Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Vaidai Baranauskienei,

nukentėjusioms A. P. ir J. P.,

nuteistajam J. G.,

išteisintajai R. G.,

gynėjams advokatams Rimai Keblienei, Irutei Čiukšytei ir Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. apeliacinius skundus dėl 2013 m. gruodžio 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :

J. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. – 30 parų areštu;

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į jos laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2013-07-04 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

A. N. pagal BK 286 ir 145 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

R. G. pagal BK 286 str. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Žemesnės instancijos teismas

J. G. nuteistas už tai, kad :

1) 2012-04-24 apie 13 val., būdamas pas K. R. Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., iš kambario pavogė 180 litų vertės elektrinį pjūkliuką;

2 ) 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs lango stiklą įsibrovė į patalpą – K. R. gyvenamą namą tuo pačiu adresu, iš kur pavogė 150 litų vertės ritę su prailgintuvo laidu;

3) 2012-08-14 apie 19 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichologinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms – (duomenys neskelbtini) A. P. ir (duomenys neskelbtini) J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, o būtent : A. P. ir J. P. atvažiavus pagal pranešimą, kad pas R. G. neprižiūrimi vaikai, vijo pareigūnes iš R. G. namų, koneveikė jas necenzūriniais žodžiais.

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-08-14 apie 19.00 val., Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) A. P. ir (duomenys neskelbtini) J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, o būtent: A. P. ir J. P. atvažiavus pagal pranešimą, kad pas R. G. neprižiūrimi vaikai, vijo pareigūnes iš R. G. namų bei sugriebęs dalgį ir laikydamas jį pakeltą rankoje grasino jį panaudoti prieš pareigūnes.

A. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2012-08-16 apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., paskambinęs iš J. G. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) į D. J. K. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas nužudyti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, liepė ruošti jai galąstuvą, nes jis ateis su dalgiu ir išpjaus jos lytinius organus.

