Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui K. R. ir jo atstovei advokatei Vladai Buivydienei, išvadą duodančios institucijos atstovui Aurimui Bagavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo K. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei J. W. (buvusi pavardė – R.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus ir paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, nurodytas ieškinyje, be to papildomai paaiškino, kad jis su atsakove neturėjo intymių santykių maždaug dvejus metus iki jos vaiko gimimo, atsakovei pastoviai gyvenant Vokietijoje, todėl jis negali būti biologiniu vaiko tėvu; be to santuoką su atsakove jis ir nusprendė nutraukti 2002 m. pabaigoje, sužinojęs, kad ji yra nėščia nuo kito vyro, tik dėl dokumentų sutvarkymo užtruko jų skyrybų procesas.

Liudytoja J. R. parodė, kad ieškovas yra jos sutuoktinis. 2013 m. rudenį jie norėdami gauti paskolą, kreipėsi į banką ir ten sužinojo, kad gyventojų registro duomenimis ieškovas turi dukrą C., gim. 2003 m., iš pirmos santuokos su atsakove. Todėl ieškovas ir buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo tėvystės nuginčijimo.

Išvadą teikiančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui ginčijant tėvystę nepilnamečiui vaikui, o atsakovei sutinkant su ieškiniu ir siekiant nuginčyti tėvystę, atsižvelgiant į vaiko interesų pirmumą ir vaiko teisės žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą, apsaugą, skyrius sutinka dėl ieškinio tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojų L. J. ir J. R. paaiškinimais, institucijos išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – vaiko gimimo liudijimu, vaiko gimimo įrašu, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-942-11/2003, ištuokos liudijimu ir kitais duomenimis (5-19 b. l.), nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2003-02-27 teismo sprendimu sutuoktinių bendru sutikimu (ištuokos aktas apskaitytas ir įrašas padarytas 2003-04-09 Šiaulių miesto CMS). 2003-02-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjai santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė (16 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė išvykusi į Vokietijos Federacinę Respubliką 2003-07-30 pagimdė dukrą C. ir 2003-12-05 susituokė su H. W., ir vaiko gimimą Vokietijoje įregistravo, nurodant, kad šio vaiko tėvas yra H. W. (29-37 b. l.). Atsakovė 2005-02-22 teikdama prašymą apskaityti kūdikio gimimą Lietuvos Respublikoje nurodė vaiko tėvu W. H. (83 b. l.), tačiau Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyrius 2005-07-29 vaiko gimimo įraše Nr.629 nurodė duomenis apie vaiko tėvą – ieškovą K. R., gim.1972-07-13, įrašant duomenų apie tėvą įrašo pagrindą: santuokos akto įrašas Nr.535, sudarytas 1998-08-29 Šiaulių miesto CMS, prie pastabų nurodydamas, kad gimimo įrašas apskaitytas LR URM Konsulinio departamento Konsulinės pagalbos skyriaus 2005-07-13 prašymu Nr.(25.8.7)-3-10-01-21111; ištuokos akto įrašas Nr.119,2003-04-09 Šiaulių m. CMS (6 b.l.). Trečiasis asmuo savo atsiliepime paaiškino, kad ieškovą nurodė kaip vaiko tėvą šiame gimimo akto įraše, vadovaudamiesi CK 3.140 str. 2 d. ir Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. IR-160, 32.3 punktu, kadangi vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo.

Šios aplinkybės patvirtina, kad asmens dokumentuose atsakovės nepilnamečio vaiko biologinis tėvas abiejuose valstybėse įregistruotas skirtingai. Atsakovė sutinka su ieškovo ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nurodo, kad Lietuvos Respublikoje ne dėl jos kaltės buvo įregistruotas vaiko tėvas ieškovas, ji pateikė prašymą su teisingai nurodytu ir biologiniu vaiko tėvu H. W., todėl prašo teismo ieškinį tenkinti.

