Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-1626-299/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2-1626-299/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01175-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vilkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1626-299/2013Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01175-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3, 125.10.2. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 9 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), ieškinį atsakovui D. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 37878 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 10 str. 2 d. buvo nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius - Teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija, Įstatymo 9 str. 1 d. buvo numatyta, kad Fondo administratorius, Įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Nuo 2009-03-01 įsigaliojusioje Įstatymo redakcijoje šios nuostatos iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslinta, kad Įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija (14 str.). Vyriausybė 2009-02-18 nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. 2010-01-13 ir 2010-01-14 buvo gauti R. G. ir A. G. prašymai kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl R. G. išžaginimo ir A. G. motinos nužudymo. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nustatė, kad atsakovas D. B. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje, BK 149 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktuose. Iš atsakovo D. B. teismas priteisė A. G., D. G. ir R. G. priteisė 140000 Lt neturtinės žalos, o A. G. 3438 Lt turtinės žalos atlyginimo. Smurtiniai nusikaltimai buvo padaryti 2006 m. Šilutėje, už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino žalos, t. y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija 2010-02-24 priėmė sprendimus Nr. (1.34.)7R-1620 ir Nr. (1.34.)7R-1623 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2010-04-08 A. G. išmokėjo 18378 Lt, o R. G. išmokėjo 19500 Lt. Minėtu teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimų padarymo, yra atsakingas atsakovas. Kadangi valstybė atlygino jo padarytą žalą A. G. 18378 Lt, o R. G. 19500 Lt, todėl valstybė įgijo teisę reikalauti (18378 Lt + 19500 Lt = 37878 Lt) 37878 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka, todėl ją prašo priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui yra pagrindas priimti tokį sprendimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 10 str. 2 d. buvo nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius - Teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija, Įstatymo 9 str. 1 d. buvo numatyta, kad Fondo administratorius, Įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Nuo 2009-03-01 įsigaliojusioje Įstatymo redakcijoje šios nuostatos iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslinta, kad Įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Vyriausybės įgaliota institucija (14 str.). CK 6.280 str. 1 p. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Vyriausybė 2009-02-18 nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. 2010-01-13 ir 2010-01-14 buvo gauti R. G. ir A. G. prašymai kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl R. G. išžaginimo ir A. G. motinos nužudymo.

Įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, Įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė, išnagrinėjusi gautus dokumentus buvo konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nustatė, jog atsakovas D. B. padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje, BK 149 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktuose. Iš atsakovo D. B. teismas priteisė A. G., D. G. ir R. G. priteisė 140000 Lt neturtinės žalos, o A. G. 3438 Lt turtinės žalos atlyginimo. Smurtiniai nusikaltimai buvo padaryti 2006 m. Šilutėje, už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino žalos, t. y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija 2010-02-24 priėmė sprendimus Nr. (1.34.)7R-1620 ir Nr. (1.34.)7R-1623 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2010-04-08 A. G. išmokėjo 18378 Lt, o R. G. išmokėjo 19500 Lt. Minėtu teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimų padarymo, yra atsakingas atsakovas.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Kadangi nustatyta, kad atsakovas padarė žalą ir jo žalą atlygino ieškovė, ši įgijo regreso teisę į atsakovą, ir iš atsakovo priteistina ieškovės atlyginta 37878 Lt (18378 Lt + 19500 Lt = 37878Lt) dydžio žala (CK 6.246 str. - 6.250 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 568 Lt žyminio mokesčio, 5,38 Lt pašto išlaidų, iš viso 573,38 Lt į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 str. 1 d., 428 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37878,00 Lt žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kodas 188604955, naudai bei 573,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Įpareigoti atsakovą D. B. per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Atsakovui per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nepateikus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas apeliaciniu ar kasaciniu skundais.

Teisėja Irena Vilkienė