153-156).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-26, liudytoju apklaustas J. L. parodė, kad jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) k., tačiau mokyklą lanko (duomenys neskelbtini) miestelyje. R. B. pažinojo iš matymo, tiesiog žinojo, kad tai yra šio miestelio gyventojas, tačiau su juo jokių reikalų nėra turėjęs. K. R. pažinojo, jis jo klasioko tėvas, tačiau artimai nėra su juo bendravęs. 2023 m. birželio 26 d, vakare, laiko nepamena, tačiau tai buvo šviesus paros metas, labiau į vakarą, kuomet jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) mst., prie jo centre esančio vandens fontano. Tuo metu sugrįžo iš R. ir jo motina su nepilnamete sese M., kuriai 12 metų ir liko dar pasibūti prie fontano, atsisėdo prie netoliese esančio suoliuko. Būdamas prie minėto miestelio fontano, pamatė nuo namų pusės, tai yra nuo V. gatvės ateinantį K. R., kuris atsisėdo prie autobusų sustojimo aikštelės esančio suoliuko. Šiam atsisėdus, išgirdo, kaip R., kuris sėdėjo ant seniūnijos patalpų esančių laiptų, pradėjo šaukti K., tačiau šis į tai nereagavo. Tuo metu, kai pamatė einantį R. link sėdinčio K., jis ėjo į šalia esančią parduotuvę „A.“. Būdamas nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo K., maždaug 30 metrų atstumu išgirdo garsų, stiprų smūgį. Atsisukęs link tos pusės, kur sėdėjo K. ir iš kur girdėjosi didelis smarkus garsas, pamatė kaip R. sėdinčiam ant suoliuko K. suduoda smūgį į veido sritį ir nueina link laiptų, kur ir anksčiau sėdėjo su kitu vyriškiu. Jis nuėjo į minėtą parduotuvę ir apsipirkęs grįžo prie motinos. Einant matė kaip K. eina link savo namų pusės, link V. g., o R. ėjo link laiptų, kur sėdėjo anksčiau su kitu vyriškiu. Kuomet vėliau ėjo taku netoli suoliuko, ant kurio sėdėjo K., matėsi ant šaligatvio trinkelių ties suoliuku tamsiai raudonos dėmės panašios į kraują, tačiau jis asmeniškai matė tik prie suoliuko šias dėmes.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas J. L. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš liudytojo Č. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas Č. B. parodė, kad R. B. pažįsta seniai. Viename kaime gyvena. K. R. pažinojo, padėdavo jam kartais. K. R. paprašė jo suvežioti jį į darbo biržą. Penktadienį jis suvežiojo K. į biržą, jis gavo rekomendaciją darbui, (duomenys neskelbtini) paukštyne. Pas K. R. atvažiavo antradienio ryte, apie 8.05 val. Kaip atsimena, ant laiptų buvo lyg lašai kažkokie, durys užrakintos. Tada važiavo pas dukrą. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), grįžo iš (duomenys neskelbtini), K. durys buvo atrakintos. Užėjo į kambarį pas K., jis gulėjo užsiklojęs. Klausė: - K. kas tau yra?. Jo akis buvo mėlyna, prastai atrodė. Jis kažką lyg atsakė. Jį (liudytoją) supykino, ir jis jam pasakė, kad už 2 val. atvažiuos. Praėjo dvi valandos ir jis grįžo pas K. R.. K. R. rado gulintį lovoje. Klausė jo kaip jis laikosi ir jis atsakė, kad va „K.“ atnešė vandens. K. R. dar sakė gal jis „išsidūsaus“. Kalbėjo neaiškiai. Jį (liudytoją) pykino, nes ant grindų kraujo buvo, aplinka netvarkinga. Jis K. R. pasakė, kad atvažiuos kitą dieną ryte. Vakare kažkas jam paskambino ir pasakė, kad ar išvežė K. R., ar, kad jis mirė, gerai jau nepamenu. Jis K. R. neklausė, dėl kokių priežasčių jis taip guli. Kaime sklido kalbos, kad R. B. užmušė K. R..

Siekiant patikrinti liudytojo Č. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119-122; 123-126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-04, liudytoju apklaustas Č. B. parodė, kad daug metų jis gyvena (duomenys neskelbtini) mstl. kartu su šeima ir pažįsta vietinius šio miestelio gyventojus. Jam buvo pažįstamas tiek K. R., tiek R. B.. K. labai gero būdo žmogus, nekonfliktiškas, gyveno paskutiniu metu vienas. R. buvo agresyvaus būdo, nuolatos neblaivus ir konfliktiškai nusiteikęs. 2023 m. birželio 26 d., iš ryto apie 8.00 val. jis atvažiavo pas K. R. į namus, kadangi jį turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) darbo biržą. Atvykus K. pasakė, kad jam nelabai šiandien sveika, turi reikalų, tad nutarė, kad jis pas jį atvažiuosi kitą dieną, antradienį, tai yra birželio 27 d. ir kad jis jau būtų pasiruošęs. Tuo jų pokalbis tą dieną ir baigėsi. Kitos dienos rytą, tai yra apie 8 val., jis atvyko pas K. į namus, tačiau namo durys buvo užrakintos, o prie durų ant laiptų matėsi kaip lašų, panašių į kavos. Pasibeldęs į duris ir dar kurį laiką palaukęs ar niekas neišeis, išėjo iš namo kiemo ir išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžęs iš (duomenys neskelbtini), maždaug 11-12 val., jis dar kartą užsuko pas K. į namus paklausti ar rytoj jau jis ruošiasi vykti į darbo biržą. K. namo durys jau buvo atrakintos ir truputį pravertos į lauko pusę. Užėjęs į namo vidų, koridoriuke ant grindų pamatė dėmes panašias į kraujo, o K. gulėjo ne savo kambaryje, kuriame visuomet gulėdavo, o gretimame kambaryje. K. buvo užsiklojęs antklode, ant kažkurios akies matėsi didelė mėlynė, net akis užmerkta nuo patinimo toje vietoje. Pas K. paklausė, kas čia jam nutiko, tačiau jis kažką jam suminėjo, kad atsitrenkė, ar sutrenkė nepamena, nes jam pačiam pasidarė silpna nuo matomo vaizdo. Pasakė K., kad tegul jis išsiguli, o jis užsuks vėliau. Pas K. nepaklausė, ar jam reikia medikų, kažkaip pats pasimetė šioje situacijoje. Maždaug už poros valandų, apie pietus, jis vėl užsuko pas K. į namus. K. gulėjo taip pat lovoje, tik jam paminėjo, kad gerai, kad buvo užėjęs T. tai jam padavė vandens. Paklausė pas K. ar jis nenori valgyti, tačiau K. sakė, kad tikrai ne. Pamatė kaip K. pradėjo pykinti ir jis užsitraukė ant savęs antklodę. Kadangi jis taip pat negali žiūrėti į tai, nes darosi silpna, pasakė, kad užsuks pas jį dar vėliau ir išėjo. Tos pačios dienos vakarą jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną pažįstamas ir pasakė, kad K. išvežtas į ligoninę. Tik kitą dieną būdamas miestelyje girdėjo, kad K. miestelyje sumušė R. B.. Kadangi nežinojo šio incidento, jis net nepagalvojo kviesti medikų, galvojo gal pats kur griuvo ir susižalojo veidą, neįvertino šio įvykio rimtumo. K. namuose grumtynių žymių nepastebėjo, tik kraujo dėmes ant grindų. Ar K. sirgo kokiomis ligomis jis nežino, jam jis niekuomet nėra apie tai pasakojęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-15, liudytoju papildomai apklaustas Č. B. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir tik nori papildyti, kad 2023 m. birželio 26 d., kuomet apie 8.00 val. jis su jam priklausančiu automobiliu atvažiavo pas pažįstamą K. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jį turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) darbo biržą, jis buvo vienas savo namuose. Jam atvykus, K. pasakė, kad jam šiandieną nėra labai sveika, priežasties jam nedetalizavo, tačiau suprato, kad iš vakar vakaro buvo vartojęs alkoholio, todėl sutarė, kad atvyks kitą dieną, birželio 27 d. iš pat ryto ir jis jau lauks jo pasiruošęs. Jam žiūrint vizualiai, tą rytą ant K. veido nesimatė jokių kraujosruvų, paraudimų ar kitokių sužalojimų, jis jam savo sveikatos būkle nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų. Kitos dienos rytą jam atvykus rado jo namo duris užrakintas, o sugrįžus apie 12.00 val. iš (duomenys neskelbtini) ir užsukus pas K. į namus, jo namo duris jau rado atrakintas ir truputi pravertas į lauko pusę. Tik užėjus į namo vidų, tiek koridoriuje link jo kambario, tiek jo kambaryje ant grindų jau buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, o K. gulėjo kambaryje ant lovos. K. buvo užsiklojęs antklode ir matėsi tik veidas, todėl pastebėjo, kad ant kažkurios akies matosi didelė mėlynė, net akis užmerkta nuo patinimo toje vietoje, tačiau kuri akis, nepamena, apskritai įsidėmėjo tik sužalojimus prie akies. Paklausus, kas čia jam nutiko, jis tik kažką jam sumurmėjo. Kuo buvo apsirengęs K. jis nematė, nes antklode buvo užsiklojęs iki pat veido.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas Č. B. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš liudytojo B. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas B. L. parodė, kad dienos neprisimena, jis paskambino R. B., nes reikėjo pagalbos namuose, pjauti, skaldyti malkas ir R. B. sutiko. Nuvažiavo į centrą, pasiėmė R. B. ir važiavo į jo (liudytojo) namus, užsiėmė darbais. R. B. jam pasakė, kad vakar kažkas sumušė K. R.. Vakare atsiskaitė su R. B. ir parvežė jį atgal į centrą, prie parduotuvės. Kitą dieną nuvažiavo į parduotuvę, gal cigarečių pirkt ir kalba tokia išėjo, jog R. B. suėmė policija. Jis (liudytojas) sakė, kad negali būti, nes vakar jis pas jį visą dieną dirbo. Jis (liudytojas) R. B. paskambino, pasakė jam, kad visi baisiai kalba (duomenys neskelbtini), pašnekėjo ir jis vėl kažkur dingo. Kodėl K. R. mirė nežino. Jis (liudytojas) klausė savo vaikų, kodėl K. R. mirė, tai jie sakė žmogžudystė. Kada įvykis įvyko negali pasakyti.