R. G. buvo kaltinama tuo, kad 2012-08-14 apie 19.00 val., Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudodama psichinį smurtą ir grasindama panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms – (duomenys neskelbtini) A. P. ir (duomenys neskelbtini) J. P., atliekančioms viešojo administravimo funkcijas, o būtent : A. P. ir J. P. atvažiavus pas ją pagal pranešimą, kad neprižiūrimi jos vaikai, ji demonstratyviai pjaustėsi rankų venas šaukdama, kad niekam išvežti vaikų ji neleis, išėjo į kiemą rankose laikydama kirvį ir arbatinį su verdančiu vandeniu grasindama juos panaudoti prieš pareigūnes.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė cituoja skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, BK 286 str. nuostatas, nukentėjusiųjų A. P. ir J. P. bei liudytojų J. P. ir L. G. parodymus bei tvirtina, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. G. ir A. N. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti naikinamas. Pažymi, kad R. G. veiksmais įvykio metu buvo neprognozuojami, o be to ji aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojoms.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo R. G. ir A. N. pripažinti kaltais pagal BK 286 str., nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių šių asmenų kaltę padarius šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija su tuo sutinka. Išteisindamas R. G. iš jai inkriminuoto kaltinimo apylinkės teismas nurodė, kad ji įvykio metu valstybės tarnautojoms priešinosi tik pasyviai, neklausydama jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, fizinį smurtą norėjo panaudoti ir iš dalies panaudojo prieš save, o ne prieš valstybės tarnautojas, byloje nėra įrodyta, jog ji valstybės tarnautojoms grasino panaudoti fizinį smurtą, kas galėtų būti laikoma psichine prievarta. Dėl tos pačios veikos išteisindamas A. N. skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nurodė, kad jis įvykio metu savo veiksmais nesukėlė fizinio skausmo valstybės tarnautojoms, kadangi jis pareigūnes tik stūmė pro duris bei nepataikė įspirti pareigūnei J. P., t.y. pataikė tik į jos palto kraštą. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad A. N. įvykio metu iš namų su dalgiu išėjo po to, kai savo funkcijas vykdžiusios valstybės tarnautojos pakartotinai grįžo prie R. G. namų su policijos ekipažu, ir, kaip nurodė pačios nukentėjusiosios, jos jokių teisėtų reikalavimų nei vienam iš name buvusių asmenų nebekėlė, o tik stovėdamos ant keliuko svarstė galimus tolimesnius savo veiksmus – ar tikslinga tą vakarą paimti vaikus iš šeimos, tačiau jokių reikalavimų, kurių būtų nevykdęs A. N. ar kiti asmenys, jos jau nebekėlė, todėl jis nebegalėjo joms priešintis – grasinti panaudoti fizinį smurtą prieš valstybės tarnautojas, juolab, kad jau buvo atvykę policijos pareigūnai, ir atitinkamus teisėtus reikalavimus A. N. kėlė nebe valstybės tarnautojos, o policijos pareigūnai. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, nes bylos faktiniai duomenys rodo, kad nuteistasis J. G. bei išteisintieji savo aktyviais veiksmais realiai sutrukdė valstybės tarnautojoms A. P. bei J. P., vykdžiusioms savo tiesiogines pareigas, jas įvykio metu atlikti tinkamai, o apylinkės teismo atliktas įvykio situacijos 2012-08-14 Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) kaime vertinimas yra labai formalus, jis neatspindi realaus įvykio vaizdo ir įvykio situacijos pavojingumo.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo priimtame nuosprendyje, galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Iš bylos matyti, kad 2012-08-14 po pietų į Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. esančią sodybą dėl gauto pranešimo, kad namuose yra girtaujama ir todėl neprižiūrimi mažamečiai vaikai, atvyko dvi valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) A. P. ir (duomenys neskelbtini) J. P.. Tiek tyrimo metu, tiek teismuose jos parodė, jog ši šeima joms buvo žinoma kaip esanti rizikingų šeimų apskaitoje, be to, buvo prieššventinė diena, šeima turėjo gauti socialines išmokas, todėl jų tikslas buvo įvertinti situaciją ir pasirūpinti šeimoje auginamais mažamečiais vaikais. Nusikeliant į šio įvykio pabaigą, pagal nukentėjusiųjų bei apygardos teisme apklausto liudytojo P. L. parodymus, kuriais netikėti nėra nė mažiausio pagrindo, jos iš G. sodybos išvyko tik dėl realios grėsmės savo sveikatai ir turtui (tarnybiniam automobiliui, su kuriuo jos atvyko į sodybą), ir tik gavusios vienintelės tuo metu blaivios ir situaciją adekvačiai galėjusios vertinti V. G. patikinimą, jog ji pasirūpins mažamečiais anūkais. Iš to seka vienintelė išvada – vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos įvykio metu negalėjo tinkamai atlikti savo pareigos. Iš bylos matyti ir tai, kad G. sodyboje įvykio metu buvo jau neblaivūs J. G., A. N., R. G. su mažamečiais vaikais, L. G. su sūnumi ir V. G., kuri nukentėjusioms nepasirodė neblaivi ir vienintelė realiai suvokė situaciją. Matyti, kad į atvykusias valstybės tarnautojas J. G., A. N. ir R. G. reagavo neigiamai – to jie visi ir neneigė, pripažino išsigandę, kad darbuotojos gali išsivežti neprižiūrėtus vaikus. Bylos duomenys rodo, kad susiklosčius konfliktinei situacijai nukentėjusiosios iš G. gyvenamojo namo, vėliau – iš sodybos kiemo, išėjo ne savo noru, ir netrukus po to, pavažiavusios tarnybiniu automobiliu tolėliau nuo sodybos tik dėl to, kad J. G. akmeniu automobilio nesudaužytų, jos išsikvietė policijos pareigūnus. Jau vien šis faktas (t.y. policininkų pasitelkimas į pagalbą vykdant jų tiesiogines funkcijas) rodo, kad nukentėjusiosios buvo patekusios į agresyvią situaciją, kurioje jos ne tik kad negalėjo dirbti savo darbo, bet ir nesijautė saugios.

