- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- I-1027-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00067-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Kauno nepilnamečių
- Kategorijos
pareiškėjo atstovės – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei D. D. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017 m. sausio 16 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. P – 209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. V. “.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-11) nurodė, taip pat jis ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžių metu nurodė, kad tariamo nusižengimo padarymo metu – 2016 m. spalio 1 d. pareiškėjas vykdė Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. Ginčijamu įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 25 str. 2 d. nuostatų, nevykdė valstybės tarnautojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 15 str. 1 d. 1, 4 punktuose, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau - Pareigybės aprašymas), patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1 - 45, 7.1, 7.2, 7.14 papunkčiuose, taip pat nesilaikė Vyresniojo prižiūrėtojo (prižiūrėtojo), vykdančio tarnybą kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 darbo instrukcijos, patvirtintos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-43 „Dėl jaunesniųjų pareigūnų, vykdančių tarnybą postuose darbo instrukcijų patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija) 7 punkte numatytų pareigų. Paminėtu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 71 punktas įtvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikslo vertinimas. Taisyklių 72 punktas numato, kad konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ir laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai ir t.t..
Pabrėžė, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, jog pareiškėjas sklende neužsklendė Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 (toliau - KPP-2) praėjimo iš nuteistųjų būrio Nr. 1 lauko teritorijos į KPP-2 prieigas metalinių durų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybą, nes nesilaikė Instrukcijos 7 p. nuostatų. Visos kitos teisės normos, kurių pažeidimas inkriminuotas pareiškėjui, laikytinos išvestinėmis. Instrukcijos 7 p. numatyta, kad KPP-2 dirbantis pareigūnas privalo „pastoviai laikyti visas praėjimo duris uždarytas“. Atsižvelgiant paties žodžio „uždarytas“ reikšmę, tikruosius Instrukcijos rengimo tikslus ir paties KPP-2 išdėstymą bei nekintančią tarnybos KPP-2 vykdymo eigą, matyti, kad paminėtos durys niekada nerakinamos. Dėl šių priežasčių Tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta ir skundžiamas įsakymas naikintinas, kaip neteisėtas. Žodžių „uždaryti“ ir „užklęsti“ reikšmes dabartinės lietuvių kalbos žodynas iš esmės aiškina skirtingai ir nesutiekia jiems vienodų reikšmių - t.y. negalima teigti, kad durų užsklendimas ir uždarymas reiškia analogiškus veiksmus. Laikydamas šias duris tik uždarytas, bet ne užsklęstas (užrakintas), pareiškėjas tinkamai laikėsi Instrukcijos nuostatų. Kad Instrukcijoje tikslingai panaudotas žodis „uždaryti“, o ne „užsklęsti“, įrodo ir 2011 m. kovo 8 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-43 patvirtinta „Vyresniojo prižiūrėtojo (prižiūrėtojo) vykdančio tarnybą kontrolės ir praleidimo punkte darbo instrukcija“. Šios instrukcijos 7 p., priešingai nei mano atveju aktualioje Instrukcijoje, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad viena iš šiame punkte dirbančių pareigūnų funkcijų yra „užtikrinti, kad kontrolės ir praleidimo punkto įėjimo ir išėjimo koridoriaus durys būtų užsklęstos ir atidaromos tik įleidžiant ar išleidžiant asmenis, nustatyta tvarka patikrinti jų asmens, nustatyta tvarka patikrinti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus“. Taigi, tuo pačiu Kauno NTI - PN direktoriaus įsakymu patvirtintos abiejų KPP (KPP-1 ir KPP-2) Instrukcijos iš esmės suponuoja skirtingą vieno ir kito KPP apsaugos lygį ir juose esančių praėjimų paskirtį bei durų uždarymo ir praėjimo ribojimo lygius.
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad KPP-2 yra atskiras priestatas prie pagrindinio pastato, pro kurį nuteistieji ir darbuotojai gali patekti į/iš paprastąją grupę (1 būrys), į/iš lengvąją grupę (2 būrys), pereiti tarp grupių, praleisti nuteistuosius ir nurodytų grupių į valgyklą, pas medikus ar administracijos darbuotojus bei paskambinti. Be to, ir pačioje Išvadoje yra konstatuojama, kad KPP- 2 - patekimas į priežiūros postus neprivalo būti saugomas. Be to, nuo 22 valandos, kai KPP-2 postą palieka pareigūnas, KPP-2 durys, skirtos perėjimui tarp grupių, laikomos neužrakintomis.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 40-43) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, jo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta, neteisėta ir pažeidžianti teisės aktų nuostatas.
