Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjo J. Jasiulevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas arešto bausme 40 parų; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent, 2005 m. rugsėjo 14 d. apie 20.00 val. bute, esančiame Vilniuje, Gedvydžių g. 4-27, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 450 litų įgijo psichotropines medžiagas: 11,955 g amfetamino, 1,021 g MDMA, 0,066 g tenamfetamino (MDA), 0,001 g MDE, kurias laikė minėtame bute iki 2005-09-15 17.30-19.00 val., kuomet, atlikus kratą, šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.

Taip pat D. G. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,581 g kanapių ir jų dalių, kurias laikė bute, esančiame Vilniuje, Gedvydžių g. 4-27 iki 2005-09-15 17.30-19.00 val., kuomet, atlikus kratą, šios narkotinės medžiagos rastos ir paimtos.

D. G. nuteistas dar už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 120,094 g amfetamino, kurią laikė bute, esančiame Vilniuje, Gedvydžių g. 4-27 iki 2005-09-15 17.30-19.00 val. kuomet, atlikus kratą, šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.

D. G. nebuvo sulaikytas perkantis narkotines medžiagas ir nebuvo sulaikytas šių medžiagų pardavėjas. Tai rodo, kad liudytojas A. M. neturėjo duomenų, kad įvykio dieną D. G. į namus turėjo grįžti su narkotinėmis medžiagomis. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti taksi automobilio spalvos, modelio ir kitų duomenų. Tai rodo, kad jis nematė, kaip D. G. grįžo į namus. Tai patvirtina ir tai, kad pats liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neva stebėti minimą namą atvyko 2005 m. rugsėjo 15 d. 15.30 val., o po 20 minučių, kaip jis toliau parodė, automobiliu taksi grįžo ir D. G. , kuris su savimi turėjo polietileninį maišelį (b. 1. 50-51, t. 1). Šiuos parodymus jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tačiau šie jo parodymai prieštarauja kitiems įrodymams, o būtent, nuteistasis D. G. parodė, kad jis grįžo į namus ne 15 val. 50 min., o iki 15 valandos. Toliau jis parodė ir tai, kad grįžo automobiliu taksi, o automobilį iškvietė mobiliuoju telefonu. Tai padarė būdamas bute Nr. 2, esančiame Tuskulėnų g. 21, Vilniuje. Toliau jis parodė, kad kai jis skambino į taksi firmos dispečerinę, tai turėjo girdėti V. P. bei jo draugai. Šioms aplinkybėms patvirtinti teismo posėdžio metu buvo prašoma padaryti tos dienos skambučių mobiliuoju telefonu iš kurio buvo padarytas iškvietimas, išklotinę. Taip būtų nustatytas taksi iškvietimo laikas bei kitos jo gynybai svarbios aplinkybės, kurios yra susijusios su taksi užsakymu bei jo įvykdymu. Taip pat buvo prašoma liudytoju apklausti V. P. bei jo draugus, kurie galėtų patvirtinti taksi iškvietimo faktą. Tačiau šie prašymai teismo protokoline nutartimi, pateisinant nepagrįstą įtarimą (kaltinimą), pažeidžiant D. G. teisę į gynybą, buvo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo D. G. kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, įrodo pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

Tai, kad nuteistojo D. G. bute, buvo rasta psichotropinių bei narkotinių medžiagų, patvirtina duomenys iš kratos bei daiktų apžiūros protokolų (b. l. 25-28, 44-45, t. 1), iš kurių matyti, kad 2005-09-15 kratos metu D. G. bute rastose 2 medinėse dėžutėse buvo polietileno maišeliai, kuriuose supakuotos tabletės ir milteliai, o taip pat augalinės kilmės medžiaga; polietileno maišelyje su užrašu „Maxima“ – penki mažesni polietileno maišeliai su šviesios spalvos milteliais, du polietileno maišeliai su rausvos spalvos tabletėmis (atitinkamai po 40 ir 50 vienetų tablečių). Specialisto išvados patvirtino, jog rasti daiktai yra psichotropinės medžiagos: MDMA tabletėse – 1,021 g šios medžiagos, MDA (tenamfetaminas) tabletėse – 0,066 g, MDE tabletėse – 0,001 g. (b. l. 31-32, 38-41, t. 1). Iš viso psichotropinės medžiagos amfetamino tabletėmis ir milteliais rasta 132,049 g., iš jų – 120,094 g šios psichotropinės medžiagos aptikta pakuotėse, buvusiose krepšelyje su užrašu „Maxima“ (90 vnt. tablečių, kuriose – 7,094 g psichotropinės medžiagos ir milteliuose – 113 g psichotropinės medžiagos). Be to, rastos kanapės ir jų dalys yra narkotinė medžiaga, kurios kiekis – 0,581 g.

