- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-527-81-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties, kuria M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus įrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau LR BK/ 284 str. 1 d., ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2007 m. rugsėjo 23 d. apie 23.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia išdauždamas nukentėjusiajam D. A. E. priklausančio automobilio „Ford Fiesta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturis langus, sulaužydamas galinį lango valytuvą, suduodamas nukentėjusiajam D. A. E. du kartus kumščiu į veidą, du kartus spirdamas į pilvą bei keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nutarties dalį dėl nepagrįsto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs M. S. nepakaltinamumą pagrįstai paskyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, tačiau nepagristai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 403 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad teismas išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Priimti nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tada, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas LR BK 18 str. nurodytu atveju (LR BPK 403 str. l d. 2p.). Šiuo konkrečiu atveju byloje pilnai įrodyta, kad M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, ką patvirtina 2008-02-19 Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I-sios teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrinės ekspertizės aktas Nr. 33/2008 ir eksperto S. S. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu. Kadangi M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl teismas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl M. S. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teismas priimdamas nuosprendį šias kardomąsias priemones turėjo panaikinti, pakeisti kitomis arba palikti iki įsiteisės nutartis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, gynėjos, prašiusios skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti patenkintas.
Vadovaujantis LR BPK 392 str. priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teismas išnagrinėjęs priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą teisiamajame posėdyje LR BPK 403 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, nusikaltimu, numatytu LR BK 284 str. 1 d., kilus abejonėms dėl M. S. psichinės sveikatos nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2008-02-19 ekspertizės akte Nr. 33/2008 konstatuota, kad: „nusikaltimo padarymo metu M. S., gim. 1961 m. sirgo Psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį - Psichoziniu sutrikimu. Šiuo metu M. S. serga Psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. Nusikaltimo padarymo metu M. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“ (b.l. 78-79). Vadovaujantis LR BK 17 str. asmuo pripažįstamas nepakaltinamu, jeigu darydamas baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo valdyti savo veiksmų. Toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turėjo vadovautis LR BPK 403 str. 1 d. 1 p. Pirmosios instancijos teismas taikė LR BPK 403str.1d.2p., kuriame numatyta, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo , padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nutartimi negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nepakaltinamas asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą.
Taip pat apeliantas prašo išspręsti klausimą dėl kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad prokuroras 2007-10-18 ir 2007-12-03 nutarimais paskyrė M. S. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Sutinkamai su LR BPK 139 str. 1 d. kardomąsias priemones atitinkamai panaikina arba pakeičia teismas nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu šios kardomosios priemonės nebuvo pakeistos arba panaikintos. Kadangi nuspręsta baudžiamąjį procesą užbaigti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymu, pirmosios instancijos teismas nutartimi turėjo išspręsti ir šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas šalina šį trūkumą, nustatydamas, kad kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
-Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus apeliacinį skundą patenkinti;
-pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nutartį , iš rezoliucinės dalies po žodžių M. S. pašalinti „ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės“;
-kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje –panaikinti;
-kitoje dalyje nutarties nekeisti.