Siekiant patikrinti liudytojo B. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 141-144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-31, liudytoju apklaustas B. L. parodė, kad jau daug metų jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, tad daugumą gyventojų pažįsta. R. B. pažįsta kaip gyventoją, o K. R. buvo jo pusbrolis. Ar K. turėjo kažkokių sveikatos problemų jis tikrai nežino, jam jis nėra sakęs, tik žino, kad mėgo vartoti alkoholinius gėrimus. Paskutiniu metu K. namuose gyveno vienas ir niekur nedirbo, kiek žino buvo užsiregistravęs į užimtumo tarnybą. Kiek jam tekę su juo bendrauti blaiviu ar neblaiviu, jis niekuomet nebuvo agresyvaus būdo. R. taip pat mėgo vartoti alkoholį, yra ne kartą jam padėjęs ūkio darbuose, tačiau su juo jis bendraudavo tik tuomet, kai reikėdavo jam paprašyti pas jį pagalbos ūkio darbuose. Dėl šios priežasties jis 2023 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, tik žino, kad tai buvo berods pirmadienis, ryte skambino pasiteirauti, ar jis jam negalėtų suskaldyti malkas ir jas sudėti į rietuvę. R. sutiko jam padėti ir liepė atvykti iki (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvės nupirkti jam už tai alaus. Jis sutartu laiku atvyko į parduotuvę, nupirko alaus ir jie su R. grįžo pas jį į namus darbuotis. Tą pačią dieną besidarbuodamas R. jam pasakė, kad vakar kažkas sumušė jo pusbrolį K. R., tačiau jis kažkaip jo neklausinėjo, kas jį sumušė, o šis daugiau nieko nesakė. Visą dieną dirbęs, R. iš jo namų išėjo vakarop. Kitą dieną jam atvykus į parduotuvę, pardavėjas V. K. pradėjo pasakoti, kad suėmė policija R. B. už tai, kad jis sumušė K.. Netikėdamas, kad tai tiesa, jis paskambino R. į mobilaus ryšio telefoną ir jam atsiliepus pasiteiravo kur jis yra. R. jam atsakė, kad eina pro bažnyčią ir tuoj ateis. Pasimirus K., visi jų miestelyje kabėjo, kad jį sumušė R., tačiau kokiomis aplinkybėmis jis asmeniškai nežino, pats nematė.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas B. L. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina. Patikslino, jog nematė, kaip buvo sumuštas K. R..

Iš liudytojo G. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas G. B. parodė, kad R. B. pažįsta, o K. R. buvo jo pusbrolis. Nežino dėl ko mirė jo pusbrolis K. R.. Kai dar buvo jį sutikęs, jis buvo sveikas. Dar jo paklausė, kur jis eina. Jis atsakė, kad eina į miestelį. Daugiau jo nematė. Gyveno 40-50 metrų atstumu, per 2 namus.

Siekiant patikrinti liudytojo G. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147-150).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-26, liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas, tad daugumą miestelio gyventojų pažįsta gerai, ne išimtis buvo ir R. B. bei K. R., be visa to K. buvo jo pusbrolis. Su K. jis sutarė kaip giminaičiai labai gerai, o su R. jis mažai bendraudavo, tik žinojo, kad miestelyje kalba, kad jis buvo „amžinas vagis“. Kiek žino, K. paskutiniu metu gyveno vienas namuose. Paskutinį kartą su pusbroliu K. matėsi 2023 m. birželio 26 d. apie 18 val., kuomet po darbo ėjo link namų, o jis ėjo į miestelio centro pusę nuo savo namų pusės. Nori papildyti, kad K. gyveno nuo jo namų per tris namus ir jis eidavo pas jį į kieme esantį šulinį semtis vandens. Ant K. veido jokių matomų apibraižymų, kraujosruvų jis tikrai nepastebėjo, tiesiog atrodė kaip visuomet, sveikatos sutrikimais ar skausmais nepasiskundė, tik dėl girtumo negali pasisakyti, nes nesuprato ar jis buvo vartojęs alkoholio ar ne. Prasilenkiant dar pasiteiravo K., kur jis eina, o šis atsakė, kad į miestelį. Tuo jų pokalbis ir pasibaigė. Grįždamas dar užėjo pas K., pasisėmė du kibirus vandens ir išėjo iš jo kiemo. Apie tai, kad K. kitą dieną rado prie namų kraujuotą sužinojo iš jo buvusios sugyventinės V.. Ji pas jį atėjo, tačiau laiko nepamena ir klausė, kaip jis nematė, kad K. galimai sumuštas, tačiau jis pas K. po jų susitikimo gatvėje, daugiau nebuvo nuėjęs. Miestelyje pasklido kalbos, kad K. sumušė R. B., tačiau pats to dalyko nematė, kraujo dėmių ant šaligatvio ar gatvės einant nuo miestelio centro link K. ir jo namų jis nepastebėjo. Jis pro tą kelio pusę nėjo, tik kažkas miestelyje kalbėjo, kad buvo galimai kraujo lašų ant šaligatvio einant link K. namų.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas G. B. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš liudytojo K. T. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas K. T. parodė, kad R. B. pažįsta, kaip kaimo gyventoją, jie yra draugai. Užėjo pas kaimyną K. R., pamatė jo namuose kraujo, jis gulėjo lovoje, paprašė, kad vandens atneštų. Jis (K. T.) jo klausė, kas jam atsitiko. Jis (K. R.) atsakė, kad susimušė. Kada tai vyko negali pasakyti.

Siekiant patikrinti liudytojo K. T. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 129-132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-04, liudytoju apklaustas K. T. parodė, kad nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje ir daugumą šio miestelio gyventojų pažįsta daug metų. Jam gerai žinomas buvo tiek K. R., kadangi jis buvo jo kaimynas, jo namas gretimai jo namo, tiek R. B., šio miestelio gyventojas. K. pasižymėjo ramiu būdu, draugiškumu, nelinkusiu į konfliktus, o R. būdamas neblaivus visuomet išprovokuodavo konfliktus, pradėdavo smurtauti kitų atžvilgiu, buvo agresyvaus būdo. K. gyveno su sugyventine, tačiau prieš du metus ji jį paliko, todėl K. pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, gyveno vienas. Kad pas K. atvyktų jo vaikai jį aplankyti, taip pat nėra matęs. Jis dažnai nueidavo iki K. namų, kadangi jo namo kieme buvo šulinys, tad jis semdavosi iš ten vandenį. Pas K. į namus retai užeidavo asmenys išgerti, greičiau jis išeidavo į miestelį ir ten su sutiktais pažįstamais vartodavo alkoholį. 2023 m. birželio 26 d., buvo girdėjęs iš jų miestelio gyventojo G. B., kurį sutiko apie 22.00 val., miestelyje, kad K. gavo nuo „K.“ į galvą. G. jam paminėjo, kad visas šaligatvis nuo miestelio parko iki K. namų kraujuotas. Kadangi jau buvo vėlus metas, pas K. neužėjo, pagalvojo, kad užeis kitą dieną, juolab, kad praeinant pro jo namus šviesa jau nedegė. Eidamas link namų, nieko iš žmonių nesutiko. Kadangi buvo prieblanda, kraujo jis nepastebėjo. Nori pasakyti, kad „K.“ miestelyje visi vadina R. B.. Kitą dieną, tai yra birželio 27 d., apie 11 val., jis nuėjo pas K. į namus pasisemti iš šulinio vandens. Kadangi buvo girdėjęs apie jo sumušimą, užėjo į namo vidų pasiteirauti K. kaip jis jaučiasi. Užėjus į namus, K. gulėjo kambaryje lovoje su drabužiais. Namo durys buvo nerakintos, o raktas paliktas iš lauko pusės spynoje, tačiau durys uždarytos. Matėsi, kad prakirstas K. dešinys antakis, bėgęs kraujas, o ties kairia akimi didžiausia mėlynė. Daugiau sužalojimų ant veido jis nepastebėjo. Kuo buvo apsirengęs K. jis nematė, kadangi buvo užsiklojęs antklode. Kraujo dėmės matėsi ir tik įėjus į namo koridorių bei virtuvėje ant grindų. K. buvo sąmoningas, jam paklausus gal jam ką padėti K. tik paprašė paduoti jam vandens atsigerti. Gulėdamas jis išgėrė vandens. K. paklausė ar teisybė, kad su „K.“ susimušė ir šis jam patvirtino, kad teisybė. Dar pasiteiravo K., ar jam neiškviesti medikų, tačiau jis pasakė, kad gal praeis. Įvykio aplinkybių jis K. neklausė, tiesiog žinojo, kad jeigu kalba, kad sumušė R., tai žinojo, kad jis visuomet, būdamas girtas, „šoka muštis“. Namuose aplinka buvo tvarkinga, nebuvo išvartytų kėdžių ar kažko panašaus į namuose vyktą konfliktą su kitu asmeniu. Kadangi skubėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), pas K. neužsibuvo, pasisėmė vandens iš šulinio ir išėjo namo. Eidamas iš namų link miestelio centro tą dieną jau pastebėjo ant šaligatvio kraujo lašus. Tą pačią dieną jam apie 20.00 val., sugrįžus iš (duomenys neskelbtini), miestelyje žmonės jau kalbėjo, kad rado K. be sąmonės jo namo kieme ir jį išsivežė medikai. Kas tiksliai atsitiko tą dieną jis pats nematė, tik girdėjo, kad R. sumušė K. miestelio centre prie suoliuko.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas K. T. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš liudytojos V. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. M. parodė, kad R. B. pažįsta nuo mokyklos laikų, kaip miestelio gyventoją. Nukentėjusieji yra jos vaikų broliai. Tą dieną, kai K. R. buvo sumuštas, jai paskambino J. L. ir pasakė, kad sėdėjo miestelio aikštėje su mergaite, valgė ledus, pamatė, kaip atėjo K. R., atsisėdo. Šalimais yra seniūnijos pastatas, ant to pastato laiptų buvo atsisėdęs R. B. ir G. B. ir gėrė alų. R. B. pašaukė K. R. porą kartų, bet K. R. niekur nėjo. Tuomet R. B. priėjo, nežinia ką jie su K. R. šnekėjo, bet R. B. keletą kartų smogė į galvą K. R.. Ji gyveno su K. R., todėl J. L. paskambinusi jai pasakė, kad ten negeri dalykai ir K. R. labai bėgo kraujas, sumušimas didelis. Sakė, kad jis atsistojo ir nuėjo namo. Sekančią dieną ji buvo (duomenys neskelbtini), kirpykloje. Ten būnant, jai paskambino J. L. ir pasakė, jog nežino ką daryti, nes važiuodama pro K. R. namus, pamatė, kad K. R. guli ant laiptų aikštelės. Sakė, gal gali atvažiuoti pažiūrėti kas ten yra. Nuo kirpyklos iki K. R. namų ji užtruko gal 2 min. Pamatė K. R. gulintį, jam iš burnos bėgo kraujas, labai keistai kvėpavo. Suprato, kad tai nėra gal kaip pradžioje galvojo, išgėrusio žmogaus kvėpavimas, todėl kvietė pagalbą. Birželio 27 d. buvo, laikas apie 16.00 val. Tiksliai nepamena, kada iškvietė pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė K. R. į priėmimo skyrių. Po poros valandų jai paskambino iš ligoninės gydytojas, paklausė kokiomis ligomis sirgo K. R. ir pasakė, kad situacija yra labai sudėtinga. Taip pat pasakė, kad K. R. bus išvežtas į Kauno klinikas. Belaukdama pagalbos ji dar skambino K. R. sūnui, seseriai ir pranešė, kad situacija yra labai sunki. Atvažiavus greitajai pagalbai, medikai jos paprašė surasti K. R. dokumentus ir ji užėjo į namo vidų. Namuose buvo visur daug kraujo pritaškyta, kriauklė pilna. Tuomet ji užrakino namus. Ji su K. R. negyveno kartu berods metus laiko. K. R. pastaruoju metu išgerdavo alkoholio, dėl to ir nebegyveno kartu. R. B. buvo toks žmogus, kuris atsirinkdavo žmonės, kuriuos gerbdavo ir kuriuos skriausdavo. Su ja jis elgėsi pagarbiai. Yra girdėjusi, nežino ar tai yra tiesa, kad R. B. ir pinigų atimdavo ir maistą pavogęs yra, nelabai gražiai atsiliepti gali apie jį. Kaip buvo sumuštas K. R. ji nematė. Jai viską tik papasakojo J. L.. Pats K. R. jai nepasakojo, kaip buvo sumuštas, nepavyko pabendrauti su juo. Ji jam neskambino, nes jų pokalbiai pasibaigdavo barniais. Patikslino, kad J. L. jai paskambinusi pasakė, jog jos su dukra valgė ledus, kada atėjo K. R. ir atsisėdo ant suoliuko, o prie seniūnijos pastato laiptų išgėrinėjo R. B. su G. B.. R. B. keletą kartų pašaukė K. R., tačiau K. R. nesureagavo. Tada R. B. prie jo priėjo, kalbėjo kažką, ir to pokalbio metu R. B. keletą kartų smogė K. R. į galvą. Jie šūkavo, nes K. R. R. B. kažką pasakė. K. R. pasisuko, nes tas suoliukas buvo autobusų stotelėje, į kelio pusę, tokiu atveju fontanas lieka už nugaros. Po smūgių K. R. pasuko galvą į fontano pusę ir J. L. sakė, kad jis buvo labai kruvinas. K. R. nebuvo konfliktiška asmenybė, jis gal žodžiais galėjo konfliktuoti, bet veiksmų jis prieš nieką nesiimdavo. Jis buvo žmogus vengiantis konfliktų. Jeigu kažkur išgertuvių metu prasidėdavo konfliktas, kuris galėjo baigtis muštynėmis, tai K. R. būdavo pirmas, kuris išeidavo iš to susibūrimo. Konfliktinė situacija pagal viską įvyko 2023 m. birželio 26 d.. J. L. pranešė, kad matė K. R. gulinti prie namų. Ji (liudytoja) atvažiavo pasižiūrėti. Ji pažiūrėjau į savo skambučių išklotinę ir patikslino, kad J. L. jai skambino 2023 m. birželio 27 d., apie 15.46 val., o ji atvažiavau apie 15.50 val. Ji pamatė K. R. gulintį ant laiptų aikštelės. Jis tuo momentu buvo jau be sąmonės ir po to nebeatsigavo, kai jį išvežė į gydymo įstaigą. Jis mirė lyg ir 2023 m. birželio 30 d..