Apeliacinio skundo argumentai, kad kratos metu koridoriuje ant suoliuko rastas polietileninis maišelis su užrašu „MAXIMA“, kuriame rasta 120,094 g. amfetamino, nepriklausė nuteistajam, nėra pagrįsti. Liudytojas A. M. parodė, kad 2005-09-15 D. G. į gyvenamojo namo, esančio Gedvydžių g. 4, Vilniuje, kiemą atvažiavo taksi automobiliu ir, išlipęs iš jo, nešėsi polietileninį maišelį su užrašu „MAXIMA“. Toks maišelis ir buvo rastas kratos metu nuteistojo bute, o maišelio viduje, kaip jau minėta, buvo psichotropinės medžiagos. Kitų panašių maišelių kratos metu bute nerasta (b. l. 17-21, t. 2). Šias aplinkybes liudytojas A. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu įvykusioje apklausoje (b. l. 50-51, t. 1), taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje. Jo parodymai apie tai, kad matė, jog minėtą maišelį į butą parsinešė būtent nuteistasis yra nuoseklūs. Nenustatyta priežasčių leidžiančių įtarti, kad juos davęs pareigūnas turėtų kokių nors priežasčių apkalbėti nuteistąjį, apkaltindamas jį labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Šio liudytojo paaiškinimas, kad jis turėjo operatyvinės informacijos, jog D. G. įgis narkotikus ir tai, kad kratos metu nuteistojo bute rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos (dėl dalies jų nuteistasis savo kaltės ir neginčijo), taip pat duoda pagrindą A. M. parodymus laikyti teisingais. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija A. M. parodymus laiko įrodymu ir jais remiasi. Iš šių parodymų daroma išvada, kad maišelį su jame rastomis psichotropinėmis medžiagomis į butą atsinešė būtent nuteistasis. Liudytojo A. M. parodymų nepaneigia ir kitų liudytojų bei paties nuteistojo parodymai.

Į Lietuvos apeliacinio teismo posėdį iškviestas liudytojas S. O. parodė, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo darant kelias kratas, taip pat dalyvavo gaudant įtariamuosius. S. O. teigė nepamenąs, kad būtų dalyvavęs atliekant kratą D. G. bute, kad būtų išvis jį matęs (b. l. 73-74, t. 1). Tačiau šie parodymai nepaneigia A. M. nurodytų aplinkybių. Liudytojas S. O. , kaip jis pats parodė, neatsimena tų įvykių. Šią aplinkybę galima paaiškint per tą dieną įvykusių išvykų į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo vietas gausa ir praėjusiu gana ilgu laiku nuo 2005-10-15 iki šio liudytojo apklausos. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. M. parodė, kad kur tuo metu buvo S. O. , kai jis pats stebėjo namą Gedvydžių g. 4, Vilniuje, jis tiksliai nepamena. Taigi, A. M. neteigė, kad S. O. stebėjimo metu buvo šalia ir turėjo matyti grįžtantį į namus nuteistąjį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šią aplinkybę A. M. nurodė prieš tai, kai jam buvo perskaityti S. O. parodymai. Todėl nėra pagrindo įtarti, kad paaiškindamas jog neprisimena kur buvo S. O. stebint namą, liudytojas A. M. keitė parodymus, bandė juos priderinti prie kitų parodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad kratos metu jis buvo pas nuteistąjį bute. Jis tvirtina, kad rastas bute maišelis buvo ne jo (ne liudytojo). Dar šis liudytojas parodė, kad pats matė kaip į butą, kuriame gyveno D. G. , polietileninį maišelį su narkotinėmis medžiagomis atnešė atėję daryti kratos policijos pareigūnai, kurie padėjo maišelį koridoriuje prie durų ir iš karto pasiėmė, kažką iš maišelio išiminėjo ir skaičiavo (b. l. 108, t. 2). Šie jo parodymai iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apklausiamas 2006-01-12 pas tyrėją J. G. tvirtino nežinantis „kieno tas maišas“ ir teigė jo nematęs (b. l. 58, t. 1). Taigi, šiuose parodymuose net nebuvo užsiminta apie tai, kad maišelį atnešė policininkai. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nieko nepasakyta ir apie tai, kad policininkai tik įėję į butą puolė mušti D. G. , nors apeliacinės instancijos teisme J. G. pasakojo matęs tokius veiksmus.