Teismas sutinka su atsakovės teiktu vienu argumentu, kad trečiasis asmuo – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyrius 2005 metais įregistruodamas atsakovės vaiko gimimą, negalėjo vadovautis Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. IR-160, 32.3 punktu, nes vaiko gimimo akto įforminimo metu tos taisyklės dar negaliojo. Tačiau taisyklės yra tik poįstatyminis aktas, nes vaiko gimimo registravimą imperatyviai įtvirtina įstatymas. Būtent Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 5 d. nustato, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis tėvystę. Iš byloje esančių dokumentų ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė šia supaprastinta tvarka tėvystei įregistruoti nepasinaudojo, po vaiko gimimo 2003 metų liepos 30 dieną Vokietijoje, į Lietuvos Respublikos teismą dėl vaiko tėvo pripažinimo nesikreipė, todėl tik 2005 m. vasario 22 d. jai pasikreipus dėl vaiko gimimo įrašo apskaitymo Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ( CK 3.140 str. 2 dalį) po jos santuokos su ieškovu nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų gimusio atsakovės vaiko tėvu buvo gimimo akte pagrįstai įrašytas ieškovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas negali būti atsakovės vaiko biologiniu tėvu, nes vaikas buvo pradėtas ir gimė tuo metu, kai atsakovė faktiškai gyveno Vokietijoje ir intymiai bendravo su kitu vyru ( būsimu sutuoktiniu H. W.). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje tarp šalių nesant ginčo dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad ieškovas K. R. nėra atsakovės vaiko C. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.149 str. 3.150 str.), laikant, kad reikalavimo 1 metų senaties terminas nepraleistas (CK 3.150 str., 3.152 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas –144 Lt žyminį mokestį (25 b.l.) ir 1300 Lt išlaidos advokato pagalbai (20-21; 68 b.l.). Atsakovė nurodo, kad nesutinka su finansinėmis proceso išlaidomis. Tačiau teismas mano, kad būtent tik atsakovės veiksmais buvo sukurta tokia dviprasmė teisinė situacija, susijusi su jos vaiko tėvystės registravimu, kadangi ji dar būdama santuokoje su ieškovu, pastojo nuo kito vyro; kad jai vaikas gimė dar nesudarius santuokos ir su vaiko tėvu – H. W.. Be to tik atsakovės teiktu pareiškimu per konsulines įstaigas 2005 m buvo apskaitytas vaiko gimimas Lietuvoje, kai tuo tarpu vaikas turėjo visus reikiamus asmens gimimo dokumentus Vokietijoje, kur vaiko tėvu įregistruotas atsakovės sutuoktinis – Vokietijos pilietis H. W., ir vaiko gimimo apskaitymas Lietuvoje nebuvo iš esmės būtinas. Be to atsakovė nepasinaudojo jai suteikta teise ištaisyti civilinės būklės akto įrašą Lietuvoje, kai gavo vaiko gimimo liudijimą, kuriame įrašyta vaiko pavardė – R., o vaiko tėvu - jos buvęs sutuoktinis K. R.. Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimas tenkintas visiškai, kad tik ieškovui pasikreipus į teismą buvo nuginčyta Lietuvoje registruota jo tėvystė atsakovės nepilnamečiam vaikui, todėl teismo nuomone, ieškovo prašymas atlyginti dėl teisminio proceso patirtas bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas (1300 Lt) neviršija rekomenduotino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pagalbai apmokėti ir teismas jų nemato pagrindo mažinti.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra didesnės (26 Lt) nei minimali 10 Lt valstybei nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl iš atsakovės valstybei priteistinos 26 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-269 str., 270 str., 307 str. 1 d., 399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti ieškovo K. R., a.k(duomenys neskelbtini), tėvystę atsakovės J. W., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko C. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir pripažinti, kad ieškovas K. R., a.k(duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko C. R., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti vaiko C. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2005-07-29 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 629 duomenis apie vaiko tėvą, kuriuose ieškovas K. R., a.k(duomenys neskelbtini), įrašytas vaiko tėvu.

Iš atsakovės J. W., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. R., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 1444 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt keturių litų) bylinėjimosi išlaidas .

Iš atsakovės J. W., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 - žyminis mokestis) 26 (dvidešimt šešių litų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.