Siekiant patikrinti liudytojos V. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 135-138).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-12, liudytoja apklausta V. M. parodė, kad su K. R. gyveno kartu apie 18 metų, jam priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau susituokę nebuvo. Gyvenant bendrai susilaukė dviejų bendrų vaikų, tačiau dėl K. dažno alkoholio vartojimo prieš maždaug 1,5 metų jie išsiskyrė ir ji išsikraustė iš jo namų. Nepaisant jų išsiskyrimo, su K. jie ryšį palaikė visuomet, bendraudavo telefonu, jis skambindavo pasiteirauti ir dėl bendrų vaikų. K. niekada nebuvo linkęs smurtauti, jiems gyvenant kartu, kad ir kildavo žodinio pobūdžio konfliktų dėl buitinių dalykų, tai ir baigdavosi žodiniu konfliktu. Smurto niekuomet nenaudodavo nei jos atžvilgiu, nei vaikų, nei vartodamas alkoholinius gėrimus su draugais. Kiek jai yra žinoma, jai gyvenant kartu su K. jis skųsdavosi tik aukštu kraujospūdžiu. Gyvenant kartu su K., pas juos į namus niekuomet neateidavo jo draugai išgerti, jeigu jis gerdavo, tai tik išėjęs pats į miestelį. Jos buvęs sugyventinis K. pažinojo R. B., nes šis taip pat gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje. R. pastoviai vartodavo alkoholį, nors niekur nedirbo, tad tiesiog liepdavo duoti seniems žmonėms, kurie ateidavo į miestelį apsipirkti, pinigų, o žmonės jo bijodami ir duodavo. R. visuomet buvo agresyvaus būdo. Kiek ji žino, kuomet kartu gyveno su K., jis nebuvo draugas su R., tačiau nebuvo ir priešas. Jai gyvenant kartu su K., pas juos ateidavo pasisemti iš šulinio vandens kaimynas K. T., pravarde „K.“, tačiau jis nebuvo agresyvus, anaiptol, su jais draugiškai sugyvendavo, jie jam dar duodavo ir maisto. Dar nori papildyti, kad K. nebuvo tas asmuo, kuris grįžęs į namus skubėtų užsirakinti namo duris iš vidaus, anaiptol, grįždamas neblaivus jis „griūdavo“ į lovą ir miegodavo, o ji grįžusi į namus duris rasdavo atrakintas. Paskutinį kartą su K. kalbėjosi turbūt 2023 m. gegužės mėnesį, kuomet jis buvo jos prašęs nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) atsiimti jo asmens tapatybės kortelės, tačiau dėl savo darbo ji negalėjo nuvežti, tad tai buvo jų paskutinis pokalbis. Apie tai, kad K. prie savo namo durų guli sukniubęs ir kraujuotas, ji sužinojo 2023 m. birželio 27 d., apie 15.40 val., iš J. L., kuri jai paskambino į mobilaus ryšio telefoną. Paskambinusi J. jai pasakė, kad važiuodama automobiliu į namus pastebėjo gulintį K., o išlipusi iš automobilio ir priėjusi arčiau jo pamatė, kad iš burnos ir nosies laša kraujas, ir jis šaukiamas nereaguoja. Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, tad jai pasakė, kad netrukus atvažiuoja. Jai atvykus, pamatė, kad K. iš burnos ir nosies bėga kraujas, buvo labai gilus kvėpavimas, toks kaip knarkimas. Visa jo vilkėta palaidinė trumpomis rankovėmis buvo kraujuota, o kairė akis visa ištinusi ir „mėlyna“. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė medikus. J., iki atvykstant medikams, ji neklausė kas galėjo K. nutikti, kadangi ji jau iš vakaro, tai yra gegužės 26 d., apie 20.00 val., paskambinusi pasakojo, kad jai būnant su dukra (duomenys neskelbtini) miestelio aikštėje, R. B. sudavė smūgius rankomis K. į galvą. Pasakojo, kad K. sėdint prie aikštės esančio autobusų stotelės suoliuko, priėjo B. ir sudavė smūgius K. Minėjo, kad K. pradėjo baisiai bėgti kraujas iš antakio, jis jį bandė valytis nuo medžio plėšdamas lapus ir vėliau atsistojęs nuėjo vienas link savo namų. Atvykus medikams, jos buvo paprašyta surasti K. asmens dokumentą, todėl ji tik tuomet užėjo į namo vidų. Namo durys buvo atrakintos, tačiau uždarytos, o dviejų metrų atstumu nuo durų iš lauko pusės ant žolės gulėjo namo durų raktas. Užėjusi į namo vidų ji visur ant grindų pamatė kraujo dėmes, kurios net buvo ir ant durų rankenos. Beieškodama asmens dokumento, ji rado kambaryje stovinčioje indaujoje, stalčiuje jo piniginę, o joje ir jo asmens tapatybės kortelę. K. visuomet ten laikydavo savo piniginę, kuomet kartu gyveno. Nei grynųjų pinigų, nei jo „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės piniginėje nebuvo. Namuose išvartytų baldų ar žymių, kad vyko išgertuvės, tikrai nebuvo, tik visur daug kraujo dėmių buvo. Tą pačią dieną, kuomet K. medikai išsivežė su savimi, J. jai minėjo, kad kraujo buvo nuo (duomenys neskelbtini) mstl. aikštės iki K. namų.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytoja V. M. paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš 2023-06-28, įvykio vietos apžiūros protokole ir juo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2023-06-27, buvo apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Atvykus rastas stovintis vieno aukšto žalios spalvos gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra iš rytinės pusės. Prie įėjimo į namą ant betoninio grindinio matosi raudonos spalvos dėmė (panaši į kraują). Lipant betoniniais laiptais ant jų matosi raudonos spalvos taškai (panašūs į kraują). Į namą patenkama pro atidarytas rudos spalvos medines duris. Užėjus į namą prie įėjimo dešinėje pusėje ant grindų matosi prilašinta raudonos spalvos lašų (panašių į kraują) daugiau minėtoje patalpoje raudonos spalvos dėmių ar lašų nematyti. Pasukus į dešinę patenkama į name esančią virtuvę ir paėjus šiaurės kryptimi link durų prie jų yra dvi dideles raudonos spalvos dėmes. Apžiūros metu nieko nepaimta. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. 1.17-25).