Jo paaiškinimas dėl parodymų skirtumo, kad ikiteisminio tyrimo metu niekas apie nuteistojo mušimą neklausinėjo, nėra įtikinamas, nes ikiteisminio tyrimo metu jis gana smulkiai nupasakojo apie tai, ką veikė įėję į butą pareigūnai (užėjo vyrai kurie ketino atlikti kratą; jie paklausė D. G. ar namuose nėra kokių nors narkotinių medžiagų ir pastarasis atidavė kažkokias dėžutes su milteliais ir tabletėmis; po to policijos pareigūnas iš koridoriaus atnešė polietileninį maišelį, kuriame buvo maišeliai su baltais milteliais). Atpasakodamas kratos eigą, J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė buvus įprastus ir teisės normų reikalavimus atitinkančius pareigūnų veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teisme duoti jo parodymai negali būti paaiškinami vien tuo, kad niekas apie mušimą neklausė. Kad krata atlikta laikantis nustatytų taisyklių, parodė ir liudytojas P. K. . Apie maišelio priklausomybę ikiteisminio tyrimo metu J. G. buvo klausiamas ir neigė žinantis kam priklauso maišelis su užrašu „MAXIMA“, tačiau apeliacinės instancijos teisme aiškiai apkaltino kratą dariusius pareigūnus pačius atnešusius į butą maišelį kuris vėliau ir rastas kratos metu. Pats nuteistasis neparodė apie tai, kad jį pareigūnai mušė. Apie tai neparodė ir pastarojo motina. Dėl nurodytų motyvų J. G. parodymai apeliacinės instancijos teisme vertintini kaip aiškiai neteisingi, duoti siekiant pagelbėti nuteistajam ir, galbūt, pakenkti kratą dariusiems policijos pareigūnams. Šiais parodymais teisėjų kolegija nustatydama bylos aplinkybes nesivadovauja ir jie liudytojo A. M. parodymų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo nuteistojo parodymų kaitą ir padarė motyvuotas išvadas apie tai, kad jo parodymai nenuoseklūs ir derinami prie jau nustatytų aplinkybių. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka ir jų atskirai nekartoja. Atskirai pasakytina apie nuteistojo grįžimo į namus laiką prieš kratą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai buvo iki 15 valandos, todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad apie 15 val. 30 min. namą stebėti pradėjęs A. M. negalėjo matyti grįžtančio nuteistojo bei maišelio su užrašu „MAXIMA“. Tačiau jokie įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis grįžo iki 15 val. Pastarojo prašymu apklaustas liudytojas V. P. nieko tikslaus apie nuteistojo išvykimo iš jo buto laiką, transporto priemonę, net ir dieną, taip pat apie kitus galinčius ką nors apie tai pasakyti asmenis, neparodė. Gauti telefono skambučių sąrašus, kurie saugomi tik 6 mėnesius, nėra galimybės. Pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2005-10-25, t.y. praėjus tik 10 dienų po kratos, teigė, kad nežino kada paskutinį kartą matė V. P. , tai buvo rugsėjo viduryje, gal kelios dienos iki kratos atlikimo (b. l. 78, t. 1). Apklausiamas kaip įtariamasis papildomai 2006-02-15 D. G. parodė, kad 2005-10-15 namo ėjo vakarop ir nešėsi maišelį, tik neprisimena kokį (b. l. 81, t. 1). Tik 2006-02-24 jis parodė, kad tą dieną, t.y. 2005-10-15 į namus grįžo taksi automobiliu (b. l. 85-86, t. 1). Tačiau liudytojas A. M. apie tai parodė jau 2005-09-19, t.y. 5 mėnesiais anksčiau už D. G. (b. l. 50-51, t. 1). Tai visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad šis liudytojas nematė kaip prieš kratą nuteistasis grįžo namo.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti ar ant rasto maišelio su narkotinėmis medžiagomis buvo D. G. pirštų antspaudai, nepaneigia byloje esančių įrodymų apie to maišelio priklausymą nuteistajam. Be to, iš praktikos žinoma, kad ant tokių paviršių kaip polietileninis maišelis retai kada atsispaudžia tyrimui tinkami atspaudai. Pažymėtina ir tai, kad nei D. G. , nei jo gynėjas neprašė paskirti gynėjo apeliaciniame skunde minimą ekspertizę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. G. kaltu neteisėtai disponavus (be tikslo platinti) psichotropinėmis medžiagomis, ir tuo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir neteisėtai disponavus nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tuo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino D. G. kaltu neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tuo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Veikų kvalifikavimas atitinka Lietuvos Respublikos BK 269 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr.V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“.

Apeliacinio skundo argumentai, kad veikų kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis priklauso ne nuo inkriminuotų narkotinių medžiagų rūšies, o nuo jų kiekio yra teisingi, tačiau šiai bylai netaikytini, nes nustatyta, kad nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,581 g kanapių ir jų dalių D. G. įsigijo visai kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis negu psichotropines medžiagas: 11,955 g amfetamino, 1,021 g MDMA, 0,066 g tenamfetamino (MDA), 0,001 g MDE. Nenustatyta, kad šias dvi veikas siejo bendras sumanymas ir vieninga tyčia. Taigi šių medžiagų įgijimas yra skirtingi nusikalstamos veikos epizodai, todėl pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį.

Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK VIII skyriaus nuostatas, jos nėra neteisingos, todėl nešvelnintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. gynėjo J. Jasiulevičiaus apeliacinį skundą atmesti.