Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą – VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos atstovui Redui Naujokui, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, iš jo žodžių – ūkininkaujančio Šakių rajone, Rociškių kaime ant 9 ha nuomojamos žemės, administracine tvarka 1 m. laikotarpiu nebausto, apie teistumą žinių nėra, gyvenančio ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. surašytas 2015 m. vasario 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. vasario 2 d. 11.40 val. pasienio ruože Slavikų kaime ir seniūnijoje, Šakių r., sustabdytas VSAT pareigūno patikrinimui, naudojo oficialioje kalboje nevartojamus žodžius VSAT pareigūno atžvilgiu, keikėsi, vadino jį „pyderais“ ir tokiais savo veiksmais įžeidė VSAT pareigūno garbę bei orumą, tai yra padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos atstovas paaiškino, kad jų pareigūnai tarnybą paprastai vykdo po du. Ir pasienietis I. V. turėjo dirbti su kita pareigūne, tačiau buvo rastas pasienyje sprogmuo, pareigūnė buvo palikta jo saugoti. I. V. pilietį R. I. parsivežė į užkardą. Pareigūno teigimu, jo atžvilgiu R. I. vartojęs necenzūrinius žodžius, kai pareigūnas sustabdė plietį R. I. ir paprašė pateikti asmens dokumentus, kurių šis neturėjo. Atstovas palaiko ATP protokolą ir prašo nubausti R. I..

Liudytojas I. V. parodė, kad dirba pasienio tarnyboje trys metai. 2015-02-02 apie 11.40 val. sustabdė pilietį R. I., vairavusį automobilį Mercedes Benz 100, priėjęs prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Pilietis pateikė automobilio dokumentus, o asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tada liudytojas jam paaiškinęs, kad reikės važiuoti į užkardą, tad jis pasakė „eikit jūs pyderai“ ir pateikė dokumentus. Tada liudytojas jam paaiškino, kad už pareigūno įžeidimą taip pat yra atsakomybė ir tada liudytojas jį parsivežė į užkardą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti.

R. I. inkriminuojamas ATP, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. VSAT įrodinėjamas: įvykio vietos schema; ATPP, kuriame R. I. ranka rašytas paaiškinimas iš esmės atitinka jo paaiškinimą, duotą teisme; I. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės, atitinkančios jo parodymus, duotus teisme.

Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.).

Iš nagrinėjamoje ATP byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis nors formaliai ir atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus – matyti, dėl kokios R. I. neteisėtos veikos surašomas protokolas, kokia konkreti jo veika atitinka ATPK 187 str. 2 d., tačiau neaišku, kokiais įrodymais, R. I. jau iš karto nepripažįstant savo kaltės, rėmėsi ATP protokolą surašęs pareigūnas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika pvz., byloje Nr. N-444-2786-10, kurioje pasisakyta, „kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių“.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad R. I. padarė ATP, kuriuo yra kaltinamas. Be pasienio pareigūno I. V. ir R. I. tarpusavyje prieštaraujančių parodymų, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nesurinkta.

Apkaltinamasis nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius ATP ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo kaip baudžiamojon, taip ir administracinėn atsakomybėn atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar nutarimą. Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, iš kurio kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuojama, jog R. I. kaltė padarius ATP, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., nėra neginčijamai įrodyta, todėl administracinė byla nutrauktina, neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p. ir ATPK 250 str. 1 d.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę teiseną šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. prieš R. I. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.