Iš 2023-07-02, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2023-06-30, buvo apžiūrėta įvykio vieta - name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) sen. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: metalinis vamzdis sujungtas su elektros variklio rotoriumi, biologinės medžiagos, galimai kraujo nuoplovos, du baltos spalvos plastikiniai maišeliai, pilkai žalios spalvos marškinėliai su išdžiūvusio kraujo dėmėmis, mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“ be SIM kortelės ir telefono pakrovėjas, išpjauta linoleumo skiautė su ant jos paviršiaus esančiais dviem avalynės pėdsakais, dvi šlepetės, žalios ir juodos spalvų languoti marškiniai, rankšluostėlis, mobilaus ryšio telefonas „CAT“, antklodės užvalkalas, švarkas, du puodeliai, degtinės butelis su skysčiu, dvi linoleumo skiautės su ant jų paviršių esančiais avalynės pėdsakais, spynos raktas. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 26-50).

Iš 2023-07-11, Bendrojo pagalbos centro V. skyrius (toliau – Centras) rašte Nr. 52-G-11737 užfiksuotų duomenų, kur nurodyta jog 2023-06-27, Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis +(duomenys neskelbtini). Minėto skambučio garso įrašo kopiją pateiktas policijos įstaigai. Graso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį (1 t., b. l. 173; 174-175).

Iš 2023-07-17, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėta 2023-07-11, Centro pateikta balso pranešimo kopija pavadinimu „2023_06_27_15-56-56_37064818766“ atsiųsta į policijos pareigūnės elektroninį paštą. Telefoninis pranešimas fiksuotas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Garso įrašas trunka 01.21 min. Ši garso įrašo kopija gauta kartu su 2023-07-11 raštu Nr. 52-G-11737. Atlikta šio garso įrašo stenograma, kurioje girdimas moters (BPC operatorės) ir kitos moters (pranešėjos) telefoninis pokalbis: Operatorė (toliau - O) - 112; Pranešėja (toliau - P) - laba diena; O - sveiki; P - Žinokit noriu pranešti tokį įvykį - važiavom keliu, žiūrim guli žmogus ant laiptų aikštelės nukritęs; O - Supratau... P - Sustojom pažiūrėti, visas tas žmogus kruvinas jisai nežinau.... gal jisai neblaivus yra, bet jis ant tiek kruvinas, jo visur namuose balos kraujo yra jisai visas sumuštas, fanarai ant akių ir visa kita, aš nežinau žinokit, aš labai norėčiau gal. O - o koks adresas, kur jis dabar yra tas žmogus.... P - Čia yra (duomenys neskelbtini) miestelis; O - (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Čia jis namuose, prie namų, kur Jūs jį pamatėte? P - Jo, jis prie namų, žinokit ten yra aikštelė prie laiptų išbetonuota, jis ant tos aikštelės guli, mes galvojome, kad negyvas žinokit..... O - Bet sąmoningas jisai, reaguoja? P - Jis nereaguoja, jis miega, jis miega, bet jam iš burnos ir iš nosies bėga kraujas, visas kruvinas... O - Amžiaus maždaug kokio galėtų būti, 50-60? P - Amžiaus, jis kokių 57 metų O - Jūs jį pažįstate nepažįstate tą žmogų? P - Aš jį pažįstu. Aš miestelio gyventoja. O - Kaip jo pavardė? P – R.. O – R. Supratau, (duomenys neskelbtini). Gerai. Daugiau nieko nežinote kas ten jį sumušė? P - Žinokit žinau, jį vakar mušė miestelyje. O - Mušė miestelyje.... Jūsų pavardė kas praneša? P- M.. O - Palauksite kol atvyks pagalba? P - Gerai. O - Ačiū. Vyksta. (1 t., b. l. 176-178).

Iš 2023-11-09, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniame pranešime „Dėl BODY kamerų įrašų įrašymo į skaitmeninę DVD -R laikmeną ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24083-23“, užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą, t. y. adresu, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. viską filmavo turimomis „Body“ kameromis, kurių vaizdo įrašai, pavadinimais „PSS-20230627-163009UTC+0300“ ir „PSS-20230627-163008UTC+0300“, įkelti prie tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-1757386-23. Šie du vaizdo įrašai įrašyti į skaitmeninę DVD-R laikmeną (1 t., b. l. 179-180).

Iš 2023-11-08, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „PSS-20230627-163009UTC+0300“ ir „PSS-20230627-163008UTC+0300“. Apžiūros metu užfiksuota, kad pirma apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230627-163008UTC+0300“. Atidarius šį vaizdo įrašą naudojantis kompiuterine programa „VLC leistuvė“ matoma, kad jo trukmė yra 03:40 min. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad filmuojama pareigūnui sėdint tarnybiniame automobilyje, keleivio vietoje. Vaizdo įrašo 00:16 s. matoma, kad tarnybinis automobilis, kuriame yra du policijos pareigūnai sustoja gyvenamojo namo kieme. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma, jog namas yra medinis, dalis namo apkalta žalsvos spalvos plastikinėmis apdailos lentelėmis. Tiesiai matomas medinis garažas ir dešiniau jo medinis tvartas (nuotrauka Nr. 1). Sustojus tarnybiniam automobiliui, pareigūnė, kurios Body kameros vaizdo įrašas yra apžiūrimas, atidarė šoninį keleivio durelių langą ir paklausė kieme stovėjusių moterų: - laba diena jūs čia kvietėt?, viena iš moterų atsakė „aš kviečiau“ (kuri moteris pasakė šiuos žodžius neaišku, nes moterys stovėjo už kameros fiksavimo ribų. Vaizdo įrašo 00:19 s. girdima, kaip pareigūnė stovinčių moterų paklausė: - Tai trumpai paaiškinkit. Jį dabar medikai išsivežė? O ką jam sakė medikai?: - Sako stipri galvos trauma, jisai visas užtinęs. Žinokit užeikit jūs į vidų, aš buvau užėjus, namai atrakinti, balos kraujo, visur balos kraujo tiesiog. O jį vakar mušė va draugės akivaizdoje. Girdima kaip šalimais esanti kita moteris pasakoja ką matė: - Jo tiesiog vakar su mergaitėmis miestelyje, kai jam čia vietinis per veidą sudavė. Į pokalbį įsiterpia pirmoji moteris, kuri pradėjo bendraut su atvykusia pareigūne: - Žinokit, jam trauma tai bus juodai ir jei jis gyvas liks. Į pokalbį įsiterpia antroji moteris: - Visas apsipylė kraujas ir paskui žinokit jis išėjo namo, nes aš po to prie jo priėjau ir paklausiau kam tu jį muši? Aš nemušiau. Sakau čia žinok yra kameros, čia prie fontano šitoje teritorijoje. Į pokalbį įsiterpia pirmoji moteris: - Tai va žinokit žmogų kėlė tai jis tiesiog visas, nu.. Į pokalbį su moterimis įsiterpia už vairo sėdintis vyriškis pareigūnas ir jis vienos iš moterų paklausė: - O tai jis pabaliavojantis toks gal ane?. - Jis pabaliavojantis. – O tai su kuo jis čia namie gėrė? (paklausė pareigūnas). - Jis namuose gal negėrė, žinokit gal jam nutekėjo to kraujo, nes ten upės. Sakau jūs užeikit, pažiūrėkit, nes vis tiek gal čia reikia įvykį.. (atsakė viena iš moterų). - Jo, jo, viskas čia okei bet kiek ten jam kartų sudavė? (paklausė pareigūnas). - Trenkė du kartus, du ar tris kartus žinokit, nes sėdėjo ant suoliuko į gatvę, o mes prie pat fontano ir kai prasidėjo tas smūgis takšt takšt, aš atsisukau ir tas vyras kirto jam dar kartą ir sako ar žinai už ką?. Apsisuko lyg niekur nieko ir jis paskui atsikėlė ir va taip va visas kraujais paplūdęs (atsakė kažkuri iš dviejų moterų). - Jis gal dar žinokit neatmestinai, kad jis grįžo, nes tas žmogus gyvena vienas, jis gali būt tas žmogus B. grįžo ir jis galėjo jį „dalopyt“ namie (pasakė viena iš dviejų moterų). - O dėl ko nesakė ? (paklausė policijos pareigūnas sėdintis vairuotojo vietoje). - Ne žinokit, nes aš kai paskui priėjau prie to, kur mušė kam tu jį mušei tai sako aš nemušiau. Sakau nemeluok, gi mes matėm (atsakė viena iš dviejų moterų). Vaizdo įrašo 02:14 min. matoma, jog atvykę policijos pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio ir prie namo esančioje išbetonuotoje aikštelėje, arčiau namo betoninio pamato, dėmė panaši į kraujo (nuotrauka Nr. 2). Vaizdo įrašo 02:24 min. matoma, jog policijos pareigūnai įeina į gyvenamąjį namą ir namo prieangyje, prieangio dešinėje pusėje, ant grindų, matomi lašai pasiskirstę daugmaž panašioje vietoje, raudonos spalvos panašios į kraują. Vaizdo įrašo 02:34 min. matoma, jog policijos pareigūnai įeina iš prieangio į sekančią gyvenamojo namo patalpą (galimai virtuvė) ir jos gale (vaizdo įraše kryptis tiesiai), prie baltos spalvos durų, ant grindų matomos trys skirtingose vietose esančios raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo (nuotrauka Nr. 3). Taip pat matyti toliau, kad priekyje esantis policijos pareigūnas tikrina kitas gyvenamajame name esančias patalpas. Vaizdo įrašo 03:04 min. matoma, jog paklausus policijos pareigūnui, kurioje vietoje moterys rado nukentėjusįjį, šviesių plaukų moteris, languotais marškiniais, dešine ranka parodė į anksčiau minėtą ant betoninės aikštelės esančią raudonos spalvos dėmę ir pasakė, kad rado nukentėjusįjį gulintį būtent šioje vietoje (nuotrauka Nr. 4). Vaizdo įrašo 03:16 min. policijos pareigūnė paklausė pas abi moteris ar jos pažįsta vyriškį, kuris mušė. Languotais marškiniais dėvinti moteris pasakė vyriškio pavardę B., o gretimai stovinti moteris (apsirengusi kūno spalvos marškinėliais bei mėlynos spalvos baltiniais ir juodos spalvos tamprėmis) pasakė vardą R.. Tuomet languotais marškiniais dėvinti moteris pasakė pilną vyriškio vardą ir pavardę R. B. (nuotrauka Nr. 5). Tada girdima, kaip policijos pareigūnė pasakė „tai čia kur gyvena tam apleistam namukyje?“, o moterys abi sutartinai atsakė „šitas“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše nėra, todėl jo apžiūra yra baigiama. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230627-163009UTC+0300“. Atidarius šį vaizdo įrašą matome, jog jo trukmė yra 03:55 min. Matyti, kad yra filmuojama iš vairuotojo pusėje sėdinčio policijos pareigūno „Body“ kameros (nuotrauka Nr. 6). Nuo vaizdo įrašo 00:00 min. iki 02:25 min. matyti viskas tas pats, kas buvo matoma aprašant pirmosios „body“ kameros įrašą. Vaizdo įrašo 02:25 min. matoma, jog policijos pareigūnas įeina į gyvenamojo namo virtuvės patalpą ir joje, trijose skirtingose vietose (arčiau baltų durų esančių tiesiai), ant grindų yra trys ryškios raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo (nuotrauka Nr. 7). Policijos pareigūnas sekančiai patikrina kitas patalpas esančias name ir išeina į lauką, toliau viskas matyti tas pats kas buvo matyti apžiūrint pirmosios „body“ kameros įrašus. Kadangi daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra, tuo jo apžiūra yra baigiama (1 t., b. 1. 181-188).

