Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-05-15 · Administracinė byla Nr. A-776-438/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
A-776-438/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01628-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-776-438/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01628-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. S-94 (7-45/2017) (toliau – ir MGK sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 68-12 (toliau – ir VMI sprendimas) bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-606 dėl 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo akto Nr. (4.65) FR0680-494 (toliau – ir Patikrinimo aktas) tvirtinimo (toliau – ir VMI sprendimas) dalyse, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti 30 623 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už 2011 metus ir 30 650 Eur GPM už 2012 metus bei su šiais mokesčiais susijusias sumas (delspinigius ir baudas), arba panaikinti nurodytus sprendimus minėtose dalyse ir pavesti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II.

Pareiškėjas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą arba panaikinti MGK, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimų dalis, kuriose nurodyta pareiškėjui sumokėti GPM už 2011 ir 2012 metus ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pareiškėjo patikrinimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalį įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; tvarka asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (ABTĮ 47 str. 4 d. 1–2,4 p.). To paties ABTĮ straipsnio (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-460 redakcija) 5 dalyje nurodyta, kad kartu su šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Jeigu į teismo posėdį neatvyksta šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali. Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui teikiamą skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas.

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą, pateiktą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pasirašė ir padavė pareiškėjo V. D. atstovė V. K.. Nors kartu su apeliaciniu skundu teismui buvo pateikta ir notariškai patvirtinto 2017 m. balandžio 4 d. įgaliojimo kopija (2 t., b. l. 8–9), pabrėžtina, kad šis įgaliojimas nesuteikė teisės V. K. pareiškėjo vardu vesti bylą administraciniame teisme, kadangi V. K., bylos duomenimis, nėra advokatė ar advokato padėjėja, nėra pareiškėjo artima giminaitė ar sutuoktinė (sugyventinė), turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ABTĮ 47 str. 4 d. 4 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto įgaliojimo turinį, daro išvadą, kad jis nesuteikė V. K. teisės pareiškėjo vardu pasirašyti ir paduoti apeliacinį skundą. Išvados dėl netinkamo atstovo nekeičia ir tai, kad prie apeliacinio skundo pridėta V. D. su advokatų profesine bendrija „CEE Attorneys“ pasirašyta 2017 m. lapkričio 22 d. atstovavimo sutartis, nes apeliacinį skundą pasirašė ne pareiškėjas ar jam atstovaujančios advokatės, tačiau tik atstovė pagal įgaliojimą V. K.. Todėl sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu byloje buvusius duomenis turėjo atsisakyti jį priimti, kaip paduotą netinkamo atstovo (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p.) arba imtis priemonių apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jeigu ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paprastai apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis).

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad skundą pirmosios instancijos teismui dėl MGK ir mokesčių administratoriaus sprendimų pareiškėjo V. D. vardu taip pat padavė pareiškėjo atstovė V. K., kuri, kaip minėta, negalėjo būti pareiškėjo atstove, atsižvelgiant į ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Visa tai lėmė, jog administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal pareiškėjo skundą, kuris negalėjo būti priimtas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pareiškėjui nustatęs terminą skundo trūkumams, susijusiems su netinkamu atstovavimu, pašalinti. Pažymėtina, jog ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus administracinę bylą pagal netinkamo pareiškėjo V. D. atstovo paduotą skundą, neali būti pripažintas teisėtu.

Šiuo konkrečiu atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pats pareiškėjas siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo teisme, tačiau teisė į teisminę gynybą ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme buvo netinkamai įgyvendinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi teisinė situacija negali lemti, kad pareiškėjas prarastų vieną iš pagrindinių procesinių teisių – teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjui visgi turėtų būti sudaryta galimybė pašalinti minėtą pirmosios instancijos teismui paduoto skundo trūkumą. Todėl nagrinėjamu atveju tikslinga skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė