Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistumas paskutinį kartą- 2001-08-09 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d. 7 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis V. S. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. prisipažino savo kaltę visiškai, parodė, jog tąkart jis buvo išgėręs alkoholio, gėrė su sugyventine. Kilo konfliktas. Jis supyko, sugyventinei sudavė kumščiais į veido sritį, į įvairias kūno vietas, į šonus, į kojas. Bet kiek kartų negali pasakyti, tikrai neskaičiavo, bet tikrai ne tiek kartų kiek parašyta pranešime apie įtarimą, tikrai sudavė jai mažiau. Kaltę pripažįsta, gailisi, atsiprašė, toliau gyvena su sugyventine. Tas konfliktas kilo dėl vaiko.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. S. parodė, jog savo kaltę pilnai pripažįsta. Su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. L. C. yra jo sugyventinė, kartu su ja gyvena maždaug apie 10 metų. 2024-01-31 tarp jų su jo sugyventine L. C. kilo žodinis konfliktas, abudu buvo girti, kadangi alkoholį tą dieną vartojo kartu namuose. Jis supyko ir tarp jų kilo grumtinės, kurių metu jis jai sudavė kumščiais į veido sritį, į įvairias kūno vietas, į šonus, į kojas. Bet kiek kartų negali pasakyti, tikrai neskaičiavo, bet tikrai ne tiek kartų kiek parašyta pranešime apie įtarimą, tikrai sudavė jai mažiau. Nemano, kad ir ji skaičiavo kiek kartų jis jai sudavė. Mano, kad dėl savo veiksmų jis tikrai galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio gailisi. (b.l.124-125)

2024-07-16 įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai. Su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Prisimena, kad konfliktas kilo namuose 2024-01-31 tarp jų su jo sugyventine L. C., tą dieną abudu buvo girti, nes vartojo alkoholinius gėrimus abudu. Jis supyko ir kilo grumtynės, susistumdymas, kurių metu jis savo sugyventinei L. sudavė kumščiais į veid, į įvairias kūno vietas, į šonus, į kojas. Bet kiek kartų kur tiksliai sudavė tikrai neprisimins ir nežino, mano galėjo būti tiek smūgių suduota, kiek parašyta pranešime apie įtarimą. Dėl jo tokių veiksmų ji mano turėjo pajusti fizinį skausmą. Jis dėl savo tokio poelgio labai gailisi, savo sugyventinės L. atsiprašė ne vieną kartą, ji jam atleido. Ir šiuo metu jie bendrauja labai draugiškai ir gražiai ir šiuo metu nesipyksta. Iš užsienio grįžo 2024-07-11 dieną. Lietuvoje bus dar porą savaičių, paskui vėl išvyks darbo reikalais. Nenori prarasti darbo. Labai dėl savo poelgio gailisi. L. dėl šio įvykio jam tikrai atleido.(b.l. 136-137).

Body apžiūra- apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20240131-182932UTC+0200". Atidarius minėta vaizdo įrašą matome, kad pareigūnai eina link daugiabučių namų. Prie daugiabučio namo pareigūnus pasitinka vaikinas, kuris pasako, kad jis kvietė policiją. Visi kartu užeina į namo laiptinę. Pareigūnai paklausia asmens kas sumušė jo motina, į ką jam atsako, kad sugyventinis. Priėję prie buto durų vaikinas pasako, kad yra kraujas. Užėję į patalpas matome, kad namuose yra greitoji pagalba ir ant kėdės sėdi moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai L. C. Pareigūnai paklausia kas nutiko, greitoji pasako, kad buvo suduota per veidą, per šonus, per sėdmenys. Smūgiai buvo suduoti tik kumščiais. pamini, kad vartojo alų. Pareigūnas paprašo moters, kad ji parodytų jos veidą, matosi kraujosruvos veido srityje. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20240131-183131UTC+0200". Atidarius mintą vaizdo įrašą matome tas pačias patalpas, pareigūnas bendrauja su policiją kvietusiu asmeniu. Po ko pareigūnas įsijungia kompiuterį ir pradeda forminti įvykį. Moteris paaiškina, kad ją mušė rankomis. Kitas pareigūnas nustatė moters girtumą 1,35 promilės. Pareigūnas atlieka nukentėjusiosios apklausą, ji paaiškina, kad nesusipratimas įvyko apie 18:00 val. su abiem rankomis mušė į veido sritį, į kitas vietas ir į kumščiais smūgiavo į kairės pusės šoną apie 10 kartų. Paaiškina, kad mušė kumščiais. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas "PSS-20240131-190132UTC+0200". Pareigūnas paklausia nukentėjusiosios kiek jai smūgių buvo suduota į veido sritį, pasako kad gal 5 kartus, kur mušė toliau neprisimena. ( detaliau nurodyta apklausos protokole). Apžiūrimas vaizdo įrašas "PSS-20240131-184611UTC+0200". Nustatomas nukentėjusiosios blaivumas 1. 35 promilės. (b.l. 37)???

2024-05-10 gavus VTMT specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) .L. C. nustatyta :Poodinės kraujosruvos galvoje, krūtinėje, nugaroje, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje. Nustatyti sužalojimai, remiantis makromorfologiniais požymiais, padaryti kietais bukais daiktais 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. X šonkaulio lūžis dešinėje . Nustatytas sužalojimas, remiantis medicininiais dokumentais, padarytas kietu buku daiktu iki atvykimo į gydimo įstaigą 2024-02-01. Nustatyti sužalojimai, dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 81-82).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl patvirtinimo“, 7.1 papunktį nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino, nekonkretizavo suduotų sugyventinei smūgių skaičiaus, nes dėl alkoholio vartojimo ne viską prisimena, tačiau pripažino, kad dėl vaiko tarp jų kilo konfliktas ir jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiosios L. C. parodymai, liudytojo V. M. parodymai, liudytojo R. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC garso įrašų apžiūros duomenys, body kamerų įrašų duomenys, specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai L. C. nustatyta :Poodinės kraujosruvos galvoje, krūtinėje, nugaroje, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje. Nustatyti sužalojimai, remiantis makromorfologiniais požymiais, padaryti kietais bukais daiktais 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. X šonkaulio lūžis dešinėje . Nustatytas sužalojimas, remiantis medicininiais dokumentais, padarytas kietu buku daiktu iki atvykimo į gydimo įstaigą 2024-02-01. Nustatyti sužalojimai, dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo V. S. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 25,05 Eur civilinį ieškinį (I tomas, b. l. 36-39). Civilinis ieškinys atlygintas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2059,44 Eur turtinę žalą (b.l. 96-108).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinis ieškinys reiškiamas dėl nukentėjusiosios L. C. nedalyvavimo darbe nuo 2024-02-01 iki 2024-03-18, nes buvo laikinai nedarbinga. Jai buvo paskirta 2059,44 Eur ligos išmoka. Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, pateiktas apskaičiavimas, be to, ieškinys nėra didelis, suo juo sutiko ir kaltinamasis V. S.. Teismas sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nurodytą 2059,44 Eur sumą priteisiant iš kaltinamojo V. S.

V. Bausmės skyrimas kaltinamajam V. S.

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. V. S. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, be aiškesnių tikslų ir motyvų, nusikalstama veika bendrovėms padaryta turtinė žala, iš dalies turtinę žalą V. S. atlygino, tačiau liko neatlyginta žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtavo prieš sugyventinę, veika baigta, su kvalifikuojančiu požymiu.

Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertinama, kad nustatyta kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

Įvertinami kaltinamojo V. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys: (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo (iš jo žodžių), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, turi sugyventinę, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, negauta, taip pat negauta duomenų, jog būtų registruotas priklausomybės ligų įskaitoje. V. S. nebaustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 171), paskutinį kartą teistas 2001 metais.

Atsižvelgiama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam V. S. būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, nenustatyta ir jokių aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurių pagrindu būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam V. S. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad kaltinamasis V. S. turi gyvenamąją vietą, dirba, turi sugyventinę, teistas gana senokai, 2001 metais, nebaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, manytina, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėtinas vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros.

Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, V. S. skirti įpareigojimą –per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui padarytą 2059,44 Eur turtinę žalą (BK 69 straipsnis). Manytina tai bus teisingesnė pareiga negu prokurorės pasiūlyta, kadangi leis užtikrinti civilinio ieškovo interesus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę kaltinamajam V. S. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b.l. 140-141), tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti V. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir jį nubausti – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai padarytą 2059,44 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos probacijos tarnyboje.

Civilinį ieškinį tenkinti ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo V. S. 2059,44 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę kaltinamajam V. S. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b.l. 140-141), panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.