Iš 2023-06-28, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) aikštė, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 189-192; 193-196).

Iš 2023-07-03, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) aikštė, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-4).

Iš 2023-07-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateikti vaizdo įrašai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 5-8).

Iš 2023-07-18, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai paimti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos bei vaizdo įrašai paimti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Fiksuota, kad apžiūrimi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikti vaizdo įrašai. Šie įrašai įrašyti į tris skirtingus aplankus, kurių pavadinimai yra „Butr1“, „Butr2“ ir „Butr3“. Aplanke „Butr1“ atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch09_20230626180350“, matyti, jog yra filmuojama (duomenys neskelbtini) miestelyje esanti pagrindinė aikštė, joje esantis fontanas bei dalis (duomenys neskelbtini) gatvių. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniame kampe matosi užrašas „fontanas“, o viršutiniame kairiajame kampe „2023-06-26 18:03:49“. Įrašo trukmė 7:02:37 (nuotrauka Nr. 1). Peržiūrint šį įrašą jame matomu laiku 18:22:19 val., iš V. gatvės, kryptimi link miestelio aikštės ateina K. R.. Vyriškis apsirengęs galimai mėlynos spalvos, ilgomis rankovėmis, marškinėliais bei užsidėjęs tamsios spalvos kelnes (nuotrauka Nr. 2). Vaizdo įraše matomu laiku 18:23:59 val. matyti, jog minėtas vyriškis atsisėda ant suoliuko, kuris yra įrašo kairiajame kampe (nuotrauka Nr. 3). 18:24:50 val. prie sėdinčio ant suoliuko K. R. prieina įtariamasis R. B.. Jis apsirengęs tamsiais rūbais, užsidėjęs kepurę su snapeliu ir atsistoja priešais sėdintį vyriškį (nuotrauka Nr. 4). Toliau peržiūrint įrašą matoma, jog 18:25:39 val. įtariamasis R. B. sėdinčiam nukentėjusiajam K. R. dešine ranka suduoda vieną smūgį į galvos sritį. Nuo šio smūgio K. trumpam atsilošia (nuotrauka Nr. 5), o 18:25:40 val. suduoda antrąjį smūgį ranka vėl į sėdinčio vyriškio kairės pusės galvos sritį. Antrojo smūgio metu už konfliktuojančių asmenų matyti, jog į autobusų stotelę atvykta maršrutinis mikroautobusas mėlynai baltos spalvos (nuotrauka Nr. 6). Iš vaizdo įrašo matyti, kad konflikto metu aikštėje buvę asmenys matė suduodamus smūgius, kadangi atsisukę ta kryptimi. Po suduotų dviejų smūgių įtariamasis R. B. pasišalina ir jo daugiau šiame vaizdo įraše nematyti, o nukentėjusysis 18:26:15 val. atsistoja nuo suolelio ir pradeda eiti (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link V. - A. J. gatvių sankryžos (nuotrauka Nr. 7). Eidamas šia kryptimi 18:26:24 val. nukentėjusysis nuo medžio galimai nusiskina lapą ir juo galimai valosi kairėje galvos pusėje bėgantį kraują (nuotrauka Nr. 8). Toliau peržiūrint šį vaizdo įrašą matosi, kad 18:27:25 val. nukentėjusysis eidamas (duomenys neskelbtini) gatve įeina į V. gatvę ir juda savo namų kryptimi (nuotrauka Nr. 9). Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Taip pat šiame aplanke peržiūrėjus kitus įrašus nieko reikšmingo nėra. Toliau peržiūrimi aplanke „Butr3“ esantys vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch05_20230626181712“, matosi, jog yra filmuojama (duomenys neskelbtini) miestelyje esanti aikštė (pramogų erdvė) bei dalis seniūnijos pastato. Įrašo dešiniame apatiniame kampe yra užrašas „Parkas 3“, o viršutiniame kairiajame kampe „2023-06-26 8:17:11“. Taip pat matyti, kad prie seniūnijos pastato ant lauko laiptų sėdi du vyriškiai, vienas iš jų įtariamasis R. B. (nuotrauka Nr. 10). Vaizdo įrašo 18:23:49 val. matyti, kad R. B. atsistoja nuo šių laiptų ir kažkur nueina, galimai prie minėto suolelio, kuris buvo aprašytas ankstesniame vaizdo įraše (nuotrauka Nr. 11). 18:26:37 val. R. B. grįžta prie anksčiau minėtų laiptelių ir ant jų atsisėda, šalia to pačio vyriškio prie kurio sėdėjo įrašo pradžioje (nuotrauka Nr. 12). Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ch05_20230626193415“. Atidarius šį įrašą matosi, jog jame pradžios laikas yra 19:34:24 val. Filmuojama ta pati aikštės dalis kaip ir prieš tai buvusiame įraše. Matyti, kad ant laiptų sėdi tie patys du vyriškiai (nuotrauka Nr. 13). 20:05:37 val. matosi, kad R. B. atsistoja ir pradeda eiti savo namo kryptimi. Vyriškis, kuris leido laiką su juo ant laiptų liko ant jų sėdėti (nuotrauka Nr. 14). Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Toliau apžiūrimi aplanke „Butr2“ esantys vaizdo įrašai. Atidarius įrašą pavadinimu „ch10_20230626194549“ matosi, jog yra filmuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat autobusų sustojimo aikštelė. Įrašo centre, apačioje, matosi užrašas „Autobusu stovėjimo aikštelė“, o viršutiniame kairiajame kampe rodoma data ir laikas „2023-06-26 19:45:49“ (nuotrauka Nr. 15). Įraše matomu laiku 20:06:12 val. matosi, kad įtariamasis R. B. (apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, pilkos spalvos džemperiu bei užsidėjęs kepuraitę su snapeliu) juda savo namų kryptimi, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau namus praeina ir kur nueina nėra aišku (nuotrauka Nr. 16). Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Peržiūrėjus kitus vaizdo įrašus juose tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Toliau apžiūrima parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kurie yra aplanke pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „A08_20230626204205“ matosi, kad yra filmuojamas vidinis kiemas. Įrašo apačioje matosi užrašas „Camera 08“, o viršuje matosi data ir laikas „06-26-2023 Pir 20:42:05“. Įraše 20:42:13 val. matosi, jog kameros filmavimo zonoje praeina R. B., kuris eina kryptimi nuo savo namų. Asmuo rankose galimai nieko neturi (nuotrauka Nr. 17). Daugiau šiame įraše nieko reikšmingo nėra. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „A08_20230626204642“. Atidarius šį įrašą matosi, kad filmuojamas tas pats vaizdas kaip ir ankstesniame įraše. Viršuje matomas laikas „06-26-2023 Pir 20:46:42“. Įraše matomu laiku 20:46:51 val., matosi, jog R. B. grįžta kryptimi link savo namų, galimai rankose nieko neturi. Asmuo eina nuo kairėje įrašo pusėje esančio apleisto namo (nuotrauka Nr. 18). Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui nieko reikšmingo nėra. Peržiūrėjus kitus šiame aplanke esančius vaizdo įrašus nieko reikšmingo tyrimui nerasta (2 t., b. l. 11-22).

Iš 2023-06-30, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad įtariamasis R. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė jam priklausančius drabužius bei avalynę: sportines kelnes, batus, džemperį, marškinėlius, kojinių porą (2 t., b. l. 40-43).

Iš 2023-11-07, daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad matyti, kad buvo apžiūrėti R. B. ikiteisminiam tyrimui pateikti daiktai: sportinės kelnės, batai, džemperis, marškinėliai, kojinių pora. Daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 44-49).

Iš 2023-11-16 daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo atlikta įvykio vietoje paimtų daiktų: metalinio vamzdžio sujungto su elektros variklio rotoriumi, marškinėlių, šlepečių, marškinių, rankšluostėlio, antklodės užvalkalo, švarko, puodelių, butelio su etikete, kurioje yra užrašai „VERGI VODKA VIIN 40% 50 cl“, plastikinio maišelio, plastikinio maišelio, linoleumo skiautės su ant jos paviršiaus esančiais dviem avalynės pėdsakais, linoleumo skiautės su ant jos paviršiaus esančiais avalynės pėdsakais, linoleumo skiautės su ant jos paviršiaus esančiais avalynės pėdsakais, apžiūra. Daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 54-67).

Iš 2023-10-31, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad K. R. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi ūminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais (po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu), kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelių sistemą. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio ir kamieno išemija, prasidedančiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, smegenų mirtimi. K. R. mirė LSMUL Kauno klinikose 2023-06-30, 11:32 val. Remiantis subdurinių hematomų formavimosi dėsningumais, tikėtina, jog sunki galvos smegenų trauma, sukėlusi ūmų kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais (po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu), kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelių sistemą, įvyko per pirmąjį traumavimo epizodą, kuomet nukentėjusiajam dėl atsiradusios neurologinės simptomatikos, pradėjo trikti sąmonė. Tokio pobūdžio sužalojimų pasekmėms atsirasti reikalingas ilgesnis laiko tarpas, po kurio, dėl galvos smegenų suspaudimo, sutrikus gyvybinių centrų veiklai galvos smegenų kamiene, nukentėję praranda sąmonę. Atsižvelgiant į K. R. kūne nustatytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, pateiktas foto nuotraukas ir vaizdo įrašą, pirmojo traumavimo metu padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais kietu, buku riboto paviršiaus daiktu. Nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio (smūgio) į veido sritį, padaryto per pirmąjį traumavimo epizodą, išsiliejo kraujas po kietaisiais galvos smegenų dangalais, nustatyti nėra galimybės, todėl tarp šių sužalojimų ir kraujo išsiliejimo yra galimas priežastinis ryšys ir galima teigti, kad šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. K. R. kūne taip pat konstatuota: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, kaktos kairėje, kairio momens srityje, kairio smilkinio srityje, muštine žaizda pakaušio dešinėje, krūtines kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, nugaros dešinėje, kairyje V- VI-VII, X-o šonkaulyje lūžiai. Atsižvelgiant į šių sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, sužalojimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu, galimai nevienkartiniai nugriuvus, kuomet nukentėjusiajam po pirmojo traumavimo epizodo dėl atsiradusios neurologines simptomatikos, pradėjo trikti sąmone. Vertinant šiuos sužalojimus - kairiųjų V-VI-VII, X-o šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti išvardinti 3-iame punkte sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Mirtis įvyko dėl sunkios galvos smegenų traumos, kurios išraiškos nurodytos išvados 1-2-ame punktuose. Po patirtos sunkios galvos smegenų traumos, kurį tai laiko tarpą K. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus - eiti, kalbėti, kol prasidėjus galvos smegenų suspaudimui, sutrikus gyvybinių centrų veiklai galvos smegenų kamiene, nukentėjusysis prarado sąmonę. Medicininiuose dokumentuose yra įrašas: „iš burnos sklinda alkoholio kvapas“, kurio skaitmės išraiškos nustatyti nėra galimybės (2 t., b. l. 120-127).