Bylos įrodymai tai patvirtina. Nukentėjusioji A. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jai ir J. P. nuvykus į R. G. namus, juose iš pradžių rado J. G. ir A. N., o kitame kambaryje lovytėje gulėjo pats mažiausias R. G. sūnus. Tik joms atvykus J. G. iškart pradėjo agresyviai elgtis, šaukti, mosikuoti rankomis, keiktis necenzūriniais žodžiais bei siekė išprovokuoti konfliktą. Tokie J. G. veiksmai buvo nukreipti ypatingai prieš ją. J. P., atidariusi trečio kambario duris, jame rado R. G. su keturiais mažamečiais vaikais bei L. G. su sūnumi. Tuomet J. G. tapo dar agresyvesnis ir toliau aštrino konfliktinę situaciją – konkrečiai ją siekė išvesti iš kantrybės, suko kumščius aplink veidą, stovėjo labai arti, dėl ko ji buvo priversta nuolat nuo jo trauktis. Netrukus į konfliktą įsitraukė ir R. G., pagriebė vyrišką skutimosi peiliuką ir atbėgusi prie vaikų demonstratyviai rodė, kad pjausis venas ir taip žalosis. Vaikai dėl tokių R. G. veiksmų sunerimo, o ji ir V. G. bandė raminti kilusį konfliktą. To padaryti nepavyko, nes J. G. ir toliau nenustojo elgtis agresyviai. R. G. bėgiojo po kambarius, kažkuriuo metu įsipjovė, dėl ko jai iš piršto ar rankos pradėjo lašėti kraujas. Pamatęs tai iš virtuvės atbėgo A. N., kuris jau ėmė prieš ją naudoti fizinę jėgą – reikalaudamas išeiti iš namo sugriebęs ją pačią vedė link durų. Tuo metu, anot nukentėjusiosios A. P., J. P. bendravo su R. G., L. G., kalbino vaikus ir V. G.. J. G. ir R. G. veiksmai neabejotinai išprovokavo neteisėtą ir agresyvų A. N. elgesį prieš nukentėjusiąsias, dėl ko jos jausdamos grėsmę išėjo iš namo prie tarnybinio automobilio. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad jai A. N. spyrė, bet nepataikė, be to, ją taip jis išstūmė iš namų. Pasako nukentėjusiosios, atvykus policijos pareigūnams jos bandė dar kartą eiti į R. G. namo vidų, tačiau tuomet išvis niekas neatidarė durų. Joms stovint ir kalbant kieme atėjo V. G., su ja kalbėjosi ramiai, tačiau tuomet su dalgiu rankose išbėgo A. N.. Iš paskos iš namo išbėgo R. G. nešina kirviu ir verdančio vandens virduliu bei sustojo prie A. N.. Jiedu keikėsi ir rėkavo. Vėliau pasigirdo elektrinio pjūklo garsas ir J. G. šūksniai. Kaip jau minėta, tik todėl, kad įvykio metu buvo V. G., kuri atrodė blaivi ir kuri prižadėjo pasirūpinti R. G. vaikais, jos nutarė jėga į namus neiti ir daugiau neprovokuoti J. G., A. N. bei R. G.. Iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad dalgį A. N. padėjo tik to pareikalavus policijos pareigūnams bei jiems perspėjus, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, t.y. elektrošokas ir net tarnybinis ginklas. Vėliau policijos pareigūnų reikalavimams pakluso ir J. G., kuris taip pat, kaip ir A. N., buvo pasodintas į policijos pareigūnų automobilį. Nukentėjusioji A. P. taip pat nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams A. N. ir J. G. agresija buvo nukreipta būtent į ją ir J. P., o ne į atvykusius policijos pareigūnus, dėl ko vienas iš jų net liepė jai būti atokiau nuo į lauką išbėgusio A. N. ir R. G. (1 t., 20 – 24, 44, 2 t., 112 – 113, 170 – 171 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusioji J. P. (1 t., 83 – 87, 89, 2 t., 113 – 114, 171 – 172 b. l.), kuri tokią informaciją užfiksavo ir 2012-08-14 socialinių paslaugų teikimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 4 – 7 b. l.). Be nukentėjusiųjų parodymų ir kitų įrodymų. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad 2012-08-14 kalbėjosi su A. P. ir J. P.. Šios nurodė, kad apsilankymo R. G. namuose metu buvo išvadintos necenzūriniais žodžiais ir kad išeinant iš namo A. N. įspyrė J. P.. Kartu su atvykusiais policijos pareigūnais ji buvo nuėjusi į R. G. sodybos kiemą, matė, kaip R. G. stovėdama prie lango demonstratyviai iškėlusi ranką šaukė, kad persipjaus venas (1 t., 95 – 96 b. l., 2 t., 114 b. l.). Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog 2012-08-14 atvyko pas dukrą R. G. prižiūrėti jos vaikų, kadangi pati R. G. gavusi pašalpą girtavo. Liudytoja parodė mačiusi kaip A. P. ir J. P. jos sūnus J. G. vijo iš namų, keikė jas įvairiais necenzūriniais žodžiais. A. N. taip pat koneveikė šias moteris, o po to rankomis sugriebęs už pečių išstūmė A. P. bei spyrė J. P.. Įvykio dieną, jau vėliau stovėdama lauke su nukentėjusiomis matė, kaip iš R. G. namo pakeltu dalgiu ateina A. N. (1 t., 103 – 105 b. l., 2 t., 114 b. l.). L. G. parodė, kad įvykio dieną atvykus Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms ji buvo kitame kambaryje, tačiau girdėjo kaip J. G. ir A. N. atvykusias moteris varo iš namų ir rėkia. Vėliau, joms atvykus su policijos pareigūnais, ji matė kaip A. N. ėjo link šių atvykusių žmonių rankoje laikydamas dalgį, o R. G. stovėjo prie lango ir peiliuku pjovėsi riešą (1 t., 106 – 107 b. l., 2 t., 114 – 115 b. l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas P. L. parodė, kad įvykio dieną pagal iškvietimą nuvykęs į G. sodybos kiemą rado kieme A. P. ir J. P., kurios papasakojo, kad buvo iškoliotos necenzūriniais žodžiais, apstumdytos, vienai iš jų įspirta, jos buvo išvarytos iš namo. G. namo durų niekas neatidarė, o vėliau jis pamatė nuo namo ateinantį agresyviai nusiteikusį ir rankoje besinešantį dalgį A. N.. Jis išsitraukė tarnybinį impulsinį pistoletą ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Kalbantis su A. N. atėjo R. G., kuri vienoje rankoje nešėsi kirvį, o kitoje – virdulį su verdančiu vandeniu. R. G. šaukė, kad vaikų niekas iš jos nepaims. A. N. vėl paėmė į rankas dalgį, juo užsimojo, todėl jis buvo priverstas išsitraukti tarnybinį ginklą ir įspėti A. N. apie galimą ginklo panaudojimą, jei šis nenutrauks savo neteisėtų veiksmų bei kels pavojų. Be to, pareigūnas pažymėjo, kad neigiamas A. N. ir R. G. elgesys buvo nukreiptas būtent į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistes, o ne į juos. Liudytojas patvirtino matęs kruviną R. G. ranką bei pats girdėjęs kaip A. N. ir J. G. keikė A. P. ir J. P. bei joms grasino (2 t., 172 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis J. G. bei išteisintieji A. N. ir R. G. iš esmės neneigė esminių įvykio aplinkybių bei smurto ir grasinimo nukentėjusiosioms fakto bei jų veiksmų, išskyrus J. G. grasinimą A. P. išžaginti. Tačiau, šią aplinkybę nuosprendyje motyvuotai aptarė ir pagrįstai apylinkės teismas pašalino. Taigi, J. G. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną nuėjęs girtas miegoti ir atsibudęs pradėjo klausinėti atvykusių nukentėjusiųjų, ko jos atvažiavo, vadino jas negražiais žodžiais bei skeryčiojosi rankomis. Manė, kad atvykusios moterys nori išsivežti jo sesers vaikus ir todėl joms liepė nešdintis iš namų. Be to, J. G. pripažino, kad įvykio metu buvo užsimojęs akmeniu bei įsijungęs elektrinį pjūklą norėdamas pagąsdinti atvykusius nukentėjusiąsias ir policijos pareigūnus, bei matė kaip A. N. buvo į kiemą išėjęs su dalgiu, o R. G. su kirviu. Žino, kad R. G. tuo metu su peiliuku namuose pjaustėsi rankas (1 t., 150 – 153, 156 – 160 b. l., 2 t., 111 – 112 b. l.). R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog tą dieną buvo išgėrusi ir todėl atvykus nukentėjusiosioms slėpėsi kitame kambaryje, iš kur girdėjo kaip J. G. vijo atvykusias moteris iš namų, šaukė ant jų, jas koneveikė, vadino necenzūriniais žodžiais. R. G. taip pat tvirtino, kad nuėjusi į virtuvę susirado skutimosi peiliuką norėdama, kad atvykusios tarnautojos manytų, jog ji ruošiasi pjautis venas. R. G. taip pat nurodė, kad nukentėjusiosioms grįžus atgal su policijos pareigūnais, J. G., norėdamas pagąsdinti pareigūnus, namo viduje buvo užkūręs elektrinį pjūklą, o A. N. rankoje laikydamas dalgį buvo išėjęs į kiemą. R. G. neneigė, kad ji pati paėmusi kirvį ir arbatinį su verdančiu vandeniu buvo išėjusi į lauką (1 t. 141 – 142 b. l.). A. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad įvykio dieną atvykusias A. P. ir J. P. J. G. vijo iš namų, jas koneveikė. Vėliau, pradėjus verkti R. G. vaikams ir pačiai R. G. pradėjus nervintis, jis iš pradžių išstūmė A. P., o vėliau ir J. P., kuriai dar ir spyrė į sėdmenis. A. N. nurodė, kad tuo metu R. G. ketino skutimosi peiliuku pjaustytis rankas, tačiau jis peiliukus atėmė. Nežino kodėl, tačiau nukentėjusiosioms sugrįžus į kiemą su policijos pareigūnais, jis pagriebė dalgį ir nešinas juo išėjo į kiemą siekdamas, kad A. P. ir J. P. neišvežtų R. G. vaikų į globos namus. Išgirdęs, kad vaikų niekas neims, leidosi sulaikomas bei suprato, kad priešinosi valstybės tarnautojoms (2 t., 5 – 7 b. l.).

