Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs L. Z. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimo L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas L. Z. surašytas dėl to, kad jis būdamas darbdaviu, 2013 m. spalio 10 d. leido darbuotojoms V. A., V. A. ir I. D. dirbti ūkyje, nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t.y. leido V. A., V. A. ir I. D. dirbti nelegaliai. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais L. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Ginčo dėl L. Z. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.

L. Z. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, gailisi ir prašo, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino visas šias aplinkybes ir skyrė už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį minimalią sankcijoje numatytą baudą, tačiau apeliantas tvirtina, kad ir tokia nuobauda būtų nepakeliama našta ir prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išreikšta pozicija, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 31 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str., nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į visas byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors L. Z. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskirta minimalaus dydžio ATPK 41³ str. l d. nustatyta nuobauda, tačiau ji neadekvačiai apsunkina asmens normalų gyvenimą, todėl tai nėra proporcinga ir sąžininga nuobauda. Teismas įvertina tai, jog nelegalaus darbo santykių faktas nustatytas ūkininko ūkyje, kuriame atliekamas darbas buvo nedidelės apimties, nenuolatinio pobūdžio. L. Z. minimus asmenis dirbti pakvietė susidarius nepalankiai situacijai – kai jam nebegalėjo padėti šeimos nariai, o pats darbas truko trumpą laiką - buvo pagaminta nedaug produkcijos, nupešta tik po vieną vištą, be to, visą pagamintą produkciją L. Z. buvo įpareigotas utilizuoti (b. l. 7), todėl ji nepateko į rinką. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. A. yra pensininkė, I. D. (pagal jos paaiškinimus apylinkės teisme) taip pat turėjo kitą darbą, todėl šių darbuotojų nelegalus darbas negalėjo stipriai iškreipti darbo rinkos ar turėti kitų ypatingai didelių neigiamų socialinių pasekmių. Atsižvelgtina ir į nubaustojo asmenybę – Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis L. Z. nėra baustas administracine tvarka, neteistas, apie kitokias galiojančias nuobaudas duomenų nėra. Jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, jo šeimos materialinė padėtis pagal pateiktus dokumentus nėra gera, nes jis vienintelis ją išlaiko materialiai, žmona nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, dukrai nustatyta bronchinė astma, jis dar padeda mamai ir slaugo ligotą tėvą. L. Z. nurodo paėmęs 250 000 Lt paskolą ūkio kūrimui, kurios dengimui kas mėnesį turi mokėti 703 Lt, įmokas, ūkio pelnas nėra didelis – 2013-01-01 – 2013-06-30 – 17346,98 Lt, praėję finansiniai metai buvo nuostolingi (b. l. 33). Teismas daro išvadą, kad šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirtą nuobaudą švelninti, skiriant L. Z. po 1500 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sušvelninta atsakomybė, atsižvelgus į L. Z. asmenybę ir byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai efektyvi administracinės nuobaudos keliamiems tikslams ir prevencijai įgyvendinti (ATPK 20 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

L. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą pakeisti: L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti ATPK 30¹ str. ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. skirti 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.