Iš 2023-07-13, specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė S. B. paaiškino, kad K. R. mirties priežastis trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Atlikus teismo medicininį tyrimą nustatyta poodinės kraujosruvos abiejuose akių vokuose, nosies nugarėlėje. Odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinio antakio lanko srityje, dešiniame skruoste, kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, kairio antakio išoriniame gale, kairio momens srityje, kairio smilkinio srityje prieš ausies kaušelį. Muštinės žaizdos kairio antakio išoriniame gale, pakaušio dešinėje pusėje. Kraujosruva galvos minkštuose dangaluose, kaktos smilkinio – skruosto kairėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu iš dešinio pusrutulio, nosies kaulų lūžis. Vertinant pateiktas įvykio vietos nuotraukas odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinio antakio lanko srityje, dešiniame skruoste, kaktos kairėje, kairio antakio išoriniame gale, kairio momens srityje, kairio smilkinio srityje prieš ausies kaušelį muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, galėjo būti padaryti nugriuvus. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruva galvos minkštuose dangaluose, kaktos smilkinio – skruosto kairėje, muštinė žaizda kairiame antakyje galėjo būti padaryta smūgio metu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu galėjo įvykti tiek nuo smūgių į veido sritį, tai yra nosį, tuo padarant odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kairį antakį – tuo padarant muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą galvos minkštuose dangaluose kaktos smilkinio – skruosto kairėje, tiek griuvimo metu, labiausiai tikėtina, kad atsitrenkiant pakaušiu (muštinė žaizda pakaušio dešinėje). Taip pat K. R. kūne konstatuota kairės pusės 5-7, 10-to šonkaulių lūžiai krūtinės nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos keliuose ir blauzdose, odos nubrozdinimai kairėje rankoje, krūtinės kairėje – priekiniame paviršiuje. Labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti griuvimo metu ir tikėtina, kad griuvimas buvo nevienkartinis, tai yra griūnant aukštielninkai ir priekiniu galvos ir kūno paviršiumi (2 t., b. l. 131-132).

Iš 2023-11-22, specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė S. B. paaiškino, kad K. R. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi ūmiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais (po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu), kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelių sistemą. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio ir kamieno išemija, prasidedančiu plaučių uždegimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, smegenų mirtimi. Remiantis subdurinių hematomų formavimosi dėsningumais, tikėtina, jog sunki galvos smegenų trauma, sukėlusi mirtį patirta per pirmąjį traumavimo epizodą (remiantis vaizdo įrašu 2023-06-26 apie 18:25 val.), t. y. įvyko apie 1 paros laike iki patekimo į stacionarą. Taip pat pirmojo traumavimo metu (remiantis vaizdo įrašu 2023-06-26 apie 18:25val.) padaryti šie ekstrakranijiniai (išoriniai) sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairio antakio srityje. Tai yra šie konstatuoti sužalojimai padaryti apie 1 paros laike iki patekimo į stacionarą (2 t., b. l. 135-138).

Iš 2023-06-30, Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 292/2023(06) užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II piršto srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 142).

Iš 2023-09-13, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2485286-23 užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ant tirti pateiktų R. B. batų, pateiktų 2023-06-30 R. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, žmogaus kraujo nerasta (mėg. Nr. 3-6), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų R. B. kelnių, pateiktų 2023-06-30 R. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 7, Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, su R. B. dešinės ir kairės rankų panagių turiniu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu (2 t., b. l. 157-162).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. B. dėl nužudymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis R. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis prisipažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nužudė K. R., išsamiai ir tiksliai paaiškino įvykio aplinkybes, kurios visiškai sutampa su baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais duomenimis – liudytojų J. L., J. L., V. M. ir kitų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini) mstl., vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, šių vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, specialistų išvadomis, kuriose išsamiai atskleista K. R. mirties priežastis, bei kitais baudžiamosios bylos duomenimis, kurie yra nurodyti šiame nuosprendyje ir išsamiai aprašyti, jų visetu.

Pažymėtina tai, jog R. B. K. R. mušė be jokio pateisinamos priežasties. Jis pats užkalbino nužudytąjį, pats prie jo priėjo, pats uždavė jam provokuojančius ir gal būt tuo metu jautrius nužudytajam klausimus dėl jo darbo ir/ar įsidarbinimo, o iš jo sulaukęs, kaip jam pasirodė, nemandagaus atsakymo, sudavė jam stiprius smūgius į galvą. Taip R. B. elgėsi dienos metu, viešojoje vietoje, būdamas neblaivus. Po smūgių sudavimo K. R. jis neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasiteiravo jo kaip jis jaučiasi, neatsiprašė jo. Šios aplinkybės įrodo, jog R. B. elgėsi įžūliai, ciniškai, nepaisydamas elementarių padoraus elgesio taisyklių.

Kaltinamasis R. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino, jog jo tokiam smurtiniam elgesiui įtakos turėjo ir jo neblaivumas. Jis patvirtino, kad jeigu jis būtų buvęs blaivus tai tikrai nebūtų mušęs K. R..

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, sprendžiama, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos R. B. nusikalstamos veikos padarymui, nes suaktyvino jo agresiją, neleido įvertinti suduodamų smūgių stiprumo, neleido adekvačiai įvertinti susidariusios konfliktinės situacijos ir ieškoti tinkamų, nesmurtinių, jos išsprendimo būdų. Sprendžiama, jog jeigu R. B. įvykio metu būtų buvęs blaivus, tokios pasekmės nebūtų kilusios.

Nors R. B. ir nurodo, jog jis nenorėjo nužudyti K. R., tačiau jo suduotų smūgių jėga, intensyvumas leidžia pagrįstai spręsti, jog jo veiksmai buvo tikslingi, ypatingai pavojingi. Darytina išvada, jog suduodamas stiprius smūgius į K. R. veidą, R. B. suvokė, kad jo tokie veiksmai gali sukelti kito žmogaus, šiuo atveju K. R., mirtį.

Neabejojama, kad R. B. būdamas suaugusiu, sąmoningu, protingu žmogumi, suduodamas stiprius smūgius kitam žmogui į jam gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, tiksliai suprato ir numatė, kad jo elgesys K. R. gali sukelti net tik fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, bet ir jo mirtį.

Toks kaltinamojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. tiksliai suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, t. y. jis veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Objektyviai nužudymas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nužudymo sudėčiai reikšmės neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nukentėjusysis mirė. Svarbu tai, kad tai įvykio dėl kaltininko veikos.

Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nesiekia tokių padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tyčia gali būti ir dažnai būna neapibrėžta, nekonkretizuota (pavyzdžiui mušdamas kitą žmogų kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo iki mirties). Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla tik už faktiškai padarytą žalą. Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nužudymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 metų birželio 18 dienos nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra išaiškinta, kad jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuojau po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Baudžiamojoje byloje esantys, ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, kurie yra aprašyti šiame nuosprendyje, tiksliai įrodo, kad K. R. mirė dėl R. B. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Tai nustačius yra pagrindas konstatuoti, jog tarp R. B. veikos ir K. R. mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Šiuo atveju K. R. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis R. B. veikos padarinys.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl R. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo R. B. kaltei pagrįsti dėl jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

Visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta R. B. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis R. B.. R. B. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. B. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras siūlė teismui R. B. skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis R. B. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2023-06-30, 12 val. 00 min. (3 t., b. l. 118-122).

2023-07-02, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesiui, nuo 2023-07-02 iki 2023-08-02 (3 t., b. l. 152-154).

2023-07-25, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nuo 2023-08-02 iki 2023-10-30 (3 t., b. l. 168-170).

2023-10-24, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, nuo 2023-10-30 iki 2023-12-30 (3 t., b. l. 179-182).

2023-12-27, Kauno apygardos teismo nutartimi R. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, iki 2024-03-30 (4 t., b. l. 42-46).

2024-03-27, Kauno apygardos teismo nutartimi R. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, iki 2024-05-30 (4 t., b. l. 106-110).

R. B. skirtos kardomosios priemonės - suėmimo taikymo termino pabaiga 2024-05-30.

Ši R. B. taikoma kardomoji priemonė turi būti palikta taikyti iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis R. B. yra teistas (3 t., b. l. 65-78; 79-82; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 83-91), iki suėmimo taikymo pradžios nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 92-93; 94), jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, jis neturi santaupų (3 t., b. l. 95-99). R. B. savo gyvenamosios vietos bendruomenėje charakterizuojamas neigiamai (3 t., b. l. 102).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo R. B. nepakaltinamumą.

2023-07-25, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-827/2023 yra konstatuota: kadangi pateiktoje ikiteisminio tyrimo dokumentacijoje bei tyrimo metu nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o įvykio metu buvo neblaivus, todėl įtariamajam R. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 113).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme prisipažino, kad būtent jis sumušė K. R. išsamiai paaiškino K. R. sumušimo aplinkybes. Klausantis R. B. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių buvo juntamas jo nuoširdus, o nedirbtinis ar formalus, gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas R. B. atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis R. B..