Pabrėžė, kad tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2016 m. spalio 3 d.. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos tarnybinį tyrimą sąlygojusios aplinkybės, kuriomis vadovaujantis ir buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-21. Joje konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas KPP-2 prižiūrėtojo pareigas, turėjo vadovautis Prižiūrėtojo, vykdančio tarnybą kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 darbo instrukcijos, patvirtintos Kauno NT1 - PN direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-43 (toliau - KPP-2 instrukcija) 7 punkto reikalavimu ir pastoviai laikyti visas parėjimo duris uždarytas, tačiau dėl aplaidumo (nors nenumatė, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti to nepadarė - t.y. neuždarė (neužsklendė) KPP-2 posto durų ir tokiais veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas grupei nuteistųjų nekliudomai patekti į KPP-2 posto prieigą, įeiti į posto patalpą, užpulti pareiškėją ir pabėgti iš pataisos namų. Tokie reikalavimų nevykdymo veiksmai kilo dėl pareiškėjo kaltės - veiksmų (neveikimo), pasireiškusių aplaidumu. Pareiškėjas neužtikrino laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinės elgesio kontrolės ir sudarė sąlygas jiems pabėgti. Iš pateiktos Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-21 turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas pažeidė ne tik bendro pobūdžio įstatymo nuostatas, bet ir specialiuosius norminius teisės aktus - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl pareigybių aprašymų tvirtinimo“ 7.1, 7.2, 7.14 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas bei KPP-2 darbo instrukcijos 7 punkte nustatytą pareigą pastoviai laikyti visas praėjimo duris uždarytas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-21, kuri yra teisinis bei faktinis pagrindas pripažinti atitinkamus pareiškėjo veiksmus kaip tarnybinį nusižengimą, nagrinėjamu atveju yra aiškiai (tiek tiriamojoje dalyje, tiek išvadoje) išdėstyta. Tiksliai įvardinta, kokius konkrečius pažeidimus padarė pareiškėjas ir kokius konkrečius teisės aktus bei jų normas jis pažeidė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-21 detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, taip pat nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Kauno N TI - PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. Įsakymu Nr. P-209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. V. “ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas savo darbo funkcijas, turėjo užkardyti asmenų, laikomų įstaigoje, pabėgimus ir neteisėtus jų išėjimus per kontrolės ir praleidimo punktą - uždarydamas duris. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-21 nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis – pareiškėjas dėl aplaidumo savo veikimu (neveikimu) neuždarė KPP-2 posto durų ir sudarė sąlygas nuteistiesiems pabėgti. Tarnybinio patikinimo išvada Nr. TT-21 pagrįsta bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų normomis. Tuo remiantis paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016-10-01 pareiškėjas vykdė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. Remiantis 2016-09-30 Priežiūros paros žiniaraščio Nr. PN-2763 duomenimis pareiškėjas nuo 2016-10-01 (iki 22 val.) tarnybą vykdė KPP-2. Pagal žiniaraščio duomenis nuo 22 valandos pareiškėjas turėjo budėti ne KPP-2 patalpose, o gyvenamojo zonoje. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo. 2016-11-15 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-21 (b.l. 45-65) duomenys patvirtina, kad 2016-10-01 apie 20 val. 40 min. iš Kauno NTI-PN pabėgo 3 nuteistieji. Jie iš būrio Nr. 1 kiemo pro neužrakintas duris pateko į praėjimą, kuriame yra įrengta KPP-2 patalpa. Durys į KPP-2 patalpą neturi būti rakinamos. Nuteistieji įėjo į KPP-2 patalpas ir paprašė pas pareiškėją, kuris budėjo šiame poste, leidimo paskambinti telefonu. Kol pareiškėjas ieškojo žurnale apie turinčių teisę skambinti duomenis, nuteistieji užpuolė pareiškėją, sudavė jam eilę smūgių nuo kurių pareiškėjas prarado orientaciją. Po to nuteistieji nuspaudė durų, vedančių į administracines patalpas atidarymo mygtuką, kuris buvo KPP-2 patalpoje, pateko prie KPP-1 (įėjimo į teritoriją durys) patalpų ir, atidarę duris, pabėgo iš pataisos namų teritorijos.
Teismui pateiktų duomenų analizė taip pat patvirtina, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo pagrinde paskirta už tai, kad jis laikė neužsklęstas (neužrakintas) duris, kurios veda iš nuteistų būrio Nr. 1 kiemo į praėjimą, kuriame įrengtos KPP-2 patalpos. Pareiškėjui buvo inkriminuoti Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.14 papunkčių (b.l. 69-71) bei Instrukcijos 7 punkto (b.l. 66) pažeidimai. Apibendrinant pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo objektyviąją pusę, galima konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas, budėdamas KPP-2, neužsklendė (neužrakino) metalinių durų, vedančių iš nuteistųjų būrio Nr. 1 teritorijos į KPP-2 patalpos prieigas (pro paminėtas duris patenkama į koridorių, kuriame atskiroje patalpoje įrengtas KPP-2, taip pat įrengta keletas durų, vedančių į administracijos ir kitokios paskirties patalpas, pro kurias galima patekti prie KPP-1).
Ginčo kontekste svarbu nustatyti, ar pareiškėjas, laikydamas paminėtas duris neužrakintas (neužsklęstas), tinkamai vykdė Instrukcijos 7 punkto, kuris įpareigojo pareiškėją laikyti visas praėjimo duris uždarytas, reikalavimus. Dėl kitų paminėtame praėjime esančių durų padėties fiksavimo Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui pretenzijų atsisakoma. Teismas taip pat pabrėžia, kad siekiant patikrinti paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 7 punkto reikalavimus, nes kitų teisės normų (įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų) pažeidimų inkriminavimas yra išvestinis (ir, tuo pačiu, papildomas). Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino tiek pats pareiškėjas, tiek ir atsakovas bei jo atstovė. Įvertinus pareiškėjo veiksmų teisėtumą Instrukcijos 7 punkto reikalavimo kontekste, nėra tikslinga analizuoti jo veiksmų teisėtumo (arba neteisėtumo) likusių Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame įsakyme nurodytų teisės normų atžvilgiu (ABTĮ 56 str.).
Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos teisinius pagrindus, pareigūnų teisinę padėtį, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius pagrinde reglamentuoja 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr.VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintos Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės)(teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovaujasi Statuto ir Taisyklių redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo metu). Statuto 29 straipsnis reglamentuoja pareigūnų skatinimą ir tarnybinę atsakomybę. Šio straipsnio 2 dalyje išvardintos už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena jų – papeikimas (2 p.).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt. – TIS Liteko duomenys).
Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus surašoma Tyrimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, Tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos (Taisyklių 72 punktas).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT 2010-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (neatskiriama) dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas nuobaudos teisėtumo klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje (LVAT 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012, 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos ginčų bylas, taip pat ne kartą konstatavo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (LVAT 2004-07-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004 ir kt.).
Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-15 Tarnybinio tyrimo išvados Nr. TT-21 (b.l. 45-65) duomenimis. Apibendrinant atlikto tarnybinio patikrinimo duomenis galima konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas nustatė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė (iš esmės – nevykdė) Instrukcijos 7 punkto (b.l. 66) reikalavimus – neužrakino (neužsklendė) praėjimo iš nuteistųjų būrio Nr. 1 durų ir šis neveikimas tiesiogiai įtakojo 3 nuteistųjų pabėgimą iš pataisos namų teritorijos. Atsakovas teigė, kad Instrukcijos 7 p. pareiškėją įpareigojo pastoviai laikyti visas praėjimo duris uždarytas. Pareiškėjas su tokia išvada nesutiko ir parodė, kad paminėtos durys visą laiką laikomos tik uždarytos. Jos niekada nerakinamos ar kitaip užsklendžiamos. Savo argumentams pagrįsti jis paaiškino, kad KPP-1 Instrukcijos 7 p. (b.l. 67) apibrėžia, kad šio praleidimo punkto durys visą laiką turi būti ne uždarytos, bet užsklęstos. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad abiejose instrukcijose Kauno TI – PN direktorius sąmoningai nurodė skirtingą KPP-1 ir KPP-2 durų apsaugos lygį. KPP-2 yra vidinis postas ir nuo 22 valandos jame aplamai niekas nebudi, o KPP-1 yra pagrindinis postas, nes pro jį patenkama ir išeinama iš įstaigos teritorijos. Teismas konstatuoja, kad atsakovo patvirtintų Instrukcijų turinio analizė patvirtina pareiškėjo argumentus dėl skirtingų sąvokų dėl durų apsaugos laipsnio apibrėžimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad Priežiūros paros žiniaraštyje numatyta, kad nuo 22 valandos pareiškėjas privalėjo budėti gyvenamojoje zonoje – t.y. palikti KPP-2 patalpas. Atsakovo administracijos atstovai, apklausti liudytojais teisme, parodė, kad jie dalyvavo rengiant KPP-1 ir KPP-2 Instrukcijų projektus, kurie vėliau buvo patvirtinti direktoriaus įsakymu. Liudytojai pabrėžė, kad KPP-2 – tai vidinis teritorijos postas, todėl durys, vedančios iš nuteistųjų būrio Nr. 1 teritorijos, turi būti laikomas tik uždarytos, o KPP-1 – išorinis postas ir jo durys turi būti laikomos užsklęstos (arba užrakintos).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs Tarnybinio tyrimo išvadą ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Tarnybinio tyrimo išvada iš dalies neatitinka Taisyklių 72 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Dėl to daroma išvada, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, visapusiškai neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinis nusižengimas (konkrečiai – jo objektyvinė pusė) nepagrįstas pakankamu pagrindu įrodymų (ABTĮ 56 str.).
Kaip jau buvo paminėta, KPP-I ir KPP-2 Instrukcijose, apibrėžiant durų saugumo lygį, Kauno NTI-PN direktorius įsakymu nustatė, kad vidinio posto durys turi būti laikomos uždarytomis, o išorinio posto – užsklęstomis. Teismas pabrėžia, kad abi Instrukcijos buvo patvirtintos tą pačią dieną ir tuo pačiu įsakymu bei to paties pareigūno. Teismo posėdžio metu liudytojai, rengę Instrukcijų projektus, patvirtino, jog prie KPP-2 esančios durys neturi būti ir šiuo metu nėra rakinamos. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyviomis nuostatomis. Kauno NTI – PN direktoriaus priimti įsakymai turi būti aiškiai suprantami, jų turinys negali būti dviprasmiškas. Taigi, akivaizdu, kad Kauno NTI – PN direktorius, patvirtindamas Instrukcijas, sąmoningai panaudojo sąvokas ,,uždarytos“ ir ,,užskęstos“. Teismas pritaria pareiškėjo, jo atstovės ir liudytojų nurodytoms aplinkybėms, kad KPP-1 Instrukcijos 7 punktas reiškia, jog durys, vedančios į nuteistųjų būrio Nr. 1 teritoriją, turi būti tik uždarytos ir atidaromos nenaudojant jokių raktų, sklendžių ir pan.. Tai patvirtino ir administracijos pareigūnas – Direktoriaus budintysis padėjėjas (liudytojas M. K. ), kuris budėjimo metu būna atsakingas už visų pataisos namų apsaugą. Dėl to pareiškėjas neturėjo jokios galimybės ir pareigos KPP-2 Instrukcijos 7 punktą interpretuoti kitaip (laikyti duris užsklęstas, užrakintas ar pan.) negu Instrukcijoje nurodė Kauno NTI-PN direktorius. Teismas taip pat pabrėžia, kad visi šie Instrukcijos teksto neaiškumai (dviprasmybės) turi būti vertinamos ne atsakovo, o pareiškėjo (darbuotojo) naudai. Pateikti duomenys patvirtina, kad tarnybinį tyrimą atliko ne atsakovo - Kauno NTI-PN direktoriaus įgaliotas asmuo (komisija), o centrinis administravimo subjektas - Kalėjimų departamentas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik konstatuota aplinkybė, kad KPP-2 durys turi būti užrakintos (užsklęstos) saugumo prasme, bet šios bendro pobūdžio išvados nepatvirtina KPP-2 Instrukcijos 7 punktas. Taigi, ši Kalėjimų departamento išvada turi būti taikoma pareigūnui, patvirtinusiam Instrukciją, bet ne pareiškėjui, kuris ją tik vykdo. Tai lemia, kad nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo sudėtis nėra tinkamai suformuluota ir aiškiai suprantama, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog tuo yra ribojama pareiškėjo teisė žinoti jam pareikšto kaltinimo apimtį ir nuo jo tinkamai gintis.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (pagrinde – objektyviosios ir, tuo pačiu, subjektyviosios tarnybinio nusižengimo pusių – esminių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų). Teismui nebuvo pateikta neginčijamo pagrindo duomenų, pareiškėjas kaltais veiksmais netinkamai vykdė tarnybines funkcijas KPP-2. Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų ginčijamas individualus administracinis aktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl panaikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovės tiek ir atsakovo bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. P – 209 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. V. “, kuriuo pareiškėjui J. V. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.