- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- II-553-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00675-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. R.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto D. R. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-51386-2022 (ROIK: 22149241263) pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausiasis specialistas D. R. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-51386-2022 nustatė, kad O. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 13 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes 2021 m. birželio 13 d. 15:45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę “Dacia”, v/n (duomenys neskelbtini) 66 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Vairuotojas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip O. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 127 punktų reikalavimus.
O. R. buvo paskirta subendrintą administracinė nuobauda – 70 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
O. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti vyriausiojo specialisto D. R. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-51386-2022, nes pasak pareiškėjo nutarime nurodytomis aplinkybėmis šio automobilio nevairavo, nes tą dieną buvo patyręs buityje traumą, 2021-06-14 kreipėsi į gydytojus.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė R. B. atsiliepime į O. R. skundą nurodė, kad pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, pareigūnas turimoje medžiagoje paskyrė 70 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Tikslinant O. R. skunde pateiktas aplinkybės 2022 m. gegužės 6 d. buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo užfiksavimo metu transporto priemonę vairavimo asmens duomenų patikslinimo. Gautame atsakyme pažymėta, jog (duomenys neskelbtini)darbuotojai dirbantys Greitojo reagavimo ekipaže turi individualius prisijungimo kodus prie programos, kuri yra įdiegta į darbinį kompiuterį ir į kurią stebėjimo ir valdymo centras siunčia aliarmo signalus. Kiekvienas bendrovės darbuotojas pradėdamas darbą prie programos prisijungia tik savo individualiais prisijungimais, kurie sistemoje identifikuoja darbuotoją ir kitas apsaugos darbuotojas su jo prisijungimais neturi galimybės prisijungti. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą išrašą iš programos matyti, kad 2021 m. birželio 13 d. nuo 08.09 val. iki 23.45 val. su transporto priemone “Dacia”, v/n (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotojas O. R.. Institucija prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti.
Kadangi į bylos nagrinėjimą neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (proceso dalyviui buvo suteiktą galimybę dalyvauti teismo posėdyje naudojant nuotolinę programą ZOOM, O. R. prie ZOOM neprisijungė, prašymų atidėti posėdį iš jo gautą nebuvo), teisėjas nutarė bylą išnagrinėti skundą padavusiam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 str. 2d.)
(duomenys neskelbtini) atstovas D. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių D. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas dirba 24 val. per parą, darbuotojas visada yra pasiekiamas per jo tarnybiniame automobilyje įrengto kompiuterio tam tikrą programą. Norint prisijungti, kiekvienas priėmimas - perdavimas yra fiksuojamas, yra užpildomas klausimynas, kuriame nurodoma kas perdavė ir kas priėmė. Kiekvienas darbuotojas prisijungia jam sukurtu asmeniniu prisijungimu ir slaptažodžiu. Kitas darbuotojas tų duomenų neturi, tai jau būtų griežtas pažeidimas. Kiekvienas darbuotojas turi savo individualų kodą. Kiekvienam darbuotojui duodami asmeniškai prisijungimai, kitas darbuotojas negali to žinoti, nebent pats darbuotojas pasidalintų savo duomenimis, bet tai yra draudžiama ir už tai jie yra pasirašę. Pagal pažeidimo laiką O. R. arba vyko į aliarmo signalą arba grįžo. Visiems ekipažo darbuotojams yra suteikta informaciją, kad vykstame į aliarmo signalus įsijungę švyturėlius, bet pagal visas KET, jeigu greitis viršijamas darbuotojai yra supažindinti, kad atsako patys. Kiekviena zona, čia turbūt ištrinta, kad nesimatytų į kokį objektą jis važiavo, buvo gautas apsauginės signalizacijos suveikimas tam tikroje zonoje. Tai 15.27 val. jis gavo signalą, priima tą signalą, tas signalo priėmimas vyksta nedelsiant, ne vėliau nei per 30 sekundžių, ir vyksta į apžiūrą. Nuvykęs apžiūrėti, apžiūri ir užfiksuoja planšetiniame kompiuteryje, kad apžiūrėjo, informuoja centrinį valdymo pultą, kad apžiūrėjo, jeigu yra pažeidimas informuoja, jeigu nėra ir informuoja ir gavęs leidimą grįžta į dislokacijos vietą. Kiekvienas ekipažas turi savo nustatytą dislokacijos vietą ir pajudėti iš dislokacijos vietos, be gauto aliarmo vykimo ir vykimo į objekto apžiūrą ar be tiesioginio vadovo leidimo iš ten išvažiuoti negali. O. R. nuo 2021 m. nebedirba mūsų įmonėje. Pas O. R. nekartą buvo pažeidimai dėl KET, kai ką turbūt apmokėjo, nes nebuvo pretenzijų, o kodėl dabar jis nenori mokėti, nelabai supranta, nes viskas užfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nustatytos taisyklės pažeidimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, išnagrinėjęs ir patikrinęs Skundžiamą nutarimą, bylos medžiagą bei Institucijos surinktus duomenis daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas O. R. atžvilgiu surašytas tinkamai.
ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalyje numatyta, kad užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
KET 117 punkte yra nurodyta, kad „... motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.... KET 127 punkte yra nurodyta „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio“.
Kaip matyti iš skundo bylos medžiagos, pareiškėjas O. R. neigia padaręs ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nurodė, kad 2021 m. birželio 13 d. jis tarnybinio, priklausančio UAB „Ekskomisarų biuras“, automobilio nevairavo, nes tą dieną buityje buvo patyręs traumą todėl lankėsi pas gydytojus.
Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Jie yra paneigti bylos medžiaga – pranešimu dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, liudytojo D. R. parodymais.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. R. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis 2021 m. birželio 13 d. nebedirbo (duomenys neskelbtini) bei nevykdė tą dieną apsaugos darbuotojo funkcijas. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad automobilį vairavo ir viršijo leistiną greitį būtent O. R.. Tai užfiksuota kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančiose fotonuotraukose (b. l. 55), kurios paneigia pareiškėjo skundė išdėstytus paaiškinimus. Kaip nurodė teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) atstovas D. R., tai, jog protokole nurodytą dieną dirbo O. R. patvirtina šios bendrovės pateikti duomenis – prie tarnybiniame automobilyje “Dacia”, v/n (duomenys neskelbtini) įrengto kompiuterio, darbo dienos pradžioje 2021-06-13 d. 08:09 val. su asmeniniais prisijungimo kodais buvo prisijungęs O. R. bei tą dieną jis tarnybinės pareigas vykdė iki 23.45 val. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2021 m. birželio 13 d. O. R. dirbo visa darbo dieną, jis reagavo į aliarmų signalus, vykdavo į objektus (b. l. 22-25).
Fotonuotraukose užfiksuotas automobilis “Dacia”, v/n (duomenys neskelbtini). Nors fotonuotraukos nėra labai ryškios, vairuotojo veido nesimato, tačiau gerai matomas važiuojančio automobilio valstybinis numeris. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog šis automobilis važiuoja viršijant leistiną 40 km/h greitį, t. y. viršijo 26 km/h (po paklaidos). Taip pat, teismo vertinimu yra įrodytas ir kitas O. R. padarytas administracinius nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Šios aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad O. R. viršijo leistiną važiavimo greitį bei neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl jis pagrįstai nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą.
Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Teismas konstatuoja, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas O. R. nėra pagrindo. Pareiškėjas leistiną važiuoti greitį viršijo 26 km/h (po paklaidos). Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog O. R. ir ankščiau buvo ne kartą baustas už analogiškus administracinius nusižengimus (važiavimo greičio viršijimas).
Teismas visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-51386-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė O. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, o nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra, esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
Nutaria:
O. R. skundo netenkinti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto D. R. 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-51386-2022 (ROIK: 22149241263), palikti nepakeista.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.