Taip pat kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, R. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl R. B. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BPK 273 straipsnio 1 dalis, BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Pagrindo taikyti R. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatų nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

R. B. anksčiau yra teistas už chuliganizmą, vagystes ir plėšimus, jo teistumai yra dažni, jis taip pat yra baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešojoje vietoje, smulkiąsias vagystes, specialiųjų tarnybų melagingą iškvietimą, būdamas laisvėje piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir jo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat būdamas neblaivus darė administracinius nusižengimus. R. B. yra nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar privalomo registruoti kilnojamojo turto, jo santykiai su artimaisiais nėra tvirti, būdamas laisvėje niekur oficialiai nedirbo, pragyvenimui užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų. Apie rimtus R. B. sveikatos sutrikimus byloje duomenų nėra. Jo padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra menkaverčiai, nepateisinami, nes jis smurtavo prieš visiškai nekaltą žmogų, pats iniciavo konfliktą. Jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgia į kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis R. B. darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo kito žmogaus atžvilgiu dėl menkaverčių, tik jam suprantamų motyvų), į nusikalstamos veikos stadiją (R. B. padarytas labai sunkus nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (R. B. anksčiau yra teistas, jo teistumai dažni, šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė dėl mažareikšmių ir tik jam vienam atrodančių teisingų motyvų, turėdamas tikslą smurtiniu elgesiu savotiškai „pamokyti“ nužudytąjį. Smurtaudamas prieš nužudytąjį elgėsi grubiai, agresyviai. Tokiam jo elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo. Teismo vertinimu R. B. nužudytojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Akivaizdu, kad taip elgdamasis jis netramdė savo emocijų, elgesio. Toks R. B. elgesys įrodo jo neteisingas moralines nuostatas. Kaip minėta jis yra teistas, baustas administracine tvarka); į nusikalstama veika padarytą žalą (nužudytas žmogus, jam atimta gyvybė ir tuo sukeltos negrįžtamos pasekmės).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo įžūlus, nekontroliuojamas ir tuo pavojingas, orientuotas į kito žmogaus gyvybę, jo sveikatą.

Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad R. B. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, yra pavojingas visuomenei, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam R. B. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nustatant skiriamos bausmės terminą taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl kaltinamajam nustatomas mažesnis už vidurkį, bausmės numatytos jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, terminas. Mažesnę, negu sankcijoje įtvirtintas jos vidurkis, bausmę R. B. siūlė skirti ir prokuroras.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas R. B. išbūtas kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2023-06-30 (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024-04-04.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia R. B. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 4 d.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. R. ir R. R. yra pareiškę civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš R. B. nukentėjusiųjų E. R. ir R. R. naudai po 800,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir po 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 93-97; 98-100; 101-103).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir R. R. įgaliotasis atstovas advokatas Laurynas Juškevičius, kuriam 2023-10-16 nutarimais leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 85-87; 88-90).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodo, kad kaltinamasis R. B. atėmė gyvybę K. R., kuris yra nukentėjusiųjų tėvas. Civiliniai ieškovai prašo iš R. B. priteisti jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą (BPK 109 straipsnis). Prašoma priteisti turtinė žala susideda iš mirusio tėvo laidotuvėms turėtų išlaidų - 1 600,00 Eur išlaidų laidotuvių organizavimui pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Taip pat prašoma priteisti po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam civiliniam ieškovui. Patirtos neturtinės žalos dydis yra grindžiamas civilinių ieškovų patirtais išgyvenimais ir sunkumais po to, kai R. B. atėmė jų tėvo gyvybę savo nusikalstamais veiksmais. Remiantis teismų praktikos išaiškinimais, neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Nužudytasis K. R. buvo R. ir E. R. tėvas. Nors sūnūs negyveno kartu, tačiau ryšys su tėvu buvo išlikęs: sūnūs ir atvažiuodavo aplankyti tėvą, ir pasveikinti per šventes, nuolat skambindavo ir bendravo. Tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), tame pačiame name, kuriame gimė, bei augo sūnūs. Civiliniai ieškovai padėdavo tėvui susitvarkyti namų ūkyje - nupjaudavo žolę, sutvarkydavo sąskaitas už elektros energiją, atvykę aplankyti - nupirkdavo maisto produktų. Bendravimas vyko lygiai taip pat, kaip ir bet kurių vaikų su tėvu, kuris atskirai gyvena. (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestelis, o nusikalstama veika buvo padaryti pačiame miestelio centre (parke), matant kitiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta ciniškai, neturint absoliučiai jokio preteksto smurtauti, o tik norint pasišaipyti iš K. R. ir jo gyvenimo aplinkybių (bent jau taip nurodė pats R. B. apklausoje). Tačiau, nukentėjusiųjų duomenimis, R. B. buvo pagarsėjęs miestelyje, kaip reikalaujantis pinigų savo išgertuvėms iš bet kurių praeivių ir vietinių gyventojų. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės apsunkina supratimą ir mąstymą apie tai, ko verta žmogaus gyvybė. Daug kartų teistas R. B., tiesiog viduryje miestelio centro, šviesiu paros metu, neturėdamas jokio motyvo, chuliganiškai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ateina ir daro su žmogaus gyvybe tai, ką jis nori. Būtent ciniškas gyvybės atėmimo būdas ir apsunkino civilinių ieškovų išgyvendinimus po viso šio įvykio. Bylos duomenys patvirtina, kad K. R. kentėjo po nusikalstamos veikos padarymo, nors ir sugebėjo nueiti iki savo namų, (duomenys neskelbtini). Po policijos pranešimo, kai tėvas buvo išvežtas į ligoninę, nukentėjusieji apsilankė tėvo namuose norėdami juos sutvarkyti. Kraujo dėmės tuose namuose, kuriuose jie gimė ir užaugo, vargu, ar bus užmirštos. Nukentėjusiųjų asmenų išgyvenimai truko ilgai. Po nusikalstamos veikos padarymo (2023-06-27) iki mirties (2023-06-29) praėjo beveik dvi dienos, visą šį laikotarpį nukentėjusieji ir kiti artimieji buvo nežinioje, gyvens ar negyvens K. R., o jeigu gyvens - kokios būsenos jis bus pasveikęs. R. B. padarytos nusikalstamos veikos padariniai yra neištaisomi, kaip ir faktas, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų tėvas yra nužudytas. Kaip patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, R. B. nusikalsta ne pirmą kartą, jam nėra priimtinos elementarios socialinio gyvenimo normos. Nukentėję asmenys visą likusį gyvenimą turės gyventi su mintimi, kad jų tėvui buvo atimta gyvybė.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji E. R. ir R. R. bei jų įgaliotasis atstovas advokatas Laurynas Juškevičius palaikė civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė civilinių ieškovų E. R. ir R. R. civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog su civilinių ieškovų civilinio ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti visas laidojimo išlaidas, o neturtinė žala jo manymu turėtų būti mažinama bent iki 10 000,00 Eur kiekvienam iš ieškovų.

Kaltinamojo R. B. gynėjas sutinka, kad civilinių ieškovų civilinio ieškinio reikalavimai būtų patenkinti iš dalies. Sutinka, kad kaltinamasis atlygintų visas K. R. laidojimo išlaidas, o neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama, kaip to paršo jo ginamasis. Civiliniai ieškovai negyveno kartu su tėvu. Nužudytojo kaimynas K. T. patvirtino, kad nėra matęs, jog pas K. R. būtų atvykę sūnūs.

Civilinių ieškovų E. R. ir R. R. civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Šioje baudžiamojoje byloje minimo įvykio metu buvo nužudytas civilinių ieškovų E. R. ir R. R. tėvas K. R.. Jie rūpinosi tėvu, su juo bendraudavo, jį aplankydavo per šventes, jam mirus jie pasirūpino jo laidotuvėmis, dėl tėvo sužalojimo ir jo mirties jie patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, rūpestį, sielvartą, netektį. Todėl natūralu, kad tėvo sužalojimas, jo mirtis sukėlė jiems dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl jiems yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika, kuria padarė R. B. yra numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. B. kaltinime nurodytu laiku, smurtavo K. R. atžvilgiu. Jis tai pripažino ir pats. Dėl R. B. smurtinio elgesio K. R. mirė.

Neabejojama, kad dėl savo tėvo netikėtos mirties, dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, jo gulėjimo ligoninėje bejėgiškoje būklėje, su juo atliekamų sudėtingų gydymo procedūrų E. ir R. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai (gyvybei) padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems priteisiama iki 30 000,00 Eur.

R. B. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta šioje baudžiamojoje byloje aprašytais ir ištirtais bei įvertintais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, manoma, kad ieškovų E. ir R. R. prašomas jiems priteisti po 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismas pripažįsta, kad civiliniams ieškovams jų tėvo mirtis tikrai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl natūralu, kad nukentėjusieji, turi teisę reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog E. ir R. R. ir K. R. nesiejo ypatingai stiprus emocinis ryšys. Patys nukentėjusieji patvirtino jog su tėvu daugiau bendraudavo telefonu, o jį aplankydavo tik per šventes. Liudytojas K. T., kuris buvo nužudytojo K. R. kaimynas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nėra matęs, kad pas K. R. būtų atvykę sūnūs. Taip pat pastebėtina ir tai, jog K. R. su civilinių ieškovų motina buvo išsiskyręs, ilgą laiką gyveno su kita moterimi, su ja buvo susilaukę vaikų. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad E. ir R. R. su K. R. iki jo sužalojimo ypatingai artimai nebendravo, ypatingai juo nesirūpino, kartu neleido laisvalaikio, nesidalino savo išgyvenimais. Tačiau nepaisant to, civiliniai ieškovai savo tėvo nebuvo išsižadėję, su juo nebuvo nutraukę bendravimo. Jausdami moralinę pareigą domėjosi jo sveikatos būkle jam gulint ligoninėje, o jam mirus pasirūpino jo laidotuvėmis. Tai įvertinus sprendžiama, kad E. ir R. R. prašoma kiekvienam iš jų priteisti neturtinės 15 000,00 Eur žalos suma yra nepateisinamai didelė ir neadekvati nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms kompensuoti.

Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 10 000,00 Eur suma, kiekvienam iš nukentėjusiųjų, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. teisėtus interesus. Todėl civilinių ieškovų E. R. ir R. R. reikalaujama priteisti suma mažinama iki 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Aplinkybės, jog kaltinamasis R. B. šiuo metu nedirba, neturi jokio turto negali būti ta priežastimi dėl kurios jam nereikėtų atlyginti nusikaltimu padarytos žalos ar jos dydį mažinti iki neteisingos sumos. Būdamas vidutinio, darbingo amžiaus, R. B. galės įsidarbinti bei dirbti ir savo darbu bei iš jo gaunamomis pajamomis atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tai reiškia, kad neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jeigu jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad K. R. laidotuvėmis rūpinosi jo sūnūs E. ir R. R.. E. ir R. R. teismui pateikė dokumentus patvirtinančius K. R. laidojimo išlaidas: 2023-07-05, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą Serija MG Nr. 0176, 1 600,00 Eur sumai, kurios grafoje „Sumokėjau“ yra E. R. vardas bei pavardė ir jo parašas, taip pat 2023-07-05, sąskaitą – faktūrą Serija MG Nr. 00354, 1 600,00 Eur sumai.