Tokiu būdu, kolegijos vertinimu, visi aukščiau išdėstyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiosios A. P. ir J. P., gavusios pranešimą apie galimą R. G. girtavimą ir nesirūpinimą vaikais, atvyko pas ją į namus ir siekė patikrinti jos vaikų aplinką bei prieš ateinantį ilgąjį šventinį savaitgalį pasikalbėti su R. G., kad ji gautos pašalpos neišleistų netinkamai. Atvykusios į R. G. namus nukentėjusiosios pamatė, kad pranešimas apie netinkamą R. G. elgesį pasitvirtino bei norėjo apie tai pasikalbėti su pačia R. G.. Taigi A. P. ir J. P. atvyko vykdyti tiesioginių savo pareiginių funkcijų – ginti R. G. vaikų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau to jos tinkamai atlikti negalėjo dėl J. G., R. G. ir A. N. pasipriešinimo, kuris pasireiškė tuo, kad J. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, stūmė iš nugaros A. P. iš namo, išbėgęs iš namo su rankoje turimu akmeniu ar plyta buvo nusitaikęs į nukentėjusiųjų automobilį, o vėliau, joms sugrįžus su policijos pareigūnais, būdamas namuose buvo įsijungęs elektrinį pjūklą. A. N. jau kilusios konfliktinės situacijos metu palaikė J. G., keikėsi necenzūriniais žodžiais, stūmė jas bei spyrė J. P.. Be to, atvykus policijos pareigūnams A. N. iš namo išbėgo grėsmingai užsimojęs dalgiu, artinosi link jų, dėl ko policijos pareigūno buvo įspėtas net apie galimą tarnybinio ginklo panaudojimą. R. G. iš pradžių demonstratyviai įsipjaudama skutimosi peiliuku ranką bei grasindama toliau žalotis vaikų akivaizdoje išprovokavo vaikų išgąstį bei jų verksmą, kas savo ruožtu tiesiogiai sąlygojo J. G. bei A. N. agresijos prieš nukentėjusiąsias paūmėjimą. Be to ji, atvykus policijos pareigūnams, išbėgo iš namų nešina verdančio vandens virduliu bei kirviu, o vėliau stovėdama namuose prie lango toliau skutimosi peiliuku demonstratyviai ketino pjaustytis rankas. Visa tai rodo, kad ne tik J. G., bet ir išteisintieji įvykio vietoje grasino nukentėjusioms tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. panaudoję psichinę prievartą sukūrė joms pavojingą aplinką, kurioje jos negalėjo tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų, o A. N. ir panaudojo prieš jas fizinį smurtą.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji D. J. K. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-08-16 apie 17 val., jai baigus kalbėti telefonu su J. G. apie karvę, iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. N., kurį ji atpažino iš balso bei kuris pakeltu tonu ir piktu balsu liepė paruošti gerą galąstuvą, nes jis ateis ir su dalgiu išpjaus jai lytinius organus. Žinodama, kad prieš porą dienų A. N. grasino dalgiu bei išsakė grasinimus policijos pareigūnams bei jos dukrai, jo grasinimus ji suprato kaip labai realius, dėl ko ji išsigando, iš karto skambino dukrai ir policijai (1 t., 10, 108 – 110, 114 b. l., 2 t., 114 b. l.). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. O būtent, nukentėjusioji A. P., duodama parodymus apie šį įvykį, nuosekliai nurodė, kad jai 2012-08-16 drebančiu balsu paskambino mama, kuri šaukdama į telefono ragelį pasakė, kad jai grasina A. N., t. y. liepia ruošti galąstuvą, nes atėjęs su dalgiu ją sukapos ir išpjaus lytinius organus. Mama jai taip pat tvirtino, kad A. N. skambina be perstojo, o iš jo balso girdisi, kad jis neblaivus. Mamai liepė skambinti trumpuoju pagalbos telefonu. Be to, pagalbą ji kvietė ir pati (1 t., 112 b. l.). Kad A. N., o ne kas kitas skambino nukentėjusiajai D. J. K. ir jai grasino, teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme vienareikšmiai parodė ir V. G., pasak kurios 2012-08-16 ji girdėjo, kaip A. N. telefonu grasino D. J. K., kad nueis ir papjaus ją dalgiu. Kartu V. G. nurodė, jog A. N. yra neatsakingas ir gali padaryti bet ką (2 t., 114 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji D. J. K. nurodė ir 2012-08-20 kreipdamasi su pareiškimu į prokuratūrą (1 t., 10 b.l.). Kad ji skambučio buvo išgąsdinta ir iš karto kreipėsi pagalbos į policiją matyti iš ataskaitų žiūryklės (1 t., 112 – 113 b.l.), kur užfiksuota, kad informaciją apie grasinantį skambutį policija gavo 2012-08-16 18.18 val. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji D. J. K. turėtų nors kokį pagrindą apkalbėti A. N. ar kitais motyvais tyčia kaltinti jį grasinimais. Tai, kad nukentėjusioji suvokė, jog grasinimą A. N. gali realiai įvykdyti, rodo jos neatidėliotina reakcija į skambutį ir skubus pagalbos ieškojimas. Be to, nukentėjusioji žinojo, kad prieš dvi dienas, t.y. 2012-08-14, A. N. tuo pačiu dalgiu grasino jos dukrai bei policijos pareigūnams. Tokiu būdu, visi šie duomenys sutampa ir neabejotinai patvirtina, kad 2012-08-16 nukentėjusiajai iš J. G. mobilaus ryšio telefono skambino būtent išteisintasis A. N., kuris buvo neblaivus (tai matyti iš jo paties bei nuteistojo J. G. parodymų), ir pagrasino jai, kad ji ruoštų galąstuvą, kad jis ateis ir su dalgiu išpjaus jai lytinius organus.

J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kad įvykio metu ji buvo neblaivi ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pati R. G., o jos neadekvatus elgesys įvykio metu – demonstratyvus savęs žalojimas skutimosi peiliuku bei išbėgimas į lauką su verdančiu vandens virduliu bei kirviu, leidžia pagrįstai spręsti, kad tokiems jos veiksmams turėjo įtakos būtent apsvaigimas nuo alkoholio.

A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Jo atsakomybę dėl abiejų veikų sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apie tai leidžia spręsti R. G., policijos pareigūno P. L., paties A. N. parodymai, kad 2012-08-14 jis buvo neblaivus, nes kartu su J. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Kad A. N. 2012-08-16 buvo neblaivus jis taip pat neneigė, be to tai patvirtina nukentėjusiosios D. J. K. bei liudytojos V. G. parodymai.

Skirdamas bausmę R. G. ir A. N., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. R. G. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., 190 b. l.), charakterizuojama išimtinai neigiamai. Tačiau ji teisiama pirmą kartą (1 t., 189 b. l.), nors sunkiai, tačiau augina ir kiek pajėgia rūpinasi penkiais mažamečiais vaikais (1 t., 187 b. l.), todėl ji baudžiama švelniausia sankcijoje numatyta bausme – viešaisiais darbais.