Iš viso E. R. ir R. R. patirtų K. R. laidojimo išlaidų, kuri patvirtinta finansinės apskaitos dokumentais, suma yra 1 600,00 Eur.

Yra nustatyta, jog R. B. yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, todėl jis privalo atlyginti E. ir R. R. turėtas K. R. laidojimo išlaidas, kurių suma bendrai yra 1 600,00 Eur. Todėl kiekvienam iš civilinių ieškovų iš kaltinamojo priteistina po 800,00 Eur jų patirtos turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kadangi E. ir R. R. įrodė, jog jie patyrė bendrai 1 600,00 Eur išlaidų susijusių su K. R. laidotuvėmis, šis jų reikalavimas tenkinamas visiškai ir iš R. B. jų naudai priteisiama kiekvienam po 800,00 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje civilinių ieškovų E. ir R. R. civilinis ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu R. B.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2024-02-23 teismui pateikė 2024-02-23 pažymą Nr. APD-2024-02178, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024-02-23 gavo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus prašymą Nr. ATP-2024-08582 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. B. pagal 2023-12-19 sprendimą Nr. KTS-2023-07323 (4 t., b. l. 98-102).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam R. B. šioje baudžiamojoje byloje yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas, jo laisvė yra suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Be to, kaltinamasis R. B. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, jis šiuo metu nedirba, yra suimtas, šiuo nuosprendžiu jis yra įpareigotas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šio kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamojo R. B. teises ir teisėtus interesus, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atstovavo advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius (4 t., b. l. 25-28; 35; 37).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. B. valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, tai pat kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Daiktai, paimti 2023-06-30 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 26-49) - metalinis vamzdis sujungtas su elektros variklio rotoriumi, biologinės medžiagos, galimai kraujo nuoplovos, du baltos spalvos plastikiniai maišeliai, pilkai žalios spalvos marškinėliai su išdžiūvusio kraujo dėmėmis, mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ be SIM kortelės ir telefono pakrovėjas, išpjauta linoleumo skiautė su ant jos paviršiaus esančiais dviem avalynės pėdsakais, dvi šlepetės, žalios ir juodos spalvų languoti marškiniai, rankšluostėlis, mobilaus ryšio telefonas „CAT“, antklodės užvalkalas, švarkas, du puodeliai, degtinės butelis su skysčiu, dvi linoleumo skiautės su ant jų paviršių esančiais avalynės pėdsakais – 2023-11-22 perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2 t., b. l. 84-85).

2. Daiktai, paimti 2023-06-30 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 26-49) - spynos raktas nutarimu grąžintas R. R. (2 t., b. l. 86-87).

3. R. B. daiktai, paimti 2023-06-30 reikalaujamų daiktų pateikimo metu (2 t., b. l. 40-41) - džemperis, marškinėliai, kojinių pora - 2023-11-08 priduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2 t., b. l. 53).

4. R. B. daiktai, paimti 2023-06-30 reikalaujamų daiktų pateikimo metu (2 t., b. l. 40-41) - sportinės kelnės, batai - 2023-09-26 perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2 t., b. l. 166).

5. R. B. daiktai, paimti 2023-07-17 reikalaujamų daiktų pateikimo metu (2 t., b. l. 26-27) - mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini) ir SIM „Pildyk“ - nutarimu grąžinti L. R. (2 t., b. l. 37-38).

6. Kompaktiniai diskai (21 vnt.) su vaizdo medžiaga iš vaizdo kamerų, įrengtų aikštėje adresu (duomenys neskelbtini), pateikti 2023-06-28, 2023-07-03, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 189-192; 2 t., b. l. 1-4) - perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke.

7. Kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga iš vaizdo kamerų, įrengtų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) mstl., pateikta 2023-07-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 5-8) - perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke.

8. R. B. DNR (seilių pavyzdys), paimtas 2023-06-30 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (2 t., b. l. 146-148) - 2023-09-26 perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2 t., b. l. 166).

9. K. R. lyginamasis kraujo pavyzdys, gautas 2023-09-05 su Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėjos 2023-08-31 raštu Nr. (1.8) SD-S-144 (2 t., b. l. 161) - 2023-09-26 perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2 t., b. l. 166).

Kiti daiktai:

Kompaktinė plokštelė su BPC garso įrašu, pateikta 2023-07-11 Bendrojo pagalbos centro V. skyrius raštu Nr. 52-G-11737 (1 t., b. l. 173) - perduota teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke.

Kompaktinė plokštelė su įrašytais vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų (1 t., b. l. 179) - perduota teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

Daiktus, paimtus 2023-06-30 įvykio vietos apžiūros metu - metalinį vamzdį sujungtą su elektros variklio rotoriumi, biologinę medžiagą, galimai kraujo nuoplovas, du baltos spalvos plastikinius maišelius, pilkai žalios spalvos marškinėlius su išdžiūvusio kraujo dėmėmis, išpjautą linoleumo skiautę su ant jos paviršiaus esančiais dviem avalynės pėdsakais, dvi šlepetes, žalios ir juodos spalvų languotus marškinius, rankšluostėlį, antklodės užvalkalą, švarką, du puodelius, degtinės butelį su skysčiu, dvi linoleumo skiautes su ant jų paviršių esančiais avalynės pėdsakais 2023-11-22 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

R. B. daiktus, paimtus 2023-06-30 reikalaujamų daiktų pateikimo metu - džemperį, marškinėlius, kojinių porą, 2023-11-08, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, taip pat R. B. daiktus, paimtus 2023-06-30, reikalaujamų daiktų pateikimo metu - sportinės kelnes, batus, 2023-09-26 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti R. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktinius diskus (21 vnt.) su vaizdo medžiaga iš vaizdo kamerų, įrengtų aikštėje adresu (duomenys neskelbtini) mstl., , pateiktus 2023-06-28, 2023-07-03, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu - perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke, kompaktinį diską su vaizdo medžiaga iš vaizdo kamerų, įrengtų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pateiktą 2023-07-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla atskirame voke, kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašu, pateiktą 2023-07-11 Bendrojo pagalbos centro V. skyrius raštu Nr. 52-G-11737, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke, kompaktinę plokštelę su įrašytais vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla atskirame voke, laikomus prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

R. B. DNR (seilių pavyzdį), paimtą 2023-06-30 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, 2023-09-26 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, K. R. lyginamąjį kraujo pavyzdį, gautą 2023-09-05 su Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėjos 2023-08-31 raštu Nr. (1.8) SD-S-144, 2023-09-26 perduotą saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2023-06-30, įvykio vietos apžiūros metu paimtus mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ be SIM kortelės, telefono pakrovėją, mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, 2023-11-22 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti nukentėjusiajam R. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Spynos raktą, 2023-09-01 nutarimu grąžinti daiktus, grąžintą R. R., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. R..

2023-07-17, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo pagrindu paimtą R. B. mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini) ir SIM „Pildyk“, 2023-09-07 nutarimo grąžinti daiktus pagrindu grąžintą L. R., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti L. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 302-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

R. B., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai), į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. B. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2023-06-30 (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. balandžio 4 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 4 d.

Kardomąją priemonę suėmimą skirtą R. B. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinių ieškovų E. R. ir R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. 10 000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 800,00 Eur turtinės žalos (K. R. laidojimo išlaidų) atlyginimui E. R. naudai bei priteisti iš R. B. 10 000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 800,00 Eur turtinės žalos (K. R. laidojimo išlaidų) atlyginimui R. R. naudai.

Likusioje dalyje civilinių ieškovų E. R. ir R. R. civilinio ieškinio reikalavimus atmesti.

Nepriteisti iš R. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Daiktus, paimtus 2023-06-30 įvykio vietos apžiūros metu - metalinį vamzdį sujungtą su elektros variklio rotoriumi, biologinę medžiagą, galimai kraujo nuoplovas, du baltos spalvos plastikinius maišelius, pilkai žalios spalvos marškinėlius su išdžiūvusio kraujo dėmėmis, išpjautą linoleumo skiautę su ant jos paviršiaus esančiais dviem avalynės pėdsakais, dvi šlepetes, žalios ir juodos spalvų languotus marškinius, rankšluostėlį, antklodės užvalkalą, švarką, du puodelius, degtinės butelį su skysčiu, dvi linoleumo skiautes su ant jų paviršių esančiais avalynės pėdsakais 2023-11-22 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

R. B. daiktus, paimtus 2023-06-30 reikalaujamų daiktų pateikimo metu - džemperį, marškinėlius, kojinių porą, 2023-11-08, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, taip pat R. B. daiktus, paimtus 2023-06-30, reikalaujamų daiktų pateikimo metu - sportinės kelnes, batus, 2023-09-26 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti R. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktinius diskus (21 vnt.) su vaizdo medžiaga iš vaizdo kamerų, įrengtų aikštėje adresu (duomenys neskelbtini) mstl., pateiktus 2023-06-28, 2023-07-03, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu - perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke, kompaktinį diską su vaizdo medžiaga iš vaizdo kamerų, įrengtų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) mstl., pateiktą 2023-07-18, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla atskirame voke, kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašu, pateiktą 2023-07-11 Bendrojo pagalbos centro V. skyrius raštu Nr. 52-G-11737, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame voke, kompaktinę plokštelę su įrašytais vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla atskirame voke, laikomus prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

R. B. DNR (seilių pavyzdį), paimtą 2023-06-30 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, 2023-09-26 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, K. R. lyginamąjį kraujo pavyzdį, gautą 2023-09-05 su Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėjos 2023-08-31 raštu Nr. (1.8) SD-S-144, 2023-09-26 perduotą saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2023-06-30, įvykio vietos apžiūros metu paimtus mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ be SIM kortelės, telefono pakrovėją, mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, 2023-11-22 perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti nukentėjusiajam R. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Spynos raktą, 2023-09-01 nutarimu grąžinti daiktus, grąžintą R. R., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. R..

2023-07-17, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo pagrindu paimtą R. B. mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini) ir SIM „Pildyk“, 2023-09-07 nutarimo grąžinti daiktus pagrindu grąžintą L. R., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti L. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas